Prisimenate tą dainą iš kino filmo „Po pirties…“: draugas tavęs neišduos, jei neturi draugo, žmona neišeis iš namų, jei neturi žmonos…
*
Baigėsi pavasario semestras, prasidėjo vasara. Rodos, galėtum pailsėti ir niekuo nesirūpinti. Nenoriu!
Grįžau iš seminaro Kupiškyje. Toli tas Kupiškis… Kam man tie seminarai?! Man patinka…
Kelias dienas neužmezgame ryšio su vaikais – man rūpi… Visokių nesąmonių prisigalvoju. Rūpi.
Kas nors iš artimųjų suserga, vos vos suserga, – man liūdna… Aš norėčiau už juos visus visomis jų ligomis sirgti, kad tik jiems būtų gera.
*
Bet gal nereikėjo nei tos žmonos, nei tų vaikų, anūkėlių, nei to namo, nei tų dešimties darbų?… Pažiūrėk, kaip laisvai, kaip ramiai, kaip sočiai ir lengvai kiti gyvena! Pažiūrėk, kaip kiti rūpinasi savo sveikata, o ne darbais, pareigomis. Darbas ne vilkas, į mišką nepabėgs, tiesa? Geriau padarysi, blogiau padarysi – kam tai rūpi? Juk visi pateisina: žmonės esame, negalime persidirbti, reikia ir sveikatą pasaugoti, ir save palepinti…
*
Nemoku ir nenoriu! Taip, aš tinginys, kas to nežino? Bet kaip tik dėl to man patinka dirbti, gerai dirbti ir mėgautis to gero darbo vaisiais.
*
Mokytojai, seminarų dalyviai, ar jūs mane išgirdote? Imkime ir nebetaupykime savęs! Pajauskime nors brandos amžiaus sulaukę, koks jausmas dirbti iš visų jėgų, mokytis iš visų jėgų, rūpintis iš visų jėgų… Patikėkite, tai nuostabus jausmas!
*
Ir kančia, ir skausmas, ir vargas yra būtini būtiniausi mūsų gyvenime! Et, ne pirmą kartą taip rašau, bet apsidairau – daugybė žmonių nenori taip gyventi… Nenori – nereikia. Tegu dūsauja…
Atsakymai
Burgis, 2014-06-03 19:42:25
Pritarti, nepritarti – pasirinkite…
Regina D., 2014-06-03 20:42:51
Rytiečiai Jums nepritartų. Visoks gyvenimas vertybė – ir intensyvus, ir pasyvus. Kančia juk gimsta iš prisirišimo, iš susireikšminimo. Nemokykit kitų gyventi, nevertinkit savo matu visų kitų gyvenimo – kiekvienam savo… Gyvenimo prasmė – susikuriama, o ne kažkieno sukuriama ar nustatoma. Nėra vienos bendros prasmės. Taip sako logoterapijos mokslas.
Indra, 2014-06-03 21:11:29
O moterims yra nuolaidų? Noriu vieno darbo, kuriame pavargčiau. Bet iš ryto vėl norėčiau tą darbą dirbti. Po darbo dienų noriu sulaukti laisvo savaitgalio! Po darbo mėnesių – atostogų. Po palme. Akacijos pavėsy. Sodo lysvėj. Draugų pavėsinėje… Kad po atostogų grįžusi vėl norėčiau dirbti tą patį darbą…
Įvairios vasaros visiems!
Burgis, 2014-06-03 21:45:03
Reginai D.: aš nemokau kitų gyventi! Aš tik aiškinu, kaip aš gyvenu ir kaip kiti gyvena. Kiekvienas laisvas pasirinkti, bet kodėl kai kurie pyksta ant gyvenimo, reikalauja kažko iš valdžios, net iš manęs? Kodėl man nieko nereikia, pavyzdžiui, iš Jūsų?
Taigi, aiškindamas savo poziciją, gal (tikriausiai ne…) kam nors (bent vienam…) suteiksiu impulsą ką nors pakeisti?
Burgis, 2014-06-03 21:46:25
Ką reiškia tas neigiamas temos reitingas? Šiandien tokie susirinko? O gal jums manęs gaila? Tai guoskite, o ne temą peikite… :-)))
Aušra, 2014-06-03 21:46:52
Gyventi maksimumu, dirbti maksimumu… Kartais pagalvoju, kad jūs nuostabus žmogus, gerb. B. Burgi.
Burgis, 2014-06-03 21:47:59
Aušrai: tai Jūs nuostabus žmogus! Ačiū!
Ora, 2014-06-03 21:56:08
Skaitau Jūsų mintis ir atpažįstu savo tėtį, kuris nors ir ne už rašomojo stalo, bet laukuose, pievoje prie gyvulių nuo ryto iki saulėlydžio, nors jau netoli septyniasdešimt. Kai užgriūna darbų lavina, visada prisimenu jį, ir iš karto jėgos užplūsta. Vertinu ir pasitikiu tais žmonėmis, kurie maksimaliai atiduoda save. Ir visą laiką, tokiems dalykams nėra atostogų. Tiesa, tokių nėra daug.
sonata, 2014-06-03 21:57:11
Pasak Tėvo Stanislovo “kenčiantis kryžių neša, tiesą sakant – privalo nešti, o kitas ima ir neša. vertę turi tik laisva valia atlikti veiksmai…”. Kančia priimama, “apkabinama” – tai ne mazochizmas, o suvokimas, kad kitaip nebus. Iš to kylanatis dėsningumas – brandesnė, “auganti” asmenybė. Priešingas variantas – regresija – fizinė, moralinė, dvasinė, skatinama noro paneigti, susireikšminti, pasidaryti “pasaulio bamba”. Nesu jokių dogmų šalininkė, bet šiuo atveju nerandu tikslesnio apbūdinimo kaip krikščioniškojo Kjerkegoro “Arba – arba”. Ką pasirinksim…
Ema, 2014-06-04 09:21:20
Esu už darbą ,,iš visų jėgų”. Bet prieš darboholizmą. Turi būti balansas tarp darbo ir poilsio, kitų interesų. Kokia ,,išsunkto” žmogaus darbo kokybė, kuriamoji galia? ,,Nuvarytus arklius nušauna”… Be to, toks žmogus vienpusiškas. Bet, tiesa, – kai dirbi, tai iš visų jėgų” ir su vidiniu virpuliu, su džiaugsmu.
Skausmas? Jis būtinas žmogaus augimui. kai pažiūriu atgal, skaudžiausi mano gyvenimo momentai man yra labai brangūs. Jie keitė mane. Neatsisakyčiau jų.
tikinti, 2014-06-05 11:03:55
Turbūt minusai todėl, kad pakvipo darboholizmu…Man kažkodėl norisi gyventi lengvai ir ramiai, kita kalba, kad kol kas taip nesigauna..Bet tokiu tempu kaip dabar nenorėčiau gyvent ir po 20 metų…Vaikai, darbas, buitis-voverės rate jausmas, už lango vasara, o tu jos net negali įkvėpti..Bėgi, bėgi..finišo nesimato-amžinas ratas..
Barbara, 2014-06-06 02:25:09
Labai fainai visko prisiskaiciau,aciu ponas Burgi….