Ko tu nori?

Temą pamėtėjo straipsnis šios dienos savaitraštyje “Dialogas” (žr. nuorodą šios svetainės pagrindiniame puslapyje). Apstulbau radęs vienos skaitytojos (rašytojos? mokytojos?) kandų komentarą apie savaitraščio surengtą rašinių autorių konkursą. Galėčiau pasigirti laimėjęs konkurse antrąją vietą, bet kuo čia girtis? 125 balsai prieš 143 pirmąją vietą laimėjusios Gerb. R. Dilienės, kurios (gėda man, gėda!) nė vieno straipsnio neprisimenu. Bet turiu pasiteisinimą – ir savo visų rašinėlių neišvardyčiau… Tačiau svarbiausia, kad šimtai ar net tūkstančiai balsų, kai mūsų – “trys milijonai”, yra tik nepatrauklaus žaidimo rezultatas, statistiškai nieko nereiškiantys skaičiai.

Tada ir pagalvojau: o kas vis tik balsavo? Ar teisi replikos autorė (gavusi 83 balsus), kad kažkas galėjo net agituoti žmones už save balsuoti (reikia suprasti – rimtai agituoti; pasišaipydamas ir aš kažkur parašiau – lyg tai…)? Jei prizas būtų automobilis – gal ir suprasčiau, bet kad joks prizas “nugalėtojams” nepažadėtas…

***

Ženkime toliau: ko žmonės dabar apskritai lenda į žiniatinklį, o juo labiau – rašo jame, balsuoja? Pirmiausia atsakysiu pats: aš dabar gydausi, išgėriau jau kibirą arbatos – turiu teisę pailsėti; antrą, aš turiu prižiūrėti savo ir savo gimnazijos svetaines – tai mano, direktoriaus ir dėstytojo, darbo dalis, už tai valstybė man moka atlyginimą; trečia, neapsimetinėsiu, labai norisi retkarčiais pasigirti vaikaičiais! Pamatysite, kas čia dėsis, jei jų bus daugiau…

Labai retai, bet  parašau vieną kitą komentarą “Dialoge”, nes šis savaitraštis retkarčiais spausdina mano rašinius – jaučiu pareigą bent šiek tiek atsilyginti dėmesiu. Bet niekada nerašau komentarų ten, kur nerašoma apie mane ar nepaskelbtas koks nors mano rašinys. Kodėl turėčiau? Apskritai, kodėl turėčiau lankyti, klaidžioti po šimtus svetainių? Kodėl kiti žmonės tai daro? Bandykime surikiuoti poreikius:

1. Žmonės žiniatinklį varto kaip kažkada laikraščius, žurnalus. Gerai. Bet saiko reikia turėti, tiesa? Mano tėvų šeima anais laikais prenumeruodavo tris laikraščius, visada tik tris (retkarčiais – dar vieną kitą žurnalą): “Valstiečių laikraštį”, rajono laikraštį ir “Lietuvos pionierių” (vaikams). O aš dar labai mėgau žurnalą “Šluotą”… Ar taip elgiatės dabar, internautai?

2. Žmonės pamėgo saviraišką: parašiau žiniatinklyje – ir aš jau žinomas… Su saiku – neblogai: skatina prisiminti rašybą, stilių, skyrybą.

3. Žmonės vieni kitų ko nors klausinėja. Dabar ir aš paklausiu: tai kaip man atsikratyti tos prakeiktos slogos (dabar jau ir gerklę, ausį skauda…), nevartojant chemikalų? Jei greitai ir įtaigiai neatsakysite, pripažinsiu, kad ši žiniatinklio funkcija neveiksminga.

4. Kodėl taip retai ko nors prašoma šioje svetainėje? Per porą metų tik viena studentė paprašė išspręsti keletą uždavinių, o juk aš mokau matematikos studentus, moksleivius! Akivaizdu, kad šios – mano supratimu, vienos svarbiausių, bent jau sprendžiant iš, pvz., “Ask Dr. Math” svetainės – funkcijos lietuviškasis žiniatinklis dar neatlieka.

Tai ko iš tiesų jūs norite: knygų, filmų recenzijų, mėgėjiškos kūrybos, buitinių patarimų, gražių vaizdų, kelionių ar vakaronių įpūdžių…? Ko?

Atsakymai

Evaldas, 2010-01-08 16:36:46

Ko lendu į žiniatinklį?

Atsakau: tai yra dalis mano darbo. Dirbu namuose, kartais taip tingisi eiti bibliotekon. O dar ir laikraščius pasiskaitau…

Ko lendu čia?

Atsakau: kartais protingų minčių pedagoginėmis (ir ne tik) temomis čia randu – šeimininko ir lankytojų…

Kodėl rašau?

Atsakau: darbas namuose, be daugybės privalumų, turi vieną minusą – nėra su kuo pasidalyti naujienomis, nuomonėmis…

nesvarbu, 2010-01-08 18:33:04

Is to, kad geliu parduotuveje nepavyksta rasti knygu apie medicina, nedera daryti isvados, kad knygynai niekam tike.

Jeigu zmones cia neklausineja apie matematika, nepraso isspresti uzdaviniu, reiskia: arba to nereikia, arba nesitikima to cia gauti (priimtinu budu), arba tai gaunama kitur.

Ronaldas, 2010-01-08 18:51:38

Man slogą padeda įveikti geras pietų miegas ir pora puodelių skanios arbatos.

Na, o kalbant apie internetą, tai jis daugiausia užimančio mano laisvalaiko dalis. Žinoma, su mielu noru paskaitau ir knygas, ir į lauką retkarčiais išeinu, ar dar ką nors nuveikiu.

Žiniatinklis reikalingas man pagrindinai dėl žinių. Paskaitau apie mokslo naujienas, susirandu kokį filmą/dokumentiką, atsipalaidavimui paskaitau ir Burgis.lt

Saviraišką ne itin mėgstu, tad kokių nors blog’ų ir nekuriu.

O dėl norų, tai nesuprantu kam jums, tinklapio savininkui, klausti ko mes norime. Neturit lankytojams įsipareigojimų, kiek žinau 🙂

Rasa, 2010-01-08 19:52:24

Pabambėsiu paskui, dabar pabandysiu parašyti, kas padėtų nuo peršalimo:

1. Tik suaugusiems 🙂 Darom džiovintų su visom šakelėm aviečių (tik iš bėdos tinka naminė aviečių uogienė) arbatą, į karštoką dar įpilam 50gr. degtinės. Bjauru gerti, bet labai padeda 🙂

2. Jonažolės-stebuklinga arbata, ypač su medumi. Nuo daugelio ligų, veikia kaip antibiotikas šiek tiek. Bet… Kaip Jums ten reikalai su širdele? Ji kelia spaudimą, turit įvertint.

3. Jei geriat paprastą arbatą su citrina, ir daug, blogai, gali imt skaudėt inkstus (patirtis)

4. Čiobreliai, šalpusniai, liepžiedžiai, jonažolės- aš darau mišinius, bet gerai bent kas iš jų. Su medumi geriausia.

5. Čiulpti pirktus vaistinėje vaistus, kurie iš bičių pikio. Jie natūralūs. “Propodezas” vadinasi.

Burgis, 2010-01-08 20:01:38

Ačiū, Rasa, čia gerai…

Rasa, 2010-01-08 20:22:25

Visko po truputį:

“kas balsavo “Dialoge” 🙂 – ir aš 🙂 Bet šiaip nieko komentuoti ten nenoriu, tik paskaitinėju.

Kodėl panaršau internete?

1. Paskaitau laikraštį, sužinau naudingų įdomybių, informacijos dėl kokybės, pirkinių, naujienų pav. apie nanotechnologijas, retus augalus ir t.t.

2. Na, dėl prašymų, tai ko prašiau, pav. man tą ir paaiškino ir čia, ir kitur. Dėkinga visiems.

3. Pagrindinė priežastis, kurios lyg ir neparašė ponas Burgis, bet man ji svarbi- aš mėgstu bendrauti 🙂 Tai (dažniausiai) malonus poilsis. Ir dažniausiai lankausi ten, kur ir su manim bendraujama paprastai ir nuoširdžiai. Na, tarsi turi internetinių draugų. Nematomų 🙂 Ir man jie šiek tiek svarbūs, man jie rūpi, jei pas kažką rašau. Ir šioje svetainėje man gera bendrauti su kai kuriais žmonėmis. Saviraiškos man nereik, savo svetainės kurti nenoriu 🙂 Mieliau reiškiuosi gyvam pasauly 🙂

Ponas Burgi, o ar Jums žmonės, kurie čia rašo, ką nors reiškia? Nes apie tai kažko neužsiminėt? 🙂 Ar Jūs rašot tik sau ir savo malonumui?

Burgis, 2010-01-08 20:52:49

Rasai: žmonės, kurie čia užsuka, man yra įdomūs kaip žmonės… Taip aš turiu galimybę kitaip nei įprasta pažinti žmonių įvairovę. Bet net neįsivaizduoju, kad kaip nors tai suasmeninčiau… Ne, aš turiu matyti žmogų, būti su juo, kad jis taptų savas.

Rasa, 2010-01-08 22:07:32

Burgiui: 🙂 na va… O anksčiau visi čia rašantys su Jumis priešaky dar planavom boulingą kartu pažaisti… 🙂

Nelabai kaip skamba tas “aš turiu galimybę kitaip nei įprasta pažinti žmonių įvairovę” 🙂 Ką žinau… Man tai primena tarsi gyvūnus stebėtum zoologijos sode 🙂

Vadinasi, jei man ar kam kitam atsitiktų kas nors bloga, pav. imčiau ir numirčiau (nesiruošiu, ne :), Jums nė trupinėlio nė nerūpėtų? Ir net į galvą nepašautų paklausti:”gal kas atsitiko, Rasa? Gal ką skauda ar kur išsikraustei?” Jau supratau, kad nepaklaustumėt :)))

Aš taip nemoku… Net internete. Ir jei Jūs ilgai nerašytumėt, man rūpėtų, gal Jums ką skauda ar kas nesiseka. Nes aš čia draugiškai rašau jau seniai.

Ir, kad ir internetinėse svetainėse bendravimas būtų malonus, manau, kiekvienas norėtų būti šiek tiek reikalingas, nes kas iš to, jei visi tik pyptels savo nuomonę, o vienas su kitu nebendraus. Čia gi ne kokia apklausa nuomonių, ne statistikai renkami balsai :)))))

Ai, visi mes skirtingi… Tiek to, nenoriu daugiau apie tai kalbėti.

Burgis, 2010-01-08 22:32:43

Rasai: taip, mes skirtingi… Neįsižeiskite. Juk nenorėtumėte, kad meluočiau. Yra keistų dalykų, kuriuos supranti tik šešiasdešimties. Apie kai kuriuos esu rašęs, apie kitus gal dar spėsiu parašyti.

Pavyzdžiui, aš nemyliu moksleivių. Aš myliu tik savo žmoną, vaikus ir vaikaičius. Bet ir moksleivius, ir daugybę artimų žmonių mėgstu…

Pavyzdžiui, aš nemyliu tėvynės. Aš gyvenu savo tėviške, gėriuosi savo šalimi, bet peikiu savo valstybę.

Pavyzdžiui, aš turiu nedaug draugų. Bet apie mane – daug man mielų žmonių. O tie keli draugai man svarbesni už mane patį.

Ir t.t. Ir man nebereikia veidmainiauti.

attente, 2010-01-08 23:37:13

hm.. dėl ko aš naršau internete?

man tai – puiki bendravimo priemonė. nes yra žmonių, su kuriais susitinku labai retai, bet jie kažką palikę manyje, kartais tiesiog malonu paklausti, kaip sekas, ar išvystyt kokią rimtą temą (o tai tikrai įmanoma!). taip pat geras būdas susirašyti, su seniai matytais žmonėmis (pvz neseniai atradau savo buvusį klasioką, kurio nemačiau nuo 4 klasės, neturėjau jokio kontakto, tai išties smagu buvo pasiplepėt, kad ir virtualiai).

toliau. naujienų skaitymas. yra daugybė naujienų, kurios nepublikuojamos laikraščiuose ir t.t., bet yra labai įdomios (man). prie to pačio galima priskirt mėgstamų atlikėjų koncertus, apie kuriuos galima sužinoti tik internete.

toliau. diskusijos. turiu keletą forumų, kuriuos aktyviai dalyvauju ar bent jau skaitau. tai man aktualūs dalykai su susiję su fotografija, krepšiniu, mokslais, muzika, kelionėmis ir t.t.

toliau. muzika. yra keletas tinklalapių, kurie neleidžia muzikos siųst, bet ten visad galima pasiklausyti kokybiškų įrašų. tas džiugina. taip pat, žinoma, neatrastų akordų klodai 🙂

ir taip toliau, ir panašiai. išties internete veikt galima labai daug ką. tiek naudingai, tiek nelabai 🙂

o kas dėl saviraiškos, tai ir aš turėjau tokį blog’elį, jis netgi dar egzistuoja (o gal net prisikels kada nors), kuriame rašiau visokiausių renginių, kuriuose lankiausi, aprašymus. esu toks žmogus, kad man visad viską reikia fiksuoti, tą ir dariau. tačiau pamačiau, kad kartojuos, renginiai taip pat, ir kol kas pristabdžiau šią veiklą.

Rasa, 2010-01-09 00:38:23

Burgiui: aš neturiu dėl ko įsižeisti. Ir aš nesiperšu Jums į “savus” :)))) Ir nežinau, ką suprasiu būdama šešiasdešimties 🙂

Bet ir dabar suprantu, kad žmonės man patinka ir daug mielų žmonių man rūpi ir yra man reikalingi. Tiesiog tik tiek. Apie meilę ar amžiną ištikimybę draugams ir t.t. nekalbu :))))

Tiesiog bendraudamas su žmonėmis duodi ir gauni. Ir žmonės turėtų rūpėti vieni kitiems. Tai yra malonu ir teisinga. Ir todėl vis dar laikosi ir sukasi pasaulis… :)))))

Egziuperi svarstė:

“…Ką daviau žmonėms? Esu iš jų tarpo. Esu jų pamąstymų apie trikampius dalis. Per mane žmonės apmąstė trikampius. Per juos kiekvieną dieną aš valgiau savo duoną. Ir gėriau jų ožkos pieną. Ir avėjau batus iš jų jaučių odos.

Aš duodu žmonėms, bet viską gaunu iš žmonių. Kur glūdi jų pirmenybė? Jei aš daugiau duodu, gaunu daugiau…” – tai kaip gi galima nemylėti žmonių, tame tarpe ir mūsų, su Jumis bendraujančių? (juokauju, juokauju, sakiau, kad ne apie meilę kalbu 🙂

vv, 2010-01-09 11:20:25

nesupratau truputi, koks cia tikslas skaiciuoti nuomones. Internetas seniai tapo budu “iseiti” is namu is ju neiseinant realiai. Tiek i “biblioteka”, tiek i “kina” ar “koncerta”.

Direktoriau, internetas atlieka klausk-atsakyk funkcija ir labai labai efektyviai. As puse savo lengvu ligu google gydausi.

Atsakant i jusu punktus;

1. tai kad sovietiniais laikais buvo 3 laikrasciai nereiskia, kad ir dabar su trimis galima issiversti. Informacijos kiekis padidejo, taigi reikia atsirinkt. O kaip atsirinksi, jei turesi vieno zurnalo nuomone?

2. sito is viso nesuprantu. niekas rasantis i “blogus” nesiekia tapti zinomais. Pats procesas, minciu issakymas viesai (bent jau visiems prienamoje vietoje) reiskia kur kas daugiau.

3. auksciau puikiai parase Rasa

4. zmones i sita svetaine manau ateina ne paslaugu prasyt, o minciu paskaityt, padiskutuot apie poziuri i gyvenima ir aplinka.

Burgis, 2010-01-09 16:46:16

vv: bet Jūs pasakėte – ir jau įdomu…

Rasa, 2010-01-09 18:17:12

vv.: va Jūs man ir paaiškinkite apie 4-ą savo punktą 🙂 Jei žmonės pav. ateina padiskutuoti, paskaityti, vadinasi jie bendrauja, jiems rūpi, ką kalba kiti. Jei nerūpi, žmogus turi savo nuomonę ir tiek. Kam tada ja dalintis? Arba apie 3-ą, kam klausti ko nors, jei žinai,kad tu žmonėms nerūpi? Jie tau tada atsakys trumpai: “pasigooglink” :))) Taip būna 🙂 O jei tau kiti nerūpi, tai kam tada irgi klausti, vis vien neklausysi, ką sakys 🙂 O kai žmonės geranoriški vieni kitiems, jie atsako ar pataria, pagiria, pasišaipo ar pakritikuoja. Tai ir gaunasi, kad jie šiek tiek rūpi vieni kitiems… Ir įdomūs, bet ir rūpi 🙂 Ar aš neteisingai viską suprantu?

Nes, kai žmonės vieni kitiems nerūpi, jie bendrauja “delfy”, pažiūrėjus primena vištų tvartą, kas ką nori tas kudakuoja ir visiem dzin :))) Kam to reik? 🙂

Burgis, 2010-01-09 19:50:58

vv: na, visos save gerbiančios svetainės sukuriamos tam ir tik tam, kad duotų kokią nors naudą. Šią sukūriau kaip šioks toks matematikos ir kai kurių kitų mokyklinių dalykų žinovas, tikėdamasis, kad pagrindinė svetainės paskirtis bus ne diskutuoti apie ką į galvą šauna, bet nagrinėti uždavinius, teoremas, teiginius, kūrinius… Deja. Matyt, to žmonės randa kitur? Ar tai niekam nereikalinga?

Aš taip galvojau: jei laikinai išsivežčiau mokyklinio amžiaus vaikus į užsienį, tai ieškočiau tokio kaip Burgis, kuris nuotoliniu būdu galėtų juos bent šiek tiek pamokyti.

Aš taip galvojau: jei mama sugalvotų man pasamdyti matematikos korepetitorių aš pasakyčiau: “Atiduok tuos pinigus man, o ko reikės – aš pasiklausiu http://www.burgis.lt svetainėje, su ten apsilankiusiais panašiais į save išsiaiškinsiu.

Bet internetas iškilmingai skelbia: tu gali norėti, tu gali siūlyti, bet rinka viską sutvarko savaip. Aš ir nesipriešinu…

attente, 2010-01-09 19:56:38

na, bent jau man, uždavinius geriau aiškintis “gyvai”, tada gali nutraukt aiškinimą ir paklaust, ko nesupratau, o internete taip neišeina. tiksliau, gal išeina, bet ne taip greitai viskas vyksta.

Rasa, 2010-01-09 20:30:57

Burgiui: bet Jūsų svetainė ir duoda naudą 🙂 Gal kitokią tik, negu tikėjotės.

O dėl matematikos, pritarčiau attente, gal gyvai geriau, nes daugelis vaikų nesupranta, bet nemoka paklausti, ko nesupranta. Jie nežino, nuo kurios vietos klausti. Ir maniškiams taip buvo. Man sunku suprasti, kaip galima nežinoti, ko klausti, ko nesupranti. Bet jie sakydavo “Nieko nesuprantu” :), nors paskui pasidarydavo aišku, kad kliūna tik kažkuri vietelė 🙂

Burgis, 2010-01-09 20:39:37

Na, tai užeikite į gimnaziją – išsiaiškinsime matematiką “gyvai”. Pasiilgau tokių…

zyle, 2010-01-09 21:54:14

Ateinu čia, “neišeidama iš namų”, kai norisi kažko tikra. Nepavyko Jums, p. Burgi, su matematikos sklaida plačiosioms masėms. O gal ir gerai. Neužeitų čia tokios įdomios asmenybės, kaip Rasa, kurios komentarus skaitau, lyg kalbėčiau su gyvu žmogum.

P. Rasa, kodėl man atrodo, kad Jūs vieniša ? (vienišumą aš suprantu, kai nereikia niekam tavo minčių ). Kodėl intelektualūs gražūs vidumi žmonės dažnai būna vieniši? Bent jau mūsų Lietuvėlėje.

Manau, ir Burgis rašo čia, nes ne visada “gyvi” žmonės nuoširdžiai su juo bendrauja. Čia mes pasislėpę, todėl nuoširdesni.

Burgis, 2010-01-09 22:19:24

zyle, geras paukšteli, gražiai parašei, bet viena klaidelė – man jau seniai nereikia, kad mažai pažįstami žmonės su manimi “gyvai” nuoširdžiai bendrautų. “Ereliai skraido po vieną, tik žvirbliai buriasi į pulkus” (R. Gamzatovas). Nuvilsiu daugelį pasakydamas, kad ir kitiems “gyvai” ar “negyvai” atsiveriu tik tiek, kiek man pačiam patinka. Ir tau, zylute, siūlau gyventi atsargiau: sužeidus nuogą širdį labai skauda…

mira, 2010-01-09 23:12:14

visada užsuku į jūsų virtualų kambarėlį, nes jame šilta :). Beveik taip pat, kaip realybėje su savo draugais…Kad židinys neužgestų!

Rūta, 2010-01-09 23:20:07

O man žymiai labiau patinka aiškintis „negyvai“, nes tada sprendimo eigą gali sekti savo suvokimo tempu, kai kuri nors vieta neaiški, gali prie jos pasėdėti ilgiau, kažką pasirašinėti, paeksperimentuoti ir galiausiai PATS ATRASTI. Koks mokytojas lauks 15 minučių, kol tu su uždaviniu kalbėsies (ir po paaiškinimo dažnai reikia atidžiai peržiūrėti – tik tada pasidaro aišku, ar supratai teisingai)? Jeigu ir lauktų, man tai trukdytų susikaupti, o jei dar laikas – pinigai… Ir kuo blogai paklausti virtualiai, kai jau visai neaišku? Juk ir papasakoti, ko tiksliai nesupranti, ir išsamų sklandų paaiškinimą suformuluoti raštu lengviau.

Man su universitetine matematika pažindintis pavyksta TIK intymiai, be jokių kitų gyvų…

Giedrius, 2010-01-10 00:49:06

Pažinojau vieną labai gerbiamą tekstų stilistę, kuri dalyvavo jaunimo organizuojamame anoniminiame konkurse, ir jos darbą pirmame etape sukritikavo. Žinoma, todėl kad ją pažino ir visi pavydi talento! Bent jau ji taip mano. Tai – tikėtina ir normali reakcija. Lengviau gyventi.

Apie slogą: Skalauti druska. Padeda, nors ir ne taip greitai kaip norisi.

Apie žiniatinklį ir laiką. Darbas toks 🙂 Daug ką galima išspręsti su RSS ir užsidėti laiko limitą kiek tam reikalui skirti.

Google Readeryje pas mane apie 50 feed’ų, visi nelietuviški. Dar keletą puslapių aplankau paprastai.

Burgis, 2010-01-10 08:14:42

Giedriui: puikūs patarimai! Tik va, bėda – esu įsitikinęs, kad bent pusė lankytojų nesinaudoja RSS, nežino, kas yra “feedai” ir pan. Kodėl Tau, Giedriau, čia nepaaiškinus taip, kad net blondinės (pavyzdžiui, aš) suprastų?

Rasa, 2010-01-10 11:45:42

Zylei: ta prasme, kaip tu supranti, aš nesu vieniša 🙂 Nes turiu vaikus, jų draugus, koleges (tas, su kuriomis gerai sutariu), savus draugus, su kuriais galiu išsikalbėti net pamosikuodama rankomis 🙂

Be to, kaip Burgis gana teisingai pastebėjo apie paukščius, kartais man labai gera pabūti ir vienai 🙂 Hmmm, pagalvojau, kokį čia aš paukštį sau priminčiau? Erelis tai jau ne, nesu nesu 🙂 Gal kaip koks vyturys? Pačirškauju sau viena padebesiuos… 🙂 Gal ką prikeliu rėkavimu, kad pabustų iš apsnūdimo… 🙂

Kita prasme mes visi kartais būnam vieniši.

O dėl nuoširdumo, Burgis irgi gana teisingai pasakė, atsiverti reikia tiek, kad nebūtum labai pažeidžiamas. O kadangi aš gyvenu nesigėdydama savo gyvenimo, milijono klaidų, nelaimių, randų ir t.t., tai niekas manęs per daug įžeisti ir negali, nes pati sau esu gerokai reiklesnė, negu kiti man 🙂 Be to nesu žinomas žmogus, tai yra didelis pliusas, niekas man pakenkti negali. Gal kartais atrodau lepi ar švelni, bet… Pažiūrėjus pav. iš toli į baltą mešką, ji irgi atrodo švelniu kailiuku :))) Bet kokius nagus turi, kokius dantis! :)))) Bet, kita vertus, kai žinai, kad tuos nagus turi, apsiginti gali, tai retai juos ir vartoji 🙂

vv, 2010-01-10 12:11:29

jeigu jus norejote, kad sita svetaine taptu matematikos diskusiju svetaine, butu tinkama is jusu puses temas uzvesti i matematikos puse. O jeigu dabar diskutuojame apie interneto nauda-zala zmogui, atleiskite, bet matematikos problemos as cia “neipaisau”.

Kita vertus, kiek atsimenu, gimnazijoje direktorius ir nebuvo kaip matematikos mokytojas. Daugiau kaip filosofijos su matematiniu skoniu 🙂 Todel ir cia diskusijos skiriasi nuo pradines jusu idejos.

p.s. pritariu Giedriui. Su google reader`iu ryte apzvelgiu visas naujienas gan greitai. Patogu.

p.p.s. RSS feed`sai – naujausiu irasu srautas. Kitaip tariant, galime matyti naujausiu irasu antrastes nenueje i pagrindine svetaine.

Burgis, 2010-01-10 13:07:26

vv: matyt, aš kitoks, negu daugelis… Nes man visą gyvenimą mokytojai, dėstytojai buvo reikalingi tik tam, kad parodytų dalykų filosofinę esmę – viso kito aš ieškodavau ir ieškau pats: užsiiminėdavau elektrolize, gaminau šautuvus, rašiau neva tai eilėraščius, skaičiau, skaičiavau ir t.t. Todėl ir studentams, moksleiviams stengiuosi tik įteigti – tai įdomu, keista, mistiška… O gal reikia ir tokių mokytojų? Juk man tokie patikdavo.

Dabar žr. temą “Apie pi”.

Lina, 2010-01-11 10:00:56

Na va, pažiūrėjau kas ten Dialoge ta proga.

Jūsų, p. Burgi, rašinius radau tik su paieška, kažkaip paslėpta ten. Būčiau už juos balsavusi, dabar šaukštai po pietų.

O beje, iš tiesų, įdomu kaip Jūs žiūrite į tuos tūkstantmečio vaikus? Keletą laidų mačiau – sunku man suvokti, kaip greit jie atsako kūrinio autorių, kur viekėjas Aragornas, ir čia pat nė vienas neatsako kas ‘Dėdės Vanios’ autorius.

Raminu save, kad čia tiesiog kita karta.

Burgis, 2010-01-11 10:51:49

Man dažnai gėda žiūrint tą vaikų konkursą. Gėda ne dėl vaikų, o dėl tų, kurie taip pompastiškai pateikia juos kaip išskirtinius, kurie giria jų rezultatus, o daugelio (pabrėžiu – daugelio!) rezultatai stulbina menkumu. Giriami visi, nors pagyrimų nusipelno (tikrai yra nusipelnančių!) keliolika. Taip suteikiama meškos paslauga, iškreipiamas tikrasis apgailėtinos švietimo sistemos vaizdas, vaikai patiki, kad tik tiek ir tereikia, kad galėtum žengti į sceną. Kas, kada ir kaip sugrąžins jiems kuklumą, pagrįstą savęs vertinimą?

Dalia, 2010-01-13 10:56:51

Mano vienas giminaitis slogas, gerklių skausmus, sinusitus, žaizdeles ir pan. gydo gyvu ir negyvu vandeniu (pasidaręs, kaip supratau kažkoką panašaus į galvaninį elementą ir jonizuoja vandenį — dalis jo pasidaro rūgšinis, kita — šarminis). Man rodos, internete brėžinių galima rast, arba pirkt gatavą prietiasą už porą šimtų. Tai va, padeda. Bent jau mūsų šeimai.Užsisakom kokį stiklainį, paskalaujam, palašinam. Jei dar pradžia, tai ir per parą preina, jei sloga baisi, tenka ir kokias penkias dienas pasikankinti. Kol kas nieko efektyvesnio iš natūralių priemonių neaptikom.

Dėl tūkstantmečio vaikų — man baisu ne vaikų atsakymai, bet patys klausimai, jų formuluotės ir tai, kaip į juos, atseit, turėtų būt atsakyta. Tikra profanacija.

petras, 2010-01-13 12:56:45

pas mane sloga ateina ir praeina po penkių dienų šiaip. nors žiemą tai sloga visada būna didesnė mažesnė. o šiaip tai nr1. česnakas nr2. citrina, o pats geriausias vaistas tai – alus. 😉

Regina, 2010-01-16 12:56:26

Gerbiamas B.Burgi, esu toji nepažįstamoji Regina D., kuri “Dialogo” apklausoje Jus aplenkė :). Atsiprašau – nenorėjau ir nebuvau to verta (aš ir pati neatsimenu savo straipsnių, nes rašau tada, kai tylėti neįmanoma), bet tai nuo mūsų juk nepriklausė… Mane irgi nustebino straipsnis “Dialoge”, nes per Kalėdas patyriau tikrą stebuklą – mano sūnus, studijuojantis Londone ir kartu dirbantis, Kūčių vakarą stovėjo ir laimingas šypsojosi mūsų namuose, Marijampolėje, nors grįžti nei žadėjo, nei galėjo. Norėjau verkti iš laimės 🙂 ir tikrai nekilo mintis bėgti žiūrėti, kas kaip kažkur balsuoja. Buvau laiminga, nors siurprizo kaina daugiau nei 1000 lt :), ir po to savęs paklausiau – o kurioj mano laimės skalės dalyje yra kokie nors reitingai, egzaminai, ŠMM intrigos? Neradau… Norėčiau, kad ir Jūsų mokiniai, ir studentai dažniau pagalvotų, ką jie reiškia savo mamoms, tėčiams, seneliams :).

Vaikštinėju po šią svetainę, nes mane žavi va toks paprastas direktoriaus ir moksleivių, dėstytojo ir studentų bendravimo būdas. Branginkite jį. Patikėkit, jis itin retas mūsų šalyje.

Visokeriopos sėkmės jums visiems.

Burgis, 2010-01-17 18:52:44

Gerb. Mokytoja Regina D.: smagu, kad bent taip neakivaizdžiai susitikome. Tie reitingai – pokštas, daugiau nieko. Iš tiesų Jūs tūkstantį kartų teisi – sūnus namuose yra tai, kas gali sukelti džiaugsmą, o visa kita – tokie niekai… Turbūt žinote, kad mūsų dukra, jos šeima, mūsų anūkėlis Lukas – Stokholme, todėl mes tikrai suprantame Jus. Štai ką tik per “skaipą” pakalbėjome – ir džiaugiamės, džiaugiamės!

Linkiu Jums sėkmės, ištvermės ir tikro džiaugsmo!