Šiandien smagiai pasikalbėjau su gimnazistais apie psichologiją (atsiprašau, kalbėjau daugiausia aš, bet ačiū – jie labai gražiai klausė!). Paminėjau tris visų gyvenime tykančias psichologines vilkduobes, rėvas, slenksčius – pavadink tuos įtampos kupinus laikotarpius kaip nori…
Paskui prisiminiau, kad vieno nepaminėjau. Gal ir jums įdomu, kas tai?
-
Paauglystės rėva blaško tavo lengvą, netvirtą laivelį nuo noro likti vaiku iki noro tapti iškart nepriklausomu nuo visų. Sunku iš vaiko tapti žmogumi. Tėvų ir vaikų santykiai dažnai įtempiami kaip styga: visur ir visada klausysi tėvų – progresas sustos, neklausysi – rizikuoji pražūti, neišplaukti, susižeisti (tiek fiziškai, tiek moraliai, psichologiškai).
-
Porų palaima ir skausmas. Tu patenki į rėvą, kurioje, anot senovės išminčiaus, išsigelbėjimo visai nėra: vesi ar nevesi – vis tiek visą amžių gailėsies… Kaip, kur surasti savo “puselę”? Ką dėl to paaukoti, ko neatsisakyti? Kaip atpažinti? Tarpsnis labai trumpas, žmonių milijonai, gyvenimas chaotiškas…
-
Klimaksas (tiek vyrams, tiek moterims…). Sunku suvokti, sunku susitaikyti, kad jau niekada neturėsi (daugiau neturėsi) palikuonių. Atimama svarbiausia organizmo funkcija – kam tau toks organizmas? Gerai dar, jei iki tol šiuo tuo pasirūpinai.
-
Pasiruošęs mirti? Jau greitai…Keršysi pasiliekantiems? Tu, išdidus, prašysi užuojautos? Skubėsi plaukti pro tos rėvos vartus ar iš visų jėgų beviltiškai irsies prieš srovę? Guosies, kad tai dar ne viskas? Guosies tuo, kad šį tą nuveikei, palieki, ar kaip tik graušies, kad tiek daug tenka palikti?
Nesu specialistas, bet manau, kad prieš kiekvieną rėva svarbu tinkamai pasirengti ir kad svarbu suvokti, kada ta rėva prasideda ir kada baigiasi. Svarbiausias gėris – kiekviena rėva baigiasi! Ir kaip smagu, kai jas vieną po kitos sėkmingai įveiki. Slalomas!
Nesutiksite? Papildysite?
Atsakymai
Rasa, 2009-01-20 22:34:56
Manau, kad iš šitų “rėvų” mažiausiai žinau apie klimaksą, nes jo dar nepatyriau, bet – “Sunku suvokti, sunku susitaikyti, kad jau niekada neturėsi (daugiau neturėsi) palikuonių. Atimama svarbiausia organizmo funkcija – kam tau toks organizmas?” , nelabai suprantu. Man klimakse kiti dalykai baisūs atrodo. Gal vyrams sunkiau, gal jie norėtų apsėklinti pusę pasaulio arba kažkam, kas neturėjo vaikų. O jei turi, tai ir puiku. Viskam savas laikas: laikas savus vaikus auginti ir laikas savus anūkėlius auginti 🙂 Man baisiau bus tik susitaikyt, kai dičkiai vaikai išeis iš namų.
O nepaminėjot vyrų “vidurio amžiaus krizės!!!” 😀 Siaubingas dalykėlis…
O dar manau, kad visi žmogaus gyvenimo laikotarpiai pakankamai sunkūs, net vaikystė. Mes taip manome dabar, kad vaikystė, tai “pasaka”. Bet juk sunku ir vaikiukams: nieko negali spręsti pats, tave nuolat verčia: valgyti (už mamą už tėtį už sesę…), eiti miegoti, palieka daržely, net jei tau ten labai baisu ir daug kitų dalykų.
“Svarbiausias gėris – kiekviena rėva baigiasi!” Nu jo, kai ta rėva, vadinama “mirtimi” baigiasi, tai nežinau, kiek ten to smagumo… Iš anapus nemačiau parėjusių.
Burgis, 2009-01-20 22:44:53
Taip ir žinojau, kad Gerb. Rasa užsikabins už dviejų teiginių: klimakso ir mirties. Apie pirmąjį ir laikraščiuose, ir knygose kalbama dažniau, bet vis kažkaip puse lūpų. Savo neatsisakau! Tai – sunkus išbandymas.
Apie mirties gėrį kalbama nedaug, bet keletas senovės filosofų atvėrė man akis: tik valandėlę įsivaizduok, kad šio slenksčio nėra. Tave apims siaubas! Priešingybė siaubui – gėris. Tik neskubėk prie to paskutiniojo gėrio, neskubėk – jis niekur niekada nedings.
Rasa, 2009-01-20 23:34:58
Kad klimaksas sunkus laikas, tai pritariu, nes kiek kalbėjau su vyresnėmis moterimis (gaila, kad su mama labai mažai 🙂 visoms gana sunku, bet mane gąsdina būtent sveikatos sutrikimai ir tai, kad gali atsinaujinti susirgimai. Ir tai, kad stipriai pakrinka nervai be priežasties, t.y. su tokia kvaila priežastimi “klimaksas”, bet be apčiuopiamos priežasties… Bet moterims dabar yra pakankamai tą laikotarpį lengvinančių priemonių. Apie vyrus tai miglotai nutuokiu, be to, vieni vertina vidurio amžiaus krizę, kaip klimaksą, kiti sako, kad vyrų klimaksas vėlesnis už moterų apie 10m. Tai ką patys vyrai laiko klimaksu? Ar tai, kada nebegali užsiimt seksu?
O dėl mirties, tai buvo laikas, kai labai norėjau numirti. Nesirgau depresija, bet tuo laikotarpiu kiekvieną vakarą tyliai pasimelsdavau: “Dieve, padaryk taip, kad ryte neatsikelčiau ” Tada mirtis atrodė gėris. Kai atėjo kitas laikotarpis ir mirtis realiai atsidūrė visai netoli, tada kažkaip netyčia pamačiau, kad yra milijonas dalykų, dėl kurių verta gyventi. Net dėl to, kad galėtum sėdėti ant suolelio, laižyti ledus ir žiūrėti į šokinėjančias žuvis ar plaukiojančias gulbes. Net jei kartais jautiesi, kaip sulytas šuo be namų šaltą rudenio naktį, gyventi vis vien nuostabu! 😀 Nelabai bijau mirties, bet vis vien bijau… Gal tik šiek tiek mažiau, negu kai kurie žmonės.
“Taip ir žinojau…”- blogai. Pasirodo labai jau nuspėjama esu :)))) Tikros moterys turėtų būti paslaptingos ir nenuspėjamos… :)))))
Robertas, 2009-01-21 08:56:47
Labas. Įdomią plačią temą užkabinot.
Manau nereikia sielotis bent jau Jums gerbiamieji dėl klimakso. Kažkur skaičiau, tai laisvė. Baigsis visokios kotracepsijos ir gumytės. Poroms turinčiom vieną du vaikus, apie daugiau nieks negalvoja. Lietuviškas standartas. Maža tauta. O kiek kopernikų ir galilėjų!!!(citata iš eilėraščio, tikuosi vietoj) galėjo būt. Klimaksas skaudžiausias tiems kurie pastoviai reprodukavo, taigi vienas darbas baigtas, dabar galima eit kažką nuveikt poezijoj ar miškininkystėje, koks skirtumas ką veikt svarbu naudingai sau ir kitiems. Vaikučių mažučių ir didesnių aplink pečių eilės trys, ir visiems gera gyventi. Kariumenėj teko tarnaut su uzbekais , sakydavau pas mus didelė šeima 6 žmonės, o jie, ką šeši maža šeima, 12-14 normali, tai gaudavo siuntinius nuo visų brolių, seserų, pusbrolių. Keisčiausia ir dabar degu baltu pavydu toms tautoms+ žydams ir armėnams, kad jie vieningi, dėl to verta gyvent. Todėl sakau paskutinis mums tūkstantmetis. Atleiskit jei kas ne taip.
Laisvas, 2009-01-21 09:17:41
p.Rasai:
Ooo… Ponia Rasa su svetimu vyru diskutuoja apie klimaksą ir tuo pačiu metu stebisi, kad yra nepaslaptinga bei nuspėjama. Nerimauji dėl sveikatos sutrikimų? Tai tik priedanga. Didžiausias nerimas, mano manymu yra dėl galimo lytinio potraukio praradimo. Ir šiaip, klimaksas moterims yra būtinas. Per daug žmonių Žemė motinėlė nešiotų. Iš čia badas, epidemijos, karai…
Dėl mirties. Pabandyk įsivaizduoti, kad netgi tavo minčių išskiriama energija yra sudaryta iš tų pačių dalelyčių kaip medžiai ir gėlės, ugnis ir vanduo, tavo kūnas ir visa visata… Kai visa tai suvoki, praeina mirties, kaip kelionės į nežinią baimė. Lieka baimė dėl pasiliekančių artimųjų. „… gyventi reikia mokytis visą gyvenimą ir (tuo tu gal dar labiau stebėsies) visą gyvenimą reikia mokytis mirti.“ (Liucijus Anėjus Seneka)
Burgis, 2009-01-21 12:41:11
Ačiū, Laisvas, šią Senekos citatą labai mėgstu: “…visą gyvenimą reikia mokytis mirti”.
Rasa, Robertui: aš tiek daug neprirašysiu, bet pridursiu, kad: 1) kartais viena rėva dar nesibaigia, o jau prasideda kita, todėl pusamžį perkopusius vyrus lengvai pagauna jaunos barakudos; 2) dauguma, pabrėžiu – dauguma, žmonių visas rėvas įveikia ramiai, kantriai, bet matome ir daugybę gyvenimų, virtusių griuvėsiais…
Raimundas Zabarauskas, 2009-01-21 16:07:44
- pernelyg schematiška (rėvų užsiklojimas ir barakudos); 2) dauguma? visas rėvas? remiatės tyrimu, statistika, ar šiaip rašote, kas šauna į galvą?
Burgis, 2009-01-21 16:25:07
Raimundui: empirika, kolega, empirika… Tik senatvėje “pagauni” sistemą.
Rasa, 2009-01-21 19:44:06
Laisvam: aš nesistebiu, aš konstatuoju faktą, kaip blyną 🙂 Ir manau, kad visai negėda apie tai kalbėtis, nes tai natūralus visus ištinkantis dalykas. O tai paskui gaunasi, kaip tiems tėvams, kurie galvoja, kad kalbėtis su vaikais apie seksą vis per anksti. Vis laukia, kol pakankamai užaugs, o paskui gauna infarktą, kai keturiolikmetė dukra laukiasi…
Ir man tai ne priedanga, kai kalbu apie sveikatą, nes sirgau pakankamai rimtai, ir tai man daug baisiau, negu potraukio sumažėjimas. “Pabadauti” esu pripratus, mano vyras dabar Londone, nors jau už kelių dienų grįš :), bet yra buvęs po pusę metų Rusijoj, Švedijoj ir t.t. Taigi to, kad mažiau intymumo bus senatvėj tikrai nebijau 🙂 Beje, šiandien dirbau su dviem gydytojom, tai jų priklausinėjau visko. Turiu pasakyt, kad apie vyrų andropauzę jos mokėsi labai paviršutiniškai, visur daugiau kalbama apie moterų klimaksą 🙂 Ot tie vyrai, jie nieko nepripažįsta! 🙂
Burgiui: “pusamžį perkopusius vyrus lengvai pagauna jaunos barakudos” Mano požiūris į šitą dalyką visai kitoks. Na, gal mano patirtis kitokia. O prisižiūrėjus pakankamai, nes amžius toks 🙂 Bet tai jau visai atskira ir plati tema.
Rasa, 2009-01-21 19:59:31
Ir dar Laisvam: “…ir (tuo tu gal dar labiau stebėsies) visą gyvenimą reikia mokytis mirti.“ (Liucijus Anėjus Seneka)”
Žinai, gera mintis, bet kai realiai atsitinka taip, kad tave gyvenimas labai pagreitintai priverčia “išmokti mirti”, tai atrodo labai kitaip. O apskritai aš pasiruošus… Bet vis vien nenoriu ir bijau 🙂 Na, dabar bent jau vaikai užaugę ir nereik galvoti, kam juos išdalinti… O dabar tik stengiuosi gyventi taip, kad galėčiau numirti kad ir rytoj 🙂 Bet, būtų geriau, kad dar ir klimakso sulaukčiau :)))))
Raimundas Zabarauskas, 2009-01-21 20:30:47
Imtis pakankama?
Burgis, 2009-01-21 20:59:08
Raimundui: manau, kad taip; jei būčiau garsenybė, po mano mirties biografai nepatikėtų, kad tai vis to paties žmogaus biografija – sakau rimtai.
Rasa, 2009-01-21 21:29:41
Ponas Burgi!!! Labai jau keistai, švelniai tariant, skamba… :))))) Ir čia tas teisinguolis ir tvarkinguolis taip kalba?! Juokinga, nes kaip tik dabar skaitau kai kurių įžymių žmonių biografijų nuotrupas tam tikras. Ir kai kurios kai kurių biografijos tiesiog apstulbino :)))
Burgis, 2009-01-21 22:03:13
Gerb. Rasa, vėl Jūsų mintys “kudlotos”… Nieko (na, beveik nieko…) smerktino mano biografijoje nėra, bet yra tiek vingių, faktų, keistenybių, kad kartais man pačiam atrodo, jog tai ne apie mane. Kita vertus, tokia patirtis man leidžia čia ir kitur skelbti gyvenimo apibendrinimus.
v., 2009-01-22 01:19:03
Dažniausiai veiklūs ir daug kuo besidomintys žmonės turi įvairiopą ir todėl vertingą patirtį. Tik man labai keista toji čia iškelta klimakso/menopauzės/andropauzės problema.
Na, nematau aš jos, ir baigta. Jei, aišku, ji savalaikė. Ir jei tų palikuonių jau turi.
Kaip Kikabidzė dainavo: Moji goda – mojo bogatstvo…
Tai negi dabar homo sapiens tą dauginimosi funkciją laiko vos ne vienintele, svarbiausia ir maloniusia? Leiskite suabejoti. Juk viskam savas laikas. Žydėti, sėklas barstyti, išminties vaisiais mėgautis. Nesutinkat?
Man patinka, kaip rašė Seneka savo “Laiškuose Lucilijui”. Tame daug tiesos. Nors dar tikrai nesu sena, bet imu tą ramybės teikiamą palaimą vis ryškiau jausti. Cituoju iš atminties, tai gal ne visai tiksliai:
…MANO SENATVĖ IŠKYLA PRIEŠAIS MANE. APKABINSIU JĄ IR PAMILSIU – JUK JI SKLIDINA MALONUMŲ, TIK REIKIA MOKĖTI JA NAUDOTIS. VAISIAI SKANIAUSI TADA, KAI JAU BAIGIASI. VAIKYSTĖ GRŽIAUSIA TADA, KAI JI PRAEINA. VYNO MĖGĖJAMS MIELIAUSIA PASKUTINIOJI TAURĖ, KURI NUGRAMZDINA, KURI VISIŠKAI APSVAIGINA. SMAGIAUSIA BET KOKIO MALONUMO AKIMIRKA DAŽNIAUSIAI ESTI PABAIGOJE. IR PATS MALONIAUSIAS AMŽIUS YRA TAS, KURIS JAU LEIDŽIASI, BET DAR NEKRENTA Į BEDUGNĘ. IR STOVINTIS ANT PASKUTINĖS PAKOPOS TURI SAVO MALONUMŲ – ARBA JUOS PAKEIČIA NENORAS JŲ TURĖTI. KAIP SALDU, KAI MUS APLEIDŽIA PAVARGUSIOS AISTROS!
Neprisistatantysis, 2009-01-22 02:22:16
Trečiasis numeris sąrašėlyje turėjo būti apie vaikus.
Be to, jei sąraše yra klimaksas, tai turėtų jame būti ir ne(be)galėjimas dirbti mėgstamo darbo (pensija?).
O jei būtų pensija, tai turėtų būti ir kažkas apie darbo pagal save radimą (nepainioti su tiesiog “darbo radimu”!) — jauniems žmonėms tai yra rimtas slenkstis. Labai labai liūdna, kad daugybė žmonių šio slenksčio niekada nepasiekia. Tie, kas nepasiekia, 30-40 metų laukia pensijos…
GZ, 2009-01-22 11:24:13
Nepri…, dekui už papildymus. Kaip esančiam toli klimakso, džiugu girdėt, kad jau vieną iš rėvų praplaukiau sėkmingai. Iš tikrųjų dar artimai bendraujant su šios svetainės šeimininku, ir su jo pagalba. Iki šiol dėkingas, už pirmąją paties pirktą striukę su pasididžiavimu mokėjau gimnazistišku uždarbiu.
Tie viduriniai metai (daugiau nei 40, tikiuosi) žmogui labai svarbūs. Prieš tai juk darai ką tau liepia, o po to ka bepajėgi… Tai logiška, kad slenkstis į juos yra reikšmingas. Gal ten ne taip sukrečiantis kaip vėlesni, bet juk jam ruošiamės (ir jaudinamės, kad paruoštumė savo atžalas) taip ilgai.
Tiek metų laukti pensijos prailgtų. Turbūt turėčiau įsijungt televizorių, kad neprailgtų…
Rasa, 2009-01-22 13:00:27
Na, jei dar tą ir dar aną pridėtume, tai ir gautųsi, kad žmogaus gyvenime vieni revai ir rėvos :))) Tiesiog nėr kada ramiai gyventi… 🙂 Belieka džiaugtis visom atokvėpio minutėm, kai išeini į lygią vietą… Ir dirbti kiekvienam savus darbus.
…Nors nieko nėr tiesaus
ir nieko nėr be skausmo,
bet mintį kaip sparnus
mėginame ištiest.
Atsikeliam anksti,
Į amžių įsiklausom,
užsimetame dieną-
kaip dalgį-
ant peties. (J.Marcinkevičius)
Andrius, 2009-01-23 00:30:28
Būtų smagu, jei svetainės šeimininkas išplėtotų punktą Nr. 2.
Ar ir pačiam teko gailėtis?
Burgis, 2009-01-23 09:55:31
Andriui: aš draugavau ir dvejojau – gal tai ir yra meilė? Supratęs, kad ne, sąžiningai tai pasakydavau savo mergaitėms. Supratęs, kad taip, savo laimės nepaleidžiu iki šiol…
Patarimas: draugystė – tik iki bučinių! Toliau negalima!
VV., 2009-01-24 12:54:23
…taip gali tik bučiniai ir likti… iki pat senelių prieglaudos.
GL, 2009-01-24 23:11:43
to VV.:
Manau Burgis cia daugiausia turejo galvoje ne suaugusius ir subrendusius (visais aspektais) zmones, o zalia jaunimeli. Butu tikrai gerai, jeigu pagal jaunimo ir paaugliu sekso statistika lygiuotumemes i Azijos salis, o ne i Amerikos ir Vakaru Europos… :] Nors tikriausiai nepavyks… 🙁
Andrius, 2009-01-25 22:22:09
O kaip Jūs žiūrite į tokį posakį, kad: “Tik kvailys yra užtikrintas, protingas žmogus nuolat abejoja”?