Ar jums neatrodo, kad žodis „mugė“ kažkaip sumenkina knygą?
*
Ne, aš negaliu kritikuoti rašančiųjų! Aš pats „rašantysis“… Beveik dešimtį metų rašau šioje svetainėje! Tarkime, kad per savaitę parašau po porą puslapių. Per metus – 100 puslapių. Per 10 metų – 1000 puslapių!
O juk dar per tą laiką išleidau ir keletą knygų… Tiesa, jos – mokomosios knygos, ne tokia rašliava kaip čia. Bet juk ir čia mokau, mokau…
*
Tai va, vėl pamokysiu. Jei ką nors įdomaus suradai, supratai, sukūrei – užsirašyk. Bet neskubėk viso to dėti į knygą! Paskelbk žiniatinklyje, „socialiniame tinkle“ (tai bent pavadinimas!). Knygą iš to, ką suradai, supratai, sukūrei, išleis kiti. Tikriausiai po tavo mirties… Bet koks skirtumas?
*
Pažiūrėkite, kokius puikius uždavinius visai atsitiktinai sukūriau mokydamas vienuoliktokus. Parašiau, pataikiau, užsirašiau (nufotografavau lentą…).
*
Galiu pasvajoti apie tokią knygą, kuri būtų mano geriausių pasakų, eilėraščių ir uždavinių rinktinė. Tokia knyga netiktų jokiam žmogui, bet tiktų daugeliui šeimų, tiesa? Bėda ta, kad dar nesiruošiu mirti…
*
Dabar skaitau 2015 metų Nobelio premijos laureatės, baltarusių rašytojos Svetlanos Aleksijevič knygą „Cinko berniukai“. Šiurpi knyga! Apie Rusijos karą Afganistane. Pusiau dokumentinė. Gal ir ne viskas ten tiesa, bet vis tiek žaviuosi autorės drąsa, titanišku darbu, įtaigumu. Visi susiruošusieji rašyti savo knygas turėtų paskaityti šią knygą. Gal praeis noras rašyti?
Atsakymai
skaitytojas, 2017-02-24 13:16:08
Puiku,kad rašysite knygą, o juk ankčiau į Jūsų portalo skaitytojų siūlymus dėl knygos rašymo,jei neklystu, žiūrėjote skeptiškai.
Burgis, 2017-02-24 15:03:00
skaitytojui: argi aš sakau, kad parašysiu knygą? Aš sakau, kad kas nors galėtų sukurti tokią knygą iš to, ką aš turiu…
Burgis, 2017-02-24 15:05:20
Sokolovui: ištryniau Jūsų komentarą vien dėl to, kad pagaliau imtumėte ir visą savo matematiką surašytumėte kur nors (ne čia): gal knygoje? gal savo svetainėje? gal matematikams skirtoje žiniatinklio erdvėje? Taip pasitikrintumėte, ko vertas Jūsų turtas…
Sokolovas, 2017-02-24 15:26:27
Gerb. Burgiui:
Tai- ne “mano matematika”. Ir uždaviniai- ne “mano”. Nors ir nėra nurašyti iš kažkur…Jie man apsireiškė. Jų Karalystė- ne šio pasaulio…
Jaučiu pareigą dalintis. O Jūs galite ištrint, čia Jūsų svetainė.
Kodėl dalinuosi čia? Ne tik dėl to, kad istoriškai Jūsų svetainėje matematika gerokai prigijusi. Nors ir tai svarbu.
Savo svetainės negaliu turėt, nes technikos, ypač technologijų, klausimais esu beždžionės lygio. Nemokėčiau valdyt svetainės. Nemoku matematinių simbolių rašyt kompiuteriu.
Matematinę svetainę buvau suradęs pernai. Dėjau ten uždavinių, atsakydavau į klausimus…Tačiau…
Vedėjas paėmė ir pakeitė ten viską,-“atnaujino”. O aš toks žmogus, “naujovėms” alergiškas (pavyzdžiui, turiu slaptą svają,-kad mano Nokia 3110 išgyventų ilgiau už mane:) ). Jei kur nors vyksta esminės permainos, iš ten aš išeinu. Išpažįstu tikėjimą- “kaip radom, taip palikim”. Jie pasirinko kitą kelią, nors viskas ten buvo gerai bei patogu.
Leist knygą? Taip, ją įsigytų keli idealistai. Neperka dabar knygų. Išskyrus “pasiruoškime egzaminui”. O tokių jau prileista itin daug.
Gal ką ir parašysiu, nežinau…
petras, 2017-02-24 15:30:36
man tai asmeniškai nemaišo Sokolovo uždavinukai, nors jų ir nesprendžiu. gal yra kam jie patinka ir džiaugiasi čia jų radę. gyvenimo paįvairinimui visai tinka jie.
Burgis, 2017-02-24 15:40:38
Sokolovui: na, gerai, retkarčiais įdėkite čia vieną kitą uždavinėlį, bet tokį paprastą, elegantišką, kad daugiau žmonių suprastų ir pasimėgautų…
Rasa, 2017-02-24 17:27:39
Burgiui: o tai buvote toj knygų mugėj? Gal ką įdomaus įsigijot? Ko matėt?
Rūta, 2017-02-24 19:09:40
Sokolovo uždavinių taip pat nesprendžiu, nes nemoku… Bet visada perskaitau – ir sąlygas, ir sprendimus, ir paaiškinimus, kaip eilėraštį (juk juos irgi ne visada suprantam). O gal greičiau kaip kokį seną laišką iš praeities. Gaila, kad jau nebesuprantama ar sunkiai suprantama kalba :(. Tačiau jie žadina prisiminimus – juk kažkada, o kada (prieš 25, prieš 30 metų???) aš juos būčiau įkandus, perkandus ir su malonumu sukramčius :))). Kyla įvairių pasiknaisiojimų savyje, pvz. kodėl, kodėl, aš viską pamiršau, nes gi tikrai mokėjau, o kada pamiršau, o ko ten gero dar buvo? Va, pvz., Direktoriaus užduotis Mildutei dar įkandu :))) Bet gi čia renkasi toli gražu ne tik pagyvenę tetos :). Tikiu, kad kažkam dabar tas amžius ir tos mintys, kurios buvo mano prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus, kažkam galbūt žadina profesinį interesą, o kažkas tiesiog abejingas ar net piktas. Man asmeniškai Sokolovo kūrybinė saviraiška miela, nors joje nebe pagal jėgas dalyvauti pagal tiesioginę paskirtį :). Ji, kaip ir visa ši svetainė, mane veikia toje pačioje dvasioje – gera prisiminti, kad kažkada buvau lengvai pakvaišusi dėl matematikos :).
Burgis, 2017-02-24 19:59:25
Rasai: ne, mugėje nebuvau ir nebūsiu… Bet visą vakarą bendravau su puikiu žmogumi, knygų mėgėju, mugės lankytoju. Jis prieš 22 metus baigė KTUG, visą laiką po to gyvena JAV. Mūsų namuose buvo jauku!
miklis, 2017-02-24 22:41:39
Rūtai. Su tais patirtį turinčiais matematikais nuolat išlenda ta pati grėsmė, kad jie taip daug kalba apie matematiką, jog neaišku, ar be džiaugimosi matematikos grožiu dar kas nors liko jų asmenybėse. Aš ir esu matematikas, ne mokslininkas, o tik taikymų ir gerų uždavinių mėgėjas, tai ir man gresia. Nors matyt mažiau nei kitiems, šitiek kitų dalykų įdomu.
Daug pažįstu žmonių, kuriems matematikos mistika įdomu, nors jiems ir nesiseka ar jie viską pamiršę. O štai man net pavydas sukilo, kai pamačiau dailėtyros kurso programą. Pas juos beveik visi dalykai tokie, kad juos mokydamasis pasijunti išsilavinusiu ir apsiskaičiusiu. Jiems perduoda žinią ir atsimena, kaip perskaitę gerą knygą. O matematikai per kiekvieną paskaitą skiria daug jėgų, kad suprastų pasakytas mintis ir dažnai paaiškėja, kad nesuprato.
Rasa, 2017-02-24 23:26:15
Burgiui: na, tai jūs pabendravęs su tokiu žmogum galit jaustis kaip perskaitęs ne vieną knygą 🙂 Smagu už jus.
Rūtai: mhm, ir man tas pats. Sena skleroznikė. Čia aš apie save, jeigu ką 🙂 Nu kai apie matematiką pagalvoju, dar ne taip pikta, bet tai fiziką kaip galėjau pamiršti! Fizika- tai matematika, padauginta iš stebuklų! 🙂 Juokingiausias mano dalyvavimas vienam konkurse fizikų buvo. Susėdom daug vaikų, ėmėm rašytis uždavinius. Aš rašau ir kartu atsakymus rašau arba pasprendžiu. Na parašiau ir sėdžiu. Visi kažką daro. Dėstytojas vienas priėjo ir klausia, kodėl nieko nedarau. Sakau, kad parašiau jau. Jis užmetė akį į mano darbą ir kad ėmė juoktis. Ir negali sustot matau. Nuėjo, dar kolegom kažką papletkino ir vis vien belenkaip juokiasi. Pasimečiau, ėmiau atidžiau žiūrėt ką čia prirašiau. Susigėdau labai, bet nu nerandu klaidų… Kai gavau pirmą vietą, paprašiau, kad mano fizikos dėstytoja to dėstytojo paklaustų, tai ko jis iš manęs taip juokėsi, kad negalėjo ištverti? Pasirodo todėl, kad aš buvau išsprendus jau tada, kai kiti dar nespėjo net nusirašyti sąlygų 😀
Ir viską pamiršau… O elektrotechnika paskui kaip buvo įdomu su grandinių visokių dėstymu. Ir techninė mechanika įdomi, bet iš tų paskaitų daug pabėginėjau, tai viso grožio nepamačiau 🙂 Bet fizika- ji karalienė. Su visa matematika joje 🙂
Rūta, 2017-02-25 07:08:06
Pokalbis su keturių metų sūnėnu:
-O tu diplodokus žinai?
-Ne, nežinau, o kas čia tokie? (mintys – kurio nors prekybcentrio dalinamos figūrėlės ar paveiksliukai gal?).
-Viešpatie… Nežinai? Tai kur tu mokeisi????
Pasijaučiu kvailesnė už ikimokyklinuką :)))) Vaikas išdidžiai rodo knygutę ir nemokėdamas skaityti beria sudėtingus žodžius, pažįsta iš paveikslėlių daugybę dinozaurų, prisimena, kuo jie maitinosi ir t.t. Pasirodo, tėvai supirkę didžiulę žaislinių dinozaurų kolekciją, kurie man (ir dar daug kam) – beprasmiai, bevardžiai plastmasės gabalai. O kažkam – turtas ir pažinimo džiaugsmas :))).
Taip auga fanatikų biologų (jau kelintos kartos) vaikai.
Mane vaikystėje tėtis buvo išmokęs pažinti daugybę laukinių augalų ir vabzdžių. Aš juos ir šiandien pažįstu, žinau daugybę pavadinimų, galiu pasakyti, kokiose vietose sutinkami. Visai neseniai tėtis prasitarė kam tą darė – sakė, kad norėjo išbandyti, ar įmanoma mažą vaiką išmokyti tokių dalykų. Brolis vaikystėje kalbėjo (ir tebekalba) kaip vadovėlis apie žuvis ir paukščius. Nieko keisto, kad jo sūnui patinka dinozaurai :))).
Kodėl nepamiršau – todėl, kad nuolat kartojau, prasisukdavo tie pavadinimai pamačius vieną ar kitą gėlytę, žolytę, drugelį, sakydavau pavadinimus kitiems, jeigu matydavau, kad jiems įdomu. O didžiąją matematiką pamiršau. Nes… nekartojau, nemačiau, nesusidūriau daugiau nei reikia elementariai šį bei tą paskaičiuoti (sinusai ir kosinusai apylinkėse neauga, čia jų minusas :))). Norint išlaikyti atmintį, reikėjo bent kartais pavartyti seną algebros ar geometrijos vadovėlį… Ar užsukti į panašią svetainę :).
Mikliui – žmonės skirtingi, vieni įsigilina į ką nors konkretaus (nebūtinai matematiką), yra tos srities genijai, bet labai paviršutiniški ar net buki kitose srityse. Kiti – domisi ir aprėpia daugiau sričių, turi daugiau pomėgių. Bet įsigilinti į viską – neįmanoma. Aš labiau už tai, kad šalia vieno gilaus pomėgio žmogus turėtų ir kitų pomėgių, tačiau jeigu giliai neišmanai nieko, o tik visko po truputį, jau nei šis nei tas…
Dabar, kodėl matematika? Kodėl buvo verta? Ji lavino mąstymą. Taip kaip sportas lavina kūno raumenis, ir tą išugdytą jėgą bei fizinę ištvermę gali panaudoti kitur, taip matematika lavina smegenų vingius, ištvermę, atkaklumą, begalinį norą pasiekti rezultatą, įrodyti, kad AŠ GALIU. Ir aš galėdavau spręsti uždavinį, galvoti apie jį, nešiotis mintyse, bandyti įvairius variantus, tol, kol jis pasiduodavo. Panašiai elgiuosi gyvenime su bet kokiu iškilusiu iššūkiu. Pagaliau, tokia mintis, kad nustatys IQ ir taip apspręs tinkamumą kažkam, manęs nė kiek negąsdina, žinau, kad su „iššūkiu“ neabejotinai susidorosiu. Pirmiausia, ką vertinu kituose – protas ir loginis mąstymas. Matematikai, informatikai, fizikai, chemikai, (…) kaip tik tai ir turi, nes kitaip jie negalėtų būti tuo, kuo yra… O menas – ne mano planeta, neišgyvenčiau tarp tos planetos gyventojų ilgiau nei kelios valandos, man būtų nuobodu. Bet taip, ji – kažkieno…
Dariusm, 2017-02-25 09:27:54
Ačiū už rekomendaciją.
Važiuojam į knygos šventę – žinau ko ieškosiu.
Rasa, 2017-02-25 12:08:37
Rūtai: Tai sakot Protas ir Logika? ☺ Aš labiausiai vertinu sąmoningumą. Bet kažkada maniau, kad protingumas puikiausias dalykas ☺
O šiaip tai pasaulis vientisas ir harmoningas. Menas ir matematika- o argi jie ne kartu? Paklauskit buvusio gimnazisto, geriausio MIF dėstytojo Giedriaus Alkausko- jis skaito paskaitas apie muziką ir matematiką ☺ O Leonardas da Vinčis… Viskas iš to pačio katilo, viskas pinasi persipina…
Rūta, 2017-02-25 13:57:52
Rasa, kiekvienam savo.
Kiekvienas žmogus – unikalus derinys. Kažkas gali suderinti muziką ir matematiką – aš negaliu. Bet mano supratimu – protas ir logika sąmoningumui netrukdo, taigi, šį tą suderinti, matyt, galiu. Jeigu dalintų kas dabar Dievo dovanas, prie proto (intelekto, logikos) mielai paimčiau intuiciją ir šiek tiek jausmingumo, iš šių ingridientų susimeistraučiau sąmoningumą. Bet jeigu galėčiau pasiimti tik vieną dovaną – imčiau intelektą ir jo nekeisčiau į nieką.
Kaimynė/-ai skambindavo pianinu. Greičiausiai mokinius namie priiminėjo, muzikavimo lygis skyrėsi, grodavo ilgai, dažnai tą patį kartodavo… O mane tai žudė, naikino, negalėdavau būti namie… Negaliu gi pasakyti, kad jie muzikuodami darė blogai, ne naktimis triukšmavo… Aiškiai supratau, kad neprivalau daryti to, kas man nepatinka – t.y. klausytis, bet ir neturiu jokios moralinės teisės nurodinėti kada “galima” groti. Taigi, priėmėm atitinkamą sprendimą – apsigyvenom kitur. Primityvesnis sprendimas būtų buvęs (ir kurį laiką buvo) ausų kištukai. Kaip apsauga nuo prievartinio garsinio meno 🙂
O “tylusis” menas? – paviršutiniškai žinau, kad toks yra (dar galiu įvertinti gražu/negražu/keista) ir man to pakanka, gelmės nevilioja. Ir nesijaučiu kažką gyvenime dėl to praradusi… Nes yra kitų man įdomių dalykų. Va, pvz. mūsų žuvytės akvariume neršė. Jau antra savaitė stebim procesą kaip atsiranda ir vystosi nauja gyvybė. Nuo šlapių dulkių krūvos iki tėvų ganomo ir burnoje slepiamo miniatiūrinio mailiuko pulkelio… Procesas truks, kol mažiukai išdrąsės, išsiplaukios ir taps kaimynų žarnyno turiniu. Gal koks vienas kitas netyčia išliks. Toks gyvenimas. Argi jis negražus?
Rasa, 2017-02-25 15:48:41
Rūtai: tai jau taip. Gyvenimas gražus ☺
Ai, aš tai kartais kaip pagalvoju apie save, tai iš tikro esu gluša kaip čebato aulas. Na, čia toks mūsų laikų posakis, jaunimas gal nė nesuprastų ☺ Man viskas praverstų ir pageidautina didesniais kiekiais- ir protas ir intelektas ir sąmoningumas ir t.t. ☺ Bet yra kaip yra ☺
Rūta, 2017-02-25 16:44:31
Rasa, jūs turite viską, ką išvardijote kaip pageidaujamą. Bent virtualiai man susidarė toks įspūdis (kai prakalbdavote apie materialinius išteklius, aš pagalvodavau, kaip žmogus yra ne savo vietoje pagal savo potencialą ir kaip pasisekė jos darbdaviams taip pigiai nupirkti jos gebėjimus). Padovanočiau jums tik aukštesnį savivertės jausmą. Jeigu galėčiau :).
Rasa, 2017-02-25 18:16:52
Ačiū, Rūta ☺
“Autistas”, 2017-02-25 21:18:44
Rūtai ir Rasai. Ach tai va kur tos protingosios, kurias valdo protas ir logika, o ne jausmai ir kurių mintys šokinėja šuoliais kaip mano.
Idomu kaip jos renkasi vyrus :)) Jūs jau turit, jums neaktualu, bet žinoti verta ir smagu 🙂
Aš esu fizikas, elektronikas, bet mano kelyje pasitaikė kitokio tipo žmonės, labiau prie meno, prie socialiniu reikalų ir humanitarų. Turbūt griežtai gražų, ir maža tikimybė, kad pirmenybė bus teikiama moksliukui su IQ 200, o ne blogajam Rodriguezui nykstamai maža :))) Ir tikimybė sužinoti taip pat maža, merginas, moteris, reikia užkariauti, sužavėti, aš tai pastebiu kai su jomis kontaktuoju darbo klausimais. Kartais jos neduoda tiesaus atsakymo, nes sumaišo flirtavimą su darbu, kad pateiktų informaciją vyras neturi jų užkariauti, bet jos įsijaučia į ta vaidmenį visur 🙂 Ne visos, ne visos, nepykit :))
O literatus paprastai pykina nuo matematikos, fizikos ar chemijos, vos paminėjus ta žodį. Bet galimas atvirkštinis variantas, ka čia ir matome. Ir tai ne naujiena. Buvę tiksliųjų atstovai pradeda domėtis menu, nustebindami visus. Kai tai padarė mano klasiokas, pagalvojau, kad jam “pavažiavo” nuo mokslų, bet pasirodė tai dėsnis, tai sužinojau ne šiandien 🙂 O eilėraščius budamas studentas kurdavau kaip gerb. Burgis, tik jų neužsirašydavau, nes juos siųsdavau sms merginoms, ir bet kada galėjau sukurti kitą posmelį, gal mano bloknote ir yra keli įrašai 🙂
Taip, kad įdomu koks jūsų charakterio tipas protingieji. Jei nesudominsiu tai iš tų mano rašliavų bus kaip Sokolovui su uždaviniais 🙂
Žmonės sunkiai priima naujoves, ypač vyresni, net ir aš prisiverčiu sunkiai.
Mano direktoriaus frazė: man reikia jaunų, nes vyresni kaip sudžiūvusu bulka :))
Iš tikrųjų pabandykite vyresnį žmogų perkalbėti, kad jis dirbtų bent kiek kitaip, jis dirbas kaip nuo jaunystės žino, arba sutinki su jo norais arba jis eina lauk :))
/
E-ekstavertas (mėgsta darbą grupėje);
I-intravertas (darbas vienam);
T-valdo protas; pvz. Noriu, bet negaliu.
F- valdo jausmai; pvz. Aš nenoriu ! Arba aš noriu !:)
J – planuoja, pvz ką veiks kelioneje.
P – megsta spontaniją, pvz kai bus kelionėje tada ir nuspręs, ką darys, kas šaus į galvą, bus staigmena, jokių išankstinių suvaržymų.
Rasa, 2017-02-26 11:27:09
“Autistui” ☺ Kitoje vietoje ne tavo nurodytam puslapyje, bet kažkada dariausi ☺
Gavau tada ENFJ ☺
Turėjau vieną gerą (atsidusau… ☺) draugą, kuris labai daug suprato apie tai, tai jis man dar papildė, kad:
-
Fe – ekstravertiški jausmai
-
Ni – intravertiška intuicija
-
Se – ekstravertiška sensorika
-
Ti – intravertiškas mąstymas
„Autistas“, 2017-02-26 13:24:50
Visi turi kažkiek jausmų, kažkiek proto 🙂
Vienoje svarstyklių lėkštėje jausmai, kitoje protas.
Jei svarstyklės per vidurį arba mažai pakrypusios tada jūs ir mėgsite ir matematiką ir poeziją.
Todėl F dar nereiškia, kad tai 100% jausmų, todėl prie testo yra skaičiai kurie parodo nuokrypį nuo nulio į vieną ar į kitą pusę. Kitaip kaip jūs butumėt išspręndusi fizikos olimpiados uždavinius kai kiti dar tik pradėjo rašyti 🙂
Man įdomu ar fizikų, chemikų, matematikų antrosios pusės mėgsta tuos dalykus 🙂
Ar jūs renkatės antrą pusę – iš mokslo tyrinėjimų instituto ar visai iš kitos srities. Įdomu ne tik Rasos, bet ir B. Burgio bei kitų kurie turi drąsos ar noro atsakyti.
Aš jus tyrinėju, ir save, – turi būti kažkoks dėsnis, nors sakysite nieko nenuspėsi, daug aplinkybių lemia. Ne, nėra chaoso, mes vis sukamės apie savo ašį, vis gryžtame prie to ką mėgstame. Eilėraščiai ir matematika nuo jaunystės iki dabar, kur pokytis ? 🙂
Na Pvz., mano antra pusė fizikos nemėgsta, nors aš pradėjau mėgti būtent dėl stebuklų 🙂
https://www.youtube.com/watch?v=JxtPKZCBUi0
Sokolovas, 2017-02-26 17:10:23
SEKMADIENIO UŽDAVINYS
Šešias dienas dirbk,
Septintą-spręsk…
Iš A į B tuo pat metu startuoja du motociklininkai. Jie važiuoja tiesiu taku, pastoviais, bet skirtingais greičiais. Greitesnis motociklininkas ruožą AB įveikia per a (min), kitas- per b (min).
Greitesnis motociklininkas, pasiekęs tašką B, akimirksniu apsisuka, ir tuo pačiu greičiu juda atgal.
Praėjus laikui T (min) nuo starto, jie, judėdami jau priešingomis kryptimis, susitiko.
a) Apskaičiuokite T, jei a=10, b=15.
b) Yra žinoma, kad T=14, a ir b- sveikieji skaičiai. Apskaičiuokite a ir b reikšmes.
Lukas, 2017-02-26 18:20:30
a) 2 min
b) a = 18 min; b = 144 min, dėl b eilutės nesu užtikrintas, nors įstačius reikšmes į lygtis lyg ir gaunasi.
Sokolovas, 2017-02-26 19:19:39
Lukui:
Regis, spręsta gerai. Tačiau (a) dalyje buvo prašoma rasti T, t.y. laiką nuo STARTO, o ne nuo greitesnio motociklininko apsisukimo. Todėl teisingas atsakymas ne 2 min, o a+2=10+2=12 (min).
Taip ir (b) dalyje. Laikas T=14 min. praėjo nuo jų abiejų starto. Matyt, buvo spręsta, kai 14 min praėjo nuo apsisukimo. Tuomet ( jei sąlyga išties būtų tokia), tiktų ir daugiau variantų, pavyzdžiui, a=15, b=435.
Tokio sunkaus uždavinio aš nedaviau:)
Taigi, T- laikas nuo starto iki jų susitikimo. Aišku, jog a< T < b.
Rasa, 2017-02-26 23:47:00
So-ko-lo-vai! Gerų žinių išgirdau, nepakenčiantis permainų žmogau ☺ Jei ta jūsų senutė (Nokia 3110 lyg?) nusibaigs, tai žinokit net ne vietoje stovėti, o grįžti į praeitį galėsit ☺ Nes: “Telefonu–tarakonu, dinozauru ir nesunaikinamuoju vadinamas „Nokia“ modelis sugrįžta. Barselonoje pristatyta nauja vieno iš populiariausių pasaulyje telefonų – dar 2000 metais pradėto gaminti „Nokia 3310“ – versija.” ☺
Rūta, 2017-02-27 05:02:49
Autistui. Ačiū už idėją – testuką atlikau, rezultatą galiu išduoti 🙂 Vadas/-ė (ENTJ-A). Ekstravertiškumas/intravertiškumas, intuityvumas/pastabumas, planavimas/lankstumas balansuoja apie vidurį. Iššoka racionalumas ir užtikrintumas, stipriai, virš 80 proc.
Apie pasirinkimus 🙂 Vakar kaip tik ta tema kalbėjausi su sūnumi – ekonomistu. Vieni santykiai – menininkė, antri santykiai – menininkė, skaudžios patirtys vaikinui buvo. Vakar prisipažino, kad turi naują draugę. Jau taip atsargiai pareiškiau – tikiuosi, kad ne menininkė. Ne, ekonomistė. Pagalvojau, ačiū tam kur aukštai, pagaliau… Gal atėjo į protą… Bent pradžios potencialas daugiau žadantis, nes iš tų dviejų ankstesnių draugysčių, pabendravusi su tomis merginomis, be jokių išankstinių nuostatų pagalvodavau, kad… na nieko čia nebus. Jie kaip iš kitų planetų – taip, gražios buvo mergaitės, bet… Apie ką jie kalbėsis, kai praeis laikymosi už rankų laikotarpis? Kiek jis atlaikys emocinį nestabilumą? Ką jos rado mano sūnuje, ko jos tikisi?
Žmonės (atmetus fizinę trauką, nes be jos jie vienas kito net nepastebėtų) mano nuomone turi būti panašūs (panašių vertybių, panašaus intelekto, panašių pomėgių, panašaus būdo). Panašus – nėra tolygu vienodas. Bet jeigu skirtumai kardinalūs ir jų daug, kažin kaip ta meilė atlaikys gyvenimo audras… Kiek stebiu – panašiems meilėje sekasi, jiems lengviau susiderinti gyvenime. Galbūt sekasi ir kitiems, nežinau. Man labai patiko pono Burgio deklaruota gimnazistų privilegija: įsimylėti savo rango žmogų. Būtent tarp savo rango žmonių partnerio ieškojau ir aš, nežinodama šios privilegijos, intuityviai. Nesu tikra, kad žodį “rangas” visi suprantame vienodai. Aš suprantu kaip “kategorija”. Menininkų kategorijai nepriklausau, todėl įsimylėti išreikštų bruožų menininką būtų ne privilegija, o nelaimė (kaip ir kitos galimos „nelaimės“: pvz. – aš myliu gyvūnus, o jei koks vyras medžiotojas man kas savaitę namo parvilktų po lavoną su kraujo kvapu – fui… Visi tokie aštresni kampai, kurių tikrai nepakęsčiau, buvo apgalvoti, perklausti, patikrinti ir pan., jokių seilių, kad prie visko galima priprasti. Priprasti galima prie daug ko, bet prie kai ko išimtinai, kas žmogui gyvybiškai svarbu – ne). Man reikėjo intelektualaus, stipraus (valdingo, bet sukalbamo, ne despotiško), sąžiningo ir pakankamai racionalaus žmogaus. Ir tik į tokius kreipiau gilesnį dėmesį.
Sokolovas, 2017-02-27 06:47:00
Rasai:
Dėkui! Taip, jau girdėjau tą gerą žinią 🙂
Nokia 3310- jokia “senutė”. Dar 2009 ji buvo laikoma nauju telefonu:)
Permainos neišvengiamos, tačiau jos neturi vykt tokiu žvėrišku greičiu, kaip tai yra dabar. Kol vidutinių techninių gebėjimų žmogus išmoksta naudotis “prietaisu A”, “Mamonai” (pinigams) vergaujantys “išradėjai” sukuria “prietaisą B”, o “prietaisas A” dingsta iš pardavimo.
Kitaip tariant, naujovės dabar ne tik kuriamos žvėrišku greičiu ( aštuoneri metai,- ir jau “senutė”), bet ir brukamos per prievartą ( nes, vos tik prie kažko priprantu, ir jau to nėra).
Puiku, kad pagaliau jie susiprotėjo, ir nutarė atkurt normalų telefono aparatą Nokia 3310. Eisiu domėtis. Ko gero, ji masiškai pirks. Reikia bent du komplektus atsargai įsigyti…
Rasa, 2017-02-27 11:55:31
“Autistui” ☺ Dėl antros pusės rinkimosi. Na, šiuo metu aš nesirenku nieko, nes manau kad viena gyvensiu. Labai daug vargų ir bereikalingo galvos sukimo dėl kvailiausių dalykų iš karto atkrenta. Žinai, kaip liaudis sako: Neturi vyro- turi vieną bėdą- neturi vyro. Turi vyrą, turi daug bėdų… Juokauju, žinoma ☺
***
Jei kalbant apskritai, aš nepritarčiau Rūtai ir p. Burgiui dėl “rangų”. Aš turėjau draugų menininkų ir tiksliukų, paprastų jokių, bet linksmų ir pan. ☺ Visi žmonės įdomūs savotiškai. O santykiuose svarbu tai, kad abu geranoriškai padėtų kitam tobulinti tai, ko kitas nori, kad abu stengtųsi vienas kitam kažką duoti. Man taip atrodo.
Juokiuosi sau… Hmmm… Kokio vyro ieškočiausi jei ieškočiausi… Vienareikšmiškai- tokio, kurį mylėčiau! Kuris netrukdytų man būti savimi ☺ Išties tik viena sąlyga- su kuriuo būtų geriau nei vienai! ☺ Ir, patikėk, tai ne taip lengva, nes vienai man gerai ☺
Vienodo “rango” žmonės gali greičiau judėti kažkuria kryptimi, tačiau skirtingi žmonės gali nugyventi ne mažiau įdomų gyvenimą nes pas juos požiūrio platumas nori nenori turi plėstis, jei antra pusė rūpi. Pav. jei vienas menininkas, o kitas protinguolis, juk antrasis būtų puikus pirmo vadybininkas ☺ Tiesiog nereikia norėti žmogaus keisti, reikia priimti žmogų tokį koks jis yra ir apsispręsti- nori su tokiu būti ar ne. Juk puiku jei sausą moksliuką energinga antra pusė ištemps pakeliauti pėsčiomis, o kokią emocijų nevaldančią raudančią moteriškę apkabins ramaus, supratingo ir tylaus vyro ranka… ☺
Be to, man atrodo, kad žmonės kartais taip kardinaliai keičiasi, kad na neįdėsi jų nei į skaičiukus, nei į testukas, nei į “rangus”. Gali “ženytis” su ubagu, o turėti milijonierių. Gali tekėti už tobulybės, o lieka alkoholikas. Gali vesti gražuolę, o likti su neįgalia žmona. Gyvenimas margas…