*
Ateina pas gydytoją labai suirzęs, nervų pagraužtas žmogus.
– Padėkite daktare, padėkite man! Beveik kasnakt šlapinuosi į lovą… Gyvenimas – kančia, visai nervai nebelaiko…
Gydytojas paguodė, išrašė vaistų.
Po poros savaičių gydytojas atsitiktinai sutiko tą pacientą mieste. Žmogus eina, visas švyti, šypsosi.
– O, vaistai taip greitai padėjo? – stebisi gydytojas.
– Padėjo, daktarėli, padėjo! – džiūgauja žmogus.
– Tai jau visai naktimis nebesišlapinate į lovą?
– Šlapinuosi, kurgi ne! Tik į galvą nebeimu!
***
Atskleisiu jums paslaptį: senukai nemoka neimti į galvą to, ko jiems tikrai reikėtų neimti. Ir nesinervinti, nesidrovėti, kad jau nesi toks, koks buvai.
Neprisimeni įvykių? Nepažįsti žmonių? Nebemoki išspręsti paprasto uždavinio? Nebemoki išmokti naudotis tuo ir kitu įmantresniu įrenginiu? Informacinės sistemos kelia nerimą? Penktą kartą šią savaitę papasakojai tą patį anekdotą? Vėl pamiršai raktus, piniginę, telefoną? Stresuoji užrakindamas butą (gal dujos neišjungtos?!), stresuoji atrakindamas butą (o gal jau apvogė?!).
*
Tai kas! Tu – senjoras! Tu gali sau leisti. Tu jau nieko labai vertingo (pinigų, garbės, prestižo…) nebegali prarasti, nes tai jau su tavimi ir be tavo pastangų. Žinoma, jei visa tai jau buvai kadaise įgijęs… Tu jau buvai gražus. Tu jau buvai stiprus, jaunas, linksmas, patrauklus, aistringas, atidus, nuovokus… Ir visi, kurie tave pažįsta, tai prisimena. Jei ką nors ne taip padarei, tai tik anksčiau, anksčiau, o ne dabar…
*
Kada žmonės pradeda senti? Kada jie pradeda patys savęs bijoti? Kai kurie – nuo dvidešimties metų. Kai kurie nesensta niekada! Ypač tie, kurie prisimena aną anekdotą…
Atsakymai
Burgis, 2014-02-25 11:40:02
Padėjau?…
Iš arčiau, 2014-02-25 11:48:09
“Neprisimeni įvykių? Nepažįsti žmonių? Nebemoki išspręsti paprasto uždavinio? Nebemoki išmokti naudotis tuo ir kitu įmantresniu įrenginiu? Informacinės sistemos kelia nerimą? Penktą kartą šią savaitę papasakojai tą patį anekdotą? Vėl pamiršai raktus, piniginę, telefoną? Stresuoji užrakindamas butą (gal dujos neišjungtos?!), stresuoji atrakindamas butą (o gal jau apvogė?!)”
Čia tai jau panašu į Alzhaimerį o ne senatvę… 🙂 Pas mane giminėje kontrastai vienoje pusėje močiute serga šia liga, kitoje ne…. Milžiniškas kontrastas… Bet plačiau nenorėčiau plėstis, nes čia jau į asmeniškumus tektų lįst 🙂
Burgis, 2014-02-25 11:54:21
Iš arčiau: na, čia ne tas pats žmogus visko nebegali, ne tas pats…
Burgis, 2014-02-25 12:07:07
Beje, „iš arčiau“, norėčiau Jus pamatyti iš arčiau… Gali būti, kad mudviem bekalbant paaiškėtų, kad ir Jūs jau norite kai ką užmaskuoti, vengiate išsiduoti, kad nemokate to ir ano… O juk Jums, kiek suprantu, dar ne Alzhaimeris…
Rasa, 2014-02-25 12:54:10
Ką atsakyti vaikams, kurie klausia: mama, štai žmonės gyvena gyvena, iš visko mokosi, būdami vyresni vis sako, kad jaunystė kvailystė. Logiškai galvojant, pasenę jie turėtų būti išmintingi, ramūs ir supratingi. Bet kiek tokių yra? Ko jie išmoko per gyvenimą, jei beveik visi ir pasenę tik smerkia kitus, isterikuoja, piktinasi ant visko ir pyksta? Dar daug labiau smerkia, nei būdami jauni?
Burgis, 2014-02-25 13:43:47
Rasai: mano paaiškinimas vaikams būtų vienas iš dviejų:
-
Vaikučiai, nepykite, senelis geras, bet jis dabar dažnai pyksta, dažnai viską ir visus peikia, nervinasi todėl, kad vaikystėje svajojo, jog bus turtingas, turės gražius namus, bus beveik sveikas, beveik stiprus iki pat gilios senatvės. Dabar jis mato, kad jau nebus nei turtingas, nei sveikas…
-
Mūsų senelis labai geras, labai protingas, jis tiek daug per gyvenimą sukūrė, padarė, užsidirbo, pamatė, jį daugybė žmonių gerbė, net garbino, bet senelis dabar nesupranta, kad jo laikas praėjo, kad dabar žmonės jau ne jo klauso, ne juo domisi, kad jis jau nebegali mokyti, nurodinėti, reikalauti… Nesuprasdamas to, senelis pyksta, nervinasi, visus ir viską peikia…
Rasa, 2014-02-25 14:12:35
Burgiui: 🙂 Kodėl “senelis”? 🙂
Na, aš aiškinu šiek tiek kitaip. Mat mano vaikai ne mažiukai, jie patys labai gerai viską mato ir supranta 🙂
Visos mūsų ydos, įpročiai, bet kartais ir geri dalykai, kuriuos turime, su metais auga ir aštrėja, grynėja, todėl reikia labai stengtis dirbti su savimi kol gali, kol pajėgi, t.y. dabar. Šiandien mes turime išmokti reikalauti iš savęs ir būti atlaidžiu kitiems. Nesusireikšminti net jaunystėj, tada nereikės kentėti, kad kažkas tavęs neliaupsina ar nelepina senatvėj. Tada nereikės pergyventi dėl užgyventų ar neužgyventų turtų. Tada nereikės smerkti kitų.
Žinot, o mano mama kartais mano, kad aš esu šalta ir bejausmė… Nes aš nepykstu… 🙂
Burgis, 2014-02-25 14:18:26
Rasai: kartais Jūsų mama teisi… :-).
Aš kol kas gyvenu visoje jausmų skalėje – net už matomų ribų. Kaip jaunystėje.
Bet aš jau žinau, kad esu senelis (anūkėliai pasakė…), todėl jau rūpinuosi, kad jiems apie mane vaikai neturėtų sakyti taip, kaip parašiau ankstesniame komentare. Man kol kas lyg ir sekasi, bet nepasakyčiau, kad lengvai – turiu labai susikaupti (atsipalaiduoti?)…
Cimfaravilichipidiličiauskaitė, 2014-02-25 14:28:50
„Neprisimeni įvykių? Nepažįsti žmonių? Nebemoki išspręsti paprasto uždavinio? Nebemoki išmokti naudotis tuo ir kitu įmantresniu įrenginiu? Informacinės sistemos kelia nerimą? Penktą kartą šią savaitę papasakojai tą patį anekdotą? Vėl pamiršai raktus, piniginę, telefoną? Stresuoji užrakindamas butą (gal dujos neišjungtos?!), stresuoji atrakindamas butą (o gal jau apvogė?!)“
***
Vadinasi, pribrendo pats laikas eiti į politiką.
Nes iki pasiekėt tokią būseną, jūs tiesiog dirbote ir apie tai net nemąstėte.
Rasa, 2014-02-25 15:38:26
Burgiui: Kodėl? Aš žinau, kaip labai skirtingai negu aš mano mama žiūri į gyvenimą, bet kodėl Jūs manot, kad ji kartais teisi? 🙂 Ar Jums irgi atrodo, kad esu šalta ir bejausmė? 🙂
Burgis, 2014-02-25 16:11:22
Rasai: Jūs tikrai esate nuostabus žmogus! Bet vis tik žmogus, kuris nepyksta, skriaudžia save… Gamta mums davė visas emocijas, nuo džiūgavimo iki įniršio, nė vienos nereikėtų slopinti. Man taip atrodo. Pasaulis nėra toks, kad nebūtų dėl ko įniršti, siautėti…
Iš arčiau, 2014-02-25 16:29:04
Aš niekada nesakiau kad viską moku, daug ko nemoku, daug ką jau ir primiršęs, reikia pasikartoti. Bet, drįstu teigiti, kad net ir senas žmogus svarbiausius dalykus žino ir atsimena, jeigu neserga senatvinę dimensiją ar kitomis ligomis.
Bet kuris “šviesaus proto” senukas (-ė) žino savo gimines artimuosius, jų gimtadienius (svarbiausius) telefono numerį, namo adresą ir panašius dalykus. Kiti sugeba net mokesčius susimokėti per terminą ir pan. Mano močiutė, 80 metų, moka ir internetu naudotis ir išmaniuoju telefonu. Manau, ne tik ji yra tokia ypatinga, atsirastų ir daug daugiau. Pažiūrėkite kaip užsienyje diedukai ir bobutės elgiasi: po kalnus vaikščioja, po pasaulį keliauja, prabangias mašinas vairuoja….
Žinoma net ir “super diedukai” gali turėt “minusų”: kartojimasis, savų principų rodymas ir t.t. Natūralu, taip jau gamta surėdė.
Jūs ne tokį pavyzdį nurodėte… Pagal mane tai gryna ligos simptonai ir savo nuomones nekeisiu. Nėr dėl ko tuom didžiuotis….
Iš arčiau, 2014-02-25 16:32:19
Atsiprašau už klaidas, telefonu bandžiau lietuviškai rašyti 🙂
Rasa, 2014-02-25 16:50:00
Burgiui: aš nesakau, kad aš visai nepykstu 🙂 Aš tik daug mažiau pykstu, nei daugelis, manau 🙂
Kiekvienas dalykas, situacija, turi kelias puses ir galima į juos žiūrėti skirtingai.
Kažkada seniai seniai aš supratau sau vieną dalyką: kai kažkoks įvykis, situacija ar pan. tau atrodo labai svarbūs ir sukelia didelį stresą, pyktį ar pan. tereikia pagalvoti, kiek tai išties svarbu prieš visą gyvenimą? 🙂 Taigi aš tikrai neverkiu pametus telefoną ar sudužus brangiai taurei 🙂 Ir neširstu dėl kažkieno neapgalvotai pasakyto žodžio 🙂
Kai mano ex-as nusipirkdavo kokį brangų daiktą, na pav. namų kiną ir paskui gadindavosi nervus sau ir gadindavo mums, nes bijojo, kad pas vaikus ateis draugai ir jie jį sulaužys, kad jį gali pavogti (nes butą jau buvo apvogę, labai jau viską išnešę :), mano požiūris buvo vienareikšmis: žmogus neturi vergauti daiktams, daiktai sukurti tarnauti žmogui. Taigi aš labai griežtai (nepykdama 🙂 pasakiau jam: jei dar kartą tu pavirkausi dėl šito namų kino, aš išmesiu jį pro langą. Ir nebus daugiau jokių problemų, iš namų galėsi išeit ramiais nervais, ir prie vaikų nebus ko priekabiaut ir miegosi ramiai… 🙂 Viskas paprastai turi tokius paprastus sprendimus, o ko pykti ir nervuotis? 😀
Kaimietė, 2014-02-25 19:11:06
Gražiai jaukinatės senatvę. Pastebiu ne pirmam pamąstyme. Gražu ir protinga. Mirtį irgi pravartu „nukenksminti“, tik ko gero, tai stipriai filosofinis darbas arba žmogus turi turėti stiprų tikėjimą
Burgis, 2014-02-25 19:23:23
Kaimietei: ačiū!
Rimvydas, 2014-02-25 22:57:57
Protas šviesėjo, šviesėjo kol visai išbluko…
Čia šiaip, juokais. Pamąstymui…