Pirmą kartą Italiją aplankėme, kai mūsų antrokė Mildutė buvo tik keturių mėnesių.
Antrą kartą į Milano „La Scala“ mus sūnus nuvežė, kai man sukako 60.
Trečią kartą dukros šeima mus po Italiją vežiojo, kai aš jau buvau teisiamas.
Dabar su sūnaus šeima mes Italijoje pasilepinome, nes esu laikinai išteisintas…
*
Ot, gyvenimas!
Tai bent Gardos (Gardo? Lago di Garda…) ežeras! Kalnuose, toli nuo Pravieniškių, supranti, kad galima ir kitaip gyventi…
*
Kitaip gyvena ir kadenciją baigusio gimnazisto Mindaugo šeima, pas kurią pasisvečiavome. Vienoje pusėje – Lago di Garda, kitoje pusėje – įspūdingi kalnai. Darbovietės būstinė Ženevoje, darbo vieta – visame pasaulyje…
Veneciją įsivaizdavau kitaip… Dabar ji manyje visiems laikams.
Ir vis tiek mano nuostata nepasikeitė: ne miestai, ne gamta, ne istoriniai paminklai yra svarbiausia. Svarbu, kas tu esi, kai ten esi. Dar svarbiau – su kuo tu ten esi.
Mes buvome su mieliausiais pasaulyje žmonėmis, todėl mums buvo gera, gera!…
Atsakymai
sonata, 2016-09-13 22:36:03
Italija užburia… Gal kas dar pamena komisarą Katanį (Mikele Placicido) iš labai labai seno teleserialo “Aštunkojis”. Po kokių 35 metų išsipildė svajonė pamatyt šį aktorių teatre Romoj, kuris yra šalia Trevi fontano. Nekalbu jau apie ekskursiją Vatikane, kur Mikelandželo paveiksluose galima pamatyti visus jo mylėtų, garbintų ir nekęstų amžininkų portretus -vieni siunčiami į dangų, kiti pragaran. Jau nepamenu, kiek kartų maišiau Italiją – suprantu, kodėl ryškūs kultūriniai skirtumai tarp šiaurės ir pietų italų, kuo skiriasi naminė mozzarella nuo “parduotuvinės”. O kad 30 km atstumą automobiliu gali tekti važiuoti 2 val. – nelabai būčiau patikėjusi, kol nekilom į Amalfį keliu, vadinamu “Via Mamma mia”. Taip, Venecija, Florencija nuostabu, bet jei labai darosi negera – užtenka pakeliauti po neturistinę Italiją – grįžta gyvenimo džiaugsmas. Ir niekaip nesuprantu, kas ten tokio “narkotiško” yra – “kartą paragavęs, negali sustot” 🙂
Anonimas, 2016-09-14 21:16:22
Čia Assassin’s Creed buvo, bet Jūs nesuprasit.
Andrius, 2016-09-15 10:03:22
Gal galima plačiau išvystyti šią mintį: “ne miestai, ne gamta, ne istoriniai paminklai yra svarbiausia. Svarbu, kas tu esi, kai ten esi. Dar svarbiau – su kuo tu ten esi.”?
Šiandien man tai labai aktualu. Smalsu, kas slypi už tos “kas tu esi” sąvokos.
Burgis, 2016-09-15 11:24:37
Andriui: Tiksliai paklausėte! Vienas svarbiausių mano „išradimų“ per visą gyvenimą yra tokia tiesa: aš nenorėjau ir nenoriu kur nors būti tiesiog kaip keliautojas, turistas. Buvau JAV, Maskvoje, Danijoje, Mančesteryje stažuotėse. Gerai jaučiausi, nes dirbau, mokiausi, o įspūdžiai, pasivažinėjimai buvo tik fonas. Buvome Italijoje, Turkijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir t.t., ir pan. kaip sutuoktiniai, kaip šeimos, kaip seneliai… Gerai jaučiausi, nes buvau su mielais žmonėmis, o įspūdžiai, pasivažinėjimai buvo tik fonas. Išmaišiau visą buvusią sąjungą, bet visada kaip darbuotojas, mokslininkas, studentų būrių vadas. Gerai jaučiausi!
*
Labai tikslus klausimas rusiškai: „Был в качестве кого?“
Juozas P., 2016-09-15 23:02:43
Italijos ekonomika arti Graikijos bėdų, bet jų vyriausybė skyrė kiekvienam SAVO vaikui po 500 eurų/metams, kuriuos šis galės išleisti tik lavinimuisi.