Kas yra studentas?

“… studentas yra toks asmuo, kuris trokšta kad viskas būtų paprasčiau ir lengviau pateikiama…” – iš mano buvosio studento teiginio šioje svetainėje.

” …pagarba VU licėjistui, sudeginusiam savo bakalauro diplomą :); imu galvoti, kad galima būtų daryti tokias masines sudeginimo akcijas – galėčiau ir savo magistro diplomą pridėt…” – dar vieno šios svetainės lankytojo replika.

Tai paskatino mane grįžti prie temos ir priminti keletą dalykų, paie kuriuos jau esu rašęs:

1. Stebina ir glumina kai kurių universiteto administratorių reikalavimai, kad dėstytojai verstų ar bent skatintų studentus studijuoti! Tai nesąmonė! Studentas – suaugęs, laisvas žmogus laisvoje šalyje. Versti jį ką nors daryti ar nedaryti reiškia pažeisti Žmogaus teisių deklaraciją, rizikuoti būti nuteistam. Dėstytojas dėsto, padeda studentui studijuoti, o administracija laiku nutraukia studijas tų, kurie nebenori arba nebepajėgia studijuoti. Taip paprasta!

2. Pavyzdys. Žmogus nusipirko bilietą į baseiną, nusisamdė plaukimo trenerį. Sėdi pilietis ant baseino krašto, o treneris kalba apie Viduržemio jūros grožybes. Ką turi daryti pilietis? Žinoma, jis turi suirzęs pasakyti: “Tai ar jūs mane plaukti mokysite, ar įspūdžius pasakosite?” Bet ką turi daryti treneris, jei jis jau tris kartus siūlė: “Tai gal bandome plaukti?” O pilietis nieko nedaro, nesako – sėdi.

Kitas pavyzdys, kurį studentams ne kartą pasakojau.

Įsėda girtas pilietis į taksi.

– Kur vežti? – klausia vairuotojas.

– Ne tavo reikalas! – atšauna pilietis.

Išvados: a) neįmanoma nieko išmokyti nenorinčių mokytis; b) nėra nieko blogiau nei dirbti beprasmišką darbą; c) studentas gali ir turi kalbėti su dėstytoju apie savo norus, pageidavimus, problemas.

3. “Į mokslą nėra karališko kelio!” – atšovė matematikas karaliui Neronui, kuris paprašė geometriją jam išdėstyti paprastai, suprantamai. Studentai studentai… Koks jau ten aukštasis mokslas, jei viskas iškart lengvai suprantama? Turi būti sunku, labai sunku! Lengvai suvokiami, išmokstami dalykai visai neturi vertės, nes tai gali kiekvienas, o gerą algą, gyvenimo prestižą, pasitenkinimą išmintimi gali gauti anaiptol ne kiekvienas…

Atsakymai

friendzis, 2009-04-09 10:12:05

Pusiau į temą: studentai *eina* į įdomias, naudingas paskaitas. Pamiegoti, ar išsitraukti “laptopą” studentai gali ir namie, tad tą jie ir daro namie, o ne universitete.

Kita medalio pusė: Lietuvoje 90% tautos dirba vadybininkais. spaudos kiosko vadybininkas (pardavėjas), pamokos vadybininkas (mokytojas), tvarkos vadybininkas (valytojas). Ir visur reikia diplomo. Todėl ir į universitetus sustoja 99% abiturientų (tarp jų ir vos išlaikę egzaminus). Čia trumpai, o vakare pamėginsiu įkelti visą įrašą 🙂

briedis, 2009-04-09 15:21:25

Mokiausi kaip tik toje laidoje, kur buvo deginamas diplomas, mokiausi magistre Danijoje. Kaip diena nuo nakties. Bet mes čia gi ne apie tai.

1. Savo mokslu nesuinteresuotas studentas tikrai nevertas bet kur mokytis.

2. Taip pat nevertas dėstyti dėstytojas, kuris nepateikia naujausios šiuo metu esančios informacijos (tinka net matematikai, naujos knygos pateikia tikrai labai įdomių uždavinių, viena kita paskaita su šiuo metu pasaulyje aktualia moksline problema ir galimais sprendimo būdais tikrai neišmuštų studentų iš mokymosi programos, o tik sudomintų).

3. Pavyzdys apie baseiną netinkamas. Plaukimo trenerį samdaisi tam, kad išmoktum tam tikrų įgūdžių. Į universitetą eini tam, kad išmoktum mąstyti. To iš mano patirties žiūrint galima išmokti tik aktyviai bendraujant ir sprendžiant problemas. Ir aplamai aš teorijos paskaitų universitetuose sumažinčiau iki minimumo. Studentai jau iš mokyklos ateina suaugę žmonės. Knygos ir reikiama literatūra ypatingai lengvai pasiekiama. Manau, kad pradėjus universitete dėstomą dalyką ne nuo sausos teorijos o nuo praktinės problemos būtų įmanoma žymiai daugiau pasiekti. (ta praktinė problema gali būti bet kokia “įrodykite teoremą, parašykite programą, sukurkite biznio planą ir pan..”) Po ketverių metų tokio aktyvaus problemų sprendimo studentai taptų savarankiškesniais ir pasiruošusiais gyvenimui žmonėmis. Geros dienos!

P.S Burgi, nemėtykim akmenų vien į studentų pusę. Abi pusės dėl esamos situacijos vienodai kaltos.

df, 2009-04-09 15:33:25

Lietuvos realybė: universitete dėstytojas gauna išų tarybinių laikų likusį stalą + kėdę. jei padalinys turtingas, dar ir kompiuterį duoda. Normaliom sąlygom, jokia šiuolainė literatūra (nuo 200 Lt/vnt.) nepasiekiama.

Burgis, 2009-04-09 15:35:10

briedžiui: sutinku su visai Jūsų teiginiais, išskyrus keistas (man taip atrodo) išvadas: 1) aš į studentų pusę metu žymiai mažiau akmenų, negu į tuos, kurie užaugino juos tokius, sukūrė tokią terpę, pražudė verslą, sumenkino aukštojo mokslo prestižą, diplomų, disertacijų vertę ir pan.; 2) mąstyti moko būtent teorija, o ne praktika; betgi ir Jūs pats sakote: “įrodykite teoremą” – tai teorija, kurią dabar guja ir iš mokyklų, ir iš universitetų su lozungu – kam mums to reikia! Amerikiečių moksleiviai beveik nieko nebeįrodinėja, pažvelkite į jų vadovėlius! 3) aš turiu alibi: daryčiau viską visaip, kaip užsakytų studentai (nors tai ir nėra teisinga, bet esant dabartinei būsenai galima daryti išimtį…), bet jie nieko neužsako, nieko nesako… Apie tai ir baseino pavyzdys.

Agnius, 2009-04-09 16:08:05

Palaikau Burgio nuomonę, nes studentai turi rodyti iniciatyva.

Baigiau informatiką KTU universitete. Iš ~450 studentų informatikų ketvirtame kurse liko ~250. Iš to 250 ~60 tikrai žinojo, kad bus informatikais (analitikais, programuotojais, testuotojais) ir to siekė visus 4-is kursus. Kiti likę (4-tame kurse!) vis dar nežinojo ar nori sieti savo gyvenimą su informatika ir apskritai nežinojo ko nori iš gyvenimo. Kam gaišti 4 metus? Kaip ir kas turėtų padėti jaunuoliui nusistatyti gyvenimo tikslus, kad jis žinotų ko nori iš gyvenimo?

Pentium100, 2009-04-09 16:40:54

Daugelį (aišku, ne visus) dalykų galima išdėstyt suprantamai ir nesudėtingai. Dažniausiai reikia panaudot analogijas ir t.t., bet išaiškint suprantamiau galima, nors gal tai tinka tik elektronikai ir netinka matematikai, bet vistiek.

Pentium100, 2009-04-09 16:53:15

(kai rašiau pirmą savo komentaą buvau pamiršęs refreshint puslapį ir nemašiau kitų komentarų, taigi sorry už double post).

to Agnius:

4 metus universitete gaišti apsimoka, nes su diplomu gali dirbti 1) pagal savo specialybę 2) ten, kur reikalauko “kokio nors” diplomo ir 3) ten, kur nereikalauja diplomo. Be diplomo lieka tik viena iš šių trijų galimybių.

Dėl teorijos universitete: ji naudinga, tačiau dėstytojas turėtų papasakoti ir apie praktinius tos teorijos pritaikymus, nes kitaip atrodo, kad “mokomės tam, kad mokintis”. Šiaip pasiskaityt aš ir daug ko galiu tai, kad nors ir nenaudinga, bet man įdomu, o jau kai dėstytojas dėsto, tai reik tikėtis, kad bus naudinga ir po egzamino.

Vile, 2009-04-09 17:02:10

Briedziui:

parasykite placiau apie mokslus Danijoje. Ar ten tikrai programos paremtos praktiniais darbais, t.y. informatikas mokosi vien programavimo nuo I kurso, ar ten nedestoma filosofija, fizika, ekonomika ir dar eile dalyku, nesusijusiu su programavimu?Jei zmogus pasirinko ta specialybe, kodel jam nesuteikiama galimybe ja ismokti kaip galima giliau,geriau? Ar sistema prisitaikiusi prie vidutinybiu?Sakysit, kas neleidzia mokytis paciam?Leidzia, bet isidarbinimui reikalingas diplomas. Paskaitas butina lankyti, o tas uzima begales laiko, ka galetum skirti specialybei. Kodel nera dalyku pasirinkimo Lietuvos universitetuose, kodel skiriamos tokios uzduotys kaip KTU pvz.: parasykite programa (informatika) ant popieriaus?

Agniui:

Ir ar tie 60 baigusiu informatika tikrai tapo gerais savo srities specialistais, ar tik ismoko visko po truputi?

Neprisistatantysis, 2009-04-09 19:13:43

Atsakant į Agniaus klausimą “Kaip ir kas turėtų padėti jaunuoliui nusistatyti gyvenimo tikslus, kad jis žinotų ko nori iš gyvenimo”:

nusistatant gyvenimo tikslus, geriausia orientuotis pagal savo polinkius ir pomėgius. Kad juos žinotum, turi būti kuo aktyvesnis ankstyvoj jaunystėj — išbandyti visokias veiklas, sportus, menus, skaityti mokslo populiarinimo žurnalus, stebėti viską ir visur, o ypač — savo reakciją į tuos stebimus dalykus. Kas domina, kas traukia, ten ir turi eiti. Taip, tiesa yra tokia paprasta.

Tie dalykai, kurie sekasi, teikia malonumą juos darant, yra nuoroda į tavo talentus toje srityje. Jei ta mėgstama veikla užsiimsi daugiau ir rimčiau, tai netruksi pralenkti mažiau tuo atžvilgiu apdovanotus bendramokslius, bendradarbius, bendražygius, o jei atsidėsi visomis jėgomis, tai dar nesulaukęs 30 būsi neprilygstamas ir nepakeičiamas.

Darbo rinka, ir net, galima sakyti, visas pasaulis, kviečia ir sveikina kiekvieną, kuris savo talentus pažino, įvaldė, ir įsisamonino atsakomybę už prasmingą jų panaudojimą. Tai žmonės, kurių rankose gimsta Šedevrai.

nesvarbu, 2009-04-09 20:29:55

1. kiek sumazetu stojanciu i universitetus skaicius panaikinus prievole tarnauti kariuomeneje?

2. (Vilei) sugebejimas parasyti programa ant popieriaus praktikoje padeda isvengti labai daug problemu

GL, 2009-04-09 20:45:29

As sutinku, kad turetu buti kur kas daugiau studentu iniciatyvos. Bet patys studentai retai aktyviai dalyvauja, deja, reikia juos kazkokia forma priversti buti aktyviems… Ir ne vien Lietuvoje tokia problema.

Duosiu pavyzdi: antradieni per Machine Learning paskaita EPFL (tai viena geriausiu Sveicarijos mokyklu), buvo destoma “introduction to Bayesian inference” – tikrai labai labai paprasti dalykai. Ir mano vargsas bosas visais budais bande studentus kalbinti, dalyvauti paskaitoje, klausdamas tikrai labai paprastus klausimus, bet dauguma ju (>90%) tylejo visa laika… pvz. istrauka:

“who solved the problem and want to tell me the answer?” – 1-2 rankos (is 50)

“who tried, but got stuck?” – 2-3 rankos

(desperatiskai) “who solved it but don’t want to tell the answer” – 0 ranku…

Taigi po to as jam pasakiau, kad graudu ziureti, ir pasiuliau ieskoti budu kaip juos “priversti dalyvauti” – arba vertinti namu darbus kokiais 10-20% viso pazymio ar aktyvu dalyvavima ar pan….

Beje, jis desto tikrai labai suprantamai ir aiskiai bei gana idomiai, taigi problema tikrai negali buti ta, kad dauguma nieko nesuprato… Bet net kai jie nesupranta, beveik niekada jie to nepasako, net klausiami…

vika, 2009-04-09 20:54:00

zuvo tas vaikinukas, kuris sudegino diploma; nuskendo pernai vasara; neprisiminkime tik taip /…/

heh, 2009-04-10 00:20:19

Įdomu. Atkreiptas dėmesys į mano komentarą.

Turių įdomių atsiminimų iš p. Burgio paskaitų. Gal kada nors. Einu miegot 😉

Tomas D., 2009-04-10 00:49:32

Mano nuomone, jei destytojas nesugeba sudominti studento – jis yra pilka mase, o ne destytojas. Atejo, is savo konspektu atskaite paskaita ir tuo viskas baigesi.

Briedis, 2009-04-10 09:06:57

Kitam briedžiui: Klausyk , raguotasis, dviejų briedžių Burgio kibernetiniame salone per daug. Taip mėtydami pėdas čia susirinkusią gerbiamą kompanierą labai klaidinam .Mums reikia išsiaiškinti katras iš mūsų tikrasis Briedis (iš didžiosios B) ir likusiam pasikeisti (pasipildyti) vardą.

matematikos mokytoja, 2009-04-10 09:33:30

Tomukui D. Matyt tamsta neseniai palikote mokyklos suolą, kad dar nepamiršote isteriškų šūksnių: “Mokytojas privalo sudominti mokinį!”, labai mėgstamą, švelniai tariant, “nemotyvuotų mokinių” bei jų mamyčių. Pamirškite, universitetas ne teatras ir ne cirkas, čia niekas neprivalo jūsų sudominti, jūs privalote viskuo labai aktyviai domėtis. Priešingu atveju, teatras arba cirkas jūsų paslaugoms. Ir pigiau (jei negebi užsidirbti “krepšelio”), ir įdomiau.

P.S. Dėstytojams, kaip ir mokytojams, irgi labai neįdomu dirbti su niekuo nesidominčia pilka mase.

Burgis, 2009-04-10 10:15:02

100 balų matematikos mokytojai! Studentai, juk mes jus jau sudominome tada, kai jūs rašėte: “Prašau mane priimti STUDIJUOTI…”. Kam prašėte? Nejaugi nieko negirdėję apie tuos, kurie dėstys, ką dėstys, kas tai yra studijos?

Aurelija, 2009-04-10 11:14:56

Na taip 🙂 lengviausia apkaltinti “nesidominti”, tai yra “išbraugti iš sąrašų”, “Palikti ramybėje”, “dirbti tik su besidominčiais” (du paskutiniai metodai labai dažnai taikomi mokykloje), nebandant rasti priežasties, kodėl jis/ji nesidomi. Tikrai sakau 🙂 aš tiek mokykloje tiek universitete pasiilgdavau tiesiog normalaus šilto ryšio tarp dėstytojų ir studentų, juk universitete, mes esame bendruomenė.

Atsimenu, pirmam ar antram kurse teko pildyti anonimines anketas apie dėstytojus ir jų dėstomų dalykų kokybę, Tiesa anketos rezultatų niekas nematė 🙂 Na gal rektoratas, bet studentijai apklausos rezultatai liko neatskleisti. O gaila, ir įdomu kodėl?

heh, 2009-04-10 11:26:53

Kažkodėl pritariu Aurelijai.

Raimundas Zabarauskas, 2009-04-10 12:15:37

Kažkodėl jai nepritariu.

Atsakymas, 2009-04-10 12:38:55

Aurelijai: kaip Jūs įsivaizduojate ŠILTĄ bendravimą tarp dėstytojų ir studentų? Žmonišką, dalykišką bendravimą suprantu, šilto – ne. Šilti santykiai turėtų būti tik su mylimaisiais ir šeima.

Aurelija, 2009-04-10 13:22:24

Pavyzdžiui Mūsų metodininkė labai šiltas žmogus. Jei ne ji, vargiai su savo dėstytojais sukontaktuotume. Taip pat mano magistrinio darbo vadovas, labai garbus profesorius, taip pat labai šiltas žmogus. Mane katedroje visada pasitinka su šypsena, pakalbame ne tik magistrinio darbo tema, bet jis visada mane padrąsina nuramina, pakritikuoja, nurodo tinkamą literatūrą, net elektroninį laišką gavau, kai pasirodė vertinga knyga anglų kalba kuri tinka mano temai (!). Galvoja, rūpinasi, džiaugiasi, liūdi, kritikuoja, šypsosi, padeda atrasti, drąsina, diskutuoja, skatina….

Kita filosofijos dėstytoja buvo labai šaltas žmogus, bet PASKAITOS!!!!! Sėdėjom išsižioję, tokia energija, toks tikėjimas savo dalyku.

Na daug buvo nuostabių dėstytojų, net neišpasakosiu visų, tačiau buvo ir šaukštas deguto 🙂 Ką padarysi 🙂 yra blogi ir geri studentai ir yra blogi ir geri dėstytojai.

Tiesa pastebėjau, kad kuo žmogus daugiau pasiekęs, tuo jis šiltesnis ir laisviau bendraujantis. Na o štai jauni doktorantai, tai paprastai pučiasi kaip kalakutai 🙂 Aišku yra ir išimčių:)

Gerb. Raimundai: man labai norėtusi sužinoti kodėl?

Andrius, 2009-04-10 13:28:10

Kodėl pradedama kalbėt nuo antro galo?

Gal pirmiau tegul valstybė sutvarko darbo rinką, kad norėdamas nebadauti, neprivalėtum turėt aukštojo mokslo diplomo. Gal pirmiau tegu universiteto administracija nusistato sau aiškią tvarką. Gal tegul dėstytojai pirmiau perkrato savo prioritetus, kas jie yra, kodėl ir ko jie nori mokyti jaunus piliečius. Nes sustabarėjusių “robotukų”, vilkinčių dėstytojo kostiumą, yra dar ne vienas.

Kalbant apie studijas užsienyje: man teko galimybė tik metus pasimokyti ten. Bet tenykščiai mano bendramoksliai bent jau trečiame kurse nesimokė jokių psichologijų, filosofijų, logikų, užsienio kalbų ir kitų bendrojo išprusimo dalykų. Nežinia, jie ar mes labiau nuskriausti liekam. 🙂

Matilda, 2009-04-10 14:56:42

Sutinku, kad dėstytojas turi sudominti. Žinoma, bus tokių ,,studentų” , kurių niekas nesudomins. Gero dėstytojo paskaitos gerai ir lankomos. Studijavau VU filologiją prieš 30 metų. Buvo paskaitų, kuriose sėdėdavai, nes tikrindavo lankomumą. Ypač toks vienas buvęs karo ,,veikėjas” mėgo žymėti lankomumą. Sėdėdavo paskaitoje iš 80- 15-18 studentų. Ir stropiai pasirašydavo žurnaliuke už 4-5. O kiti ateidavo dažniausiai tam, kad dėstytoją panervintų , o mus palinksmintų. O jaunos dėstytojos, dėsčiusios rusų – tarybinę- literatūrą paskaitose- vietos uodui nebūdavo, nors paskaita vykdavo labai nepalankiu laiku- šeštadieniais- 11 val. Bet dėl šios asmenybės visi likdavo, ir namo važiuodavo vėliau.

Taip kad dėstytojas turi būti ASMENYBĖ.

Burgis, 2009-04-10 15:55:40

Va, matote, kaip sunku susitarti, kas tas studentas ir kas tas dėstytojas…

***

Samprotauju taip: jei būtų normali rinka – viskas susitvarkytų. Jei būčiau blogiausias dėstytojas, mane pakeistų geresni. Jei studentai pajustų, kad nesvarbu, koks dėstytojas išmokė tave, pavyzdžiui, operuoti širdį, bet svarbu, kad gerai išmokė, tu gali iš to prasigyventi, mėgautis profesionalumu – iškart pasikeistų reikalavimai dėstytojams. Pavyzdžiui, aš kažkada taip ir galvojau: mikroelektronika – sunku, sutinku “juodai” dirbti, pakęsti bet kokį dėstytoją, kad tik išmokčiau duonai užsidirbti. Dabar daugelis nori, kad studijos būtų vienas malonumas…

***

Dar viena pastaba: kodėl studentai mano, kad aš galiu norėti juos kankinti, skriausti, niekinti? Todėl, kad per mažai skaitė detektyvų. Juk ten pirmas klausimas, kai randamas lavonas – kam tai naudinga? Kaip gali būti man naudinga kenkti nepažįstamiems savo klientams, duondaviams?!

***

Vis tiek manau, kad nesu blogiausias dėstytojas… Nesu “šiltas”, nes mano mokslas “kietas”, bet nesu ir kenkėjas, nes mėgstu savo darbą. Nesu nuolankus, prisitaikantis, nes nebijau netekti darbo, bet nesu nusiteikęs griauti sistemą, kurią dauguma gina iš visų jėgų. Stengiuosi parodyti tos sistemos netobulumus ir net absurdus. Reikia laiko – ir kapitalizmas nuspręs… Bet ilgai taip nebus, pamatysite.

Rasa, 2009-04-10 20:35:40

Vienas vargas, kai dėstytojai ir studentai į tą patį žiūri iš kitų pusių… Gaunasi paskui anekdotai:

Po egzamino studentas pasakoja draugams:

– Na ir ožys tas mūsų profesorius! Aš jam bilieto klausimą kaip riešutus išgliaudžiau, tai jis, bjaurybė, pradėjo mane papildomais klausimais pjauti! Jis – klausimą, aš – atsakymą. Jis – klausimą, aš – atsakymą. Užkniso! Ir vis tiek vos trejetą parašė.

Profesorius po egzamino pasakoja kitiems dėstytojams:

– Na ir kvailys studentas man šiandien pasitaikė. Išsitraukė bilietą – nė bum-bum, nesąmones kažkokias paiso. Tempiau tempiau jį papildomais klausimais, vos trejetui ištempiau…

O turėtų žiūrėti kaip įsimylėję, viena kryptimi, tada ir būtų abipusė nauda didesnė… :))))

dz0, 2009-04-10 21:49:03

“… o administracija laiku nutraukia studijas tų, kurie nebenori arba nebepajėgia studijuoti.”

bet yra ne visai taip, nes universitetams apsimoka turėti kuo daugiau studentų…

bet tai rodo, kad universitetai iš savo “aukštojo mokslo” nelabai pragyvena — ko vertas toks mokslas?

tarp kitko, dėstytojams atlyginimas nuo studentų skaičiaus nelabai priklauso (ir už studentų perlaikomus egzaminus nepridedama kapeikų)

kita tema:

teorija ir praktika yra susiję, bet jei nebus praktikos/pritaikymo, teorija bus beprasmė…

klausiau savo pažįstamų, baigusių matematiką (ir netgi studijuojančių doktorantūroj), “ar jūs kur nors realiai pritaikėte diff lygtis?” nė vienas neprisipažino…

o mokytis, suprasti dėsnį, žmonės gerai geba iš pavyzdžių — ir dažniausiai gyvenime to užtenka — 8-tokams, kai jie sunkiai gaudosi lygtyje/lygčių sistemoje, a ir b pavadinu _a_rbūzo ir _b_anano kainomis — iš kart palengvėja.

matematikos mokytoja, 2009-04-10 22:35:07

dz0: Bėda ta, kad praktika dažnai painiojama su buitimi. Buityje dif. lygtis tikrai sunkoka pritaikyti. Bet tolesniame moksle, taip. Ar tai praktinis pritaikymas? Jaunystėje vienam tuometinio KPI aspirantui teko padėti spręsti dif. lygtis, kurios buvo jo darbe (nemanau, kad jis nemokėjo, matyt buvo kita priežastis :)). Taip, kad turbūt taikiau praktikoje.:)

Dėl aštuntokų labai klystate. Buityje mokiniai labai sunkiai taiko matematiką. Sakykime, apskaičiuoti stačiakampio gretasienio paviršiaus plotą moka dauguma, bet apskaičiuoti, kiek reikės tapetų kambariui išklijuoti, jiems jau sunku. 8 – tokams išspręsti lygtį – įmanoma užduotis, bet jei jau ten įvelsi arbūzą ar bananą ji taps sunkia.

Rasa, 2009-04-10 23:26:58

dz0: malonu tave matyti šioje svetainėje 🙂 Ir kažko keistoka, kad nebevardiji 1;2;3… arba a); b); c). Šiaip ar taip, dar liko, kad naujas mintis rašai iš naujos eilutės. Tvarkingai… :))))) Man patinka 🙂

O dėl teorijos, manau, viskas yra reikalinga ir kuo daugiau, tuo geriau, juk, kaip sako vienam eilėrašty: “…Turėkim visko atsargoj, nes nežinia, kada ir kur, kada ir kam gyvenimo kely ko nors pritrūkti gali…” 🙂

GZ, 2009-04-10 23:50:12

Maloniai nustebau neseniai radęs pritaikymą Pitagoro teoremai. Reikėjo liniją naujai sienai išvesti, kad eitų statmenai, o statybininkai tai matlankių neturi. Tai jie patys paskui džiaugėsi supratę kam čia to telefono reik kvadratinei šakniai traukt…

Gal kas gali pasakyt, kur čia man kvadratinę lygtį pritaikius buityje ? Labai rankos panižo 🙂

Palaikau Briedį nelaimėje. Jei briedis dar išlįs — bus šakės !

tahu, 2009-04-11 01:19:43

Studentas tam tikros problemų srities tam tikrą sprendimo būdą siekiantis suprasti ir galbūt pritaikyti žmogus.

Kątik išgirdau tokią citatą: “You can only learn that which you almost already know”, – Patrick Henry Winston (iš MIT AI Lab). Todėl, siekdami, kad pirma kuo daugiau pažintų (almost already know), dėstytojai pirmiausia pateikia daug teorijos, nes (nori, kad studentai daug išmoktų) ir (tikisi, kad studentai stropiai studijuos, ieškos praktikos), o studentai pirmiausia priima daugiau praktikos, nes (nori, kad teorija būtų kuo prasmingesnė) ir (tikisi, kad taip išmoks daugiau, lengviau). Iš citatos ir pateikto mano realybės suvokimo išvedu du variantus: 1) dėstytojai ir studentai turi bendrauti intensyviai, atvirai, šiltai, nuoširdžiai; neturi būti jokio reikalo dėti pastangų gaudyti sukčiaujančius studentus; einama nuo daug teorijos prie trupučio praktikos; studento įvertinimas vyksta semestro gale ir priklauso nuo viešo susitarimo, nuomonių (dėstytojų ir paralelių studentų), o ne “mašininio testo-surinktų balų ar atsakymų į klausimus”; 2) dėstytojai ir studentai turi bendrauti šaltai, lakoniškai, be jokių išliekančių santykių; turi būti dedamos maksimalios lėšos, kad užtikrinti sukčiavimo prevenciją; imamas mažas kiekis teorijos, iškart visa praktika tai teorijai ir iškart tos dalies atsiskaitomasis darbas; studento įvertinimas susideda iš daugybės oficialių skaičiumi įvertinamų darbų funkcijos (sumos);

Šiaip negaliu pakęsti (eilinės) “matematikos mokytojos” (gerai kad iš mažosios bent) už jos pačios sukurtą ir čia nesidrovint pateiktą realybę: “Buityje mokiniai labai sunkiai taiko matematiką”.

tahu, 2009-04-11 03:23:30

Kas yra studentas

Ai, pamiršau pabaigt.

Darželyje vyresnieji turi mokyti jaunesniuosius patenkinti asmeninius poreikius, mokykloje – buitinius ir universitete – profesinius.

Todėl darželis/auklė turi būti skirta supažindinti su pasauliu ir išmokyti žmones atskirti, kas yra problema. Mokykla turi būti skirta supažindinti su problemų sritimis pasaulyje ir išmokyti žmones patikimų sprendimo būdų. Universitetas turi būti skirtas supažindinti su tam tikros problemų srities sprendimo būdais ir išmokyt žmones patikimų tos problemų srities mastymo modelių.

O iš tikrųjų viskas vyksta taip: vidutinis darželinukas linkęs neatsargiai pats paliesti ugnį, nors ir vyresnis pasakė, kad skaudės. Vidutinis moksleivis linkęs neprotingai leisti pinigus, nors ir vyresnis pasakė, kad vėliau pritrūks. Vidutinis studentas linkęs neatsakingai planuoti ateitį, nors ir vyresnis pasakė, kad gailėsies.

Jei vyresnysis suvokia, kad jaunesniesiems normalu labiau mėgti mokytis iš savo klaidų (praktikos), tai vyresnysis turi kiek įmanoma labiau gręžti save, be galo stengtis ir be prievartos siekti (kai kurie efektyvūs vyresnieji sugeba visais šiais trim aspektais apgauti jaunesniuosius, sukurti tokį įspūdį, štai tokio Idealaus dėstytojo pavyzdys: http://www.youtube.com/watch?v=KkMDCCdjyW8), kad tik jaunesnysis mokytųsi iš kitų klaidų (teorijos). Jei vyresnysis to nedaro, tai reiškia tą patį, kas būtų jaunesniajam išvis nedalyvauti – proceso nevykimui. Vištos ir kiaušinio problema. Akivaizdus faktas tas, kad šiuo atveju višta pastoviai atsiranda pirma, tad pirma ir turi imtis proceso iniciatyvos.

P.S. Ketvirtas lygis – Akademija – yra tai daliai žmonių, kurie jau vaikystėje pastebėjo, kaip kitas liečia ugnį, atpažino, kad jam skaudėjo, atsargiai patikrino, kad tai tiesa, ir pasidalino šia patirtimi su pažįstamais. Deja mūsų modernioji visuomenė dar nuo pasaulinių karų metų stabiliai įprato, kad vidutiniam doram žmogui reikia Universiteto ir dauguma jos sunkiai skiria Universitetą nuo Akademijos. Akademiko lygis dabar dažniau pasiekiamas geresnę aplinką sukuriančioje privačioje laboratorijoje, nei universitete įsikūrusiame pseudo mokslų fakultete. Lietuvoje, šiuo metu jau įprastai, vieni bėdavoja, kad Universitetas niekaip nepasiekia Akademijos lygio, vieni bėdavoja, kad Mokykla niekaip nepasiekia Universiteto lygio, visi likę užsiėmę.

P.P.S. Kas dėl ateities, tai pamatysite, Informacinės Technologijos ir toliau spręs mūsų likimą, ne Kapitalizmas ir ne Komunizmas. Nors gal išras dar kokį masinį visą pasaulio gėrį apibrėžiantį Buzzwordą Overlordą :].

Rasa, 2009-04-11 09:12:33

GZ: prastus statybininkus pasirinkai :)))) Normalūs dabar dirba su lazeriniu nivelyru (gulsčiuku liaudiškai :)) Bet užtat ir dirba su tokiais įrankiais, kad nemoka pritaikyt Pitagoro teoremos, o būtų pigiau… :))))

P.s. mes už Briedžius iš didžiosios raidės!!! 😀

Irid, 2009-04-11 12:32:12

Studentai buki, destytojai nukriose, visuomene apatiska… Paradoksas, bet visi sitie bukaprociai kazkaip padaro, kad vaziuotu masinos, skristu lektuvai, veiktu internetas, Ignalinos atomine, jau nekalbam apie visokius Marso Saturno zondus (ir kaip jie pataiko nuskrist?..).

Man atrodo, kad su sistema viskas tvarkoj, per amzius taip buvo, dar blogiau. Daugiau optimizmo, zmones.

dz0, 2009-04-11 14:22:07

“Paradoksas, bet visi sitie bukaprociai kazkaip padaro, kad vaziuotu masinos…”

oi ne visi tai padaro ir ne bukapročiai 😉

imo, tik koks 1-5% tai padaro 🙂

paskaitykit, pvz,

http://www.elektronika.lt/forum/viewtopic.php?t=17882

http://blog.elektronika.lt/robotai/ ir pasakykite, kiek žmonių susigaudo tokių dalykų konstravime 🙂

tahu, 2009-04-11 14:26:04

Šiaip, Irid, teisingai užgriebei. Mūsų vyresniajai kartai trūksta plataus sąvokos “žaisti” suvokimo. Nes dabar tik dvi reikšmės kryptys vyrauja: “nenaudingai, linksmai ir patogiai leisti laiką” ir “gardžiai, kartais užslėptai šaipytis, skaldyti anekdotus”. Protiškai žaisti reikia grupėje žmonių, viešoje erdvėje. Protiškai dirbti reikia vienam, uždaroje asmeninėje erdvėje.

GL, 2009-04-11 22:14:46

“aš tiek mokykloje tiek universitete pasiilgdavau tiesiog normalaus šilto ryšio tarp dėstytojų ir studentų, juk universitete, mes esame bendruomenė”

As taip pat labai sutinku. Ir “siltumas” paprasciausiai reiskia, kad destytojas laikytu studenta potencialiu akademines bendruomenes nariu, kolega, o ne vien klientu, ar tuo labiau is zeminancios perspektyvos (koks jis blogas, kokias nesamones raso, ir pan.) Tai reiskia, kad bandytu studentams padeti, suprasti ju situacija, destytu dalyka taip, kad norintys galetu suprasti pagal ju gebejimus… Jau nekalbant apie sveikinimasi, neignoravima, draugiskas diskusijas ir pan.

“Tiesa pastebėjau, kad kuo žmogus daugiau pasiekęs, tuo jis šiltesnis ir laisviau bendraujantis.”

Taip pat labai sutinku – ir cia aisku, ne vien Lietuvoje. Tikriausiai del psichologiniu priezasciu. Todel visada bandau vengti zmoniu kuriu nuomones kategoriskumas yra kur kas didesnis uz realius pasiekimus ar dalyko suvokima.

“ar jūs kur nors realiai pritaikėte diff lygtis?”

Dauguma inzinerijos ir paremta siomis lygtimis…

Jei ne diff lygtys, nebutu skrydziu i Menuli, Marsa, taip pat daug paprastesniu transporto priemoniu 🙂

Rasa, 2009-04-12 00:29:17

Kadangi šiandien buvau kaime marginti margučių kartu su tėvais, dabar vėl, kaip begalę kartų, galvoju apie savo tėtį… Koks jis būtų buvęs, kuo jis būtų buvęs, jei savo laiku būtų galėjęs mokytis. Štai daugelio supratimu, jis kvailas. O jis nuostabus ir kūrybingas, kaip vaikas! Jis baigė tik kelias klases ir niekada neskaitė knygų, tiesiog paprastas žmogelis. Aišku man jis tikrai nepaprastas. Jis nieko nesupranta matematikoje ir fizikoje, jis rašo su klaidomis ir sunkiai apibūdintų, kas yra kas rimtais terminais. Bet… Jis pjauna žolę elektrine žoliapjove, kurią pats pasidarė, mala mėsą savos gamybos el. mėsmale, pasigamina bulviatarkes ir grūdų smulkintuvus, susirenka automobilio variklį ir moka statyti namą, suvedžioti šildymą ir t.t…. Jis tikrai net neskaito ypatingos literatūros. Jis tiesiog kaip vaikas tiki, kad jis GALI. Ir padaro… Kaip mums, daugeliui, trūksta tokio tikėjimo ir azarto. Būtų daug tokių, apie kuriuos nurodė dzO. Kaip gaila, kad mano tėtis neturėjo galimybės MOKYTIS. Gal jis tikrai būtų atradę ką nors ypatingo 🙂 Ir kaip gaila, kad kai kurie turintys tą galimybę nustoja ją vertinti. Bet tikiu, kad ne dauguma.

dz0, 2009-04-12 11:46:34

matematikos mokytojai

“Jaunystėje vienam tuometinio KPI aspirantui teko padėti spręsti dif. lygtis, kurios buvo jo darbe (nemanau, kad jis nemokėjo, matyt buvo kita priežastis :)). Taip, kad turbūt taikiau praktikoje.:)”

ok, galim nagrinėt dalykų prasmingumą imdami santykį:

kiek žmonių yra kažko mokomi / kiek tai naudoja praktikoje ar buityje

įspūdžiai iš mano aplinkos:

diff lygtys: 1%

kvadratinės lygtys: 1%

psichologija: 80% (ir jos pagrindų daug kam trūksta, ty jie net nebuvo jos mokomi)

… įsijaust nenoriu, bet manau, žiūrint tuo kampu galima rasti tikrai įdomiu pavyzdžių…

“Buityje mokiniai labai sunkiai taiko matematiką. Sakykime, apskaičiuoti stačiakampio gretasienio paviršiaus plotą moka dauguma, bet apskaičiuoti, kiek reikės tapetų kambariui išklijuoti, jiems jau **sunku.”

KODĖL?**

“8 – tokams išspręsti lygtį – įmanoma užduotis, bet jei jau ten įvelsi arbūzą ar bananą ji taps sunkia.” — patikslinu, visgi ten buvo ne tiek lygtys, kiek reiškinių prastinimas, kai žmonės nemoka “sutraukti” panašių reiškinių — tada tokie buitiniai pavyzdžiai padeda (bent maniškiams). Bet galvoju, padeda todėl, kad pirkimas jiems įprasta veikla ir joje vaizduotė geriau veikia…

o kad studentai tikisi, kad bus faina ir visko gerai išmoks univere, tai todėl, kad jiems taip nušviečiama — paklausykit, kas kalbama per atvirų durų dienas ar univerų mugę — tik ateikit pas mus — o kas pasako, kad studijuot reiks? ir dargi sunkiai…?

Atsakymas, 2009-04-12 16:56:26

dz0 apie paskutinę pastraipą: O kodėl kažkam reikia aiškinti, kad studijuoti sunku? Jūsų mintis primena anekdotą apie amerikiečius: Viena moteris sugalvojo išskalbti skalbyklėje savo purviną katiną. Gyvūnas tokio bandymo neišlaikė – nugaišo. Tada amerikietė padavė skalbimo mašinų gamintoją į teismą ir prisiteisė 1 milijoną dolerių už moralinę žalą, nes skalbyklės naudojimo instrukcijoje nebuvo nurodyta, kad joje negalima maudyti kačių…

matematikos mokytoja, 2009-04-12 19:50:10

Su Prisikėlimo švente visus, besimeldžiančius ir ne.

dz0: Apie dif. lygtis viską pasakė GL. Neturiu ką pridėti. Beje, būtent tą ir turėjau omeny savo praeitame komentare.

Panašių narių sutraukimas tai ne tas pats, kas lygtis. To mokant naudojami realūs objektai, ir vaikams tikrai aiškiau. Realiai situacijai sukurti matematinį modelį yra nelengva užduotis. Aštuntoko atveju tai ir yra lygties sudarymas. Ne kiekvienas tai sugeba.

Jūs ir vėl painiojate buitį su praktika. Praktika praktikai nelygi. Gydytojo viena, filologo kita, o statybininko dar kita. Nežinau, kas Jūs esate, todėl negaliu atsakyti kiek Jums reikalinga kvadratinė lygtis. Bet kiekvienam žmogui, kurio profesija susijusi su tiksliaisiais mokslais, ji reikalinga daugiau negu 1%. Sutinku, buityje ji absoliučiai nenaudingas dalykas. Bent man dar nė karto neprireikė.

dz0, 2009-04-13 00:20:13

@Atsakymas:

prieš ~5 metus su dar pora ex-gimnazistų parašėme neformalų įvadinį vadovėlį matematikos fuksams, kad jie pamatytų, kas laukia pirmame kurse ir bent “apšiltų” su idėjomis ir sąvokomis..

http://fumsa.lt/mokslu_intro (gera pasigirti :D)

kai paprašėme pakomentuoti dekaną, viena iš pirmųjų jo reakcijų — “kam gąsdinti abiturientus??..”

man tada ironiškai toptelėjo “o jūs būtinai norite patys išgąsdinti :D..”

@ matematikos mokytoja:

pritariu linkėjimams ir gražiai dienai 🙂

aš pats baigęs matematikos bakalaurą ir šiek tiek paskanavęs edukologijos mokslų (ne visai tas pats, kas pedagogika)… dabar daugiausia programuoju bei pamokytojauju….

“kiekvienam žmogui, kurio profesija susijusi su tiksliaisiais mokslais, ji reikalinga daugiau negu 1%.”

bet jos mokomi VISI: tiksliaisių mokslų profesijas vėliau dirba ~1% (o gal ir mažiau, kur statistika?) abiturientų, ir tarkim 10% iš jų prireikia kvadratinės lygties… ir visgi sumoj (tiksliau, sandaugoj) gauname ~0.1%

be to, inžineriniuose darbuose daugumą skaičiavimų (ypač rutininius) atlieka CAD, tad inžinieriai pritaiko ne kvadrat. ar diff. lygčių sprendimą, bet būtent CAD — ir tikrai ne visi gilinasi į sprendimo eigą..

F. Ch., 2009-04-21 01:24:49

dz0: Aciu uz saltini http://fumsa.lt/mokslu_intro man patiko nors matematikos nelabai megstu 🙂 parekomenduosiu dar kai kam