Egzaminas. Pirmoji dalis (atsiskaitymas už beveik du mėnesius darbo). Tema „Dvimačio diskrečiojo dydžio koreliacijos koeficientas“. Pateikiu be ištaisymų, iškarpymų – visą atsakymą!
***
Dvimatis dydis – skaičius sudarytas iš dviejų skaitmenų. Jei kalbama apie kompiuterį tai būtų dvejetainė sistema, kur yra koduota 0 arba 1. Diskretus dydis – dydis (skaičius) nekonkretus gali būti bet koks. Koreliacijos koeficientas – tai koreliacijos eilutės vidurkis. Koreliacijos eilutė – skaičius parašytas mažėjimo tvarka iki 1.
10 9 8 7 6 5 4 3 2 1
Dvimačio diskrečiojo dydžio koreliacijos koeficientas 5,5.
***
Skaitykite ir tatai skaitydami permanykite…
Iš viso parašiau DVIDEŠIMT KETURIS nulius. Bet ne aš vienas juos mokiau! Jie – jau antrojo kurso studentai!
***
Aš sakau – nereikia sukinėti laikrodžių, nereikia! Nes labai pavojinga pirma atsikelti, o tik paskui – atsibusti…
Atsakymai
petras, 2011-03-29 13:13:52
dar galimas variantas, kad žmogus persimokė 🙂 būna gi taip, mokais mokais pats nežinodamas ką, tada viskas taip susimakaluoja, kad per egzą belieka rašyt visiškas nesąmones 🙂
bet kito kelio nėra, kol visuomenė nepradės vertint būsimų specialistų ši kolegijų, profesinių mokyklų ir t.t., nes dabar visi norėdami ar nenorėdami stoja ir baigia univerus, o nauda nulinė 🙂 tas pats beje ir su manim. aukštąja matematika domėjaus tik tiek, kiek buvo įdomu paskaitų metųo kai pagalvoju kodėl aš stojau į universitetą, tai tik dėl to, kad spaudė tėvai, taip darė visi (visuomenės spaudimas),nes poto neduoda darbo net ir valytojos be diplomo (taip tyčiom) + nėra kažkokių žinomų rimtų klolegijų ar profesinių mokyklų. vnž kol bus tokia sistema aukštojo mokslo, tol bus tokie kontrolinių atsakymai. manyčiau
petras, 2011-03-29 13:15:15
o gal čia apskritai turėtų visuomenės požiūris pasikeist (tatai užtruks ilgai dar :)) atsiprašau už klaidas
MariusM, 2011-03-29 13:58:11
o gal čia kaip tam anekdote?
Пpиходит студент на экзамен по асимптотическим методам в пpикладной математике. Тянет билет. Пpофессоp спpашивает:
– На какую оценку вы pассчитываете?
Студент чеканит:
– Hа “отлично”.
– С чего бы это? – оживился пpофессоp, пpедвкушая pозыск и конфискацию хитpоумно запpятанных шпаpгалок.
– Я, видите ли, все знаю…
– ??!
– …а чего не знаю – выведу.
– Ах так! Тогда выведете фоpмулу… э-э-э… боpоды.
– Асимптоматика здесь довольна пpоста,- с ходу пpиступил к объяснению студент. – Пpедставим боpоду в виде пpедела суммы непpеpывных функций pоста волос. Можно апpиоpи утвеpждать, исходя из чисто физических сообpажений, что функция боpоды
будет непpеpывна и огpаничена, хотя, впpочем, нетpудно пpовести и подpобный анализ ее свойств. Следовательно, позволительно выделить две подпоследовательности функций pоста волос и пpедставить исследуемую функцию в виде суммы их пpеделов.
Получаем: боpода = боp + ода. Рассмотpим пеpвую составляющую. Hильс Боp (не в честь ли его она названа?) показал, что в пpинципе эта функция во всех точках совпадает с функцией леса. Что же касается втоpой – оды, то ее можно пpедставить в виде обобщенной функции стиха. Получаем простейшую сумму: боpода = боp + ода = лес + стих. В свою очеpедь, сумма последних двух функций по сути описывает физическую модель безветpия, pазложение для котоpой имеется в пpиложении 2 к учебнику по функциональному анализу Колмогоpова. Пpименяя пpостейшие
алгебpаические пpеобpазования и помня о физическом смысле аpгументов нашей исходной функции, окончательно получаем: боpода = лес + стих = безветpие = безве + 3е = -ве + 3е = 3е – ве = е*(3-в), где е – основание натуpального логаpифма, в – коэффициент волосатости.
nustebusi, 2011-03-29 14:44:50
Nelabai sutinku su Petru dėl universitetinio ir koleginio ar profesinio parengimo. Išsilavinimas labai priklauso nuo paties žmogaus, nuo jo noro/nenoro lavintis. Priimdama į darbą būsimus mokytojus atsirenku pateikdama pačios sukurtas užduotėles. Pasiteisina beveik 100%. Kadangi pati esu lituanistė, būsimą matematiką egzaminuoju panašiomis į šią užduotimis, pvz. pagal kokį matematinį principą suskirstytos raidės į 4 grupes:
1grupė: Ž Ą L G Į R J Š
2 grupė: Č Ę Ė P F Ų
3 grupė: V Y T A U M Ū H
4 grupė: S O I N Z
Elementaru, bet ne visiems…Deja.
julius, 2011-03-29 18:24:23
@ nustebusi
Suintrigavot su matematiniu principu sekose.
Su skaiciais raides susijusios:
a) per abecele
b) per raidziu skaicius grupese, kur sugrupavimo desnis turi buti rastas.
Issirasius raidziu numerius abeceleje, jokio bendro desningumo nesimato nors uzmusk:
1: 32, 2, 18, 11, 14, 23, 16, 25
2: 5, 8, 9, 22, 10, 28
3: 30, 15, 26, 1, 27, 19, 29, 12
4: 24, 21, 13, 20, 31
tikrai jokia lengvai atpazistama matematine eilute neatspindi nei vienos is seku. Nei laipsnine, nei Fibonaci, nei dar kokie nors “pridek viena, atimk du, pakelk kvadratu…” variantai. Kokios nors aiskios tvarkos, kaip is eiles imami skaiciai ir destomi i keturias grupes irgi nesimato.
Stumdant viso zodzio, jei laikom, kad tai zodis+- raidziu numerius per pora reiksmiu, jokie reiksmingi zodziai nesusidelioja.
Balsiu/priebalsiu skaicius ir skaiciu santykis jokios priklausomybes neturi. Lietuvisku/lotynisku raidziu skaiciai irgi.
Tai kas gi cia per desnis? 🙂
P.S. aciu dievui, kad neinu pas jus i mokykla matematikos mokyt, manau jus irgi manot ta pati 😉
Irid, 2011-03-29 18:42:01
Pirma grupė tai Žalgiris, o trečia panašu į Vytautą kažkokį..
loreta, 2011-03-29 18:43:51
Nustebusiai: aš taip pat lituanistė, tai manau, kad tai alogizmas:) o matematiškai – gal tikimybės? Bet kadangi nesuprantu, tai nesąmonė:):)
Mantas, 2011-03-29 18:49:25
Tiesiog pagrindine priezastis: abejingumas studijoms ir tikslas tik diplomas.
Dauguma studentu (zinoma ne visi) egzaminams ruosiasi paskutine nakti, zinoma jeigu ruosiasi aplamai, tai nemanau, kad imanoma kad visi islaikytu. Jeigu yra ruosiamasi is interneto (ne knygu) tai ten visokio ,,slamsto” galima rast ir atejus tai parasyti ne del ankstyvo ryto, o tai kad ruosdamasis ir rasydamas jis mano, kad raso teisingai.
Labai idomu is kiek studentu rasanciu 24 nuliai?
Ir ar buvo visai nerasanciu, t.y vis dar lovoj mieganciu studentu ? 🙂
Pentium100, 2011-03-29 19:29:00
Mantui: kartais Youtubėj galima rast geresnių paaiškinimų nei dėstytojo (na ten irgi būna paskaitos nufilmuotos bet aiškiau aiškina). To netaikau p. Burgiui, nes manau, kad jis išaiškint tikrai sugeba (na bent jau per direktoriaus pamokas KTUG tai buvo gerai).
Pavyzdys: http://www.youtube.com/watch?v=qZHseRxAWZ8 (jei gerai pamenu, seniai man to reikėjo).
Baisuoklis, 2011-03-30 07:48:06
Del laiko gainiojimo, tai šventa teisybė.
įdomu, 2011-03-30 11:26:29
Kūrybingas bandymas išgimdyti atsakymą visiškai nežinant apie ką šnekama 🙂 Dėstytoją, kuris stengėsi dėl studentų, tokie atsakymai turėtų piktinti, bet iš šono žiūrint tai labai juokingas atsakymas 🙂
O šnekant bendriau, apie universitetus.. Asmeniškai man būtų priimtiniau, jeigu būtų atskirtas specialistų ruošimas ir mokslininkų ruošimas. Jeigu universitetai ruoštų aukšto lygio mokslininkus, ir neišdavinėtų jokių diplomų. O specialistus ruoštų techninės mokyklos (profesinės mokyklos, ar kaip bepavadintum).
Dabar universitetai ruošia iš dalies specialistus, iš dalies mokslininkus. Bet didžioji dalis studentų nenori ir neplanuoja būti mokslininkais, ir atitinkamai žiūri į paskaitas, tiesiogiai nesusijusias su jų būsima specialybe. Visiškai logiškas požiūris.
Manau, kad problema ne studentuose, o universitetų bandyme sėdėti ant dviejų kėdžių: tuo pačiu metu tarnauti ir aukštajam mokslui, ir bizniui (paruošimas profesijai).
Regina A., 2011-03-30 13:09:58
@ įdomu:
taip juk ir dabar yra: kolegijos – tai neuniversitetinės aukštosios mokyklos. Jos ir ruošia specialistus.
Prieštaraučiau teiginiui, kad universitetai ruošia tik mokslininkus. Jie teikia platų – UNIVERsitetinį išsilavinimą. O jau studento poreikiai, ką jis nori pasiimti ir ką pasiims iš geranoriškai nusiteikusių dėstytojų. Kalbu turėdama omeny konkretų fakultetą – KTU IF. Ten jau pirmame kurse studentai įkuria IĮ, uždirba pirmuosius “milijonus”. Specialistai – patys geriausi ne tik Lietuvoje. Jais džiaugiasi ir Microsoft, IBM, HP ir kt. kompanijos
Burgis, 2011-03-30 15:39:20
Pentium100: puiki nuoroda į MIT paskaitą! Siūlau visiems pažiūrėti.
Bet… aš iškenčiau tik 15 minučių… Nuostabu, kad tiek laiko dėstytojas gali sau leisti aiškinti, kokia yra VIENA funkcijos-pirmvaizdžio savybė. Aš turiu tam 2-3 minutes…
Baisuoklis, 2011-03-30 17:43:31
Destytojų pasitaiko ir negeranoriškų – ima ir išmeta iš egzamino…
julius, 2011-03-30 18:23:34
Egzaminas yra tiksliai ta diena, kai destytojo geranoriskumas turi baigtis 🙂
Regina A., 2011-03-30 18:30:25
Baisuokliui: ką išmeta?
Studento, motyvuoto, besidominčio neišmeta, nes jis moka.
Išmeta studentaujantį, kuris ateina į egzaminą tik susitikti su dėstytoju („O gal pasiseks ir pasirašys?”). Laimės ieškotoją. O su tais lobiais, mat, visaip būna 🙂
Prie ko čia dėstytojo geranoriškumas?
Padorumas gi dar turi kažkoks būti…
Andrius, 2011-03-31 08:10:16
Tai kur dingo ta nustebusi, kurios teigimu “elementaru, bet ne visiems”? Būtų smagu išgirsti paaiškinimą.
GZ, 2011-04-01 13:27:49
Panašu, kad šios svetainėje lankosi tik tie, kurie elementarių uždavinių išspręsti nesugeba. Kas būtų jei šeimininkas ką nors rimtesnio užduotų… 🙂
Į matematikos būrelius mano vidurinėje mokykloje atvažiuodavo matematikos profesūra iš VU. Rodydavo mums visokius matematinius viražus. Na mes juos ir kartais pagaudavom elementariais septintokiškais uždaviniais, kurių integralais ir eilutėm išspręsti neina.
GZ, 2011-04-01 13:33:44
…tiesa, man tas uždavinys irgi per sunkus. Bent prie chebros pritampu. Kaip kolega iš Australijos tokiu atveju sakytų, Cheers !
e, 2011-04-03 14:20:11
Įtraukties atskirties principas
marciuxg, 2011-04-05 22:07:28
uzeinu i burgio puslapi karta per pusmeti. bet metai is metu jis vis apie ta pati ir apie ta pati. koks jums skirtumas ka ten kas parase. paraset nuli ir viskas. ar jums svarbu tipo kad ten kiekvienas studentas kazka moketu. nemoka tai jo reikalas.
Burgis, 2011-04-06 08:28:00
marciuxg: jei aš dirbčiau su plytomis, karvėmis, vagonais – ko gero, taip ir dirbčiau, kaip rašote. Bet aš dirbu su žmonėmis. Todėl man ne vis tiek, kaip „marciuxg“ rašo, kiek jis išprusęs. Jei laiku nepasirūpinsiu Marčiuku, vieną dieną jis mane apvogs arba primuš. Jei ne mane, tai mano vaikus, anūkėlius. Vien ta mintis mane verčia kalbėti, rašyti, kviesti ir šviesti…
nuoba, 2011-04-07 08:13:18
marciuxg, prieš 90 metų didysis visų laikų pasaulinio proletariato vadas yra nekvailai pastebėjęs, kad reikia nuosekliai kalti (долбить) į vieną tašką, kol nepasieksi rezultato.
marciuxg, 2011-04-19 19:19:03
😀 sitas geras. bet visdelto. ar jums tai svarbu? gi visiems svarbus tik mes patys. o kitu svarbumas velgi susiveda i kazkoki pliusa sau.
Burgis, 2011-04-19 21:42:30
marciuxg: taip, man tai svarbu, nes tai – mano gyvenimo tęsinys: mano vaikai ir anūkai turės gyventi su tokiais žmonėmis ir jų vaikais. Ar smagu gyventi tarp nemokšų? O aš noriu, kad mano vaikams ir anūkams būtų smagu gyventi su protingais, išsilavinusiais, išprususiais…