Aš vis galvoju ir galvoju apie tą lėktuvą…
Ar dar liko abejojančių, kad jis buvo numuštas?
Ar dar liko abejojančių, kad tas lėktuvas buvo numuštas per klaidą?
Ar liko abejojančių, kad jis buvo numuštas ne mestu akmeniu, o galingu ginklu?
O juk tą ginklą valdė žmogus! Ir, panašu, ne vienas žmogus. Kariai valdė. Nesvarbu, kurios šalies kariai. Kariai valdė, kariai žino, ką padarė.
*
„Aš netyčia!“ – pasakė mūsų mažoji Laurutė, kažką tušinuku nupiešusi ant mano foteliuko gimnazijoje. Jai, mažytei, atrodo, kad jei netyčia, tai viskas pateisinama… Kariai taip negali galvoti!
*
Va, kur mūsų problema: prie galingų ginklų sėdi bailiai, bukagalviai, banditai… Amoralūs žmonės sėdi. Jiems ar keleivinį lėktuvą numušti, ar miestą sunaikinti – vienodai. Jie neatsiprašo. Jie nenusišauna, supratę savo klaidą. Jie neišduoda panašių į save. Jie – kiborgai. Todėl jie galingi. Todėl žmonės prieš juos – tik žmonės…
*
Didžiausia politikų niekšybė – sukurti tokią armiją. Galvažudžių armiją. Žmonių be sielos, be jausmų. Prisiekusių niekšų armiją. Prisimenate, kaip po nepriklausomybės atgavimo buvo sprendžiamas prisiekusiųjų Tarybų Sąjungai pareigūnų klausimas? Labai keistai buvo sprendžiamas… Laimė, kad tada tarp tų prisiekusiųjų pareigūnų buvo daug žmonių…
Atsakymai
Burgis, 2014-07-23 08:05:18
Įvertinkite…
Giedrius, 2014-07-23 11:00:07
Kai kalbėjome apie futbolą, tai buvo tik kova. Karas yra žiaurus. Siaubingai, baisiai bijau to nužmogėjimo ir žiaurumo. Nekenčiu visų jo pasireiškimo formų. Pakanka paskaityti pirmuosius pranešimus apie tai, kaip jis dabar reiškiasi… Aš tik už tokią kovą, kad išvengti karo. Bet dabar mažumėlę atostogauju. Nieko rimto. 🙂
Ema, 2014-07-23 15:00:14
Bijau, kad galvažudžių, niekšų armijos kūrimas jau praeitis. Ateina naujas etapas – šių armijų kūrėjai praranda jų kontrolės galią (Pakistanas, Rusija). Ne tik civiliai, bet ir valdžia po truputį tampa jų įkaitais. O ES ir toliau liberaliai lojali. Kokį pasaulį mes paliksim savo vaikams? Man labai neramu.
qwerty, 2014-07-23 19:51:12
Giedriau, ir aš anksčiau nekenčiau karo, visų jo pasireiškimo formų. Nors pagal privalomą tarnybą buvau veikiančios armojos vyr. seržantu, vadovavau kelioms dešimtims, o kartais ir šimtams žmonių, nešiojau ginklus, uniformas…Dabar į tai jau žvelgiu filosofiškai. Ramiau gal. Juk žmonijos nepakeisi…
Giedrius, 2014-07-23 21:47:03
qwerty, tai aš rašydamas paskui ir pagalvojau apie tuos žmones kurie gyvena ant karo ribos. Jie, jau to karo matę, į jį žiūrėdami aklai neniršta, bet žvelgia blaiviai. O juk tokia ir šio įrašo esmė, kad būti kariui reikia blaivaus proto, bei išlikti konkrečiam savo kovose. Užtat aš nekenčiu paties karo už tai, kad jis sudaro sąlygas reikštis blogiausioms žmogaus savybėms. Prieš pačius karius neturiu nieko, nes jeigu jų neturėtume, tai mus kaip mat nukariautų.
qwerty, 2014-07-23 22:19:44
Kartais tuose “nekaltuose” kareiviuose ir slypi visas blogis. Jie yra vykdytojai. Egzekutoriai. Tiesioginiai. Kuo jie geresni už tą, kuris skersgatvyje , kažkieno sukurstytas ar iš durnumo suvarė peilį niekuo dėtam praeiviui? Giedriau, įsivaizduok, augai kokioje praeities fašistinėje Vokietijoje, šiandienos rusakalbėje Ukrainos Lugansko aplinkoje ar Izraelyje. Aplinka tave auklėjo. Ji tau sava. Tu vienas iš jų. Tapai Liuftvafės karo lakūnu, Luganso kovotoju ar Izraelio apsaugos armijos kareiviu. Gavai įsakymą- skristi į tankiai gyvenamą priešo miestą ir mėtyti ant namų bombas. Arba įsakymą nedelsiant paspausti kompiuterinį mygtuką ir į tokį pat tankiai žmonių gyvenamo miesto kvartalą paleisti galingos sprogstamos galios raketą. Tiksliai žinai, kad tu savo veika nužudysi daug žmonių. Daug konkrečių niekuo kaltų vaikų, senukų. Collateral damage…Ką pasirinksi? Tribunolą? Savižudybę? Ar vis tik mygtuko paspaudimą?
qwerty, 2014-07-23 22:25:09
Gera, kuomet save įtikini, kad ten, apačioje, kur ką tik numesiu bombas ar ten, kur dabar pasiųsiu raketas, gal ir geri žmonės gyvena, tačiau, jie tiesiogiai prisidėjo prie mano priešų gerovės, palaikymo, pakilimo, todėl…negaila…negalvosiu apie tai…apiee jų vaikų ašaras…tai yra collateral damage…Paleidimas…
qwerty, 2014-07-23 22:27:09
http://paltelegraph.com/gaza-kids-i-no-longer-have-a-family-im-a-lone/
qwerty, 2014-07-23 22:39:23
collateral damage…fuck you…Vakar peržiūrėjau kelis šimtus nuotraukų (čia jų tūkstančiai) iš Gazos. Peržiūrėkite bent kelias dešimtis. Siaubas. Gazos sektorius. Formaliai-Izraelio teritorija. Siauras, keliolikos km. pločio ir ilgio žemės lopinėlis, kuriame gyvena milijonai žmonių.Betonas, plytos, asfaltas, geležis, dulkės… Beveik jokio žalio žemės lopinėlio. Jokio medelio..Žmonių rezervatas. Ir spogstančios galingos raketos ant viso šito. Vaikai, kūdikiai, berniukai,mergaitės su nutrauktomis kojomis, išdraskytomis žarnomis…Tais vyksta dabar, šiomis minutėmis…collateral damage…
http://www.flickr.com/photos/126226385@N06/14736365593/in/photostream/
Rasa, 2014-07-23 23:13:47
_“… O visuomenė gyvena- vagia, girtuokliauja, paleistuvauja, myli, gimdo vaikus, eina į darbą. Visi patenkinti, nes jų tas karas nepalietė, jie jo net nepastebėjo…
Mes nesuprasime pūvančios visuomenės, jie- mūsų. Norėjosi šaukti, kad netiesą šneka politikai ir žurnalistai- juk ten mūsų vaikinai žūva, žmonės ką darote?! Blaškysimės nerasdami vietos, daugelis iš ten grįžusių prasigers, kiti sugniuš ir pristaikys prie visų. Nuskęsime tūkstančius kartų didesnėje, viskam abejingoje minioje, taip ir neįrodę savo tiesos. O visuomenė žiūrės į mus kaip į “albinosus”, tarytum jie buvo teisūs iš pat pradžių. O mums bus dar sunkiau, nes jausimės ne tik apgauti, bet ir nesuprasti, ir tarytum sumelavę…”_ (Z. Stankus “Kaip tampama albinosais”)
Gera knyga. Šių laikų “Dievų miškas”. Man patiko, bet moterims nerekomenduočiau. Net susinepatoginau taip pasakius 🙂 Tai vyrams turėtų būti įdomesnė knyga. Ir ne jautriems. Gal būt jauniems, kurie nežino, kaip buvo jų tėvams”armijoje”. Bet ji- tikra. Apie mūsiškius “tarybinius” kareivukus Afganistane.
***
Karas, manau, labai susiaurina žmogaus vertybių skalę. Ten viskas išsigrynina iki išgyvenimo minimumo- tu jį arba jis tave. Baisu, kai žmonės yra priversti kariauti. Bet, kaip vienas buvęs karys kartą pasakojo- “kai tu matai tavo akyse suplėšomą į gabalus geriausią draugą, kai žinai, kad jei tave paims į nelaisvę, gali pasodinti ant puodo, (t.y. tave išties pasodina ant puodo, o jame gyvatės. Po juo pakuria laužą, gyvatės sulenda ten, kur randa vietos), kai žinai, kad ateinantis prieš tave dešimtmetis gali išsitraukti automatą ir tave nušauti, tada viskas ima atrodyti kur kas kitaip…”
***
Baisu kai žmonės yra priversti kariauti. Siaubinga, kai nori kariauti savo noru. O juk jie, su sugadintais gyvenimasi ir nukentėję civiliai- tik kvaila “mėsa” gražiai ir aukštomis frazėmis tarpusavyje kalbančių protingų ponų “vakarėlių” kepsninėse…
qwerty, 2014-07-23 23:34:02
Adefagija, aš tave myliu. Tu juk žinai) Rasa, sėkmingai kariauti galima ir civiliniame gyvenime. Apsižvalgyk.Matai, štai ten, aplink tave, izraeliečiai, kurie mato tavyje hamasę. O ten, tie, kurie mano, kad tu juos trokšti pasodinti ant puodo…o iš už kampo artinasi dešimtmetis juoda širdim…Baisu yra ne tuomet, kai esi priverstas kariauti (tuomet tam surasi pateisinimu ir motyvus -tavo akyse suplėšomas į gabalus geriausias draugas, etc.) ar kai patys nori kariauti. Jie žino ką daro.Baisiausia, kuomet viską suvoki, supranti to absurdą, tačiau esi bejėgė collateral damage…Nebūtinai tavo ar tavo artimo išdraskytų žarnų ar nutrauktų galūnių prasme…
Giedrius, 2014-07-23 23:36:25
Ar galiu aš į tai žvelgti blaiviai? Negaliu, drasko širdį šitas vaizdas. Ir nieko aš iš ties nematęs. Ta aplinka mane sužalotų ir pakeistų. Kas yra toks stiprus, kad atlaikytų beprasmiškas artimųjų mirtis? Būtent to pas mus aš ir nenoriu matyti. Bet ką žmogus gali padaryti? Kaip tik išlikti konkretus savo kovose. Nesvarbu taika ar karas, tuo labiau to dabar reikėtų, kol karo dar nėra.
qwerty, 2014-07-23 23:46:04
Giedriau, …ta aplinka mane sužalotų ir pakeistų… Čia man išmintingi žmonės sakė, kad pasikeitimai ar dėl blogo, ar dėl gero yra gėris.Nebijok pokyčių. Tai neišvengiama.Nebūsi visuomet vienodas. Viskas keičiasi.Stabilumo troškimas, natūralus, tačiau naivus dalykas. Pokyčių baimė yra silpnumas.Suknistas bailumas.Nebūk bailys. Tai nėra gerai. Turi būti pasiruošęs…
Giedrius, 2014-07-23 23:47:15
Galingai pakalbėjot, qwerty. Traukiu miegot. Labanakt.
Rasa, 2014-07-23 23:48:55
qwerty: Suprantu. Kad galima kariauti ir civiliame gyvenime. Aš negyvenu karo zonoje. Šiuo metu. Aplink mane diena… 🙂 Šiuo metu. Prisiminiau vieno iš čia anksčiau rašiusių vyrukų įrašą feisbuke:
_“Senyvas žydų šventikas paklausė savo mokinų:
– Pagal ką galima atpažinti akimirką, kai naktis pereina į dieną?
– Gal tai mirksnis, kai jau gali atskirti šunį nuo avies?
– Ne, – papurtė galvą šventikas.
– Gal tai momentas, kai tampa aišku, kur palmė, o kur fikusas?
– Ne, – pakartojo senolis.
– Tai kaipgi? – paklausė mokiniai.
– Kai pažvelgęs į bet kurio žmogaus veidą pamatai jame savo brolį arba seserį. Iki tol tavo širdyje naktis.”_
Ir aš gūžteliu pečais, nes nežinau ką reiškia “collateral damage…” Pagal pavartojimą gal turėtų būti maždaug “mažas bejėgis sraigtelis mechanizme” 🙂
qwerty, 2014-07-24 00:02:25
Rasa, o tu galėtum daugiau rašyti? Sakiau juk-tave gera klausyt)
NEC neturi garbės, 2014-07-24 14:20:59
http://www.delfi.lt/news/daily/education/abituriente-sokiruota-po-patikrinimo-29-balai-soko-iki-92.d?id=65376650