Ko tu nori, studente?

Štai ir aš el. paštu gavau tokią, matyt, plačiai  paskleistą deklaraciją (“vandenį” išpyliau):

Studentai iš Švietimo ir mokslo ministro tikisi sąlygų kokybiškoms studijoms

Beveik du trečdaliai studentų mano, jog naujasis ministras pirmiausiai turėtų padaryti viską, kad būtų sudaromos sąlygos kokybiškam ir lanksčiam studijų procesui – rodo Lietuvos studentų atstovybių sąjungos atlikta apklausa.
Apklausoje dalyvavo 3046 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Jos metu teirautasi, kaip jie vertina Gintaro Steponavičiaus kandidatūrą į Švietimo ir mokslo ministro postą bei kokių darbų pirmiausiai turėtų imtis naujasis švietimo ministras.
Daugiau nei trečdalis respondentų įsitikinę, jog būtina inicijuoti ekspertinį vertinimą ir panaikinti nekokybiškas studijų programas bei organizuoti aukštųjų mokyklų veiklos kokybės, studijų sąlygų ir infrastruktūros auditą. Septyni iš dešimties tyrime dalyvavusių studentų išsakė nuomonę, kad naujasis ministras pirmiausiai turėtų pasirūpinti aukštojo mokslo sistemos finansavimo pertvarka.
“Visiems suprantama, kad studijų sistemos finansavimo pertvarka būtina. Tačiau kodėl šioje pertvarkoje svarbiausias vaidmuo atitenka studentų apmokestinimui, o ne kokybiniams pokyčiams? <…>”, – teigia LSAS prezidentė Indrė Vareikytė.
Pasak I.V., tenka apgailestauti, kad G. Steponavičius <…> viešuose pasisakymuose mokestį už studijas atvirai deklaruoja kaip svarbiausią reformos žingsnį.
LSAS ragina būsimą ministrą nepamiršti, kad į aukštojo mokslo reformą turi būti žiūrima sistemiškai <…>.
„Šalia finansavimo sistemos tobulinimo klausimo lygiagrečiai eina aukštųjų mokyklų ir jų turto valdymo, studijų prieinamumo, akademinio mobilumo, aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo, socialinių, akademinių sąlygų gerinimo ir kiti svarbūs klausimai“, – vardina LSAS atstovas aukštojo mokslo reformos klausimais Liutauras Kazlavickas.
Apklausa taip pat rodo, jog beveik 39% studentų nieko nėra girdėję apie  <…> Gintarą Steponavičių, dar trečdalis negali vertinti šios kandidatūros p.Steponavičiui nepradėjus dirbti. Tik 16,5% mano, kad jis yra galimas kandidatas, tačiau netiki, kad jam pavyks tinkamai reformuoti švietimo sistemą.
***
O dabar aš, ką tik grįžęs iš studentų auditorijos, klausiu:
1. Apie kokias studijų sąlygas jūs čia kalbate? Gal kad medikams trūksta lavonų eksperimentams? Gal chemikams baigėsi reagentai? Aš tiksliai žinau, kad mano antro kurso studentams sudarytos tiesiog idealios studijų sąlygos! Bet jie nestudijuoja…
2. Jūs, studentų vadai, domitės, ką žada daryti ministras. O ar domitės, ką žada daryti studentai? Ar jums didelė paslaptis, kad dabar tūkstančiams studentų reikia ne mokslo, ne įgūdžių, o diplomo? Ar jums paslaptis, kad daugybė studentų dirba etatinį ar kitokį apmokamą darbą, nors jų pasirengimas studijoms toks varganas, kad visą laiką jie turėtų skirti mokyklinių spragų lopymui?
3. Ką jūs vadinate sąlygomis kokybiškoms studijoms? Norite, kad universiteto studentai išmoktų amato, profesijos? Bet juk tai ne profesinė mokykla! O įgyti išsilavinimą, išstudijuoti I.Kanto, A.Einšteino, I. Niutono, V.Šekspyro darbus, elektrotechniką, vadybą, matematiką tikrai galite – tam labai daug lėšų nereikia.
4. Gal jūs norite pasakyti, kad dėstytojai blogi? Kas juos įvertino? Studentai? Blogų studentų nuomonė yra niekinė, ji manęs nedomina ir neturėtų dominti jokio švietimo vadovo.
5. Aukštojo mokslo finansavimo problemos nėra: imk paskolą ir studijuok taip, kad, pradėjęs dirbti, lengvai tą paskolą grąžintum. Paskolos dydis, palūkanos, garantai – tai jau menkos techninės smulkmenos. Bet tu, studente, nori išvengti atsakomybės už savo blogą darbą!
Mes studijavome intensyviai. Ir jūs privalote tai daryti. Jokių nuolaidų.

Atsakymai

Giedrius, 2008-12-04 11:37:53

Jeigu atmintis neapgauna, tai gerai žinomas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai…Bent 2k. svarstė, ar ne?

Nepiktas, 2008-12-04 11:41:10

Ponas Burgis matyt šiandien ne ta koja iš lovos išlipo 🙂

Burgis, 2008-12-04 12:18:46

Nepiktas Nepiktam: aš jau 35 metai su studentais toks… Niekada nepykstu, jei man neapsimoka. Nemėgstu tinginių ir sukčių. Bet šiuo atveju ne vien studentai kalti, bet ir tie, kurie juos tokius išugdė.

Aurelija, 2008-12-04 12:27:45

Et. Sutinku, kad mes studentai patys labai labai prisidedam prastos SAVO studijų kokybės.

Dėl 5 punkto nesutinku (akivaizdu, kad tikriausiai niekada nesate bandęs gauti paskolos:) 🙂 🙂 ). O ir mokslus man regis baigėte kaip tik tada, kai jis visas, ABSOLIUČIAI VISAS, buvo nemokamas:)

Sutikit finansavimo problemų yra:) Štai kai studijavau bakalaure, gaudavau 200 litų stipendijos. Man reikalingi vadovėliai kainuoja mažiausiai 50 litų. (Būdamas matematiku nesunkiai apskaičiuosit šitą disproporciją). Gerai, kad man dar pasisekė, kad studijų metais tėvai suteikė pastogę, maistą, rūbus, vadovėlius. 🙂

Ne, čia tiesiog jei pagalvoji, tai tikrai pas mus kažkas negerai su švietimo sistema. Nes UNIVERSITETAI SU VALSTYBE NESUDARO GALIMYBĖS STUDIJUOT! Atsiprašau p. Burgi, bet NETURIM UŽ KĄ!!!!, todėl ir einam dirbti studijų metais padavėjom, vaikų auklėm, statybininkais ir t.t. 🙂 Na tikrai šį kart nepagalvojot dėl studentų finansavimo 🙂 🙂 🙂

Burgis, 2008-12-04 12:45:38

Aurelijai: Jūsų komentarai man visada patinka, bet šį kartą protestuosiu… Ką Jūs žinote apie mano studijas? Nieko… Nuo antro kurso iš namų dukart per metus gaudavau tik lašinių ir uogienės. Daugiau nieko ir nereikėjo, nes gaudavau Lenino stipendiją (nes studijavau!), o nuo trečio kurso dar ir dirbau laborantu (savo katedroje, o ne geležinkelio stotyje!) vakarais (gaudavau 35 rublius).

Apie paskolas: dabar mes sėdime iki ausų skolose, bet nieko nebijau, nes žinau, kad dirbu ir moku dirbti. Atimkite iš manęs 30 metų – pasiimsiu didelę paskolą, išvažiuosiu į Kembridžą, baigsiu studijas ir atidavinėsiu paskolą vargo nematydamas. Jei tuo netikėčiau – nestudijuočiau, dirbčiau. Kodėl visi turi būti universiteto studentai???

Vienintelis klausimas – ar man duotų paskolą. va, dėl to (ir tik dėl to!) reikia tartis su vyriausybe.

Mantas, 2008-12-04 12:47:52

Įmokoms už studijas pasiskolint iš universiteto nėra labai sudėtinga ar brangu, čia faktas. Nors savo laiku nesiskolinau, mokėjau pats po 2000 į semestrą. Bet pinigai dar reikalingi pragyvenimui, knygoms, galų gale kažkokioms pramogoms, ir toli gražu ne kiekvienam sumoka tėvai už butą ar bendrabutį, prikrauna lašinių ar bulvių. Stipendijos juokingo dydžio, už bendrabutį susimokėt jos gal ir užtenka, nežinau. Bet visumoj jei nori studijuoti ir padoriai gyventi niekieno neremiamas – turi dirbti. Tik gal tuo atveju studijų formą geriau rinktis vakarinę ar neakivaizdinę. Ir nereikia pasakoti kad vakarinio ar neakivaizdinio skyriaus diplomas prastesnis – viskas priklauso nuo noro įgyt žinių, jas “pasiimti”.

Jūratė, 2008-12-04 12:58:47

Aurelija, pilnai su jumis sutinku, kad dėl studijų kokybės kalti studentai. Lengva kaltinti kitus-aplinka, dėstytojai, blogi draugai… kiekvienas savo likimo kalvis. Svarbiausia noras ir motyvacija. Noras ne kuo greičiau baigti, o būti geriausiu. Ir kad ne tik kiti taip galvotų, o jaustumeis pasiruošęs tapti geru specialistu, galinčiu pasirinkti darbdavį. Tik ar įmonės nori priimti žalius kad ir geriausius studentus??? Įmanoma rasti Lietuvoje gerą darbą, turiu gerų pavyzdžių. Bet tas pavyzdys iki kol rado, praėjo per daug didelių skambių įmonių,, išgirdo atsakymą: mums nereikia tiek, kiek jūs galite pasiūlyti, mums nereikia tokio jūsų išsilavinimo, mes jūsų neįpirksime…

Aurelija, 2008-12-04 13:19:58

Teisingai Jūrate, aš kartais irgi pagalvoju…Kodėl įmonės “neverbuoja” gabių studentų ir pvz. nepamoka jiems studijų? Tas užsienyje kiek girdėjau labai ir net labai popiuliaru. Išsispręstų net ir opus klausimas dėl paskolų ;). Aišku, mažiausiai 5 metam liktum prie įmonės pririštas, bet argi ne puiki motyvacija gerai studijuoti ;). O dar kartu prie teorijos ir praktikos gautum 🙂

Robertas, 2008-12-04 13:31:21

Pasirinkus studijas reikia studijuoti, intensyviai, nesiblaškant. Nuo kiekvieno priklauso studijų kokybė. Jei santykis nuo pat pradžių į studijas rimtas bus ir rezultatas rimtas.

Pagal reikiamų specialistų reikalavimus įmonėms, tai visada nori su darbine patirtimi, ne mažesne kaip trys metai. Iš kur patirtis pas ką tik baigusį? Teisingai rašo Jūratė,-,,Įmanoma rasti Lietuvoje gerą darbą, turiu gerų pavyzdžių”. Apsirikote mieloji, ne pavyzdžių, gal pažinčių? Bet koks diplomuotas,,ablauchas” su ,,pažintim” praeis ir pareigas užims, kur geras specialistas daug metų stengsis patekti ir dirbt pagal specialybę kol, likimo įronija, pakeis specialybę. Taps ar taksistu, autobuso vairuotoju ar statybininku.

GL, 2008-12-04 13:35:13

Sutinku kad galbut 70% kaltes del studentu rezultatu tenka jiems patiems (ir kartais pinigu trukumui), bet likusieji maziausiai 30% be abejones tenka destytojams ir studiju programu organizatoriams. As pats esu studijaves matematika KTU ir (bent is dalies) ta pacia matematika Bremene – skirtumu daug ir jie akivaizdus. As nesakau, kad destytoju kompetencija uzsieni daug didesne, esminiai skirtumai daugiau organizaciniai ar galit sakyti “pavirsutiniski”, pvz. studiju programu lankstumas, mokymo priemoniu (knygu) kokybe, naujumas ir aiskumas, (matematikoj) reikalavimas iskalti teoremas ir ju irodymus (LT) vietoj to, kad naudojant knygas spresti uzdavinius (kartais sunkius, Bremene), pagaliau (daugelio) destytoju poziuris – ar i studenta ziurima kaip i kolega, ar is auksto; ar studentai is anksto suskirstomi i “gerus” ir “blogus” su atitinkamu tolesniu poziuriu (beje, panasi problema yra ir mokyklose bei gimnazijose). Sarasa butu galima pratesti…

Sutinku, kad studentams patiems reikia keisti poziuri (pvz. laiko ir pinigu, isleistu pramogoms, procenta), vertybes (t.y. kam tos studijos reikalingos), bet studiju programoms, kursams ir destytojams reikia keistis ne maziau… Ir kas svarbiausia, nemaza dalis tu pokyciu beveik nieko nekainuotu, paprasciausiai reikia noro ir trupucio pastangu.

Jūrate, 2008-12-04 13:39:04

Robertai, neapsirikau, turėjau omeny pavyzdžius, kai žmogus rado gerą, perspektyvų darbą. Tiesa, tai ne “diplomuotas ablauchas”, kaip sakote, o moteris arti 50, su dviem aukštaisiais, puikiom anglų ir vokiečių kalbos žiniom. Šioje vietoje darbdaviui nekėlė problemų nei kanidatės ne visai patrauklus amžius… 🙂

Neprisistatantysis, 2008-12-04 13:42:39

Aš visada sergu už sąmoningą studentą ir prasmingas studijas. Deja studentijos lyderių kalbose pasigendu ir to, ir to.

Tyrimas vienpusiškas, neinformatyvus, pretenzingas. Ką reiškia “visiems suprantama, kad studijų sistemos finansavimo pertvarka būtina”? Man, pavyzdžiui, nesuprantama.

Ką reiškia “G. Steponavičius viešuose pasisakymuose mokestį už studijas atvirai deklaruoja…”? Ar čia tikrai kažkas gėdingo, ko negalima “atvirai deklaruoti”? Kas gėdingo idėjoje, kad už paslaugas turi mokėti paslaugos gavėjas, o ne mokesčių mokėtojai?

“39% studentų nieko nėra girdėję apie Gintarą Steponavičių” — ar tai Steponavičiaus problema, ar gal Vyriausybės? Kodėl neparašyta, kiek apklaustų vadinamųjų studentų domisi politika? Koks apklaustųjų akademinis pažangumas (pažymių vidurkis)? Kokia koreliacija tarp domėjimosi politika ir pažangumo? Kuo skiriasi gerų, vidutiniškų ir silpnų studentų požiūris į vykdomą švietimo politiką? Tokia socialinio tyrimo praktika, kur renkami faktoidai, o ne siekiama perprasti visuomenės poziciją bei lūkesčius, daro gėdą apklausos organizatoriams. Verksminga retorika negali kompensuoti sąmoningumo stokos.

Pritariu gerb.B.B. pagal visus punktus, ir dar noriu papildyti nuo savęs.

1. Jei reikia šiltnamio sąlygų studijuoti, tai norėsis ir šiltnamio sąlygų darbe, bet to tikėtis yra naivu.

2. Studentų vadai užsimena, kad reikalingas sistemiškas požiūris, bet patys žiūri labai vienpusiškai, netgi sakyčiau vaikiškai neatsakingai. Ir apskritai — aš turiu gilių abejonių, ar dvidešimt kelių metų jaunuoliai gali būti visaverčiai valstybinės politikos reguliuotojai ir dalyviai. Vadai ir vadukai turėtų žiūrėti ne vien tik kaip išmelžti daugiau mokesčių mokėtojų pinigų smagiam studentavimui finansuoti, bet ir kaip kelti studentų sąmoningumą, kad jie pagaliau imtųsi studijuoti!

3. Reikėtų mažiau tuščiai postringauti apie studijų kokybinimą ir daugiau — apie studijų įprasminimą: kodėl studijuoji, kaip studijuoji, ką darysi baigęs studijas, kaip ir kada grąžinsi skolą šeimai, visuomenei … ir bankui?

4. Dėstytojus turėtų vertinti geri studentai, nes jie, daugeliu atvejų, yra sąmoningesni ir objektyvesni už amžinai “nuskriaustus” atsilikėlius arba amžinai viskam abejingus vidutiniokus. Tarp kitko, šiais informacijos perprodukcijos laikais geriems studentams dėstytojų nereikia — jiems reikia vedlių, kurie parodytų takelį per žinijos bekraštes platumas į prasmingą rytojų.

5. Reikalinga sudaryti sąlygas jaunam žmogui prisiimti atsakomybę už savo ateitį. Reikia nuo mažumės ugdyti sąmoningumą ir kritišką mąstymą, kad žmogus sąmoningai suvoktų ko nori, kodėl nori, ir kaip ketina savo norus įgyvendinti. Socialiai neteisinga, kad už mano ir kitų mokesčių mokėtojo pinigus išlaikoma avinų banda, kuri nesupranta ką daro, nei kodėl daro, o po “studijų” išvažiuoja skinti braškių, agurkų, o bei mandarinų. Kaip žinome, kai už viską reikia mokėti savais pinigais, kai neatsakingo elgesio pasekmės akivaizdžios, tai atsiranda daug daugiau proto ir kritiško matymo.

GL, 2008-12-04 14:09:23

Sutinku su daugeliu Nepri… punktu (ypac patiko apie koreliacijas – tai esmine problema, nes kaip pastebiu Lietuvoje diskusijose akivaizdziai per daznai naudojami pavieniai is bet kur istraukti skaiciukai, o truksta sprendimu priemimo “based on sound statistical evidence” (sorry uz anglu k. :))

Visgi nesutinku su 4 punktu:

“Dėstytojus turėtų vertinti geri studentai, nes jie, daugeliu atvejų, yra sąmoningesni ir objektyvesni už amžinai “nuskriaustus” atsilikėlius arba amžinai viskam abejingus vidutiniokus.”

Tai akivaizdi diskriminacija (apie ka jau kalbejau) – kai studijavau Bremene, buvo nemazai labai samoningu ir mastanciu studentu, kurie turejo daug geru pasiulymu, tik paprasciausiai buvo menkai pasiruose po mokyklos – todel bent pirmaisiais studiju metais gaudavo blogus pazymius.

Manau studentai turetu vertinti destytojus ne pazymiais, o argumentais. Kiekvienas studentas turetu duoti argumentus uz ir pries – tada viskas butu aisku. Destytoju vertinimas pazymiais priveda prie to, kad tie, kurie yra “minksciausi” ar “draugiskiausi” gauna geriausius pazymius…

Neprisistatantysis, 2008-12-04 15:00:21

Diskriminacija yra natūralus ir gamtoje dažnai sutinkamas dalykas. Pavyzdžiui, aliejus nesimaišo su vandeniu, eriukai su vilkais, Saulė su Mėnuliu, ZAZ su Mercedes-Benz, o auksas ir pelenuose žiba. Jei žmogus nemoka spręsti kvadratinės lygties, kai jau reikia spręsti diferencialines lygtis, tai kaip įmanoma jo ne_diskriminuoti_? Ar teisinga būtų stabdyti studijų procesą ir visų aplinkinių studentų sąskaita jam aiškinti kas ta kvadratinė lygtis?.. Kai atsilikėliai žino, kad atsilieka, turi gerą paskatą pasitempti. Kai atsilikėliai žino, kad niekas jų rimčiau nepaspirgins, tai lieka snūduriuoti ir toliau.

Žinoma, žmones vertinti skaičiais yra tikras iššūkis. Ar tai būtų studentas ar dėstytojas. Dėl to kokybinis įvertinimas (argumentais) yra svarbesnis nei kiekybinis (pažymiais, litais, metrais, pagal kūno masės indeksą, veido simetriškumą, IQ, etc.).

Vis tik lieku prie nuomonės, kad geri ir labai geri studentai yra objektyvesni. Pavyzdžiui, jei visus dalykus mokėjau puikiai (ir mokėjau tai parodyti), tai kiekvienas dėstytojas man parašė po 10. Tokiu būdu, būdamas geras studentas, aš nei vienam dėstytojui neskolingas jokios malonės, ir jų “minkštumą” ar “draugiškumą” galiu vertinti objektyviau, t.y. ne tik teigiamai.

Pavyzdžiui, daugeliu atvejų dėstytojo malonus charakteris yra privalumas, bet jei dėstytojas per savo minkštą charakterį iškraipė vertinimo sistemą taip, kad kolega dalyką mokėjęs labai gerai (9-netukui), dėka dėstytojo “minkštumo” gavo tiek kiek ir aš (mokėjęs puikiai), tai aš jo už tą “minkštumą” tikrai nepagirsiu. O tas, kas gavo nepelnytai aukštą pažymį, jausis skolingas, ir, sąmoningai ar nesąmoningai, stengsis atsilyginti tuo pačiu.

Jūratė, 2008-12-04 15:18:00

KTU informatikos fakultete esu mačiusi dėstytojų vertinimo lapą. Irgi pažymiais. Tik vertinimas buvo išskaidytas pagal bendravimą, žmogiškumą, žinių pateikimą, šiuolaikiškumą ir kt.

O man labiausiai patiko dėstytojas, per kurį magistratūrą baigiau su vienu 8-tuku :D. Ir dabar labai patinka :))).

Malonus, nebūtinai yra minkštas. Mano magistratūros vadovas tikrai pats pačiausias dėstytojas. Visada malonu jį sutikti. Bet kai eina kalba apie vertinimą, baudas už vėluojančius darbus, koliokviumo perrašymą, jis neperkalbamas. Juokinga klausyti, kaip studentai mykia dėl geresnio balo, o jis dažniausiai humoro forma išdėsto, kodėl įvertinimas toks ir ne kitoks.

Kitas dėstytojas – profesorius… Gal jis ir geras specialistas. Negaliu vertinti, nes bendravime su juo toliau epitetų apie save, ironijos ir kt. neigiamų bendravimo formos elementų neišgirsi. Agresija gimdo agresiją… nepagarba – nepagarbą… Gali tu nemokėti aiškiai išdėstyti temos (žinių perteikimas yra tikrai sunkus darbas), bet kai kurie dėstytojai pamiršta patį paprasčiausią dalyką – jie bendrauja irgi su žmogumi. Kol studentai ir dėstytojai nesupras, kad mokymosi procesas kokybiškas tik abiem pusėm bendradarbiaujant, tol dėstytojai keiks studentus, studentai dėstytojus ir visi pyksime ant prastos švietimo sistemos…

GL, 2008-12-04 16:01:24

-> Nepri…

Del diskriminacijos neteisingai mane supratot. As nekalbejau apie mokymo tempa, ar tai, kad reikia adaptuotis pagal prastesnius studentus (siaip koks buves KTUG gimnazistas taip galvotu?.. ;))

As kalbejau apie stereotipus – kad jeigu zmogus yra silpnas tam tikrame dalyke, tai nereiskia kad jis bendrai paemus kvailas ar nesaziningas zmogus ir samoningai klastotu vertinimus.

Del vertinimu skaiciais: manau esminis skirtumas, kai vertinamos studentu zinios ar gebejimai (tada nesunkiai galima sudaryti konkrecia ir objektyvia vertinimo formule), o kitas – kai vertinimas subjektyvus zmogaus patikimas ar populiarumas (panasiai kaip rinkimuose ar mis konkursuose). Antru atveju erdves asmeniskumams, kerstui ar atsidekojimui kur kas daugiau…

GL, 2008-12-04 16:09:14

Beje, isivaizduokit tokia hipotetine situacija:

nerealiai korumpuotas destytojas ima kysius, ir tiems, kurie moka, rasomi 10 ar 9, o visiems likusiems – auksciausias pazymys – 8 (o dauguma pazymiu – prasti).

Jeigu prasysime destytoja vertinti vien “geriausiai besimokanciu”, nesunku nuspeti koks bus rezultatas.

Be abejo realybej tokiu ekstremaliu pavyzdziu nebuna, bet isivaizduoju, kad realios korupcijos atveju tiems, kurie duoda kysius, pazymys pakyla 2 ar net 3 balais ir esme ta pati – jie tampa “geriau besimokanciais” ir igauna didesni svori vertinime.

Is savo gyvenimiskos patirties galiu jums garantuoti, kad ir tarp gerai ir tarp prastai besimokanciu studentu yra tiek nuosirdziu ir objektyviu zmoniu, tiek klastingu ir revansistiniu personu…

Neprisistatantysis, 2008-12-04 16:23:40

GL, idėja buvo imti ne konkretaus dalyko pažymį, o visų pažymių vidurkį. Bet šiaip, žinoma, pažymių vidurkį suabsoliutinti kaip vienintelį tikrą objektyvumo matą nebūtų labai protinga.

Žydrė, 2008-12-04 17:17:34

Sutinku su visais svetainės šeimininko išdėstytais punktais. Truputį plačiau:

1. Užeikime į universiteto biblioteką. Knygų ten gausu ir pačių naujausių, egzistuoja elektroninių leidinių katalogas, kompiuteriais galima naudotis, prašom. Kiek žmonių įėjus į biblioteką galima pamatyti dirbančių? Mažai. Kalbu apie VU. Taigi, medžiagos su kaupu: imkit ir skaitykit. Bet ne. Susirenkama paplepėti, telefonu pakalbėti, kompiuterinius žaidimus pažaisti. Mokiausi socialinių mokslų, tad negaliu šnekėt apie fizinius, tiksliuosius. Bet nė karto negirdėjau, kad jiems kokių medžiagų ar programų trūktų. Trūksta motyvacijos, kurios taip paprastai neįpūsi…

2. Ne, ne jokia tai ne paslaptis. Kas yra susidūrę su universitetinių studentų atstovybių veikla, patvirtins. Didžiausi aktyvistai, drįstu tvirtinti, populistiniais būdais siekia politinės karjeros ateityje. Mokėsi ir mano kurse keli tokie itin aktyviai besireiškiantys. Mokėsi čia nevisai tinkamas žodis, nes vieną žmogų per visus metus temačiau keletą kartų. Užsiėmęs, už studentų gerovę kovoja… Taigi, toks tokius gina. Ir nenori kirsti šakos, ant kurios pats sėdi.

3. Taip taip, nori. Ir įmonės tuo suinteresuotos, ir šaukia garsiai, ir nepasitenkinimą kursto dar labiau. Nes pamiršta, kas tas UNIVERsitetas ir ko ten turi būti siekiama. Studijavau metus pagal ERASMUS programą Vakarų Europoje. Didelių programinių skirtumų nepastebėjau: ir ten skaito Kantą, ir ten skaito Šekspyrą, ir Niutono idėjas, ir t.t. Tik niekas nešūkauja, nesiskundžia. Norintys įgyti amatą eina į koledžus arba profesines mokyklas. Lietuvoje irgi yra galimybė, tad jei nori amato – kam tau universitetas?

Čia labai prisideda verslo įmonės su savo siauru supratimu (nesakau, kad visos, bet toks supratimas dominuoja vis dar). Žmonės, kažkada patys metę mokslus dėl sėkmingo “bizniuko” Gariūnuose arba jų net nepradėję, vėliau tapę verslininkais, patys labiausiai norės “gariūninio” intelekto darbuotojo.

Kai trečiame kurse vaikščiojau į pokalbius dėl darbo ir tikėjausi suderinti jį su studijomis, būtent su tokiu požiūriu susidūriau. Ne vieną kartą išgirdau pasiūlymą į paskaitas neiti, darbus nusipirkti. “Tai dabar užsidirbsi ir diplomui, kam tau į universitetą išvis reiktų eiti?”, – paklausė viena didelės įmonės personalo vadybininkė.

4. Taip, taip ir dar kartą taip! Ar daug spaudoje ir visur kitur geriausių studentų, įvairių mokslo projektų nugalėtojų priekaištų, kad dėstytojai blogi? Neskaičiau nė vieno. Užtat skolininkų, gale besivelkančių ir keturis metus tik studentaujančių balsas eina toli. Kas garsiai rėkia, tą labiausiai ir girdi. “Geras” daugumai studentų dėstytojas būtų maždaug toks: nekritiškas, nieko ar beveik nieko nereikalaujantis, rašantis pažymius už dyką, o geriausiai būtų – jei net paskaitų nevestų, na, juk neprivaloma…

5. Sutinku. Taip bus tada, kai aukštasis mokslas bus prestižas, kaip US, Vakarų Europos šalyse. Kai žinosi, jog baigęs studijas būsi vienas iš nedaugelio su aukštojo mokslo diplomu, kai turėsi jį pelnytai. Tada ir tavo darbas bus vertinamas dosniai, ir nekils problemų su paskolos grąžinimu.

GL, 2008-12-04 17:33:16

Idomu, kada musu intelektualai ismoks esant problemoms ne vien peikti kitus, bet pirmiausiai pasiziureti i save.

Be abejo, as nemegstu populistu atstovybininku, nors siaip jie tokie visur (mano bendradarbe sake, kad Graikijoj ta prasme dar blogiau – neretai tie atstovybininkai atvirai santazuoja destytojus).

Bet negalvokit, kad tokie dalykai kaip motyvacija ateina is laisvos valios – aplinka turi didele itaka, destytoju gebejimai (ir ju paciu motyvacija) – taip pat. Is esmes galima teigti, kad kokie destytojai (ir verslas) – tokie studentai.

Tokie dalykai kaip bibliotekos turi palyginti nedidele reiksme. Netgi as, baigdamas doktorantura Sveicarijoj, neinu siaip is idejos i bibliotekas ir neskaitau knygu. Mane (o tuo labiau bet kuri jauna studenta) reikia SUDOMINTI. Sudominus zmogu, jis gali pasiekti labai daug, o priesingu atveju jis gali nusiristi iki Gariunu lygio… Manau yra buve nemazai atveju, kai is vienos puses buve olimpiadininkai gyvenime nieko gero nepasieke, o is kitos puses mokyklos vidutiniokai tapo profesoriais.

Žydrė, 2008-12-04 17:46:29

GL, visiškai pritariu 🙂 Pavyzdys su bibliotekomis buvo kaip argumentas tiems, kurie skundžiasi, kokia pasenusi literatūra ir kaip neįmanoma gauti naujos. Biblioteką įvardijau kaip vietą, kur įmanoma tai padaryti.

Taip, labai svarbu, kad dėstytojas gebėtų sudominti, paaiškintų, nukreiptų teisingu keliu, patartų. Tikriausiai nesusikalbėjome. Tačiau net geriausi dėstytojo norai ir pedagoginiai gebėjimai neduos tokių vaisių, jei studentas bus visiškai be motyvacijos. Pas mus tokių žmonių tiek daug, deja… Turėjau laimės mokytis pas keletą tokių dėstytojų, kuriuos galėčiau pavadinti autoritetais. Deja, kartu “mokėsi” ir tie, kuriems reikėjo tik diplomo, kurie nežino, kodėl studijuoja būtent tai, ką pasirinko arba pasirinko tik dėl vadinamojo prestižo. Tie dėstytojai stengėsi, bet beviltiškai.

Kaip norėčiau, kad gerb. Burgio kažkada čia aprašyta “naujiena” apie universitetų uždarymą virstų tikrove. Ir dar norėčiau, kad tada sugrįžtų stojamieji egzaminai 🙂 Nes, manau, motyvuoti ir padėti galima tik tiems, kurie tiksliai žino, ko ir kodėl siekia, kurie yra tam atviri.

Žydrė, 2008-12-04 18:00:40

Štai radau įdomų dienoraštį http://www.manokarjera.lt/Default4.aspx?BlogID=de66bffa-1e72-438c-b700-2b89587b1954&readcomment=1

Ir galvoju dabar: burnojama ant švietimo sistemos, blogų dėstytojų, t.t. Nors iš tiesų nesuprantama nei kas tas išsilavinimas (ne “popieriukas”), nei kodėl jo siekiama, o tik ir bandoma pasinaudoti sistemos spragomis.

Rimantė, 2008-12-04 18:30:10

Kaip universiteto dėstytoja, susidurianti su dėstytojų kokybės vertinimu kiekvieną semestrą, galiu pasakyti drąsiai – visų pirma, studentai turi jausti atsakomybę už įvertinimų dėstytojams rašymą. Kadangi dalis studentų rašo įvertinimus taip, kad vizualiai gražiai atrodytų, arba vertina nė karto paskaitose nebuvę, apie kokį vertinimą galima rimtai kalbėti? Konstruktyvios pastabos yra puikus reikalas – jų tikrai būna, bet didžioji dalis vertina neatsakingai.

Dar vienas aspektas. Lektorius. Pilnas etatas. 1280 Lt per semestrą. Motyvacijos netrūksta, apdovanojimus už mokslinę veiklą ir studentų parengimą jau kolekcionuoju, studentų rašomi kokybės įvertinimai puikūs, iš šiemetinių doktorantų du mano “augintiniai” nuo 3 kurso. Aktyviai ieškau kito darbo, nes norint toliau dirbti kokybišką mokslinį darbą, man reikia mokslinės literatūros – dabar jos tiesiog neįperku.

p.s. Nesakykite, kad dabar visiems sunku. Pati žinau.

Antanas, 2008-12-04 20:53:24

Idomus poziuris. Tiesa matyt kaip visada yra kazkur per viduri. Sutinku kad patys studentai daznai nesistengia. Su dauguma p. Burgio pastabu dalinai, arba pilnai sutinku. Juk visada galima pasistengt isgaut maksimaliai naudos is to kas cia ir dabar yra pasiekiama. Deja studentai daznai sito nedaro. Asmeniskai as esu savo studijomis patenkintas, manau daug ko ismokau. Taciau universitetuose yra ka tobulinti. Nezinau kas p. Burgiui yra geras studentas. Jei tai pazymiai kurie sitam studentui yra rasomi tai buvau labai geras studentas. Kaip geras studentas tvirtinu kad yra nemazai blogu destytoju. Blogu destytoju laikau toki kuris zino apie savo destoma dalyka maziau negu as, kuris veluoja arba neateina i paskaitas, kuris nemoka paaiskinti dalyko arba net ir mokedamas,tiesiog sito nedaro nes galbut tingi.

Ko tu nori studente? Pateiksiu savo nuomone 😉

1.Daugiau kokybiskos metodines medziagos.Per studijas sueikvojau tikrai daug laiko atitinkamu knygu (ir visokiu kitokiu resursu) paieskai. Norint dazniausiai imanoma surasti, taciau sueikvojama daug laiko kuri galima skirti ne ieskojimui o mokymuisi.

2.Destytoju disciplinos. Jokiu velavimu ar neatvykimu (aisku rimtos priezastis nesiskaito, visi mes zmonies…).Taip pat jokiu studentu paleidinejimo pries paskaitos pabaiga. Jokiu :”Siandien padarykite sitas uzduotys o kitakart galbut jas patikrinsim”. Laika praleista su destytoju noriu isnaudoti pilnai,kad savarankiskai daryti uzduotys man destytojas nereikalingas. Prie sito prideciau ir destytoju rimtesni poziuri i darba, daugiau motivacijos bei supratimo kad universitete svarbiausias yra studentas, visas universitetas ir destytojai yra del studentu o ne atvirksciai.

3.Studentu vertinimo sistemos patobulinimo. Zmogiskasis faktorius visada buvo ir bus, taciau noreciau zymei reciau tureti toki keista jausma kad man (arba kam nors kitam) parase per auksta,arba per zema pazymi. Tai ypac svarbu kai studentas moka pinigus priklausomai nuo to kokius pazymius turi.

4.Studiju paskolu sistemos patobulinimo. Paskolos turi buti pigesnes, labiau prieinamos ir neapsunkinancios ka tik baigusio studijas ir iejusio i darbo rinka zmogaus.

5.Noreciau zinoti kad destytojas ismano savo dalyka. Tai ypac svarbu kai kuriu sriciu studentams. Pvz. informatikoj destytoju zinios daznai yra 10 metu senumo. Toks destytojas gali tiesiog nuodyti jaunus protus net sito nezinodamas. Nezinau kaip uztikrinti destytoju kompetencija. Gal privalomi egzaminai kas kazkiek metu(kuriu klausimai ir rezultatai butu prieinami visiems)?

Pradziai uzteks

Aciu uz demesi;-)

V., 2008-12-04 21:33:10

SUDOMINTI? Nesupratau. Žmogus, einantis studijuoti konkrečios specialybės, jau turėtų būti ja SUSIDOMĖJĘS!!! Ar jums taip neatrodo?

Burgis, 2008-12-04 21:46:23

V.: taip, taip! Aš daugybę kartų sakiau: paskaita turi būti svarbi, reikšminga, reikalinga, informatyvi, bet įdomi tik tiek, kiek pavyks. Juk universitetas – ne cirkas. Čia žmonės ateina DIRBTI. Nejaugi visą gyvenimą visi visur dirba tik ĮDOMIUS darbus? Aš kur kas labiau mėgaujuosi sunkiu, svarbiu, reikšmingu darbu (amerikiečiai sako – “iššūkiu”).

Saula, 2008-12-04 23:05:19

Sutinku su kiekvienu svetainės šeimininko žodžiu. Pati 2 k. mokiausi aukštojoje- baigiau 2 special.: inžinierė programuotoja ir mokytoja. Dėsčiau universitete, dabar mokykloje. Žinau iš savo patirties. Tada prieš 29 metus visi MOKĖSI. Išvedus paralelę tarp „Dievo meilės/Dievo baimės“ ir mokymosi motyvacijos: anksčiau mokėsi jei ne iš „…meilės“, tai nors iš „…baimės“. O dabar NIEKO… Ateina į klasę/auditoriją tik laiko praleist, su draugais susitikt. Žinoma, yra vienetai gerai besimokančių, bet pagrindinė MASĖ – „dzin“. Teises žino, pareigų – ne. Tu prieš juos „ant galvos atsistok“(kaip B.B. paminėjo – cirką daryk, domink nedominęs, jiems vis tiek bus „dzin“, jie gal net nepastebės.

Tie „dzin“-duistai puikiai suvokia ydingą moksleivio/studento krepšelio sistemą. Mokyklos/universitetai susirenka visus galimus krepšelius ir visom priemonėm stengiasi juos išlaikyt. Koks mokinys/studentas – nesvarbu. Svarbu mokinių/studentų „kiekis“. Mokinys su dvejetu iš matematikos pvz. gali nuo 5 iki 12 kl. prieiti. Na, o 12-oj „gaila gi vaiko“… Mokyklinį stebuklo (arba ne…) pagalba išlaiko ir į universitetą. Tėvai garbingi, gėda vaiką į profkę, ne prestižas… Taip ir baigia aukštąjį, nes dėstytojai irgi kažkodėl (?) rašo minimalų pažymį už nieką…

Mantas, 2008-12-04 23:14:19

Man tai būtų įdomu sužinot ar p. B.Burgiui elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto dekanas J. Daunoras šių aplinkybių (t.y. visų galimų krepšelių išlaikymo) dėka yra nurodęs “pasirašyt daugiau mažiau” visiems bet kokio žinių lygio atveju, ar visgi ne. Nes aš kažkodėl įtariu kad jau ilgą laiką universitete yra tam tikra sistema nusprendžianti kiek “išmesti” ir kiek “palikti”. Aišku klausimas čia retorinis greičiausiai 🙂

GL, 2008-12-04 23:15:12

-> V. ir Burgiui

Daugelis zmoniu eidami i tam tikra specialybe turi tik labai pavirsutiniska poziuri i kas konkreciai ir kaip bus mokoma… Pvz. as net ir kazkada budamas Lietuvos matematikos cempionas neitariau, kokia matematika yra studijuojama bent jau grynos (ne taikomosios) matematikos studijose ir kad tokie super-abstraktus dalykai man asmeniskai ne prie sirdies. Zinau ir daugiau tokiu pavyzdziu.

Del sudominimo – labai svarbu moksleivius tinkamai sudominti nuo pat jaunystes, mokykloje, taip pat svarbu juos informuoti ko konkreciai jie galetu tiketis universitete (ne vien koks darbas pabaigus imanomas).

Esu tikras, kad daugelis zmoniu megaujasi sunkiais (ir taip – challenging) darbais, kol jie juos laiko svarbiais ir reiksmingais. Bet jeigu taip neatsitinka – pastangu ir rezultatu nera (taip sakant, paprasciausias “reward & incentive learning” :)). Taigi yra labai svarbu pademonstruoti konkretaus dalyko ir paskaitos svarba, o ne vien manyti, kad zmones paprasciausiai tiek myli/megsta savo specialybe, kad bet kas bus idomu.

Saula, 2008-12-04 23:30:02

Šv. sistemą reikia pradėti analizuoti nuo pradžių – daigelių. Universitetuose – jau vaisiai-diegai…

Mokyklos direktorę pašalina iš darbo, nes pažangumas mokykloje žemas. Nesvarbu, kad kontingentas iš asocialių šeimų, kad naujokas dešimtokas ateina nemokėdamas daugybos lentelės. Taip ir rašomi realybės neatitinkantys pažymiai. O dar tas neformalus vertinimas.

Tėvai kalnus verčia švietimo Šv. skyriuj/mini-isterijoj dėl pažymio, ne dėl žinių. O tie siunčia „specialistą“, kad padarytų tvarką, kad niekas nedrumstų jų Šv. ramybės. Juk mokytojai – paslaugų teikėjai. O „klientas visada teisus“. Svarbiausia, kad tas „klientukas“ tai žino ir tuo naudojasi. Apie kokią motyvaciją čia kalbėti… Tendencija nekokia. Situacijai kenkia dar visokios reformos-formos, nesuderinamos tarpusavy, viena nukopijuota pvz., iš Švedijos, kita – visai iš kt. tipo šalies.

Neprisistatantysis, 2008-12-04 23:39:19

Pritariu GL, bet man studentų sudominimas yra tik vienas iš studentų sąmoningumo kėlimo aspektų.

Mano supratimu, sąmoningumas apima daugiau, nei tik domėjimąsi savo specialybe. Sąmoningas studentas domisi ir susijusiomis mokslo sritimis, ir galvoja apie savo mokslo istoriją ir filosofiją, apie savo profesinę atsakomybę, savo, kaip (esamo ar būsimo) tam tikros srities profesionalo, vaidmenį visuomenėje ir pasaulyje. Sąmoningas studentas viskame mato galimybę tobulėti IR patobulinimo galimybę. Sąmoningam studentui nereikia šiltnamio sąlygų, kaip ir nereikia komandavimo, kaip ir nereikia nesąmonių. Sąmoningas studentas turi savo galvą, savo tikslus, ir varžosi pirmiausiai pats su savimi.

liudna, 2008-12-05 19:49:39

ka as galiu pasakyti…. liudna labai liudna:( su tuo mokslu yra…. juk kazkas is tu studentu taps destytojais. senstanti profesura labai stipriai jauciasi:( reformos reformomis bet po keliolikos metu turbut ir to ka turim dabar neturesim. ismirs musu profesoriai ir nebus mokinnanciu, o tada galima bus gincytis koki studentai ateina mokintis. pamastykim ar verta gincytis apie studentu samoninguma ir mokinimosi kokybe. kai aiskiai sensta musu sviesus protai, o pamaina jiems kokia bus? tie patys kuriems dabar dzin:) o gal koki grynuoli rasim:)

Jovita, 2008-12-05 20:17:44

Mano manymu yra du skirtingi dalykai: issilavinimas ir zinios. Mokiausi KTU vadybos fakultete, gavau diploma, bet mazai ziniu galiu pritaikyti dirbdama pagal ta specialybe. Magistraturos laipsni gavau JAV, – atejau i darba ir is karto galejau tas zinias taikyti praktikoje.

Turi buti ir yra universitetu, kuriuose studentai gauna diploma, issilavinima ir “pazintis”. Mano kompanija aktyviai bendradarbiauja su universitetais. Destytojai ir studentai zino, kokiu ziniu reikia rinkai, kokie jiems keliami reikalavimai. Tad per karjeros dienas as irgi zinau kokius dalykus mums reikalingi kandidatai turejo mokytis. Ne daugelis klaseje yra pirmunu ir tai tiksliai atspindi ju pazymiu vidurkiai. Kompanijos renkasi geriausius moksluose ir aktyviai dalyvaujancius uzklasineje veikloje – studentu klubuose, labdaros renginiuose, ir panasiai.

Kai darbdaviai reikalaus ziniu, studentai irgi bus labiau suinetresuoti mokytis.

Beje, ir mano manymu, aukstasis mokslas yra privilegija, o ne teise.

Burgis, 2008-12-05 20:59:57

Taip, Jovita, būtent: privilegija, o ne teisė.

V., 2008-12-05 23:58:43

Ko gero ydingiausias tas atseit “stojimas” dabar: abiturientai prirašo pageidavimų į kelias vietas, kur telpa, ten ir gerai – užtat paskui ir neįdomu. O gal taip užima kito, tos specialybės fanatiko, vietą, kuris mažiau balų turėjo iš egzaminų, bet žino ko nori, ir būtų buvęs nepakartojamas savo srity!

Dabar galvoju, mes turbūt buvom labai laimingi – savo profesijos fanatikai, dirbę iki išnaktų ir net savaitgaliais – nėr smagiau ! Viena mergina tik iš 5 karto įstojo. Bet bent žinojo, ko nori.

GL, 2008-12-06 00:07:23

Sutinku, tikiuosi 2008 bus paskutiniai metai su tokia nesamoninga stojimo sistema… Siaip net ir neorganizuojant stojamuju uztektu paprasyti parasyti nedideli motyvacini laiska kiekvienai stojamai specialybei – esu tikras, kad kaip mat sumazetu bandanciu istoti i 10 skirtingu dalyku :]

Mindaugas Ubartas, 2008-12-06 12:55:58

Sveiki,

Lietuviai nuo seno megsta raudas.

Kol kiekvienas nepradesim keistis tol niekas ir nesikeis.

Siulau visiems pradeti nuo tokiu klausimu :

1. Koks tikslas? (universiteto, destytojo, mokytojo, mokinio, valstybes, tevu, studento, studentu atstovybiu)

2. Ka as padariau, kad butu gerai. ( ar budamas studentas, uzduodavau man rupimus klausimus – nors 100 bendramoksliu tave del to semrkia, nes paskaita prasitesia) ( ar budamas destytojas – ismeciau is universiteto nepazangius studentus)

( Ar budamas mokytojas – leidau mokiniams uzduoti klausimus i kuriuos pats neturejau atsakymu, ar budamas mokytoju dirbau su gabiausiais – ar su prasciausiais?) ( ar kaip tevui man rupejo kaip mokosi mano vaikas, kaip mokykla atrodo)

3. Ka as darau, kad butu gerai? (ar as nuvaziuoju i savo buvusi universiteta ir papasakoju studentams kaip tas isivaizduojamas verslo pasaulis atrodo, ar as kaip destytojas nuvaziuoju pas savo buvusius studentus paklausti kaip jam sekas pritaikyt ta ka mokiau, ar kaip mokytojas paklausiu buvusio mokinio ka jis tame universitete veikia)

4. Ka as padarysiu ( atsakykit sau patys).

Mes patys atsakingi uz viska. Kaip pasiklojam taip ir miegam.

Tie kurie daug kalba – kazka pasako,

Tie kurie daug daro – kazka padaro.

Koki kelia renkames ?

Burgis, 2008-12-06 16:34:42

Mindaugui: puikūs klausimai! Pabandysiu atsakyti į vieną kitą, nors šioje svetainėje į daugelį jau esu bandęs atsakyti:

1. Mano tikslas egoistinis – kad kuo daugiau visuomenės narių būtų laimingi; tada nei jie, nei jų vaikai neskriaus mano vaikų, anūkėlių. Ar matėte, kad laimingas žmogus smogtų kam nors į veidą, ką nors pavogtų?

2. Studijuodamas klausinėjau, bet gal nelabai daug, daugiau skaičiau… Nepažangių studentų kadaise esu “likvidavęs” labai daug (ne buvau “išformavęs” visą grupę…), bet dabar prieš absurdą kovoju kitaip…

3. Lyg ir …

4. Apsidžiaugsiu, jei dar pajėgsiu įkurti progimnaziją.

Mindauags Ubartas, 2008-12-06 16:43:58

Sveiki,

Apie svetaines seimininko darbus tai as zinau 🙂 pats esu tu darbu “vaisius” 🙂

Tikiuosi, kad i tuos klausimus pabandys atsakyti ir kiti komentuotojai, kurie, mano nuomone, daugiau kalba nei daro 🙁

O kas pasikeite, kad “nebelikviduojat” nepazangiu studentu ?

O kas yra progimnazija ?

Pagarbiai,

Burgis, 2008-12-06 17:02:11

Tu, Mindaugai, esi vienas iš geriausių mūsų vaisių. Todėl ir Tavo vaikai tokie bus (jau yra, neabejoju)…

Progimnazija yra penktos – aštuntos klasės. Norėčiau jau 2009 metais, KTUG jubiliejaus proga, atidaryti penktosios klasės duris…

Nepažangių studentų dabar “likviduoti” nebegalima, nes tektų likviduoti daug fakultetų. Todėl dabar taikau pažangius metodus – visai neverčiu studijuoti: juk tai nežmoniška – versti, tiesa? Tai prieštarauja žmogaus teisių deklaracijai!

Audrius, 2008-12-06 17:21:31

Labai patiko šis straipsnis, apie moksleivius Anglijoje: http://news.bbc.co.uk/1/hi/sci/tech/7767376.stm

Kaip manote, kiek iš jų norės tapti tikrais inžinieriais po 6-10 metų? 🙂

mindaugas ubartas, 2008-12-06 18:09:50

Viska galima, tik ne viska norima.

Versti gal ir nezmogiska, bet ar nemanot, kad lygiai taip pat nezmogiska yra apgaudineti ir meluoti?

O nepazangus studentas su universiteto diplomu yra akivaizdus melas! Tai priestarauja istatymams, dievo isakimams, logikai, etikai, padorumui, moralei, ir dar daug kam …

Suzinojau, kad pvz mano buves fakultetas siais metais prieme 250 vnt zaliavos, kai as stojau musu prieme 130 vnt (manau 2 kartus daugiau nei reikejo) tai akivaizdus nusikaltimas kaip ir tokie dalykai, kad profesorius egzistuoja tik ppieriuje, nes kitu atveju reiktu isformuoti katedra ir pan.

O fakultetus/universitetus likviduot tikrai reikia (pats rasete, kad uzdaryti 7 Lietuvos universitetai).

kestutis, 2008-12-06 23:04:54

Sveiki dėstytojau. Esu neakivaizdinio 2 kurso studentas, tas kuris nieko nesimoko. Jūsų klausimas: Ko tu, studente nori? Atsakau už save. Laisvų studijų. Aš kaip dirbantis žmogus negaliu per pusę metų pasiruošti, taip kaip dieninis studentas, visam semestrui. Galiu pasiruošti vienam dalykui, ar dviem. Bet mane verčia pasiruošti visiem.Ką aš turiu daryti? Aš turiu pirkti paraša. Aš nenoriu. Ką man daryti? Aš nusprendžiau. Baigiu vaidinti. Baigiu studijas. O kiti? Kiti pirks. Kas tokie neakivaizdininkai KTU? Tai KTU sponsoriai. Aš nebenoriu. Taip aš nemoku matematikos. Taip man jos reikės. Bet aš nebenoriu vaidinti. Aš sugrįšiu po metų į studijas. Kaip pirmakursis. Aš noriu mokytis. Aš galiu. Bet aš nespėju.

Burgis, 2008-12-06 23:08:00

Kęstučiui: Lietuvos Respublikos vardu įteikiu Jums Riterio garbės ženklą. Nuoširdžiai dėkoju už viltį, kad galime pasikeisti.

GL, 2008-12-07 00:25:32

Del “progimnazijos” – cia butu tikrai gera ideja 🙂

Nors siaip gal vertetu pradeti nuo 7-8?

Beje, kiek zinau, beveik visose rytu Azijos salyje mokyklos metai skirstomi taip: pradine 1-6, “junior high” 7-9, “high school” 10-12. Gerai pagalvojus (na bent prisiminus programa savo paties mokslo metais) is tiesu nuo 7 (ar 8) klases dauguma dalyku pradedama mokyti “rimtesniu” lygiu, tarkim prasideda fizika, chemija, biologija, matematikoj algebra vietoj aritmetikos ir t.t. Nesakau, kad toks skirstymas geresnis (per daug i si reikala nesigilinau, ir beje nezinau dabartiniu programu), bet bent is pirmo zvilgsnio jis skamba logiskai 🙂

Artūras Šlajus, 2008-12-07 00:34:34

Iš karto sakau – 3čiakursis informatikas, ko norėjau žinojau nuo 5 metų, dirbu jau ~8 metus, iš to gyvenu. Už mokslą niekad nemokėjau, visuomet gaudavau stipendiją. Ar jau pakliūnu į pažangių ir motyvuotų studentų sąrašą? Jaučiu, jog ne…

1. Apie kokias studijų sąlygas jūs čia kalbate? Gal kad medikams trūksta lavonų eksperimentams? Gal chemikams baigėsi reagentai?

O gal apie galimybę lygiagrečių skaičiavimų moduliui pasinaudoti kompiuterių klasteriu, kuris nestabdo ir yra tinkamai sukonfigūruotas? Nes po to gaunasi, jog ant 1 PC suskaičiuoja greičiau, negu ant 20. O gal bent jau išvis leisti pasinaudoti? Dauguma studentų net neranda laiko, kada paskaitų metu galėtu pasinaudoti tuo klusteriu, nes visi sėdi ir daro savo darbus.

2. Jūs, studentų vadai, domitės, ką žada daryti ministras. O ar domitės, ką žada daryti studentai?

Taip. Mesti studijas Lietuvoje. Išvažiuoti. Studijuoti kitur. Šnekėjau su Vyčiu Banaičiu (manau dar atsimenat tokį) – kiek žmonių iš Vilniaus Licėjaus stoja į Lietuvos universitetus? 😉 Manau žinot statistiką.

Ar jums didelė paslaptis, kad dabar tūkstančiams studentų reikia ne mokslo, ne įgūdžių, o diplomo?

Ne paslaptis. Kas kaltas? Truputį tie, truputi anie. Studentai, nes stoja nežinodami ko nori. Dėstytojai… Jų kaltę paaiškinsiu vėliau.

Ar jums paslaptis, kad daugybė studentų dirba etatinį ar kitokį apmokamą darbą, nors jų pasirengimas studijoms toks varganas, kad visą laiką jie turėtų skirti mokyklinių spragų lopymui?

Ne. Sekmės išgyventi už 180Lt. Nors greičiausiai ir to negausi. Kalbate apie paskolas? Kuris bankas dabar jas duoda? Ar 4000lt 4 metams yra nežmoniškas pinigų kiekis? 1000Lt metams? OHO!

3. Ką jūs vadinate sąlygomis kokybiškoms studijoms?

Normalios medžiagos, o ne idiotiškų vertalų. Klausimų, kurie atspindėtų konceptus. Ties kuria vieta PCMark versijų žinojimas sukuria gerą informatiką?

Norite, kad universiteto studentai išmoktų amato, profesijos? Bet juk tai ne profesinė mokykla!

Ne. Bet ir ne didžioji mokslo kalvė. Praktika irgi reikalinga. Ar ne? Juokinga, kai prisiskaito žmonės DB reliacinės teorijos, o nesugeba SQL’o suregzt.

O įgyti išsilavinimą, išstudijuoti I.Kanto, A.Einšteino, I. Niutono, V.Šekspyro darbus, elektrotechniką, vadybą, matematiką tikrai galite – tam labai daug lėšų nereikia.

Man nepatinka Šekspyras ir Kantas, gal galėčiau pakišti savus rašytojus ir filosofus?

Dėl Enšteino ir Niutono – fiziką išstudijavom. Buvo gana įdomu. Ar tai bus naudinga? Nežinau.

4. Gal jūs norite pasakyti, kad dėstytojai blogi? Kas juos įvertino? Studentai? Blogų studentų nuomonė yra niekinė, ji manęs nedomina ir neturėtų dominti jokio švietimo vadovo.

Modulis: Žiniatinklio sistemų kūrimas.

Puslapyje: NAUJIENOS! PHP4!

arba (tekstas truputi cenzūruotas)

[00:08:36] Artūras Šlajus says: kas nutiko?

[00:08:36] Artūras Šlajus says: ;]

[00:09:47] Marius SVM says: ai…

[00:09:58] Artūras Šlajus says: nuu?

[00:10:05] Marius SVM says: nebestebina ktunas su savo prikolais

[00:11:08] Marius SVM says: 75 A4 formato puslapius apie visokias tinklu hierarchijas ir architekturas su visais imanomais signalu kodavimo variantais sugebejo “isdestyt” per 3 paskaitas

[00:11:23] Marius SVM says: ir aisku reik koli parasyt

[00:11:54] Marius SVM says: o kad ten skaitai ir kas antras zodis kazkoks sutrumpinimas, kuris net pries tai aprasytas nebuvo

[00:12:12] Marius SVM says: klaidu pilna, skyryba apgailetina, net neina suprast kas ten prikeverzota

[00:12:25] Marius SVM says: berasciai visiski..

[00:12:47] Marius SVM says: home-made konspektai smirdi 😀

[00:13:38] Marius SVM says: as turbut 10 klasej mintis risliau desciau nei ten tie sovietiniu laiku destytojai

[00:13:50] Marius SVM says: kuriem bile isbert isbert

[00:13:52] Artūras Šlajus says: mjoo

[00:13:56] Marius SVM says: o po to studentas tegu vartosi shuduose

[00:13:59] Artūras Šlajus says: o tai ko pas prodekanus neini?

[00:14:04] Artūras Šlajus says: susirink xebra

[00:14:06] Artūras Šlajus says: ir nueikit

[00:14:08] Artūras Šlajus says: pabazaryt

[00:14:11] Artūras Šlajus says: pas mus suveikia

[00:14:21] Artūras Šlajus says: pasneka jie ten draugiskai po to :))

[00:15:19] Marius SVM says: butu Sveikata gyvas tai gal ir reiktu kazka galvot

[00:15:51] Artūras Šlajus says: a nu

[00:15:54] Artūras Šlajus says: :))

[00:16:37] Marius SVM says: arba krc tas pats modulis kur cia sakiau. tai dar tame moduli vos ne dar veinas modulis apie atskira technologija. tai ten isvis, atejo boba, padare izanga, “nu tai va as jum nedestysiu, manau jus geriau namie pasimokysit is skaidriu”

[00:16:39] Marius SVM says: ten irgi puga

[00:16:48 | Edited 00:16:51] Marius SVM says: 3 koliai – liko 2 savaites

[00:17:12] Marius SVM says: apimtis irgi *cenzuruota*^2

[00:17:28] Marius SVM says: tai vienam moduly per semestra reik parasyt 2+3 kolius

[00:17:37] Marius SVM says: :D:D:D:D:D:D:D:D:D eina jie…

5. Aukštojo mokslo finansavimo problemos nėra: imk paskolą ir studijuok taip, kad, pradėjęs dirbti, lengvai tą paskolą grąžintum.

Bjauriausia dalis, kad už tokį mokslą nekyla ranka mokėt. Tikrai. Mokausi vien dėl to, kad nereikia mokėti už mokslą. Po velnių, jeigu sugalvos, jog po 5000lt į semestrą reik mokėt, tai aš jau geriau pasiimsiu paskolą ir baigęs 3,5 kurso išvažiuosiu į užsienį studijuoti. Nes ten kainos ir kokybės santykis kitoks.

Bet tu, studente, nori išvengti atsakomybės už savo blogą darbą!

Kaip ir tu, dėstytojau…

GL, 2008-12-07 00:43:09

Na truputi “pasirausiau” Wikipedijoj, ir pasirodo net ir be rytu Azijos daug kur pasaulyje pradine mokykla yra sesiu metu – Australijoj, Naujojoj Zelandijoj, Kanadoj, daug kur JAV, daugelyje vakaru Europos valstybiu, net ir Lenkijoj…

“Polish education system was reformed in 1999. Primary school was shortened from 8 to 6 years, and high school was changed from 4 year liceum into 3 year gymnasium and 3 year liceum.”

Ar ne laikas ir mums?.. 🙂

Artūras Šlajus, 2008-12-07 00:50:44

Tiesa, dar pamąstymui… Ne kartą ėjau su dėstytojais šnekėt dėl galimų pakeitimų. Net su A. Kulikausku buvau nuėjęs šnektelėt. Bandėm spręst problemą kaip išmokint pirmakursius programuot. Daviau knygą vieną pasiskaityt. Gavau komentarą “ooo, super, labai gerai, bla bla bla”. Tuom ir užsibaigė.

Prisipažinkit. Niekas nesuinteresuotas ką nors keist. Sėdit. Gaunat algas. Įsivaizduojat, kad gerai, o studentų problemos yra jų pačių bėdos.

Na, jei taip ir toliau galvosim visi, tai 5..10 metų ir neliks ant tos Lietuvėlės aukštojo mokslo. Senieji išmirs, naujų praktiškai nėra, nes tiesiog nėra motyvacijos eiti dirbti dėstytoju. Nebent iš idėjos. Bet idėjas labai greitai numuša…

Tiesiog problemų yra abiejose barikadų pusėse. O visiems, atsiprašant, po kai kuriuo organu… Vieni parėkauja, kad studentai blogi, kiti kad dėstytojai. O keist ką nors… Sunku. Reik subinę judint. Papildomai už tai nemoka. Neįdomu… 😉

Burgis, 2008-12-07 08:25:50

Artūrui: aš noriu keisti! Ir keičiu tiek ir ten, kur galiu.

GL: Sistemų, Gediminai, yra įvairių, bet neįrodyta, kad kuri nor būtų aiškiai pranašesnė.

ChaosasIrTvarka, 2008-12-07 09:14:43

VU Būsto valdžia, per šventes smarkiai sumažino šilumą, tai net kambaryje su striukėmis tenka sėdėti, o kai vakar grįžau iš darbo Pauliakas šildė kambarį su fenu…

gausiu 65 lt stipendijos uz kuria islaikysiu pilnai save, uz buta susimokesiu, draugei pripirksiu ko ji tik nores ir dar dali atsidesiu juodai dienai bet dar truputi kelionei i egipta

Čia keli linksmi studenčiokų pasisakymai, kurie tikrai daug ką pasako.:) Na kaip normaliai gyvent ir mokytis jei tu praktiškai po lapais gyveni ??

Anksčiau studentai linksmai leisdavo laiką studentavimo laikais,tūsinosi su draugais,su senu žiguliuku važiuodavo kabinti panų, skolindavosi iš draugu batus ar sukneles eidami i tuometinius šokius… tačiau iškyla klausimas, ar ta patį mes galėsime pasakoti savo vaikams?

Studentai susilieję su pilka visuomenės dalimi.Kada paskutinį kartą jie reiškė savo nuomonę? Visi žino, kad studentai egzistuoja… bet jei paklausčiau, kas yra dabartinis LT studentas.? Atsakymai būtų tokie: na studentai tai jie ten mokosi, renka braškes UK, mėgsta alų, išlendą kartas nuo karto kažkur pasitūsint, į metus kartą apmy*a koki krūmą ar stulpą… viskas, tačiau ar vien tik tai yra apibrėžimai žodžio STUDENTAS?

Kokios studentų problemos ?

Visiškas pasyvumas 1: studentai tyli… dėstytojas gali jam šikti ant galvos, jie tylės… vienas iš 30 kažką pasakys… studentas ateina, „atkenčia“ studentavimo metus ir eina „babkių“ kalti… argumentas: „Vis tiek niekas nepasikeis“ arba „Kodėl aš čia turiu kovoti?“… pasireiškia ko gero pats blogiausias šiuolaikinės LT bruožas: rėkti ant viso kiemo kad viskas blogai bet nieko dėl to nedaryti… tik kad studentų atveju tas rėkimas negarsesnis už troleibuso garsiakalbiais skambančius stotelių pranešimus…

Visiškas pasyvumas 2 (išpindėjimas): studentavimas nėra vien mokslai ir rimti dalykai… studentas yra jaunas žmogus…jauni žmonės mėgsta linksmybes…kuris iš jūsų paskutinį kartą originaliau linksminosi nei prisiliuobimas pirty, namie , klube ar kabake? Niekada nepamiršiu vaizdo iš šių metų RAFES festivalio, kai užsienio studentai po renginio plėšė ranka pieštas dekoracijas, kad galėtų įsirėminti namie ir parodyti savo draugams Italijoje, Graikijoje ir pan. iš best party ever… dabar paklauskite savęs? Kuris iš jūsų pasirašytų 4-5 naktis prieš tai paišyti tas dekoracijas ir apskritai organizuoti ta best party… visi norim gauti, bet nenorim duoti..

Tai manyčiau yra pagrindinės priežastys kodėl studentas šiais laikais nevertas studento vardo…

Tačiau visgi esu optimistė ir tikiu kad ateity tapsime ne atskirais individais, kuriem rupi kai greičiau pranešti subinę per universitetą, nešimo metu atrasti progų prisigerti, gauti popieriuką (kurio pati nežinau ar reikia man jo) ir lėkti i Angliją tulikų valyti… o tapsime asmenybėmis kurios moka, žino ir daro… kad kovosime ne tik už save bet ir už vieni kitus… kad tapsime ne tik vartotojais bet ir kūrėjais…

http://www.youtube.com/watch?v=wpf0CrzSQnU&feature=related

Burgis, 2008-12-07 09:33:36

Artūrui Šlajui: dešimt balų Jums jau vien už tai, kad kalbate atvirai (tikiuosi, tai Jūsų vardas ir pavardė)! Pasakėte daug teisingų dalykų! Net šis tas konkretaus! Pridėkime konkretybę iš ChaosasIrTvarka laiško – vaizdas aiškėja… Bet aš jokių būdu nesutinku, kad būtent aš noriu išvengti atsakomybės už būtent savo blogą darbą! Mano “Niekam tikusioje matematikos mokymosi knygoje” yra tik leistinas klaidų skaičius. Vien iš tos knygos galima išmokti “penketui”, bet aš dar ir per užsiėmimus dirbu. Ne tiek, kiek turėčiau, bet tiek, kiek galiu tokio pasirengimo auditorijoje.

Studentai, reikalaukite viešumo ir aiškumo! Kalbėkite apie konkrečius trūkumus. Bet niekada nepamirškite, kad ne mes jus, o jūs mus pasirinkote! Nejaugi tikrai neturite kito pasirinkimo?! Nejaugi tikrai negalite bent normaliai dirbti ir be gerų “vedlių”?

Artūras Šlajus, 2008-12-07 14:23:02

B. Burgiui: Taip, tai mano vardas ir pavardė, nėra ko slėptis, gi demokratija ir kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę.

Bet aš jokių būdu nesutinku, kad būtent aš noriu išvengti atsakomybės už būtent savo blogą darbą!

Jūs gal ir ne (neteko garbė klausytis jūsų paskaitų), bet aš susidūriau ne su vienu dėstytojų abėjingumo, ar net akiplėšiško savo klaidų neigimo atveju. Geriausia scena buvo, kai vienam kabinete kalbėjau su dėstytoju, o šalia sėdintis atsisuko ir pradėjo putotis 😉 Ir nesvarbu, kad visas internetas sako, jog ten B* medis, jam tai B medis, nors tu ką. Sveikintina.

Nejaugi tikrai neturite kito pasirinkimo?!

Dėja, bet neturim… VDU informatika dar tragiškesnė 🙂 Į Vilnių nenoriu, ten kamščiai ir dažniau vėtros pro automobilius pučia, vis ką nors nunešdamos.

Nejaugi tikrai negalite bent normaliai dirbti ir be gerų “vedlių”?

Galime. Bet kam tada to universiteto? 🙂 Va jum ir susiveda į mokslą dėl popieriuko.

O būna dar blogiau… Įdomi disciplina, prasti dėstytojai = tragedija. Kraupu žiūrėti ką pas mus daro iš tokios svarbios disciplinos kaip Software Engineering. Tikrai kraupu…

Burgis, 2008-12-07 14:48:22

Gerb. Artūrui: nors sakoma, kad viena kregždė – dar ne pavasaris, bet noriu tikėti, kad Jus išgirs. Negali gi pagaliau neišgirsti tiesos, negali neišsigąsti…

Artūras Šlajus, 2008-12-07 14:54:21

Gali, ir dar kaip gali 🙂

Tiesiog universitetai gaunasi kaip savotiškos jėgos struktūros. Tiems, kam tas diplomas svarbus – tiesiog bijo eiti skųstis… Čia mano kursiokai…

Tikėkimės kažkas pasikeis. Jei ne – patys prisidirbsim 😉 Užaugs one.lt idiotų karta ir būsim patys geriausi braškių rinkėjai pasaulyje. Jėga! =)

pažink save, 2008-12-07 15:14:12

Jeigu jūs daug dirbate, o uždirbate mažai…

Pabandykite dirbti mažai.

Gal uždirbsite daug.

Jeigu ne, vadinas, darbas – ne jūsų sritis.

J.Erlickas

Argi ne taip, mieli studentai ir dėstytojai?

rasa vaitukaityte, 2008-12-07 19:53:57

taip…idomu skaityti, bet is esmes kai sistema is pagrindu supuvus ir universitetu valdzia is esmes paskendus ne mokinime, o biurokratijoj. studentas ir destytojas su savom problemom lieka paskutinej vietoj. administracija sau studentai sau destytojai sau. kai visi ziuri vienas i kita,bet neziuri viena kryptim, nedega viena ideja ir dar cia simta viena grazia minti galima parasyti. apie kokia studiju kokybe mes snekame. kai is nieko darai tai niekas ir gaunasi.

pažinimo džiaugsmas, 2008-12-08 09:11:17

O man beskaitant iškilus paprastas klausimas. Kuo atėjus į pokalbį dėl darbo reikia tradiciniam Lietuvos darbdaviui. Diplomo! Turi diplomą, tai nei pažymiai nei specialybė nėra įdomi (tiesa gali pasmalsauti kodėl mokiais rusų filologija o ateini dirbti pardavimo vadybininku, bet tuo viskas ir baigsis). Viskas priklauso nuo žmogaus savybių, charizmos ir komunikabilumo. Gali mokytis ir būti durnas, o gali nesimokęs būti protingesnis už elimentarų pirmūną. Mokslo kapitalistiniame pasaulyje nereikia sureikšminti, mokslas reikalingas pažinimui, o visam kitam užteks tik įžvalgumo.

aušra, 2008-12-08 10:08:41

Ponas G. Steponavičius buvo atvykęs į mūsų įstaigą dar prieš rinkimus ir sakė, kad jeigu jiems pasiseks laimėti rinkimuose, tai greičiausiai jis bus Švietimo ministru. Ir tuomet aš pabandžiau užduoti klausimų apie abidurientų vertinimą (man tai labai skaudėjo), apie vertintojų atsakomybę, pagaliau apie stojimą iš kart į 16 specialybių (kur motyvacija), tačiau būsimas ministras į visus klausimus atsakė vienodai ,,todėl kad ne aš ministras, todėl tokia netvarka” tačiau iš rekcijos mačiau, kad jam arba neįdomu arba tiesiog jis nesupranta apie ką aš kalbu. Todėl labai sunku patikėti, kad žmogus tik po to kai tampa ministru turėtų pradėti domėtis esama padėtimi, juk galbūt tuomet jau per vėlu, tuomet jau reikėtų pradėti dirbti.

Neprisistatantysis, 2008-12-08 12:57:12

pažinimo džiaugsmui: Lietuvos ir visų kitų šalių darbdaviams reikia tikrumo, kad kandidatas gali ir nori dirbti siūlomą darbą. Kandidato į vadybininkus diplomas yra priimamas tik kaip šiokio tokio raštingumo įrodymas. O inžinieriui diplomo neužteks — jis gaus ir daug techninių klausimų iš darbo srities. Vadyboje gal viskas ir “priklauso nuo žmogaus savybių, charizmos ir komunikabilumo”. Rimtuose darbuose reikalingos žinios ir praktika.

GL, 2008-12-08 19:10:03

Sutinku, kad neirodyta (arba bent as nemaciau jokios analizes ar studiju), koks mokykliniu metu “padalijimas” geriausias… Bet tai, kokia sistema naudoja didele dalis modernaus pasaulio, yra sioks toks argumentas…

O keisti yra ka ir be to – jau nekalbant apie mokytoju (ar pedagogu :] ) metodika ir kompetencija, pirmiausiai reiketu pradeti nuo mokymo programu – padaryti jas tokias, kad jos butu padedancios, o ne ribojancios, kad mokytojai NORETU jomis remtis, o ne kad visaip bandytu jas apeiti…

Jau nekalbant apie tai, kad daug nauju ir svarbiu dalyku (pvz. neuro- ir psichologijos mokslu) beveik neegzistuoja mokyklose, tie, kurie mokomi, neretai turi labai senamadiskas ir dabartiniu tendenciju visiskai neatitinkancias programas.

Pvz. paimkim biologija – manau, kad tai, kaip ji yra mokoma (na bent mano laikais, kai evoliucija ir genetika buvo pirma karta pamineta 11 klaseje, ir dazniausiai skatinamas “kalimas”, o ne loginis mastymas) tikrai atbaido didele dali matematiskai mastanciu ir tiksliuosius mokslus megstanciu moksleiviu…

p.s. sorry, kad cia truputi ne i tema, gal labiau tiktu diskusijoje apie mokytojus…

Jurgis, 2008-12-10 10:40:17

Beveik viską peržvelgiau: sakau savo nuomonę. Kalta švietimo sistema: tiksliau prasta sistema. Koks jos tikslas, paskirtis? Užimti dėstytojus, “suvalgyti” jaunų žmonių laiką, metus? O gal tas žinias, kurios reikalingos norimai gyvenimo kėdei užimti, galima kokybiškai užimti ir be privalomų (kad gautum popieriuką- diplomą) studijų. Jaunam žmogui reiktų pirmiausia pasakyti, ką jis pagal savo polinkius, norus turi: 1. Žinoti; 2. Mokėti; 3. Sugebėti; 4. Ar to reikia visuomenei? Todėl reikia pradėti nuo reikalavimų (kvalifikacinių, profesinių, sveikatos…) kiekvienai darbo vietai nustatymo. Tik po to patarimai kaip tą aplinką pasiekti: studijuoti KTU, VDU… ar pabūti mokinių pas gerą meistrą. Juk studijos iš knygų jau praeitis, kai rytoj visos pasaulio knygos bus internete. Ir kompiuteris pateiks informaciją tuojau pat, kai tik pageidausite. Bet tas biurokratizmas – kaip atsisakyti tūkstančių dėstytojų, patarėjų, konsultantų, kurie galvoja, kad jų žinios, mintys ir norai labai, labai reikalingi. Bet dar blogiau, kad jie ne tik taip galvoja, bet dar ir daro viską, kad taip ir būtų… Sėkmės naujam ministrui Steponavičiui darant revoliucines pertvarkas: apsišluoti, išmesti kas nereikalingą, sukurti kvalifikacinę sistemą – ką turi mokėti valytoja, virėjas…. ir iki prezidento… Bet tai reikia daryti apgalvotai, kaip kad šluotą perlaužti galima tik po vieną virbą… Nes prieš vėją napapūsi…

Jovita, 2008-12-10 17:00:12

As nemanau, kad svietimo ministras turetu per daug reguliuoti. Galbut as klystu, bet mano manymu, vyriausybe turetu sudaryti salygas zmonems dirbti, jiems netrukdyti ir palaikyti tvarka. Visa kita pacios rinkos palaipsniui issispres…

Mindaugai, kodel tu lankaisi sioje ir KTUG svetainese? Kodel as lankausi siose svetainese? As cia, nes tikrai sunku surasti tikrai gabius, darbscius, talentingus lyderius. Tai vyksta pasauliniu mastu. Musu universitetai ir vyriausybe keis programa, kad prisitaikytu prie pilkos daugumos? Puiku. Pasaulinio lygio universitetai tada susigriebs Lietuvos perliukus (jau tai vyksta). Taip, galbut is pradziu tiems gabiesiems sunku susirasti darba baigus studijas, nes jie galbut neturi tiek “pazinciu”, kaip kitu studentu teveliai. Bet tai greitai baigsis. Ar studentai bent isivaizduoja kiek kartu darbdaviai vieni kitiems skambina prasydami rekomenduoti “gerus zmones”? Patikekit, musu uzrasu knygutese nera buvusiu bendrakursiu pasirodanciu tik per sesijas, ar kazkokiu ismaldos prasanciu tolimu giminaiciu. Ministras ir patys profesoriai tuertu susimastyti, ar is viso isliks Lietuvos universitetai pasaulineje ekonomikoje…

O ekonomika paprasta. Jei isivaizduojate, kad issilavine darbuotojai dirbs tik Lietuvoje, labai klystate. Dabar viskas vyksta pasauliniu mastu. As tikrai nesamdyciau studentu ka tik baigusiu KTU vadybos universiteta… Paskaiciuokime: mano darbdavys pasauliniu mastu uz darbo valanda su klientais gauna nuo $300 iki $900 priklausomai nuo darbuotojo patirties. Tad kompanija yra suinteresuota samdyti studentus, kurie ateje i darba gales pradeti dirbti, o ne svaistys kitu darbuotoju laiko ju apmokymams. Taip, vadybos istorija idomi, bet ja turetumem mokytis laisvalaikiu, kaip ir skaityti WSJ kiekviena diena. As skaitau finansines knygas ir laikrascius – man buvo ir yra labai idomu – LAISVALAIKIU.

GL, 2008-12-10 20:54:27

Jovita, nemanau, kad “deregulation” yra kazkas kas tiktu bent artimoje ateityje svietimo sistemai – nes tokiu atveju, kaip Jurgis sake, ji save susireguliuos taip, kaip reikia dabartiniams “itakingiesiems” (ir ne taip, kaip reikia visuomenei)

Taigi manau, kad is tikruju pagrindine ministro uzduotis – kaip atsikratyti tu “itakinguju” arba bent jau priversti juos groti ne pagal savo, bet pagal visuomenes dudele…

Viena pagrindiniu priezasciu, kodel as paprasciausiai negaliu pakesti hierarchines sistemos (bet kur – moksle, versle, politikoje) yra tai, kad labai daznai zmones, esantys aukstesneje hierarchijos vietoje, yra kvailesni uz esancius zemiau, bet paprastai niekada nenori to pripazinti ir atitinkamai pasikeisti arba uzleisti savo vieta…

Jeigu verslas, mokslas, politika butu ne hierarchines strukturos, as buciau uz “deregulation”, bet dabartineje situacijoje esu grieztai pries.

Jovita, 2008-12-10 21:57:09

Kas yra “deregulation”? Mano manymu Ministras turi galvoti apie strateginius Lietuvos svietimo siekius ir kaip tai PADETI igyvendinti. Specialistai dirba universitetuose ir mokyklose. Paklausa reguliuoja tevai ir darbdaviai. Reikia ju klausytis (ne butinai visada klausyti)…

O hierarchijne sistema puikiai veike, veikia ir veiks per amziu amzius visose kulturose… Gal ir yra nukrypimu, bet is esmes vertinga sistema, kaip, tarkim, seima.

GL, 2008-12-10 22:23:40

Sutinku, kad ministras turi padeti – bet tam, kad padeti, bus butina atremti tam tikru “veikeju” , kurie pokyciu bijo kaip velnias kryziaus, spaudima…

Del hierarchijos as visiskai absoliuciai kardinaliai nesutinku. Paziurejus i istorija ir paskutiniu 50-100 metu vystymasi (pvz. interneto, sharing & “piratavimo” atsiradima, double-blind peer review moksle, “grassroots” itakos augima politinese organizacijose ir t.t.) akivaizdu, kad hierarchine sistema sparciai nyksta. Vienintelis klausimas iki kiek ji isnyks, ir kaip greitai.

Mano spejimas – kiek: iki lygio kuris leis daug maz optimalu visuomenes produktyvuma (koks konkreciai jis yra, manau, bus analizuojama ir nustatoma moksliskai netolimoje ateityje [net galbut as pats dalyvausiu tuose tyrimuose 🙂 ])

kada – per 20-30 metu, jei neivyks jokiu dideliu katastrofu ir konfliktu… (kas visgi imanoma, ypac turint galvoje visuotini atsilima ir kitas problemas)

Ir nereikia cia painioti seimos – seima yra mokomasis, auklejamasis vienetas (kaip ir mokykla). Daugelis seimu yra liberalios ir jose tevai moko vaikus palikdami daug vietos laisvei ir kurybingumui, o ne juos “valdo” ir kontroliuoja. Beje, bent kai vaikai mazi, nera klausimo ar tevai ar vaikai protingesni 😉

Jovita, 2008-12-10 23:29:42

Ar mes kalbame apie hierarchine sistema kazka valdant, ar apie hierarchija placiaja prasme? Be to “vadovavimas”, mano nuomone, skiriasi nuo “valdymo”. Geras vadovas sugeba uzdegti ir motyvuoti savo darbuotojus kuo geriau dirbti savarankiskai. Mano manymu, geras vadovas yra tas, kuris visiskai nedirba (siauraja darbo prasme). Kaip ir mineti “veikejai” – juos geras vadovas pasalina, nes jie trukdo darbui. Ir mano manymu hierarchija placiaja prasme yra pagarba. Jei pagarba priverstine, nenaturali, tai ji tampa issigimusia hierarchine sistema.

Bet del seimos apibudinimo, kaip “mokomasis, auklejamasis vienetas”, tai prajuokinai:) Pagarba, meile, rupestis… Man idomu, kiek yra tikru lyderiu, kurie vadovauja “vienetams”. Vat cia tai ir yra tikroji valdymo (ne vadovavimo) hierarchijos sistema:)

GL, 2008-12-11 00:09:22

OK, tai mes cia nelabai supratom vienas kita… As butent sakiau, kad esminis dalykas ko negaliu pakesti apie hierarchija yra tai, kad labai neretai ivyksta, kad auksciau hierarchijoje sedintys zmones (vadovai) yra (arba tampa!) kvailesni, maziau kompetetingi, maziau tos vietos verti nei esantys zemiau (pavaldiniai)…

Be abejo, jeigu taip nera, jeigu nera piktnaudziavimo (kaip pvz. http://news.bbc.co.uk/2/hi/americas/7773717.stm) tada viskas gerai. Tik deja labai daznai atsitinka, kad tie “veikejai” atsiduria hierarchijos virsuje, arba netoli virsaus – tai didziausias sios sistemos trukumas (‘inherent weakness’)

Apie seima aisku as nepasakiau visko kas joje svarbu, paprasciausiai norejau pabrezti, kad seima nieko neturi bendro su valdymu ir hierarchija… O del zodziu nereikia kabinetis, ar tai “unit” (vienetas), ar “institution” (kaip mokslininkai ir kai kurie politikai vadina) ar dar kaip kitaip…

Jovita, 2008-12-11 00:44:56

GL, nera del ko gincytis, – smagu diskutuoti. Jei abu mastytumem taip pat, butu nuobodu.

Laura, 2008-12-12 20:55:45

Manau, jog studentas kaip ir mokinys mokykloj daro tiek, kiek is jo reikalauja, jei reikia iskalti (o tuo sistema ir pagrista) tai jis ta ir padaro. Baigia mokykla puikiais pazymiais, kaip ir as pzv, kur stoti neaisku, nera motyvacijos, nes po mokyklos apart iskaltu ziniu, kurias po menesio baigus egzaminus pamirsti, beveik nera. Istoji i prestizine vieta, mokaisi tiek kiek is taves reikalauja (mokslas VU daznai apsiriboja skaidriu iskalimu) Visur kitur taip pat begale nuolaidu, kad galiausiai nors kiek suvokianciam studentui ir aukstoji matematika, ir bet kokia sritis yra LENGVA (Ismoksti butina minimuma,gauni stipendija.)

Tai kas yra tas studento samoningumas?Jei jis formuojamas jau mokykloj. Sakot studentas pats turi mokytis? O kas sako, kad nesimoko? Mokosi, tiek kiek is jo reikalauja.

Bet juk tokia sistema, praleidi daug laiko tokiom nesamonem iskalt, ka jau po poros dienu pamirsti. Naudos nulis, o turi ta daryt. Mokosi del diplomo? Taip, manau visi del jo tik ir mokosi.

Bet kad studentas yra NEsamoningas, nesutinku.

GL, 2008-12-13 00:28:15

Laura – pataikei i desimtuka.

As butent manau, kad tai ir yra esmine musu (ir siaip rytu Europos) mokslo sistemos problema – perduodama kruva ziniu (t.y. informacija) o ne moksliniai metodai, motyvacija, pvz. kaip (ir svarbiausia, KODEL) tos pacios zinios buvo isgautos praeities mokslininku, kokia itaka turejo visuomenes vystymuisi, etc.

Rezultatas tada toks – tie moksleiviai/studentai, kurie motyvacija sugeba rasti patys (tarkim sudominti tevu, skaitydami praeities veikeju biografijas ar “popular science” knygas), ar tie, kuriems tenka laime tureti tokius mokytojus kurie ta jiems perduoda (pvz. as esu keleta tokiu turejes), pasiekia labai daug, o like net ir budami gabus bei pirmunai – neretai nesupranta kam to reikia ir ka su tuo daryti…

Jovita, 2008-12-13 17:13:56

Labai greitai toks poziuris baigtusi, jei reiketu moketi uz moksla pakankamai brangiai…

Mindaugas, 2008-12-14 19:04:26

Studentai nebesimoko taip kruopščiai (ar visai nesimoko…) – faktas. Dėstytojai (iš savo patirties) dažniausiai visiškai nesidomi dėstomu dalyku ir studentais. Pats, kaip studijuojantis, galiu pasakyt, kad kaip ir visur yra ir gerų ir “blogų” dėstytojų. “Blogų”, nes neteigiu, kad jie blogi žmonės, ar specialistai, tačiau neturi dėstymo dovanos ir net nesistengia jos subrandint, o studentams (ypač motyvacijos stokojantiems) tai labai aktualu. Išdėstyt Niutono, Einšteino darbus gal ir galima be didelių techninių kliūčių, bet reikia pripažint, kad ne visų studijuojančių studijos lygiavertės ir mokslo kaina, turėtų tai atspindėti. Tada turėtume netekt laaabai didelės dalies tiksliųjų mokslų studentų. O pvz. teisininkų Lietuvai tikrai nereikia, nes jie visiškai nesugeba, arba nenori atlikti savo darbo.

Kad ir kas toliau vyks su mokslo reforma, Lietuvai vistiek gresia ypatingai baisus metas, kur mokslas deja jau niekuo nepagelbės.

dėstytoja, 2012-06-20 18:43:00

Ko galima tikėtis iš dėstytojo, kuriam moka 1300 Lt už etatą? Galima tikėtis, kad jis greitai “atskaitys” paskaitą ir bėgs į kitus darbus. O juk dar straipsnius rašyti reikia, vadovėlį išleisti, kad po 5m. galėtum vėl už “pasakišką” algą dirbti…