Grįžome iš Vilniaus. Tėvai išdūmė į Prancūziją slidinėti, tai mes dirbome seneliais. Man patinka dirbti seneliu, ypač kai nėra tėvų… 🙂
Vakar pažiūrėjome filmą „Ledo šalis“. Manau, kad tai vienas geriausių, jei ne pats geriausias, animacinis filmas, kurį su anūkėliais esame matę.
Šiandien pažiūrėjome „Keistuolių teatro“ spektaklį „Geltonų plytų kelias“. Nusivyliau… Tai jau ne A.Giniočio, I.Balsytės, E.Bareikio, S.Jačėno, A.Kaniavos teatras… „Užkliuvo“ daugybė dalykų:
-
Aktorių dikcija – žemiau kritikos…
-
Kokio amžiaus žiūrovams skirtas spektaklis? Scenografija nulinė, aprangos – minimalios, veiksmo mažai… Žodžiai, žodžiai, sudėtingi moraliniai viražai, o siužetas – patiems mažiausiems.
-
Salė pilnutėlė, bet žiūrovai irgi pasikeitę… Na, kam reikia ploti pritariant (raginant? skatinant? drąsinant?), kai aktoriai dainuoja lopšinę? Jaunieji tėvai kažko keisto moko vaikučius…
-
Vėluojama tyčia ar netyčia?
***
Per petrauką aš tikrai surengčiau kokią nors „atrakciją“. Juk tiek vaikučių!
Geriausias dalykas tame teatre – kavinė ir jos pyragaičiai. Todėl, progai pasitaikius, vėl ten būsime… Gal kitas spektaklis bus labiau pavykęs?
Atsakymai
Burgis, 2014-01-19 19:09:31
Gal matėte?…
Iš arčiau, 2014-01-20 09:58:06
Teko ir man su dukra stebėt “Ledo šalį”. Gražus multikas, vienas iš gražesnių paskutinio meto Disnėjaus, mes dar jį žiūrėjome 3D, nežinau ar verta primokėti tuos tris litus, bet vaizdo negadina. Vienintelis nusiskundimas gal kiek per ilgas kaip vaikaims, beveik 2 valandos…
petras, 2014-01-20 13:38:19
Draugas numetė nuorodą, tai dalinuosi: https://www.youtube.com/watch?v=Ztvj2wD9Roc
radijo laida – interviu su lietuvių režisieriumi, apie kina, gyvenimą ir t.t. nuo pradžios iki galo verkiau iš juoko 🙂 gal būt truputi į temą