1.„Sveika 84 metų britė pasirinko eutanaziją, nes bijojo senatvės.“
-
Abiturientė Aigustė (bijodama likti gyvenime nepastebėta? – B.B.) išleido knygą, kurioje parašyta: „Sąmonės sąlygotumas su saulės stygiumi susibičiuliavo su sumautu svaigulio sindromu.“
-
Vienas direktorius kitam direktoriui eilėraščius siūlo rašyti haiku stiliumi, nes bus mažiau problemų su rimavimu.
-
KTU gimnazija vėl išleis „Metų knygą“, nes yra rašančių, piešančių, fotografuojančių, laiminčių ir nebijančių kritikos.
-
Mes nebijome netekti darbo, mes bijome nebegalėti dirbti…
***
O aš sau ir jums kartoju – nebijok! Nebijok pripažinti tiesą, kad bijai: nedarbo, senatvės, nelaimių vaikams, negalios sau, vienatvės… Nebijok pripažinti tiesą, kad nesi gabus, nesi mokytas, išprusęs, patrauklus, pajėgus, turtingas, reikšmingas…
***
Rašysiu haiku stiliumi. Aš labai bijau pradėti bijoti! Skaitančių, klausančių, kritikuojančių, užjaučiančių, nemokančių, nekenčiančių… Bijau pradėti jūsų nekęsti, nes nenoriu nieko nekęsti! Nes nekęsti man nėra iššūkis. Iššūkis yra iškęsti ir aš išdidžiai jį priimu.
*
Matau – laukys nutūpė į raistą ir su baime dairosi aplink: ar tik nežada šio raisto nusausinti? ar tinka čia krauti lizdą? ar ilgai dar jis, laukys, čia bus pakenčiamas?
*
Ką nutars laukys? Ką man patars laukys? Ar verta man ką nors pradėti, jei abejoju, kad galėsiu baigti?
*
Gal tai iš baimės mano jaunieji kolegos – žodžio gurmanai – padaugina žodžių beveik kaskart, kai tik ima jais mėgautis? Aš tai padauginu iš įpročio, dėl amžiaus, dėl kalbėjimo, rašymo beveik visą amžių. O jūs juk jauni… Nebijokite patylėti. Ačiū už pamokas.
Atsakymai
Burgis, 2011-04-04 19:39:51
Čia įvertink žmoniškai…
Nepris, 2011-04-04 20:10:01
“Kovotojas neturi pataikauti sau nei verkšlenti. Jam nedera domėtis pergalėmis ar pralaimėjimais — jį domina tik kova. O kiekviena kova kariui šioje žemėje yra paskutinė. Jam mažai rūpi, kaip viskas baigsis. Paskutinėje kovoje karys išlaisvina ir nuskaidrina savo dvasią. O žinodamas, kad jo ketinimas nepriekaištingas, karys, kai kovoja, juokiasi ir juokiasi.” ~Carlos Castaneda
Burgis, 2011-04-04 20:34:05
Nepriui…: vėl Jums 100 balų!
Ieva, 2011-04-04 21:15:31
Nepri, jūs šaunuolis.:) Labai taikli citata.
Giedrius, 2011-04-05 15:42:08
Laimė, kai nėra pralaimėjusiųjų…Niekada nepatikėsiu, jog Kastaneda vien juokėsi. Regis, atvirkščiai…
Giedrius, 2011-04-05 15:52:58
Vienas garsiausių dvasinių mokytojų Indijoje – 85 metų Sathya Sai Baba gydomas intensyviosios terapijos skyriuje ir yra kritinės būklės, o prie ligoninės, į kurią jis buvo atvežtas, budi tūkstantis jo pasekėjų, antradienį pranešė vietos pareigūnai. “Svarbiausios organizmo sistemos tinkamai nefunkcionuoja. Babos būklė kritinė. Jį gydantys medikai daro viską, ką gali, kad organizmo sistemos pradėtų funkcionuoti“, – rašoma ligoninės direktoriaus A.N. Safayos pareiškime.
Povilas, 2011-04-05 17:21:26
Aš niekada nebijau savo nuodėmių tol, kol nepamatau jų kituose.
Nepris, 2011-04-05 18:21:47
Kalba eina apie Kovotojo dvasią. O replikuojama apie Castanedos asmenybę ir Sai Babos susidėvėjusį kūną…
“Kovotojas — tik žmogus. Paprastas žmogus. Jis negali pekeisti mirties užmačių. Bet jo nepriekaištinga dvasia, didžiuose varguose kaupusi jėgą, gali mirtį akimirkai suturėti — kad kovotojas spėtų paskutinį kartą pasidžiaugti savo jėga. Galima sakyti, kad tai mirties paslauga nepriekaištingai kovotojo dvasiai.”
~Castaneda
“Kovotojas sutelkia visą dėmesį į jungtį tarp savęs ir mirties… jis tai daro be nerimo, liūdesio ar apmaudo. Jis žino, kad neturi laiko, tad ir elgiasi kaip žmogus, neturintis laiko. Kiekvienas jo krustelėjimas yra paskutinė kova žemėje. Tik tada jo veiksmai įgyja tikros jėgos. Antraip iki pat gyvenimo galo jis elgtųsi kaip neišmanėlis.” ~Castaneda
Giedrius, 2011-04-06 16:25:33
Kovotojo dvasia? Kastanedos hagakure:) Regis, ne kova, bet paprastutė žmogaus baimė mirti. TEN nereikalinga kova: jeigų nėra priešų, tai nėra ir pralaimėjusiųjų…TEN būtina meilė.
Žydrūnas, 2011-04-06 20:29:24
„Bet kuris kelias yra tik vienas iš milijono. Todėl kovotojas neturi pamiršti, jog kelias tėra kelias; jei jaučia, kad neturėtų juo eiti, jokiu būdu nereikia pasilikti. Jo sprendimas apleisti kelią ar likti jame negali priklausyti nuo baimės ar ambicijų. Į kiekvieną kelią reikia žvelgti įdėmiai ir apdairiai. Kovotojas turi paklausti savęs: Ar šitas kelias turi širdį?
Visi keliai vienodi: jie veda į niekur. Tačiau kelias be širdies niekada nebus malonus. Kelias su širdim, priešingai, yra lengvas – kovotojui nereikia stengtis jį pamėgti; jis žada linksmą kelionę; jei seksi juo, su juo susiliesi.” ~Castaneda
Skaičiau ir aš jį susižavėjęs paauglystėj. Bet jis mokėsi pas šamanus, ko p.Burgis nemėgsta :)))
Giedrius, 2011-04-07 09:00:46
Žydrūnai: Man panašu į šeicho, ruošiančio mirtininkų atakas, postringavimus…Kažkodėl patys šeichai TEN neskuba;), jie TEN siunčia kitus.