– Kada visa tai baigsis? – paklausė manęs kursus lankantis penktokas.
– Kas – visa tai? – pasitikslinau.
– Na, visa tai! Visata, – paaiškino išminčius.
Esminis klausimas…
Ne kartą ir jūs (net šioje svetainėje), ir net aš (užpultas kokios nors “senės” ir jos draugų…) klausiame savęs: kam mums tai, ką darome? Kam aš rašinėju šioje svetainėje, į “Dialogą”? Kad pagarsėčiau? O kam man tai? Juk ausyse visą laiką (na, ne visą, ne visą…) skamba dainos žodžiai: “Už vieną meilės naktį nukeliaučiau pragaran…”
Kodėl aš kuriu testą stojantiesiems į gimnaziją, taisau pustrečio šimto darbų ir stebiuosi, stebiuosi (apie tai – kitą kartą)? Ko aš važinėju į Panemunę? Kodėl bendrauju su penktokais? Kodėl vis dar mokausi (kartais net kuriu – pokštas…) eilėraščius?
O kodėl jūs rašinėjate šen ten žiniatinklyje? Kodėl jūs mezgate, siuvate, kepate? Visko jau primegzta, prisiūta, prikepta!
***
Paklauskime savęs kitaip: o ką jau tokio veikia ar neveikia kiti, kurie neužsiima tuo, kuo mes užsiimame? Kiurkso ant ledo ir gaudo 10 cm ilgio žuveles (sadistai!)? Katalogizuoja TV laidose pamatytus reiškinius, rekordus, faktus? Renka senienas (kam?)? Skaito kitų parašytas knygas ir niekam nieko iš to? Važinėja po pasaulį ir geru vynu vaišina tuos, kurie sutinka klausyti įspūdžių (apie tai – kitą kartą)?
***
Atsakymo nėra! Pasitikrinu, pasitikrinu ir atsakau – darau daug ką be jokio tikslo, spontaniškai, be jokios naudos sau – bet darau ir darysiu! Tai tiesiog mano gyvenimo mozaika: darai, darai, o paskui stebėsi – žiūrėk, kas čia tokio! Tu, “sene”, nusiramink – aš jau niekam labai nepakenksiu, nes visada atsiras garsiau rėkiančių, aršiau kovojančių, pikčiau neigiančių. Aš, “sene”, pernelyg gerai gyvenu, kad ko nors dar siekčiau apsiputojęs… Bet kol sąnariai lankstosi, akys mato, pirštai klaviatūra lekioja – vaikštinėju, rašinėju, skaitinėju, pasakoju…
Atsakymai
neringa, 2010-02-11 17:57:46
Cia as pasiremsiu budistu filosofija,teigancia,kad butent TIKSLAS ir padaro musu gyvenima apgailetinu.
Nes tada mes tampame,mechanizmais,nerimstanciais,gyvenanciais nuolatineje itampoje.Susikure daugybe planu ir ju igyvendinimo budu,bet kartu pamirstantys pasidziaugt ir ivertinti sia pacia akimirka.
Rasa, 2010-02-11 18:19:23
Burgiui: gražūs žodžiai skamba jūsų ausyse… 🙂
Iš kitos pusės, mes visi ypatingi. Puiku! Niekas neparašys tokių eilių, kaip Burgis (nesakau, kad neparašys geresnių 🙂 :
Tai žydi migdolas
Matei? Gundantį grožio rausvumą matei?
Kūno aistringo slapčiausią rausvumą matei
nėriniuos…
Tikriausiai niekas nenumegs tokių megztinukų, kokius aš su meile mezgiau savo vaikams, nes jie buvo ypatingi, siuvinėti kriauklytėmis, oda ir t.t. 🙂
Yra daug dalykų, kuriuos galime padaryti tik mes: kvailų, juokingų, puikių, prasmingų ir beprasmių. Smagu. Smagu matyti, ką daro kiti, kaip kalba, kuo domisi ar kaip reiškia mintis. Ir iš visų galime pasimokyti. Visko. Todėl pasaulis vis dar be galo įdomus, gražus ir įvairiaspalvis… Todėl mes galime prisirinkti tokių puikių ir įvairių dienų, kurios tarsi sauja spalvingų jūros akmenėlių, surinktų šiltą vasaros dieną… O paskui galime sėdėti šaltais žiemos vakarais ir šildytis į jas žiūrėdami mintyse 🙂
burgis, 2010-02-11 18:49:36
Ačiū, Rasa!
laisvas, 2010-02-11 19:48:38
B.B: as manau, kad jus daug dirbate tam, kad daugiau uzdirbtumete… Ir niekaip nesuprantu kodel protingesnis ir ismintingesnis B.B uz “sene”, pyksta ant jos? Juk “kas nugali pykti, tas nugali didziausia priesa…” (P.Siras)
burgis, 2010-02-11 21:05:01
laisvam: dvi klaidos: a) aš nedirbu, kad užsidirbčiau; aš jau užsidirbau tiek, kad niekaip nespėsiu išleisti… b) aš nepykstu ant “senės”, vos ne balsu juokiausi skaitydamas jos rašinius; bet aš jau galiu juoktis, o jaunesniems ji gali pakenkti, todėl ir komentuoju…; apskritai, turiu ydą: kuo žmonės labiau ant manęs niršta, tuo man juokingiau – nebarkite, čia toks organizmas…
Povilas, 2010-02-11 22:18:13
Kai mokiausi mokykoje, sklandė tokia sparnuota frazė: Gyvenkime taip, lyg gyventume paskutinę dieną. Žioplas buvau, nes nežinojau, kaip reikia gyventi “paskutinę dieną”. Išdrįsau paklausti vienos auklėtojos, ji patvirtino: Jei nežinai, tai žioplas esi. Daug laiko praėjo, o aš vis nežinau, kaip reikia gyventi “paskutinę dieną”. Tiesa, tada buvo itin aktyviai statomas komunizmas. O paskutinė diena vis artėja. Kodėl gyventa?
Burgis, 2010-02-12 08:15:42
Povilui: visa ta frazė yra tokia: dirbkime taip, lyg gyventume amžinai, o gyvenkime taip, lyg gyventume paskutinę dieną. Manyčiau, kad visai neblogas patarimas. Bėda tik tokia: bepigu imituoti, kad gyveni paskutinę dieną; jei tikrai tai žinotum, tai tavo protas tavo gyvenimo jau nebesuvaldytų taip, kaip suvaldo dabar – nereikia tikėtis, kad esi antžmogis…
nesvarbu, 2010-02-12 10:41:00
Tereikia paklaust saves, kaip gyventum, jei zinotum, kad rytoj mirsi – eitum dirbt beprasmi darba (toli grazu nesakau, kad visi darbai beprasmiai)? keiktum valdzia? pyktum ant vaiku? ziuretum “dzin” ir “oplia”? skustumeis, kad vis nera laiko? begtum rasyt piktus kometarus internete?
Ka turetum nuveikti SIANDIEN, kad rytoj galetum numirti ramus, zinodamas, kad gyvenai ne veltui? Taip ir reikia, gyventi kiekviena diena.
Beje, mano girdetas variantas siek tiek kitoks: svajok, tarsi gyventum amzinai; gyvenk, tarsi numirtum sianakt.
laisvas, 2010-02-12 21:22:26
Oooo God !!!! Kaip jus, tautos “sviesiausios galvos”, vertinat: http://www.lrytas.lt/-12659944341265009747-valstyb%C4%97-nuo-%C5%BEmoni%C5%B3-suaukot%C5%B3-l%C4%97%C5%A1%C5%B3-i%C5%A1-negirdin%C4%8Dio-ir-nematan%C4%8Dio-k%C5%ABdikio-atsir%C4%97%C5%A1-keliolika-t%C5%ABkstan%C4%8Di%C5%B3-lit%C5%B3-mokes%C4%8Di%C5%B3.htm ?? Gal galit, man eiliniam runkeliukui, paaiskinti kokioje salyje as gyvenu ir kaip tokioje salyje gyventi…????
Rimvydas, 2010-02-13 20:17:08
Laisvam:
Deja, jau net nebestebina…