Šįryt pirmokė Mildutė atsikėlė prieš septynias, užmaišė tešlą ir iškepė blynų visai šeimai…
Šiandien iš Kauno į Vilnių atsivežėme močiutę ir tas Pramonės prospekto namas, kuriame aš pradėjau savo laimingą vedybinį gyvenimą, virto prisiminimų simboliu…
***
Taip, aš romantikas, ir vargas jums, jei tokie nesate! Nes kas yra tas gyvenimas? Maistas, būstas, darbas, rakandai, pramogos? Ne! Tas gyvenimas vertas tiek, kiek sukuria tavyje meilės, pasigėrėjimo, pasitenkinimo, svajonių, polėkio jausmo. Jausmo!
Tas namas Pramonės prospekte, tas butas jame turi tik tiek prasmės, kad ten aš iš tiesų ir pradėjau gyventi. Iki tol aš ruošiausi gyventi. Gerai pasiruošiau! Nes kitaip nebūčiau galėjęs parašyti Jai:
*
Išvaryk! Elgetauti nepratink,
Jei aš tiktai imti godus.
Tau atnešiu žvaigždėkrytį trapų,
Savo skambančius jaunus metus.
*
Ir atnešiau…
O tas Kaunas visada liks mano jausmų sąmyšio miestas. Meilės miestas. Išdavystės miestas. Prasmingiausių mano darbų miestas. Žmonių, su kuriais dainuodamas ėjau per gyvenimą, miestas. Žmonių, kurie bailiai spruko į krūmus, miestas. Mano vaikų, atėjusių į Žemę, pasveikintas miestas.
***
Nieko nesigailiu!
Nieko nepamiršiu!
Nieko neprarandu!
Atsakymai
juristas, 2016-06-01 20:16:32
man atrodo kad buti romantiku pries 40-50 metu buvo lengviau. Nes nebuvo socialiniu tinklu, reklamos, pinigai tada reiske daug maziau. tada buvo hipiai, dabar hipsteriai, tada entuziazmas, dabar glamuras
Ingrida, 2016-06-01 22:38:44
Aš irgi Pramonės pr. gyvenau, 7 metus, kuris Jūsų namas?
Burgis, 2016-06-02 06:59:54
Ingridai: 79.
Mindaugas, 2016-06-02 19:04:10
juristas sakė: “romantiku pries 40-50 metu buvo lengviau”.
Ypač lengva romantiku būti buvo kai su pionieriaus kaklaraiščiu liepdavo žygiuot aplink aktų salę. Ir dar tuomet, kai bijodavai ką nors NE TAIP pasakyti, kad netyčia paskui tėvai iš darbo neišlėktų ar netektų tėvams aiškintis vyrukams su odiniais ploščiais.
Pinigai irgi nieko nereiškė. Ypač, kai iš visų giminių susiskolinęs bandei žiguliukus po blatu nusipirkti.
Išties, tuomet pinigai reiškė mažiau, nes blato, privilegijų ir padlaižystės galia nomenklatūtrai reiškė beveik viską. Bet net ir tokioje iškreiptoje visuomenėje pinigai visvien buvo ir buvo LABAI reikšmingi. Tiesiog itin mažai kas jų galėjo turėti bent kiek daugiau. Turėjo lojalūs padlaižiai komjaunuoliai. Na ir pavieniai rizikuotojai špekuliantai.
O va hipiai buvo išties romantiški. Ypač, kai juos milicininkai gaudė po kiemus.
Žiauriai entuziastingas metas buvo prieš 40-50 metų.
juristas, 2016-06-02 21:04:15
Mindaugui: o dabar lojalumas ir padlaizyste maziau svarbus? as nesu Breznevo fanas, turejau omenyje tuos laikus visame pasaulyje. palyginkit tu laiku muzika, filmus, net futbolininku isvaizda su musu laiku… bent jau man unisex epocha ziauriai neromantiska. O 1972 geguzes ivykiai Kaune – gal tai ir netinka vadinti entuziazmu, bet tukstanciai zmoniu rizikuodami isejo i demonstracija pries valdzia. Siais laikais zmones kovoja tik del pinigu. IMHO
petras, 2016-06-03 15:05:05
p. juriste, jei kalbam apie visa pasaulį, tai žmonės šiais laikais kovoja ne tik dėl pinigų 😀
Matilda, 2016-06-03 15:29:42
Lietuvoje kovoja ir dėl pigesnių bananų.
Rasa, 2016-06-03 16:03:21
Gal be romantikos, bet su Erlicku 🙂 Apie Kauną ir Vilnių 🙂
***
…Aš bandysiu įrodyti, kad Kaunas yra Viskas.
Mat, kartais susidaro įspūdis, kad patys kauniečiai to nesuvokia ir savo miestą net lygina su Vilnium. Bet jei Vilnius būtų kaip Kaunas, tai ir
Nemunas tekėtų pro Vilnių.
Pagal Viešpaties planą prie tokios upės kaip Vilnelė galėjo atsirasti tik
Babtai.
Koks gi save gerbiantis miestas stengtųsi atsirasti kuo toliau nuo jūros ir kuo arčiau Baltarusijos?
Anuomet net padorūs gyvuliai vengė būsimo Vilniaus apylinkių. Kur daugiau galėjai išgirsti staugiant tokį išsigimėlį kaip geležinis vilkas?
Kodėl būtent Vilniuj įsikūrė Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir net Vilniaus savivaldybė? Todėl, kad piktoji dvasia ieško sau vietų, kur tamsiau.
Kaune greitai gautų galą.
Ir net patys vilniečiai taip nepasitiki vilniečiais, kad įrengė jiems 100 km. ilgio bandomąjį kliūčių ruožą. Ir tik pasiekęs Kauną, ten apvalęs bei sustiprinęs dvasią, vilnietis įgyja teisę padidinti greitį iki 130 km/val. O štai kaunietis gali iš karto tokiu greičiu pajudėti į vakarus.
Vilnietį, artėjantį prie Kauno, įspėja specialus ženklas: „Pravieniškės – 6
km.” Vilnietis sudreba ir prisisega saugos diržus.
Kaunietis gi niekur Vilniaus prieigose nepamatys analogiško ženklo: „Lukiškės – 6 km.” Nes kauniečio nepagąsdinsi. Kaunietis pats autoritetas.
Vilniečiui suteikta galimybė pravažiuoti Kauną pakraščiu, jo beveik nepastebėjus ir neįsibaisinus. Tik įsivaizduokim, kas būtų, jei vilniečiui tektų kirsti Kauno centrą! Jis nutrokštų kamščiuose ir amžiams liktų klajoti painių Senamiesčio gatvelių labirintuose.
Yra nuomonė: kada nors Vilnius ir Kaunas susijungs ir taps dipoliu.
Atseit dvi galvos geriau kaip viena. Aišku, taip galėjo sugalvoti tik tas, kuris išvis be galvos. Prisiminkim ūsūrinio traukinio Vilnius – Kaunas likimą. Tas naivus dvigalvis padarėlis, kitados svajojęs sujungt dvi
nesujungiamas vietas nūnai išprotėjęs blaškosi iš vieno galo į kitą pats neberasdamas sau vietos… Nejau ir mes norime tokiais tapt?
Kita vertus, kaunietis nenori vilniečio nė akyse regėt. Todėl ir nutiestas aplinkkelis, greitkelis… Atseit varykit jūs, vilniečiai, kuo greičiau prie jūros ir girdykit ten savo žirgus. Mat Vilniaus apylinkių gyventojai dar nuo Vytauto laikų garsėjo išskirtiniu kvailumu ir jodavo žirgų girdyt net prie juodmarių. Neteko girdėt, kad taip elgtųsi bent vienas kaunietis. Betgi vilnietis įsitikinęs: kuo vanduo sūresnis, tuo žirgui skaniau. Užtat aplinkui Vilnių žirgų berasi tik rezervatuose, kur laikomasi griežtos abstinencijos: nė gramo druskos.
Vilniečiui nuo Kauno atsiveria plačiausios perspektyvos. Nori – brauki Marijampolėn, nori – į Kėdainius, Raseinius, Šiaulius ir Vakarus… O gali
net į Mėmelį, iš kur jau Amerika ranka pasiekiama…
O pabandykim įsivaizduoti, kad neatsargus kaunietis keliavo, keliavo…
Ir atsidūrė Vilniuj. Aišku, jam čia nėr ko būt. Bet šaunusis nuotykių ieškotojas atgal dar nenori grįžt. Jis, kaip ir visi kauniečiai, veržiasi į priekį. Tačiau kur yra Vilniaus priekis? Brėžiame tiesiąją nuo Kauno per
Vilnių ir tolyn… Kurgi mūsų šaunuolis nukeliaus? Į Šumską, Astraviecą ir Ašmiany… O ką ten sveikam žmogui veikt?
Maironis andai rašė: „Kada tik keliu važiavau pro Trakus, man verkė iš skausmo širdis…” O Vilniaus senelis nė nepasiekdavo, nes pro ašaras kelio
nebeįstengdavo rast. Tokį tat įspūdį šviesiam žmogui darė tamsus Vilniaus kraštas.
Užtat ir sakau: Kaunas yra visų kelių pradžia. O Vilnius – vienintelio
kelio galas.
tegaida, 2016-06-03 18:40:52
Buna taip -ir su zmonemis ir su miestais -jie ateina nejučia, tarsi pries tavo valia tampa ir tavo gyvenimo zmogum ir tavo gyvenimo miestu. Nors ir anaiptol ne tobuli, ir labiausiai isdave ir labiausiai iskaudine .
O zinot, kai Jus paprasti zmones prisimena-a, Burgis ….tas, kuri tevai pakiso ….
Taip kad Kaunas cia nekaltas, be reikalo pykstate ant mano miesto :-).Atskiri zmones, kad ir kokio statuso, dar ne tauta ir ne miestas…
O mes praradome ir suprantame. Nors tuo Vilnium per daug nesusizavekit, na neisduokit musu !
skaitytojas, 2016-06-04 23:24:44
Tarp Kinijos miestų Suzhou ir Šanchajaus centrų yra apie 100 km. Greitasis traukinys šį atstumą įveikia per 25 min. Iš esmės Suzhou ir Šanchajus yra suaugę į vieną miestą-tikras dipolis. Lietuvoje traukinys Vilnius -Kaunas 100 km atstumą įveikia ,kaip ir XXa pirmos pusės Smetonos laikais-per valandą su trupučiu. Ir jokio dipolio-tik priešprieša. Jokio dviejų miestų potencialo sinergijos. Ir sėdi Lietuvos geležinkelių amžinasis vadovas,ir sėdės toliau n metų.Svarbu būti teisingos partijos nariu? Autostradą Vilnius-Kaunas-Klaipėda per 25 Nepriklausomybės metus buvo galima paskelbti Nacionalinės svarbos objektu ir paversti šešių eilių visu ilgiu aptvertu ir apšviestu autobanu su bent 150 km per valandą leistinu greičiu, Vietoje to Nacionalinės svarbos objektu buvo paskelbta Gariūnų turgavietė.
Kur mūsų valstybės strategija?
Giedrius, 2016-06-05 13:26:05
Skaitytojui:
Nėra jokios rimtos strategijos nei valstybės, nei savivaldos lygmeniu.
Yra gražūs rašinėliai, tokie kaip “Lietuva 2030”, kurie turi tik literatūrinę vertę ir po kokio 100 metų įgis šiokią tokią istorinę vertę kaip mokslinių tyrimų objektas.
Su šios strategijos įgyvendinimu yra problemų. Ir Ačiū Dievui! Nes ta strategija grįsta šiuolaikinėmis vertybėmis ir vertybine konvergencija. Matyt, taip reikia suprasti, kad amžinosios vertybės turi supanašėti su visokiais naujadarais, t.y. turi būti iškraipytos, ir susilieti į vientisą neaiškios kilmės mišrainę.
Kažin ar taip mes pasieksime laimingos visuomenės būseną, kaip rašoma strategijoje.
Nebent ir laimės sąvoką iškraipytume ir nutartume, kad iš tikrųjų didžiausia laimė yra vartojimas.
Paulius, 2016-06-07 11:04:25
… iš tiesų truputį skauda, kai tavo miestą vadina Išdavystės ir baikščių žmonių miestu. Taip, suprantu, kai kažką labai myli, dėl jo stengiesi, darai viską, natūraliai imi tikėti(s), kad ir jis (šiuo atveju – miestas) už tave stos krūtine.
Tačiau išdrįskim pažvelgti iš kitos pusės ir paanalizuoti. Pradžioje buvo incidentas. Jūs elgėtės drąsiai ir pasitikėjote savimi, tikėjote sąžine ir padorumu. Bet oponentai tikėjo “teisingumu” ir nusprendė įrodyti kad gyvename Teisinėje valstybėje. Tada atsirado byla ir visi, turintys akis, vėl galėjo pamatyti/įsitikinti kiek daug įvairių dalykų galima sutalpinti po skambiu pavadinimu “Teisinė valstybė, teismas nusprendė, kad…”. Bet kodėl, visi turintys akis ir sąžinę tik stovėjo po medžiu ir pasyviai stebėjo kas vyksta? Manau todėl, kad gamta taip sutvėrė – išgyvenimo instinktas žmonėse yra stipresnis už sąžinę ir pasiaukojimo jausmą. Žmonės, gyvenantys atmerktomis akimis, puikiai mato kas vyksta kai interesų konfliktas imamas spęsti “teisinėmis” priemonėmis. Nepabijokim ištarti – apšmežiami, nuteisiami ar tiesiog nužudomi liudininkai, tie kurie tiesiog matė, girdėjo ar pasakė “per daug”. Užtampomi net ir tie, kurie kreidelėmis rašo “ne tai kas galima”. Sąžiningiems žmonėms gyventi nėra lengva, tai jų pasirinkimas, tačiau jie gyventi nori ir tik instinktyviai vengia situacijų, kurios apsunkintų ir taip nelengvą jų pasirinkimą.
Nė trupučiu neabejoju, kad “miesto išdaviko” ar “žmonių bailių” titulą būtų gavęs bet kuris Lietuvos miestas, vien dėl to kad toks įvykis įvyko būtent ten. Suprantama, randas liko, jį užmaskuoti turbūt galėtų tik dar didesnis randas, bet nuoširdžiai linkiu, kad tai neįvyktų. Taip pat, kaip nuoširdžiai prašau Kauno nevadinti miestu išdaviku. Tai stiprių ir drąsių žmonių miestas, tik deja teisinė sistema tai perspjauna.
petras, 2016-06-07 11:45:39
Keista, kai žmogus pragyvena tiek metų mieste, o galvoja, kad čia žmonės kaip kaime 🙂 daugiabučių gyventojai net visų kaimynų dažniausiai nepažįsta, juo labiau niekas laiko neturi svetimom problemom. Jeigu savi negynė ar išdavė, tai miestas tikrai ne prie ko. nes tokių dalykų mieste, vyksta nuolat. kiek ten pas jus Kaune, virš 300000 žmonių ?
paulius, 2016-06-07 12:32:13
Burgi, tai jūs esate idealistas?
Loreta, 2016-06-07 16:56:53
Krantai jaunam žmogui būtini. Jis negali savivaliauti viską aplink pamindamas. Kalbu apie Kauno mokyklos direktorių, kurį iš mokyklos išėdė ne vietoje užsirūkiusi mokinė. Štai jums skirtingi dydžiai: mokinė, kuri nesilaiko mokyklos nuostatų, ir direktorius, kuris sukūrė vieną geriausių Lietuvos mokyklų, bet neteko darbo. (Laima Abraitytė žurnale „Veidas”)
Burgis, 2016-06-07 20:12:43
Pauliui: taip aš idealistas!
„Kol dar idealais, brol, besigėrėsi,
Siek prie idealo, tik doro ir aukšto.
O, skubink! Paskui tu… jų išsižadėsi
Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto.“
(V. Kudirka)
Burgis, 2016-06-07 20:19:03
Loretai: ačiū, būčiau neperskaitęs…
Burgis, 2016-06-07 20:20:47
Dar Pauliui: Jūsų ilgasis komentaras nepaprastai teisingas ir jaudinantis! Ačiū! Ta tema aš būtinai parašysiu, bet ne anksčiau, kaip po dviejų mėnesių – laukiu: apskųs? neapskųs? nuteis? nenuteis?
Sokolovas, 2016-06-07 23:41:38
Mums visiems po truputį lieka vien prisiminimai…
Ir į jokį Vilnių, ar net į Mėnulį, nuo to nepabėgsime……:)
Ateitis priklauso ne mums….
Giedrius, 2016-06-08 20:37:42
Sokolovui:
Na va tai tau. Taip pesimistiškai nuskambėjo: Ateitis priklauso ne mums… 🙁
Jeigu žvelgti iš tos pozicijos, kad gyvename tik vieną kartą, tuomet žinoma, liūdnokai viskas atrodo.
O jeigu pažvelgus iš šiek tiek kitokios pozicijos?
Vienas iš pagrindinių Visatos Dėsnių yra Evoliucijos arba Reinkarnacijos Įstatymas. Viskas Visatoje evoliucionuoja. Tame tarpe žinoma ir mūsų sielos. Jos nuolatos ateina į Įsikūnijimą, nugyvena amželį, gauna savo pamokas, po to fizinis kūnas miršta, kiti žemutiniai kūnai suyra, bet išlieka aukščiausioji mūsų dalis, kurioje išlieka ta patirtis, kurią mums pavyko sukaupti. Šiek tiek pailsėjus Nirvanoje vėl Įsikūnijiman į Žemelę. Tai dar vadinama Sansaros ratu.
Dabartiniu savo gyvenimu mes sukuriame sekančio gyvenimo sąlygas: kokioje šalyje, kokioje aplinkoje, kokioje šeimoje gimsime ir kokį pasaulį ten atrasime.
Taigi viskas yra priešingai…
Ateitis priklauso mums 🙂 Ir mes ją kuriame kiekvieną savo gyvenimo akimirką. Ką sėjame, tą ir pjauname.
Rasa, 2016-06-08 22:09:40
Giedriui: sakai “kokioje šalyje, kokioje šeimoje…” :☺ O jei bus kitaip? O jeigu kaip Visockis dainavo- “Но если туп как дерево, родишься баобабом. И будешь баобабом тыщу лет пока помрешь…” ☺
Giedrius, 2016-06-08 23:31:05
Rasai:
Puiki analogija 🙂
Iš esmės tai sakoma ir rašoma, jog šiuo metu sprendžiasi klausimas kokios sielos galės tęsti evoliuciją, o kurios bus pripažintos netinkamomis tolimesnei evoliucijai.
Vyksta pelų nuo grūdų atskyrimo procesas Žemėje.
Nežinau kaip ten tiksliai bus su tais, kurie nepereis išbandymų, bet visko gali būti, kad kitas jų įsikūnijimas bus… baobabais 🙂