Dabar žiūrėkime:
– Europoje Junkeris yra didelis vadas;
– Britanijos parlamento sesiją galima rodyti žiūrovams kaip teatro absurdo komediją;
– Trampas domina labiau kaip žmogus, o ne kaip prezidentas;
– Mūsų parlamentaras kalba taip, kad humoristai tik retransliuoja jo kalbą savo laidoje;
– Vardu ir pavarde pasirašantys asmenys internete specialiai iškraipo sostinės mero pavardę;
– Yra didžiausia minia žmonių, kurie kasdien komentuoja visur ir viską, beveik visada viską apipildami purvu;
– Seimas nespėja steigti komisijų, kurios tirtų seimūnų nusikaltimus;
– Švietime prisiveisė tiek mirusių sielų, kad N.Gogolis vartosi grabe iš pavydo;
– Ministru vėl skiriamas žmogus, kuris ramiai stebėjo švietimo kelią į bedugnę.
*****
Pratęskite…
Gyvenimas prisipildė karikatūrų. Ką turime daryti mes? Neprisitaikyti. Nesusmulkėti. Jausti saiką. Išlaikyti orumą, taktą. Mokytis.
Dabar tai itin nelengva…
Atsakymai
Rostanas, 2019-09-30 20:55:01
Burgi,
Tu taip taikliai viską parašei, kad nėra net ką pridurti! Bet jei ką sugalvosiu, tai parašysiu vėliau.
Egidijus, 2019-10-01 17:06:38
Sovietmečiu karikatūrų buvo žymiai daugiau….reikia laiko ir kartų kaitos.
skaitytojas, 2019-10-02 01:55:46
Bankai grasina branginti paskolas ir bankinių paslaugų įkainius,jei bus įvestas bankų aktyvų mokestis.Jei neklystu,prezidentas Nausėda tokiam mokesčiui nepritaria, bet siūlo papildomai apmokestinti vykdančius individualią veiklą-tuos kurie rizikuoja visu savo turtu,susikuria sau darbo vietą ir ieško užsakymų,moka GPM,VSD,PSD kiekvieną mėnesį,nors kartais kelis mėnesius negauna jokių pajamų. Tokie juk nepagrasins paslaugų brangimu… Atseit,tai kova su “lengvatomis”-tuo pat metu stambūs ūkininkai reikalauja dar daugiau lengvatų.Gerovės valstybės karikatūra.
skaitytojas, 2019-10-02 02:02:48
Susidaro įspūdis,kad Lietuvos biudžete visada yra pinigų greičio matuokliams pirkti ir juos statyti keliuose,tačiau pinigų inovatyviems vaistams ir procedūroms ,skirtų visų sunkių ligonių gydymui, kompensuoti pinigų nuolat trūksta.Nors Sveikatos fonde yra sukaupta berods apie 330 milijonų eurų.
Tokie šitos valdžios prioritetai.
Dalius, 2019-10-02 14:02:43
Ne taip, Skaitytojau, viskas paprasta su valstybės biudžetu ir biurokratine sistema. Čia Jums ne namų biudžetas, kur tik maistas, drapanos, transportas ir pramogos;)
Paulius, 2019-10-02 14:44:24
Ak, kad taip paprasta būtų pastebėti būties karikatūriškumą..
Juozas P., 2019-10-02 23:30:37
Visai nebjuokingos mūsų VISŲ karikatūūūūūū…
Mini – Vijūnėlė (mokėsim apie 2 mln., visi)
Midi- futbolo stadionas (trukt už vadžių, pinigėliai vėl)
Maksi – Independence (dydis, nuomos sąlygos)
Super – hiper – Astravas (kieno vardą AE suteikti?)
Rostanas, 2019-10-03 01:11:37
– LR valdo skustagalviai;
– Okupantai atsiveš dar samdinių ir technikos;
– Honkonge savi smurtauja prieš savus;
– Visi yra parsidavėliai;
– Hitleris kovojo ne su tauta, o su nepriklausomais žmonėmis;
– Pasirodo elektra būna švari ir nešvari, o elektromobiliai būna tik ekologiški;
– Seniau tai vadinosi banditizmas ir reketas, o dabar tai vadinasi mokesčiai;
– Žmonės valgo nuodus, o susirgę perka nuodus, kad pasveiktų.
Juozas P., 2019-10-05 13:16:16
Su Mokytojo diena!
https://www.youtube.com/watch?v=n6wEQuNpAn0&fbclid=IwAR0PH1_b3V96UIZieb06Aon1C7g9ZPDkfQUGwFh-KjvRcCNPVBnTUIChOag
Mokytoja, 2019-10-05 17:03:39
Gerbiamasis Direktoriau sveikinu su Mokytojų diena! Ačiū kad esate!
Giedrius, 2019-10-06 01:08:17
Tarybiniais laikais karikatūrų buvo. Nepasakyčiau, kad jų buvo žymiai daugiau, gal tik kai kurioms dabartinėms labiau tiktų pavadinimas ne karikatūros, o grimasos, nes jos yra įgavusios t.t. ir agresyvių išraiškos formų. Beje, tais laikais karikatūros buvo pastebimos ir iš jų buvo juokiamasi… O, kiek anekdotų tais laikais buvo prikurta!
Šie laikai pasižymi tuo, kad karikatūras ir grimasas nemažai žmonių priima kaip rimtą reiškinį ir mėgina su jomis rasti labai rimtą santykį. Tai dažnai komišką situaciją paverčia į tragikomišką.
Taip pat egzistuoja toks keistas tikėjimas, kad viskas kažkaip savaime susitvarkys. Na, kažkaip va ims ir susitvarkys po metų, dešimties ar šimto. Nenorėčiau nieko liūdinti, bet savaime tik dulkės atsiranda, ir pinigai kažkur pradingsta 🙂
Karikatūros yra tik laikinas ir nereikšmingas nesusipratimas, nevertas didesnio dėmesio. Norint, kad būtų geriau, reikia pradėti kurti to “geriau” priežastis, čia ir dabar. Į visus procesus: į mokslo, į verslo, į politikos ir t.t. reikia įtraukti dorovinę dedamąją. Požiūris į pasaulį tik per pragmatiškai savanaudišką buhalterinę prizmę jau paseno ir nebeveikia. Laikas keistis ir nepabijoti būti išties įžvalgiais, apdairiais ir racionaliais galų gale.
Su Mokytojo Diena!
Burgis, 2019-10-07 12:03:09
Ačiū sveikintojams! Gera žinoti, kad buvau ir vis dar esu arti Mokyklos!
Giedrius, 2019-10-14 12:16:30
Nėra tikro elito, štai ir dergliojasi visi kas netingi ir kas juo dedasi, bet tokiu nėra iš principo, arba seka paskui netikusius pavyzdžius. Filosofas Arvydas Šliogeris apibrėžia elitą taip: atsakingas, aristokratiškas, pilietiškai susipratęs, aukšto intelekto, kilnios dvasios, turintis garbės kodeksą aukštasis luomas, be kurio negali normaliai gyventi jokia tauta (A. Šliogeris, Nerimas, 79 psl.).
Autorius mini du dalykus normaliam bendruomenės egzistavimui: nerašytą garbės kodeksą (nepainioti su teisės kodeksais) ir kritinę masę žmonių, šį garbės kodeksą įkūnijančių.
“Graikai tokius žmones vadino aristos, romėnai nobiliais, patricijais, kitos tautos kitaip, bet be išimties galioja tokia taisyklė: jeigu sunaikinama, savaime sunyksta arba išsigimsta tokia pavyzdinių žmonių kritinė masė, bendruomenė pasmerkta žlugti, ji lėtai supūva arba išnyksta dėl kokio nors katastrofiško įvykio…”(87 psl.).
Šie žmonės visais laikais turėjo vieną neginčytiną teisę – teisę mirti vardan idealų, nes kai nebelieka tų, kurie pasirengę mirti dėl idealų, tada miršta idealai.
Gerb. filosofas nurodo vieną pagrindinių priežasčių kas demoralizuoja ir daro pražūtingą įtaką, tai – Ekranas, kurio transliuojamam turiniui apibrėžti panaudojamas štai koks mokslinis terminas: “pornoapokaliptinis debilizmas arba debilizmas kaip apokalipsė” (85 psl.).
Tiesa, viena bėda, gerb. A.Šliogeris pripažįsta, kad jis nežino “kaip pasipriešinti visai šiai apokaliptinės bjaurasties orgijai…”.
***
Tai, kadangi materialioji pasaulio plokštuma nepateikia gilesnių paaiškinimų ir pasiūlymų kaip tai spręsti, tai keliausiu aš į dvasinių mokslų sodą, vaisių pasiskinti. Pats pavalgysiu ir Jums parnešiu. Tiesa, galiu Jus pavaišinti, bet negaliu priversti Jūsų valgyti, tai jau kokia bus ta Jūsų valia, tokia ir tebūnie.
***
Rytų kultūroje ypatingą simbolinę reikšmę turi lotosas. Jo šaknys yra dumble ir smėlyje o pats jis iškyla iš purvino, dumblino vandens, bet išsiskleidžia nesusitepęs ir švarus, skleisdamas aplink save nuostabų aromatą. Lotosas – tai vienas labiausiai ir iki smulkmenų apgalvotų simbolių budizme. Tai tradicinis tyrumo simbolis.
Dar kitur jis lyginamas su sąmone, žmogaus sąmone, kuri išauga iš tamsos į šviesą. Gerb. Vilkas Pilkas turbūt šioje vietoje pritartų, kad šviesa gaminama t.t. ir iš tamsos 🙂
Taigi, ką mes turime? Vienareikšmiškai, turime pelkę, kurioje dumblas, purvas ir puvėkai, o savo sąmonėje reikia visu tuo nesusitepti ir skleisti pakylėtos sąmonės aromatą.
O, štai ką dar sode radau 🙂
“Jūsų sąmonė yra leidimas įeiti į amžinąjį pasaulį ir tas, kuris sugeba žydėti gyvenimo pelkėje puikiu Dieviškosios sąmonės lotosu, užsitarnavo teisę įeiti į amžinąjį Gyvenimą”.
Skanaus 🙂
Elena, 2019-10-14 14:06:53
Giedriau,- kaip visada šaunuolis. Laiku ir vietoje, turininga, prasminga ,naudinga. Labai įdomiai samprotaujat. AČIŪ
petras, 2019-10-14 16:20:04
Giedriau, vanduo ir dumblas tai gyvybė. O nuostabus aromatas ir spalvingas žiedas, tai būdas priviliot vabzdžius (ar kaip tavo cituotas šliogeris sako – pornoapokaliptinis debilizmas; reklama skirta vabzdžiams, o ne žmonėms).
taip kad tyrumo tame lotuse ne daugiau nei šūduke, kuris irgi traukia vabzdžius. Kažkada čia Rasa šita tema labai gražiai ir aiškiai suskėlė.
Šiaip simboliai yra geras įrankis idėjas prastuminėt žmonėm.
Giedrius, 2019-10-14 17:15:37
Elenai: Širdingai dėkui!
Petrui: Yra du požiūriai į pasaulį. Pirmas, kad stebuklų nėra. Antras, kad viskas yra stebuklas. Jūsų požiūris primena moksliškai materialistinį, kuris mato tik paviršiuje kyšančią nedidelę ledkalnio viršūnėlę. O paties ledkalnio ir nepastebite 🙂
Apie tai yra graži Krylovo pasakėčia, kai žmogus ateina į Kuntskamerą, apžiūrinėja smulkiausius drugelius, vabzdelius ir museles. Po to jo klausia: – O ar matei dramblį? Koks jis? Ar kaip kalnas? Į tai žmogus atsako: – O dramblio tai ir nepastebėjau.
Tebūnie ši pasakėčia dar vienas simbolis 🙂 O simboliai be idėjos yra iš plokščio pasaulio, apie kurį jau šiek tiek anksčiau rašiau. Be to, kartais nukritęs obuolys ant galvos gali būti puikiu simboliu ir paskatinti suvokti ar atrasti kažką naujo 🙂 Žinoma, ne kiekvienas, kuriam obuolys nukrito ant galvos, kažką atrado. Matyt tai buvo plokščio pasaulio gyventojai :))
Rasa, 2019-10-14 17:38:06
Petriukui: 🙂 Net smalsu pasidarė, ko ten ta Rasa buvo pripostringavus ☺Tiek visko primalu… Dažnai kalbėdami pasakome iš momento, emocijos. Kartais tai būna puiku, kartais ne 🙂 Nors išties momentinė mintis dažnai būna tikresnė nei išmąstyta. Grynesnė. Galbūt.
Aš pamirštu ką kalbu. Dažnai. Nes tiesiog ateina mintis, ją pasakau.
O paskui kartais klausau, kaip vaikai kam nors ką nors pasakoja, o jau kad įdomu! Klausiu- iš kur žinai? Sako- tu išmokei… ☺
Mhm… Visada stebiuosi, kad kažkas girdi ir prisimena ką kalbu. Draugės irgi prisimena. Išties tai būtų paprasčiau jei pamirštų, kam man ta atsakomybė už pasakytus žodžius ☺
Kažkada turėjau nuostabų susirašinėjimo draugą. Manau jau laikas ištrinti namie mūsų laiškus, seniai tai buvo. Bet kartais, kai atsiverčiu, randu ten tokių perliukų! Abiejų laiškuose. Na, kad tas žmogus buvo puikus, tai aišku. Bet ir iš savęs vėl kaskart nustembu 🙂
Taip. Momentinės mintys visai neblogas dalykas. Na jei tai nėra pasiuntimas ant trijų raidžių… Nors kartais ir to reikia ☺
Bet iš tikro tai norėjau pasakyt Petriukui visai kitką. Žinok, jei buvau prirašius kokių blogų bliuznijimų, mesk iš galvos, aš pasilieku sau teisę persigalvoti… 😀
petras, 2019-10-14 19:28:41
Giedriau, manau visko suvokimas remiasi tikėjimu ir patirtimi. Du žinių šaltiniai. Kadangi visko patirti ir žinoti vienam pačiam neįmanoma, daugeliu atvejų tenka tikėti kitais. Tai norėčiau paklausti, tu pats patyrei ir žinai, kad cituoju: “kuris sugeba žydėti gyvenimo pelkėje puikiu Dieviškosios sąmonės lotosu, užsitarnavo teisę įeiti į amžinąjį Gyvenimą“ ar tik tiki kito žodžiais. O gal būt išvis netiki tuo ir rašinėji tik saldžius žodžius, kad užsitarnaut Elenos pagyrų ?:)
Giedrius, 2019-10-14 19:57:59
Petrui: Kaip teisingai pastebėjote, visko patirti neįmanoma. Jeigu tai būtų patirta, tai jau būtų žinojimas, o ne tikėjimas, todėl tikiu. Tikiu šaltiniu iš kurio paimta ši citata.
Įdomiausia vieta, kad reikia pasirinkti tiksliai nežinant, tada pamatai rezultatą. Tai jau esu patyręs, tik šiek tiek kitoje istorijoje, kai kelio meniską reikėjo išsigydyti be gydytojų intervencijos. Panašu kaip toje istorijoje:
Žmogus sako Dievui: pamatysiu – patikėsiu.
Dievas nusišypso: patikėsi – pamatysi.
Dėkoju už pastabą dėl saldžių žodžių rašinėjimo dėl pagyrų. Net nepagalvojau, kad kas nors taip gali mąstyti. Vertinga patirtis 🙂 Turėsiu tai galvoje ir kitą kartą tam tikrais atvejais įterpsiu kokių sūrių prieskonių. Na, maždaug: E, bičas, koroče klausyk čionai… ir panašiai 🙂 Matyt tai tam tikrais atvejais reikalinga signalo dekodavimui.
Juozas P., 2019-10-15 00:47:24
Giedriui komplimentai už:
“Pirmas, kad stebuklų nėra. Antras, kad viskas yra stebuklas.”
Giedrius, 2019-10-15 13:12:28
Juozui P.: Dėkui.
Ir tebūnie tai dar vienas argumentas tiems, kurie mano jog rašinėju dėl komplimentų 🙂 Visiems gerai. Pasakiau tai ką norėjau pasakyti. Kiekvienas išgirdo tai ką norėjo išgirsti. Šauniai pasikalbėjom 🙂
Giedrius, 2019-10-15 21:01:06
Turėjau galvoje: tebūnie tai dar viena lazda į rankas tiems, kurie ketina mušti mane šiuo argumentu 🙂
Visada Jūsų paslaugoms!
Qwerty, 2019-10-15 23:25:01
Skaitau Jus visus.
Simonas M., 2019-10-17 01:13:54
Aš irgi nepamirštu 🙂
Skaitytoja, 2019-10-23 16:50:50
Irgi skaitau. Kai tik gyvenimo realybė tampa nepriimtina, čia randu minčių atgaivai. Ir džiaugiuosi, kad dukros dėka pažinau B. Burgį ir jo gyvenimo filosofiją palaikančius šios svetainės lankytojus. Ačiū, kad esate.