Dabar dažnokai tenka „išvažiuoti į gamtą“. Ko mes labiausiai bijome, ypač vakarais, naktimis? Uodų! O jei būtume Afrikoje, tai gal bijotume tigrų? Nemanau. Irgi bijotume uodų.
*
Sėdžiu savo kabinete, rankomis ir mintimis užbaiginėdamas moklo metų darbus. Gera mūsų gimnazija, gerų darbų daug padaryti! Bet kodėl vis užklysta mintis apie uodus? Nesate naivūs, gerai suprantate, kad asmenybių sambūryje nebūna kasdieninių idilijų. Būna konfliktų, būna aštrių pokalbių. Taip ir turi būti!
*
Bet uodai vis tiek erzina… Tas zyzimas, tie pasalūniški įgėlimai. Tas uodų tunto efektas, bandymas parodyti – mūsų daug. Aš kartais ginuosi, o kartais numoju ranka – gelkite. Juk tai – tik uodai, ne tigrai. Trumpas uodų gyvenimas…
*
Ė, nesidžiauk – jie sparčiai veisiasi. Niekai! Be uodų pasaulis būtų nuobodesnis. Pagaliau – visada gali pabėgti. Pavyzdžiui, į muziką, į gėrį, į meilę, į save…
*
Taigi dabar tegu skamba…
Ludwig van Beethoven, sonata Nr. 14 („Mėnesienos sonata“)
Rašau, jos garsus užrašau…
*
Aš galiu
*
Taip lėtai mėnesienos šešėlių sonatoje mano malda
išsidėsto tuo genijaus man dovanotu ritmu – aš galiu.
Neramus nes nesako kiek tirpstančio laiko galėti turiu
bet sonatai užteks nes dažniausiai ji būna trumpa.
*
Ir vanduo iš dangaus kaip per klavišus bėga žeme
tai lėčiau tai greičiau kaip gyvenimo mūsų diena.
Aš galiu nebijoti mylėti – nebijo savęs sonata.
Genialumo keliu paėjėti turiu kad sutikčiau tave.
*
Aš galiu ir bijoti ir to nebijoti parodyti ten kur minia
nes garsai pavojingai linksmi ir liūdni vienoje srovėje
kaip ir tu mylimoji keitiesi kai reikia pakeisti mane.
Pakartojimų muzikoj laukiu kai slegia karti nežinia.
*
Atsakymai
Burgis, 2011-06-10 13:07:25
Spragtelkite…
Žydrūnas, 2011-06-10 23:45:32
100 balų 🙂
Rasa, 2011-06-10 23:53:26
Žydrūnui: Kol kas sakyčiau 34 balai su vienu uodu… 😀 Nes spragtukai rodo +33/35
Bet išties puikiai parašyta… Gerai, kad ne visus saulė tik perkepina, o kai ką ir įkvepia gražioms mintims 🙂
Žydrūnas, 2011-06-11 00:03:34
pas mane lyja ir žaibas kaip p…. kalė ką tik 🙂
vienas uodas fignia 🙂
(nebe)nesvarbu, 2011-06-11 13:48:48
Jeigu būtume Afrikoje, tigrų nebūtų jokio reikalo bijoti, nes tigrai gyvena ne Afrikoje, o Pietryčių ir Rytų Azijoje 😉
vapt’siukas, 2011-06-11 13:50:11
Uodės, ne uodai… 😉
Nepris, 2011-06-11 16:18:54
Didžiausia bėda su uodais yra ne ta, kad jie zyzia ir po truputį vis kraujo nuleidžia, o ta, kad po įgėlimo likę maži spuogeliai taip niežti, kad patys nusidraskom iki žaizdų. Nusidraskom. Patys. Nes… kasytis malonu???
Regina A., 2011-06-12 11:34:23
Nepri, Tu čia apie mazochistus? “Malonu” tik jiems būna.
Kitos algoritmo šakos gali būt:
-
Kasosi tie, kurie ne visai jaučias teisūs prieš tuos “uodus” – jie kasosi ir jiems skauda – gal sąžinė graužia, nemalonu 🙂
-
Nesikaso:
a) toje situacijoje neteisūs, bet turintys krokodilo skūrą – užsispyrę, nuolat “teisūs”, nekreipiantis dėmesio į žemės kirminus ar vikšrus;
b)teisuoliai su filosofiniu požiūriu išmokę nekreipti dėmeso nei į uodus, nei į gyvates…
Nepris, 2011-06-12 19:58:38
Pagal paskutinį mokslo žodį, kasymasis yra refleksas — reakcija siekiant numalšinti signalą, giminišką skausmui. 🙂 Epikūras netruktų pridurti, kad susimažindami skausmo išgauname sau malonumą, o, jei Ciceronas ir Burgis, paantrintų, kad malonumas yra aukščiausias iš visų Gėrių. Į ką Šopenhaueris nusispjovęs išrėžtų, kad anoks čia gyvenimas, kai nėr kančios. Tai suprask čia, žmogau, kasytis dorybė ar pasileidimas… Gal geriau tegu tie tigrai sudrasko, ir bus rami galva.