Raudonarmiečiai tariasi, ką gimimo dienos proga padovanoti savo vadui Vasilijui Ivanovičiui Čiapajevui.
– Padovanokime jam knygą! – siūlo vienas kavaleristas.
– Ne, netinka, – sako Petka. – Knygą jis jau turi.
***
Ar tu jau buvai Vilniaus knygų mugėje?
Ar jau nusipirkai ten parduodamą mano knygą „Matematika gimnazistams“?
Nusipirkai knygą, bet ne šitą?
O gal kelias knygas nusipirkai?
*
Knygos brangios…
Įsivaizduokime, kad pusė milijono šalies žmonių (šeimos žmonių ir viengungių) kiekvieną mėnesį nusiperka po vieną knygą. Per metus būtų nupirkta šeši milijonai knygų. Laikykime, kad vidutinis knygos tiražas yra 2000 (įdomu, koks jis iš tiesų?). Vadinasi, būtų išpirkti trijų tūkstančių skirtingų knygų tiražai.
*
Zuikio svajonės… Jei tarsime, kad vidutinė knygos kaina yra 15 eurų, tai knygoms pirkti būtų išleista 90 000 000 eurų! Pasvajokime…
*
Bet ar tai tikrai nerealiai daug – viena knyga per mėnesį? Žinoma, aš įskaitau ir anūkėliams perkamas knygas! Žinoma, jos pigesnės, bet jų daugiau reikia. Žinoma, aš įskaitau dovanoti perkamas knygas. Paprastai jos brangios. Et, užteks ir šešių knygų per metus…
*
Pasirodė naujas Harlan Coben detektyvas. Gundo! Vienuolika ar dvylika to autoriaus detektyvų jau perskaičiau. „Greito maisto“ restorano patiekalai… Ne, nemokėsiu, berods, penkiolikos eurų… Gal kas nors paskolins man tą knygą? Trims dienoms…
Vilniuje jau matau save sėdintį skaitykloje! Ji ten, netoli mūsų buto. Tai sutaupysime!
Atsakymai
Burgis, 2015-02-21 08:59:38
Skaityti gera!…
Elin Saulė, 2015-02-21 11:16:32
Taip… kai skaitai, tai jauti jausmą, kad Gyveni …
Rasa, 2015-02-21 12:19:12
🙂 Knygos dalykas rimtas…
Ant stalo guli dvi. Taupausi, nes nusiperku kokią vieną per pusmetį. O jei turiu nuostabių, tai labai reikia pasitaupyt skaitant. Juk čia ne kokios iš bibliotekos, čia nuosavos nuostabios… Štai ištrauka iš vienos. Pasidalinsiu ir su visais jumis. Šitą knygą iš Kalėdų senelio gavau 😀
Rudnosiuko vedybos
Ėjo kartą Rudnosiukas mišku ir ūmai pajuto, kad laikas įsimylėti. Žiūri – pamiškėj ganosi ožka, tai ėmė ją ir įsimylėjo. Nuskynė puokštę ramunių, priėjo ir murkia:
– Imk, nes aš tave žiauriai įsimylėjau.
Ožka sužiaumojo gėles ir mykia:
– Nu… neblogos! Ko dar?
– Ožka, tekėk už manęs! – neištvėrė Rudnosiukas.
– O kaip tai daroma? – sušlamėjo antakiais toji. – Aš dar niekad nesu tekėjusi, o tamsta nepaaiškinai, kaip tai daryti.
– Aš irgi pirmąsyk tai darau. Gal… šokim abu į upę, aš plauksiu pirmas, o tu tekėk už manęs.
– Hmmm, – susimąstė ožka. – O kodėl tu negalėtum už manęs tekėti? Nejau nori, kad makaluočiausi kažkur užpakalyje?
– Ne, ne, – net suprakaitavo Rudnosiukas, – apie jokius užpakalius negali būti nė šnekos!
– Tuomet nebesuprantu, apie ką mudu? – gūžtelėjo ragais ožka.
– Pala pala, tuoj – sugalvosim ką nors… Jau! Galima aš tave vesiu!
– Tu mane? – ožka ir vėl ėmė ožiuotis. – Prisiriši už grandinės ir vesi it karvę! Na jau ne… Rinkis vieną iš dviejų: arba tu teki už manęs, arba aš vedu tave.
Ir šoko upėn su visais drabužiais.
– Gerai, – atsiduso Rudnosius, šoko iš paskos ir ištekėjo už ožkos.
Plaukė plaukė, tekėjo tekėjo… Galiausiai tekėti už ožkos nusibodo. Išlipo į krantą ir nusipurtė vandenis. O ožka nieko net nepastebėjo – nuplaukė sau pūškuodama it koks garlaivis.
O Rudnosiukas pasuko namo.
– Daugiau niekad netekėsiu už ožkų, – kaleno dantimis: – Arba vesiu, arba taip ir liksiu nevedęs.
Grįžo namo – žiūri: tupi vidury kiemo boružė ir grąžo taškuotus sparnelius.
– Rudnosiuk, vesk mane! Ir kuo greičiau!
– Kur vesti?
– Namo.
– O kur tavo namai?
– Liepos viršūnėje… .
Rudnosiukas pasisodino boružę ant peties ir užkopė į liepos viršūnę.
– Ačiū, – padėkojo boružė, pakštelėjo į žandą ir nuzvimbė dievop.
O Rudnosius grįžo namo ir krito lovon.
– Pagaliau ir aš sužinojau, ką reiškia sėkmingos vedybos, – dar suvapėjo prieš miegą.
d, 2015-02-21 13:53:41
Toje skaitykloje grozines literaturos yra? Nebent mokslines fantastikos :DDD
Astis, 2015-02-22 07:57:21
Aciu jums, Rasa, kad pasidalinote nuostabia pasaka. Smaiksti ir prasminga alegorija, kazi ar leistu Kaledu senelis atskleist is kokios cia knygos? 🙂
Virgilijus, 2015-02-22 08:36:07
Rasai : ačiū už puikią alegorinę pasaką. Bet juk taip ir
tikrovėje esti.
Rasa, 2015-02-22 11:04:09
🙂 Tai buvo ištrauka iš Vytauto V. Lansbergio knygutės “Rudnosiuko istorijos”. Keisti tie mūsų literatūros kritikai ir žinovai. Žinot, jie davė tai knygutei (1994m. berods) premiją kaip geriausiai knygai vaikams, bet tuo pačiu sako, kad ji skirta suaugusiems 🙂
Andrius, 2015-02-23 07:49:08
Aš kaip visada apverčiau klausimą ir klausčiau ne “Kiek knygų tu nusiperki?”, o “Kiek šiuolaikinių knygų vertos, kad jas nupirktų?”.
petras, 2015-02-23 08:47:18
Andriau, manyčiau knygų yra daugiau nei galėtum sau leisti 😉
Rasa, 2015-02-23 10:48:11
Andriui: mes visi labai skirtingi. Ir pav. man dažnai atrodo, kad būtent tos, kurias (mano manymu) verta pirkti, dažnai perkamos bene mažiausiai 🙂
O kokias tu paskutines knygas nusipirkai? 🙂
Burgis, 2015-02-23 11:03:09
Esu reklamos auka…
Skaitydamas apie Vilniaus knygų mugę sužinojau, kad antrasis pagal populiarumą detektyvų rašytojas yra švedas Stieg Larsson.
Ir jau nusipirkau dvi jo trilogijos knygas…
Laimė, jos kainuoja tik po 5,79€.
Pradėjau skaityti ir apsidžiaugiau, kad geriau jaučiu Švediją…
Andrius, 2015-02-23 15:25:44
Rasa, mano dvi paskutinės pirktos ir perskaitytos knygos yra Tahir Shah “Kalifo rūmai: metai Kasablankoje” bei “Tūkstančio ir vienos nakties šalyje. Kelionė pas Maroko pasakotojus”. Bet ką tai keičia ar tamstai pasako apie mane tokia info?
Man nepatinka, kad visi, kas netingi, verčia mus reklamos aukomis. Tarp jų ir knygų leidėjai. Daug šlamšto gražiais viršeliais išleidžia…
Rasa, 2015-02-23 15:47:11
Andriui: Ačiū. Už atsakymą. Tai ką jau ir paklausti negalima? :/ “Ką tai keičia…” Nieko nekeičia, man smalsu ir tiek. O pasakyt pasako skaitomos (tiksliau mums patinkančios) knygos apie mus. Bet aš nežadu tavęs vertinti (gal… dar pagalvosiu :), ačiū apskritai, kad dar mane pakenti. Andriau kažkelintasis, nes aš nesusigaudau Burgio Andriuose visiškai 🙂
Kartais, kai įdomus žmogus pasidalina tuo, ką įdomaus jis skaito, tai taip galima rasti visokių įdomių knygų paskaityt 🙂 Nes pav. gal man nepašautų net į galvą su nuosava smegenine kai kokių ieškot 🙂
Andrius, 2015-02-23 15:53:45
Be abejo, kad rekomendacijos – pats geriausias būdas rasti geras knygas. Apie šią knygą aš išgirdau kai ją gyrė vienas veikėjas. Sakėsi, net medaus mėnesio į Maroką skrido, knygą su žmona perskaitę.
Aš irgi perskaičiau ir bilietai į Maroką jau nupirkti. Dabar tas malonus jaudulys prieš kelionę, kai nežinai kas laukia ir kaip viskas bus. 🙂
Rasa, 2015-02-23 16:01:48
Andriui: Na… vadinasi man kol kas reikia tik apie Lietuvą knygas skaityt, blyn… 🙁
Smagu už tave. Labai. Kaip tau bus įdomu! Nežinau ar tu tas Andrius, kur mėgsti ir moki fotografuoti, bet jeigu tas, tai daug prifotkink tų grožybių visokių ir paskui ir su mumis pasidalink 🙂
Andrius, 2015-02-23 16:05:19
Tas pats. Tik su metais vis mažiau tų nuotraukų padarau. Auga savikritika. Gerai nesigauna, o bet kaip nesinori…
O jei kartais paklausiu “ką tai keičia?” ar pan, tai dėl to, kad nesinori rašyti komentarų ne į temą. Juk reikia gerbti svetainės šeimininką. Aš ir pats pravažiuoju puslapį žemyn neskaitęs, kai išsivysto čia kieno nors dialogai…
Rasa, 2015-02-23 16:19:51
Andriui: o tu būk mažiau savikritiškas. Mano dukra kartą pasakė: kad ir kaip mes besistengtume ką nors gražiai ir tobulai padaryti, visada atsiras septynmetis kinietis, kuris jau bus padaręs tai geriau… 🙂 Tai ką, mums dabar sėdėt kaip pabučiuotiems ir nieko nedaryt? Taigi. Tobulumas tobulumu, o tu įdėk širdį į nuotraukas ir to pakaks. Ir paskui mums parodyk. Aš turbūt esu už tave vyresnė? Tai va. Nepamiršk, kad vyresnių reikia klausyt 🙂