Paskaitykite angliškajame skyriuje – vienas mūsų svečias klausia, kodėl aš jį pavadinau keistu: įžeidžiau ar pagyriau? Šis svečias rašo angliškai ir lietuviškai, rašo daug ir įtaigiai, klausia svarbių klausimų. Pabandysiu atsakyti plačiau.
Pamenate pagarsėjusius filmus “Nepaprastas protas”, “Forestas Gampas”, “Lietaus žmogus”, “Ėriukų tylėjimas”? Gal jau matėte dabar reklamuojamą “Šioje šalyje nėra vietos senukams”? Visi jie apie žmones, kuriems tinka formulė – “genialiai trenkti”…. Daug metų dirbdamas su studentais ir moksleiviais įsitikinau, kokia siaura takoskyra tarp keistumo ir patologijos (ligos). Internetas, skaitytojų laiškai “Kompiuterijos” redakcijai šį įsitikinimą dar sustiprino.
Ar suvoki savo keistumą? Jį slepi ar juo mėgaujiesi? Tyčia “gilini” jį, skatini? Ar suvoki, kaip tave vertina aplinkiniai? Žinai, kad daugelis laiko tave keistu? O gal pamišusiu?
Išgirdęs tokias mano kalbas, ne vienas atrėžia: “Tu pats kvailys!”. Gali būti. Nes kvailys = pamišęs = keistas? Stebiuosi tik dėl to, kad kai kurie bando neigti, jog visuomenėje yra žmonių su mąstymo patologija. Tai jums patvirtins bet kuris medikas. Tai kur tie žmonės? Gal tai tu? O gal tai aš?
Stabdžiai automobilyje pagal svarbą prilygsta varikliui. Ir žmoguje.
Atsakymai
Marius, 2008-02-24 11:24:48
Keistu būt jėga. O tas vyrukas, kiek skaičiau, tai šiaip joukeriauja ir tiek 🙂
Rasa, 2008-02-24 12:26:49
Keistumas keistumui nelygus… Man gaila Minedo… Bet savęs man negaila, nors mane neretai pavadina keista 😀 Bet aš nesu keista, aš tik kai kuriais atžvilgiais turiu savo nuomonę, kuri gerokai skiriasi nuo aplinkinių 😀 Man atrodo, tai normalu. Jei daugelio žmonių nuomonė neteisinga (net jei pusė pasaulio jai pritartų), tai nieko keisto, kad aš manau kitaip 😀 Bet mėgautis čia irgi nėra kuo. Esam, kokie esam.
Bet labai gera, kai sutinki žmonių, su kuriais gali būti absoliučiai atviras ir dar visiškai suprastas. Tada būna fantastiška! Net atsidusau… 😀
scania, 2008-02-24 18:08:23
Jaunystėje pamačiau, kad kvailesniems daugiau leidžiama, kariuomenėj išmokau ,,įjungti kvailį”. Dabar suprantu, kad užtenka tik nesijausti protingesniu už kitus. Šiaip ar taip – niekad nebuvau normalus ir niekad neturėjau dėl to problemų. Beveik visada galiu eilgtis pagal savo norus. Nedaug kas gali tuo pasigirti 🙂
4vejininkas, 2008-02-24 20:03:21
Sveiki ponas B.Burgi. Norejau paklausti ar lanketes vln knygu mugeje ? As buvau galvojau nusipirksiu kokia gera knyga bet kaip ten ju apstu aisq daug slamsto su spalvotais virseliais, tik apsuko galva ir nieko nenusipirkau. Ka dabar is grozines literaturos best seleriu galetumet patart paskaityt ?
p.s atsiprasau kad cia taip ne prie ko sito pokalbio tema ir mano klausimas …
Vladas, 2008-02-24 20:20:46
Pasakos. Mokslo nenaudėlių pasiteisinimas. Ir humanitarų „kūrybinių“ inteligentų apkalbos. Tų, kurie kūryba vadina ne gamtos dėsnių atradimus, technologinius išradimus, buities patobulinimus ir verslo sumanymus, o „avangardinį“ meną. Mažiau žiūrėkite į besmegenius sci-fi filmus kaip į tikrovę. Nei sapnai, nei svaigalai, nei beprotybė samprotauti vaisingai nepadeda, vien nuolatinis domėjimasis ir atkaklus darbas, viską negailestingai tikrinant logika ir faktais — tai vieninteliai stabdžiai. Jei kam pasirodo, kad uždavinio spendimas nušvito staiga, tai tik todėl, kad jis atrodė sunkus, apie jį galvota jau ir nedarbo metu, gal net nusivilta, nesitikėta.
Be abejo, demokratijos sąlygomis diplomuotos vidutinybės nemėgsta tikrų mokslininkų, apskritai dalykiškai samprotaujančių žmonių, pavadina juos visaip — bet tai neturi nieko bendra su sveikata. Beje, netgi negali neigti jų kaltinimų keistumu, durnumu — juk, esant lygiaviniam apmokėjimui, sąžiningi išsišokėliai elgiasi neadekvačiai, neracionaliai: tik užsikrauna papildomu darbu ir atsakomybe, o karjeros lengviau ir patikimiau pasiekti gražbylyste, visada remiantis dauguma.
Burgis, 2008-02-24 20:56:52
4vejininkui: knygų mugėje nebuvau, bet šiandien turėjau laiko paslampinėti po knygyną… Ko tik ten nėra! Bet labiausiai nėra perkančių ir skaitančių… Žinoma, nėra ir galimybės pasirinkti, nes, pavyzdžiui, buvau užsimojęs pradėti kurti žinyną mažiems vaikams, o tokių žinynų – net keliolika! Kelis perverčiau – reikėtų bent 90 proc. vandens nusunkti, bet kas tuo užsiims? Pigiau neišspausdinsi, o parduoti – visai jokių šansų. Perprodukcijos krizė!
A.V.M.B., 2008-02-24 21:27:57
na ką eilinį kartą prisišnekėjau kaip matau…:)))
Mariui: šiaip tai aš mergina, o ne vyrukas:) ir Jūs teisus, aš juokauju, o jei tiksliau tai kalbu rimtai, bet su šypsena ir atsakymo, net į keisčiausius (kvailiausius) klausimus tikiuosi rimto.
irmantas, 2008-02-25 11:03:20
laba diena,destytojau.Kai Jus man skaitete paskaitas,ne viena karta deklamuodavote eilerascius.As noreciau paklausti:kur yra skirtumas tarp eilerascio ir siaip ketureilio?kada jau savo kurini galima vadinti eilerasciu,o kada dar kazkuo?
Marius, 2008-02-26 13:57:38
Na, o aš visąlaik pusiau ant bajerio, pusiau rimtai 🙂
tas pats ir su tuo keistumu,
kūrinio reikšmę ir prasmę geriausiai turi suprasti pats autorius, kita vertus, be publikos (kad ir mylimoji) jis nieko vertas. Rašoma kitiems, ne sau. Geriausia savo kūrybines jėgas kur nors išmėginti:)
Rokas, 2008-02-26 23:10:00
Mariui: „rašoma kitiems, ne sau“. Ne visada. Tikriau sakant, dažnai ne.
vvv, 2008-02-27 09:13:25
Jeigu parašei lyg ir sau, bet paklausei kito nuomonės, ką jis apie tai mano, tai jau įrodo, kad rašei ne sau. O jei jau paleidai rašinį į internetą, tai jau rašyta buvo tikrai ne sau. Kai rašai sau, baigęs rašyti užverti ir “slepi į tamsų kampą”.
MIndaugas, 2008-02-27 15:52:18
Kai rasai sau- tu pripazisti tik vieninteli kritika – save, kuris istikruju nevisada ir pats zino del ko ir kam visatai yra parasyta…, O rasimas tai nuostabus dalikas. Rasimas ne spaudinejant kazkokius migtukus, bet atsisedus prie stalines lempos, pasiemus piestuka, tusinuka ir jau gana apdremzta sasiuvini, vakare, nakti ar anksti ryte, kai jau nebegali islaikyti tos minties, zodziu kurie gime ir nori gyventi…
O publika tai jau kiekvieno atskiras reikalas- jej tau neuztenka to malonumo, kuri suteikia rasimas, prasom- ieskok skaitytoju;-) Nors istikruju kartais taip malonu zinoti, kad tai ka parasei mato, skaito ir bando suvokti kitas zmogus, tik kazin ar jam tai paviks jej kartais pats to nesuvoki….,
Marius, 2008-02-27 20:17:20
Mano galva, rašytojas be skaitytojo nėra vertas savo vardo. Kita vertus, mes čia apie rašytojus, rodos, net nekalbam:)
Bet kam slėptis; jei rašai vien sau ir tik po staline lempa gūdžiais gruodžio vakarais, gal net neverta to vadinti rašymu, ar juo labiau kūryba. 🙂
grifas3000, 2008-02-27 20:36:39
o tie senukai tai keturis oskarus paseme, o gampas tik vieną. Nors man gampas geriausias filmas, n kartų matęs ir vistiek neatsibosta 🙂
Žydrūnas, 2008-02-27 21:52:52
Ai aš tai irgi trenktas, šiaip tai visi trenkti kurie turi savo nuomonę, nes daugumoj madinga pritapt prie minios ir paslėpt ten savo kvailumą. Šiaip jei atvirai tai aš labiausiai trenktas kai išgeriu 🙂
Temos provokatorei: na į tokius klausimus (su šypsena) visai nebūtina atsakinėti, į juos atsakymas ir taip aiškus – analogiška šypsena 😉
Vytenis, 2008-02-27 22:28:52
O aš knygų mugėje buvau. Eilėj prastovėjau beveik 1,5 val., LYJANT,- BET NETGI TAI man patiko – ne prie tualetinio popieriaus, ne prie apelsinų… Ir perkančių mačiau labai daug ir po daug, ir pasirinkti buvo ką. Taigi, nėra ko verkti, kad nėra ką pirkti ir nėra kam pirkti.
Manau, kiekviena knyga randa savo vietą. Ir labai dažnai geriausias knygas parašo ne “profesionalai” – juk ir nėra tokios specialybės- “rašytojas”…
MIndaugas, 2008-02-28 10:07:25
Mariui:
“Jei rašai vien sau ir tik po staline lempa gūdžiais gruodžio vakarais, gal net neverta to vadinti rašymu, ar juo labiau kūryba.” – aisku gal geriau visus rasytojus pasodinti kur nors akropoly ar dar geriau maksimoj- prie darzoviu skiriaus, uzdeti kortele – “Rasytojas, kaina sutartine (kaip turguj) ir tegu sau sedi, raso…, cia juk ir potencialiu skaitytoju nemazai migruoja- gal susidomes, pamatis sitas letai raso – bus neidomus, o vat tas sudziuves is vis nieko- is jo nieko ir nebus, O paskui dar galima butu is Kinijos importuoti- tokiu maziuku, geltonu- jie daug kompaktiskesni ir protingesni uz musiskius. Ir is vis ka musiskis gali parasyti- atsikelia ryte kambary, ir tai kartais nenuosavam, prigeres arbatos ar siaip ko (cia pagal pomegius), ir iseina i nauja diena, pakeliui prisirenka visko, ka vieni ismeta tycia, netycia ar pats randa (jo gyvenimas panasiai kaip bomzo, tik renka kitokias siuksles), ka speja uzsirasyti, ka palieka (nevisada ir nevisko reikia), grizta namo, palaukia kada ateis GRUODIS, ir aisku VAKARAS, tada zinoma palenda po staline Lempa (reikia dideles nes kai kojos is po jos kiso, nelabai kas iseina) ir pradeda rasyti, niekam- tik sau…, Dieve ir kas is to bus.., (Nesupykit, kad virsijau teksto eiluciu limita, tiesiog geras rytas, tai nusprendziau pajuokaut 😉
Marius, 2008-02-28 19:28:32
MIndaugui:
Nesupratau, ką norėjai pasakyt, net jei juokavai:)
Paprasčiausiai nevertinu, ir net negalima vertinti darbų, parašytų asmeniškai sau, nesvarbu „Akropoly“ ar po lova (pavyzdį rinkausi įspūdžiui sustiprinti). Ar ne per daug keturiolikmečių atsirastų: tram pam pam, apie mus parašė „Panelėj“. Manau, rašymas – darbas, už kurį, kas be ko, kaip ir už kitus darbus, turi mokėti:)
Tai tiek, kaip ten vadinama – tikslinė auditorija, regis.
MIndaugas, 2008-03-03 14:31:30
Mariui:
“Pripažinkim: vienas skaitytojas yra ne prabanga, o būtinybė. Penkiasdešimt priespaudos metų parodė, jog rašyti “į stalčių” mūsiškis negali. Nėra tokio įkvėpimo.
Lakštingala negali nečiulbėti, ir Tamsta, pasiklausęs jos giesmelės, nebėgi, stvėręs sėtuvę, paupin ir kruopų nebarstai. Giedoti yra smagu. Taip ir rašytojui rašyti yra toks pat gyvybinis poreikis, kaip kitam valgyti, gerti ar balotiruotis. Įsivaizduokit žmogų, kuris, atėjęs į restoraną, suryja keturis šnicelius, tortą ir pudingą, o paskui pareikalauja iš kelnerio pinigų! Tokį ne tik bematant išmes pro duris, bet ir apkuls, privers užmokėti trigubai ir dar pridės parų už smulkų chuliganizmą. Ogi kai rašytojas, kažką parašęs, reikalauja pinigų, atrodo beveik normalu.
Už ką? Už tai, kad jis vakar patyrė kūrybos džiaugsmą, o šiandien surijo brangų skaitytojo laiką?” (J. Erlickas)
Ne viską ir butina suprasti;) kiekvienam savo. O apie “keturiolikmečių atsirastų: tram pam pam, apie mus parašė „Panelėj“” ir nekalbu. Beto rašymas negali būti darbas, tai turi būti kuryba (tiksliau gyvenimas), jej jau rašymą laikai darbu ir atsisėdęs klijuoji žodį prie žodžio, tuomet ir belieka džiaugtis – “Apie mus parašė “Panelėj” ;), Kiek skaičiau čia įvairuose komentaruose, supratau, kad B. Burgis rašo eiles, ir aš nemanau, kad jis šį rašymą laiko darbu, ir atsisėdęs žodžius kaip lentas kala- nes taip gražu?
P.s- Su Tarptautine Rašytojų Diena;)
marius, 2008-03-03 15:18:51
nepasakei nieko, vėl tralialialialia, tik jau nereikia tų lakštingalų, čia gi grafomanai,
kiekvienas darbas turi būti atlygintas,
žinoma, stalčiaus funkcija aiški, o ką čia daugiau ir kalbėt?
aš labai ne daug ką drįsčiau vadinti rašyojais 🙂
math, 2008-03-09 23:04:05
Perskaičiau-nustebtumėt, Mariau: Mindaugas pasakė ganėtinai daug.
Prisimenant, kad tema apie “keistumą ir atvirkščią(varijuoju)”, priduriu: kiekvienas pokytis link atradimo keistumu grindžiamas (nors yra brandžiai įvairus, vis linkęs nusilenkti lygčiai, jį užauginusiai)..
(aš apie minios poreikius-aiškinu-įpratus-klaus:)
Marius, 2008-03-10 08:28:09
o aš temą jau čia visai pametęs:)
skjūz my
grifas3000, 2008-03-11 14:31:08
Kaip visada ne į temą : ką Jūs manote apie ilguosius savaitgalius? Ar ne geriau perkelti laisvas dienas į savaitę tarp Kalėdų ir Naujų metų? Kam tie darbo dienų perkėlimai, vistiek per tuos atidirbinėjimus vaizduojama, kad dirbama.
Burgis, 2008-03-12 19:26:35
grifui: man visos dienos šventės – skirtumo nejaučiu…