Kas tai? Matematiškai lyrinis testas

Iškart paprašysiu: jei žinote atsakymus – nerašykite. Tegu rašo tie, kurie moka vertinti, analizuoti, spėlioti…

Klausimai:

  1. Kaip vertinate?

  2. Kodėl tai skelbiu?

  3. Kuris eilėraštis geresnis?

***

Velniop nueina aukštas menas

Ir nebegalima liūdėt,

Kada pavasarį kaštanas

Už lango pradeda žydėt.

*

Jis verčia lyti karštą lietų

Ir pūsti vėjus iš pietų,

Jis žydi taip, kad išsilietų

Kaip upės širdys iš krantų.

*

Kad nuo stalų nulėktų knygos,

Kad alptų tvankūs vakarai,

Kad imtų siausti tokios ligos,

Kurių nežino daktarai.

*

Kad viskas degtų ir putotų,

Kad paukščiai švilptų, kol užkims,

Kad naktį motinos raudotų,

Namo negrįžtant dukterims.

*

O medžiuos dega tylios žvakės –

Baltuos žieduos rausvi taškai –

Ir pareini namo apakęs,

Ir plunksna rašalą taškai.

***

Taip laukt, kad viską jau pamirštum,

Kad nesibaigtų ši diena,

Kad, vardą jos išgirdęs, mirtum

Ir kad vaidentųs ji viena,

Kad netikėtum net ir veidrodžiu,

Kad laiškas degintų rankas,

Kad meilės atvaizdą be gailesčio

Norėtum slėpt, uždengt, užkast,

Kad pirštai – net ir tie – nevirpteltų,

Kad suledėtų tau dvasia,

Taip laukt, kad jaustum net ir miręs tu

Vėl karštą vėją plaukuose.

***

Tikiuosi, kad mano atsakymai, kuriuos paskelbsiu po kelių dienų, jus nustebins…

Atsakymai

Darth Vader, 2011-05-11 14:14:05

  1. YYYYY. Vertinu pozityviai.

Geriausiai vertinu pirmąjį.

Kodėl skelbiate? Tikrinate skaitytojų išsilavinimą arba norite pažaisti – “va, AŠ aukščiau kažkokio beverčio YYYYY”.

P.S. – Burgis: paskutinė geltona kortelė, Vaderi!

Ela, 2011-05-11 14:46:24

Pirmasis – XXXXX, puikus eilerastis. O antrasis, nors ir nezinau kieno, pilnai atitinka dabartine nuotaika.. tikiuosi ir jam 🙂

Saulius, 2011-05-11 15:57:26

ŽŽŽŽŽ > KKKKK, jei skaitau juos po 15val.

skelbiate, nes žaidžiate.

Nepris, 2011-05-11 17:50:24

Nežinau, kuris geresnis, bet palyginus su antruoju (temos: laukimas, nežinia, drama, askezė, mylimosios idealas), pirmasis yra tiesiog _vulgarus*_ (bendro pobūdžio geiduliai, nesivaldymas ir visoks kitoks apsiputojimas ir išsitaškymas).

Visiškai akivaizdu, kad plačiajai liaudžiai priimtinesnis pirmasis, o apie ką antrasis — ne kiekvienam ir suprasti.

_* [lot. vulgaris – prieinamas visiems, visos tautos, visuotinis, žinomas, paprastas]_

Burgis, 2011-05-11 20:07:41

Nepri, neiškęsiu – 100 balų! Bet galutinės išvados – pirmadienio vakare.

Rimvydas, 2011-05-11 23:18:12

Man- antrasis arčiau dūšios.

Nors ir pirmas kažką tokio turi…

Nors ir ne tiek kiek norėtųsi

Dovilė, 2011-05-11 23:30:59

Ir atrodo, kad pirmasis pats netiki tuo, ką rašo. Kiek atsimenu iš mokyklos, šiam autoriui rimas ritmas žodžių žaismas buvo svarbiau, nei idėja. Tuo tarpu antrasis eilėraštis – išjaustas. Ir man asmeniškai labiau patinka.

Žydrūnas, 2011-05-12 09:50:21

Kodėl jums taip tas vader neįtiko, na nesuprantu..

na neturėtų tai rūpėt gi jau visai 🙂

su humoru pas lietuvius iš tikro problema labai didelė 😉

Burgis, 2011-05-12 09:57:37

Žydrūnui: nei man tas Vaderis neįtiko, nei ką, bet pilietinė ir pedagoginė pareiga verčia kiekvieną sutiktą auklėti… :-))). Kodėl? Todėl, kad tokie vaderiai realiame gyvenime kartais ima realiai kenkti, gadinti gyvenimą. Kartą vaderiai tremtiniai savivaldybėje manęs, tremtinio, vos nesumušė vien tik pamanę, kad žadu be eilės gauti tremtinio pažymėjimą…

Vaderiai yra aršūs, pikti, nepakantūs.

O aš esu linksmas, laimingas, mylimas ir mylintis!

Žydrūnas, 2011-05-12 10:01:30

Na tai mes tą žinom 🙂

o vaderiai sužinos irgi kada nors, na, bet tegu sužino patys! 🙂

Andrius, 2011-05-12 10:52:10

Hmz, na ir ką čia daug vertint. Abu super. Abu yra tai, dėl ko verta skaityti poeziją. Kaip ir abu turi savo vietą ir laiką. Štai, galvoju, dabar, iš ryto tikriausiai geriau skamba pirmasis. Bet tikrai žinau – vakarop neabejotinai vėl grįšiu paskaityti antrojo.

Burgis, 2011-05-16 10:42:46

Laikas atskleisti paslaptį… :-).

***

Илья Эренбург

Так ждать, чтоб даже память вымерла,

Чтоб стал непроходимым день,

Чтоб умирать при милом имени

И догонять чужую тень,

Чтоб не довериться и зеркалу,

Чтоб от подушки утаить,

Чтоб свет своей любви и верности

Зарыть, запрятать, затемнить,

Чтоб пальцы невзначай не хрустнули,

Чтоб вздох и тот зажать в руке.

Так ждать, чтоб, мертвый, он почувствовал

Горячий ветер на щеке.

1912

***

Tai antrojo eilėraščio originalas. Įdėjau J.Jasaičio vertimą. Ir žinovai – gūglintojai, matyt, jo nesurado. O gal ir neieškojo… Nes šis eilėraštis tik viską išmanantiems kritikams patikrinti…

*

O štai pirmasis Henriko Radausko eilėraštis iškart „pagavo“ Vaderį, paskubėjusį apkaltinti mane pasipūtimu. Su manimi ryšys tik toks, kad vienas mano studentas per egzaminą kartu su šiokia tokis matematika pateikė šį eilėraštį! Pagal tai, kad gramatinių klaidų beveik nebuvo, iškart supratau, kad studentas nusirašė. Kada? Egzamino metu? Kodėl būtent H.Radauską? Kodėl eilėraštį? Žino mano silpnybę poezijai? Mano, kad šis H.Radausko eilėraštis labai geras ir paveiks mane psichologiškai? Bet kaip neapskaičiavo, kad šiandien prieš auditoriją paprašysiu padeklamuoti? Ir negalėjo padeklamuoti… Mano prielaida, kad eilėraštį jau nurašytą atsinešė sulenktame lape, pasitvirtino. Šiek tiek nusiminiau, kad jau esu žioplas ir mane tokiu laiko… Bet apsidžiaugiau, kad mano vertintojai patys tokie.

*

Ar Vaderis yra H.Radausko žinovas? Ne, esu įsitikinęs, kad Vaderis, kaip ir tas studentas, yra geras „gūglintojas“. Ir, kaip ir tas studentas, netveria savo kailyje norėdamas parodyti išprusimą. Ir, kaip ir tas studentas, daro klaidą…

*

Matote, kiek daug gali pasakyti eilėraštis…