Vaikai eina į mokyklą. Tėvai svajoja, kad sūnus po studijų universitete bus finansininkas, o dukra – gydytoja. Tėvai turi nedidelį versliuką, planuoja jį plėsti. Šeimai pajamų užtenka. Vasarą visi planuoja pailsėti Graikijoje. Dar norėtų kapinėse pastatyti paminklą neseniai mirusiems tėvams. Seniūnija žada pagaliau išlyginti, sutvarkyti pro jų sodybą einantį kelią.
*
Netikėtai viskas pradeda keistis… Iš pradžių – tik žiniasklaidoje: ten konfliktas, tes susišaudymas, ten pabėgėliai. Ten, kažkur toli… Po to sutriko tiekimas, atsiskaitymai. Prasidėjo taupymas, kaupimas. Keistai pradėjo elgtis bankai. Sostinėje žmonės išėjo į gatves. Vieni ir kiti. Muštynės, suėmimai. Prasidėjo gaisrai. Eilės degalinėse. Naikintuvai danguje.
*
Du broliu motinos vienos
Apie dalykus šios dienos
Ramiai kalbėti nebegali.
Kuriuos dar vakar į svečius
Kvietei, šiandieną tuos pačius
Užmatęs skubinies į šalį.
(Maironis)
*
Karas! Marksistai aiškino, kad visų karų priežastys – ekonominės, bet mes to dabar neįžiūrime. Mes matome, kad kibirkštį įskelia tautinės, religinės, rasinės, diskriminacinės, politinės priežastys. O jau tada – gaisras plinta. Niekas nebegali rasti pradžios, kai nužudomi, sužeidžiami žmonės. Tada paaiškėja, kad yra žmonių, kurie, pamatę net svetimą kraują, sužvėrėja. Pradeda siautėti instinktai.
Есть упоение в бою…
(A. Puškinas)
*
Viskas garma į prarają: jauki buitis, saugumo jausmas, ateities planai, santykiai su žmonėmis… Reikia daug kraujo, daug mirčių, daug netekčių, kad žmonės atsipeikėtų.
*
Tik nemanyk, kad čia ne apie mus! Ir jie taip manė… Mes turime būti įžvalgesni, atsargesni, sumanesni, gudresni. Ir jūs turite būti! Nes mano anūkėliai auga…
*
P.S. Šiandien sode perdažiau laiptų (tų, kurių 35 laiptelius sukūriau savo rankomis, vienas, tada, kai man buvo 35-eri…) elementus. Bėgo skruzdėlytė, netyčia ją paliečiau teptuku ir supratau – nebėra skruzdėlytės… Todėl ir tokia tema – apie karą.
Atsakymai
Burgis, 2014-05-11 15:17:30
Rinkimai gi… Ukrainoje referendumai. Transvestitą Europa jau išrinko. Dabar išrinksime savo Prezidentą… Ar aš kaltas, kad mano mintys – apie karą?
Ema, 2014-05-11 15:44:53
Kaune vyksta tarptautinis vieno aktoriaus teatro festivalis ,,Monobaltija”. Vakar buvau R. Akopiano spektaklyje ,,Kreipiuosi į jus” apie armėnų tautos genocidą. 1,5 milijono tiesiog ,,išskersti”.
Šiaip esu linkusi galvoti, kad meno misija – pakylėti. Tokia nesijaučiau. Visgi, gal patirtas įspūdis pakylės didiesniam atsakingumui sprendimuose, veiksmuose. Kiekvienas žengiam savo žingsnius žmonijos kelyje. Ciniška galvoti ,,po manęs nors ir tvanas”. Išties: ką paliksim po savęs?
Rasa, 2014-05-11 17:25:59
Emai: 🙂 Niekada taip nemaniau, todėl net smalsu pasidarė. O kodėl jūs manot, kad meno misija- pakylėti?
Indra, 2014-05-11 17:36:50
Mėgstu leistis laiptais žemyn… 🙂
Ema, 2014-05-11 18:20:02
Menas susijęs su dvasiniais dalykais. Materialiame pasaulyje ir taip pilna slegiančių dalykų. Pati esu menininkė. Pačiais juodžiausiais gyvenimo momentais mane labai greitai atstatydavo menas. Ta prasme menininkams lengviau gydytis. Žinoma, priklauso, kokį meną renkiesi. Suprantama, profesionalas turi būti susipažinęs su visokiais kūriniais. Bet renkantis sau… aš renkuosi ,,pakeliančius” kūrinius. Patikėkit, man gyventi lengva ir gera. Tame ir matau meno misiją. Tačiau yra toks terminas – ,,laimės skonis”. Kažkam laimė – leistis žemyn, kažkam – apsipirkti Milane, kažkam – sklandyti, variantų n
Dėl Eurovizijos: labai geras prof. G. Kuprevičiaus terminas, pasakytas atsiimant Nacionalinę premiją – ,,šoumaras”.
Rasa, 2014-05-11 18:26:44
Emai, ačiū, kad atsakėt 🙂
Rasa, 2014-05-11 19:36:11
Dar Emai: man dar smalsu. Aš nepriekabiauju, tikrai 🙂 Kada žmogus, jūsų nuomone, jau gali pasakyti apie save- “aš menininkas”?
Iš anksto dėkui.
Random, 2014-05-11 20:49:13
Emai:
“esu menininkė”
“meną renkiesi”
“Patikėkit”
“Pačiais juodžiausiais gyvenimo momentais mane labai greitai atstatydavo menas”
Kažkaip neįtikinamai skamba, o tie momentai gal nebuvo tokie juodi, jei taip jau greit ir lengvai… Čia kaip ir pseudomeniniko blevyzgos išeina: “man nepatinkantys dalykai tai jau nė pro kur ne menas, bet maždaug apibendrinant – kiekvienam savo”
Ema, 2014-05-11 22:36:07
Manau, kad ir žmogaus misija – pakylėti.
Jei ką įskaudino, kad pasisakiau esanti menininkė, tai sakiau ta prasme, kad mano profesija iš šios srities. Tik tiek. Su geriausiais linkėjimais
Indra, 2014-05-12 17:58:40
Ar jūs bandėte nusileisti nuo kalno, nusiridenti – vaikystėje? Nubėgti? Smagumas neišpasakytas! Gal vertėtų vėl pabandyti?
Kartais žmogų reikėtų ne pakylėti, o nuleisti ant žemės… Prie žemės ir pievų, prie žmogaus, prie gyvenimo…
Indra, 2014-05-12 18:39:38
O pakylėti prie Adefagijos…
Reikia gyvenime svarstyklių – įvairaus prado. Juk tai, kas idealu – netikra…:) Pakvieskite Adefagiją į svečius vėl, Gerb. Bronislovai…
Burgis, 2014-05-12 20:00:02
Indrai: kitoje temoje bandau padėti Adefagijai…