Todėl, kad mano logika nepritaikyta… Pažiūrėkime:
*
Keturi pagrindiniai teiginiai:
-
Gyvenimas – tai kančia.
-
Kančios priežastis – geismas.
-
Kančią galima įveikti.
-
Kančią įveikti pavyksta etiškai brandžia sąmone ir askeze – meditacijos praktika.
***
Aštuoniapakopis išganymo takas:
-
Tinkamas požiūris.
-
Tinkami įsitikinimai.
-
Tinkama kalba.
-
Tinkamas veikimas.
-
Tinkamas gyvenimo būdas.
-
Tinkamas siekis.
-
Tinkamas įsiklausymas.
-
Tinkamas susikoncentravimas.
***
Panagrinėkime. Antrąją dalį, aštuonis nurodymus, iškart praleisiu, nes akivaizdu, kad turi būti kas nors, kas paaiškintų, kaip man suprasti „tinkamas“. Ar abejojate, kad tai paaiškinti gali tik budistas? Ratas užsidaro…
***
Nagrinėju keturis pagrindinius teiginius.
-
Taip, gyvenimas kančia, tuo neabejoju. Bet kokia saldi ta kančia! Kaip norisi ją tęsti ir tęsti…
-
Na, jei kančios priežastis yra tik (tik!) geismas, tai galiu pasidžiaugti: nieko geresnio už geismą nesu patyręs; kančia stiprėja, taigi geismas stiprėja… O aš buvau suabejojęs, ar dar liko geismo. Liko, liko!
-
Ir kas bus, kai įveiksi? Gyvensi kaip daržovė?
-
Čia jau budistų vadai pasiliko veiklos sau – viską paaiškinti: kas tai, kaip tai… O aš noriu savarankiškumo.
***
Džiaugiuosi, kad kartais savo svarstymuose priartėju prie nušvitusiųjų… Pamenate, kitoje temoje („Atsakysiu dar šiemet…“) atsakinėjau į klausimą apie tikslą. Dabar paskaitykite:
*
Ieškoti – tai turėti tikslą. Bet rasti – vadinasi, būti laisvam, atviram pojūčiams, neturėti jokio tikslo.
Hermann Hesse. „Sidharta“
*
Beje, ten, kur parašyta ši man tinkanti mintis, nelabai aišku (ir Sidhartos draugas Govinda nesuprato…), ar H.Hesė pritaria nuostatai turėti tikslą, ar atmeta… Žinant, kad H.Hessė rengėsi nusižudyti, tai nelabai ir svarbu.
***
Ir vis tik – kodėl tai parašiau? Todėl, kad kiekvienoje religijoje yra daug daug išminties perlų!
Atsakymai
Burgis, 2013-01-08 08:51:16
Reitingams…
attente, 2013-01-08 09:11:02
Na, kiek aš esu domėjusis budizmu (teko vienu metu ir labai nemažai, dabar tik šiek tiek apleidau), tai ta “kančia” budizme yra vartojama šiek tiek kita prasme (tiksliau taip jau verčiama lietuvių kalboje – paprasčiausia kančia). Budistams dukha yra labiau kaip nirvanos antonimas, amžino apsisukimo, amžino pergimimų rato – samsaros – priešingybė išsilaisvinimui. Dukha jie tą samsarą ir vadina. Tad visos meditacijos, visi skaitymai ir karmos ir yra nukreipta to rato sustabdymui.
Mano nuomone vakarietiškoj kultūroj budizmą ne taip ir lengva pasirinkti. Tada tenka skustis galvą ir traukt į rytus. Kur, tarp kitko, yra keletas lietuvių vienuolių, netgi nemažai pasiekusių. Tik tam reikia darbo. Labai daug darbo.
Burgis, 2013-01-08 09:43:23
attente: ko yra pasiekusių? Ką (ko) apskritai gyvenime reikia pasiekti?
Rokas, 2013-01-08 09:46:23
Budizmas – įdomus. Kaip įdomūs ir visi tikėjimai, tezės ar net sektos. Tačiau kiekvienam savo.
Žmogus turi teisę tikėti savo dievybėmis, pripažinti jas ar jų nepripažinti visai.
Mūsų krašte įprasta bažnyčia, jei į ją nevaikštai – esi netikintis, jei nesimeldi ir nepoteriauji – netikintis, o gal žmogus tiki savaip? Gal jam tikėjimas – tai netrukdymas dievams ir deivėms?
Religija, tikėjimas – tai turėtų būti viešai kuo mažiau judinami dalykai, tegul kiekvienas tiki ir tiki taip kaip jis nori, bet nekliudo kitiems.
Loreta, 2013-01-08 10:25:58
Man tai patinka skirtumai (todėl ir esu lietuvė katalikė:)Vakarai – asmenybė, dalis, išskirtinumas ir pan., o Rytai – minia, visuma, susiliejimas. Tai budizmas netinka tiems, kas nori ir siekia būt aukščiau kitų, išsiskirti, pralenkti, kelia sau tokius tikslus… Pagalvojus tikrai kančia:) ir t. t.
attente, 2013-01-08 11:09:58
Turiu omeny daug pasiekusių budizmo kelyje. Budizmo esmė – pasiekti nušvitimą, visišką proto išvalymą. To jiems gyvenime ir reikia 🙂 Abu lietuviai, kuriuos žinau, jau yra Mokytojai, o tam reikia daug metų praktikos ir atsidavimo.
Burgis, 2013-01-08 11:25:47
attente: nepavydžiu nušvitusiems, oi, nepavydžiu…
Filo, 2013-01-08 12:06:25
Nežinau, kodėl vertėjai kaip susitarę dukha verčia “kančia”. Mano supratimu, gerokai tiksliau būtų versti “vargas”, “murkdymasis”.
Tokiu būdu, būtų tame žodyje nebeliktų kankinystės aspektų. Nes niekas gi nesididžiuoja, kad gyvena varge. Arba kad ne gyvena, o tik murkdosi pasaulyje, kurio nesupranta.
Filo, 2013-01-08 12:08:56
Štai jums paties Budos kvietimas būti savarankiškiems:
_“Do not believe in anything simply because you have heard it.
Do not believe in anything simply because it is spoken and rumored by many.
Do not believe in anything simply because it is found written in your religious books.
Do not believe in anything merely on the authority of your teachers and elders.
Do not believe in traditions because they have been handed down for many generations.
But after observation and analysis, when you find that anything agrees with reason and is conducive to the good and benefit of one and all, then accept it and live up to it.”_
~The Buddha
Filo, 2013-01-08 12:33:20
Kančios priežastis — troškimai (tanha).
Troškimai kyla per dalykų prigimties nematymą, kitaip tariant, per neišmanymą (avidyā).
Kūniškas geismas yra tik vienas iš gausybės troškimų, kurie mus supančioja ir neleidžia išsivaduoti iš Atgimimų rato.
Filo, 2013-01-08 12:34:25
Kai žmogus pramato žemiškų dalykų prigimtį (t.y. visa ko laikinumą, kintamumą, susietumą), tai jam atsiveria platesnis matymas, gilesnis visa ko supratimas, kuris kažkada gali atvesti į tikrąjį prabudimą. Jei atbudęs tampa “panašus į daržovę”, tai į ką tada panašus giliai miegantis?
petras, 2013-01-08 12:57:22
jei ąžuolas gilėje miega :)) tai gal tada į gilę (sėklą) panašus ?
Burgis, 2013-01-08 13:01:14
Filo: kiti gal ir murkdosi, o aš tai gyvenu! Ir ne varge, o palaimoje.
Filo, 2013-01-08 13:11:21
Nieko, praeis.
Burgis, 2013-01-08 13:25:42
Filo: gal ir praeis, bet jau būsiu pagyvenęs. O kam nepraeis? Kitoje reinkarnacijoje atlygins?
Filo, 2013-01-08 14:17:14
Griežtai žiūrint, budizme tokiam dalykui kaip krikščioniškas “atlyginimas po mirties” atitikmens nėra, nes nėra nei Teisėjo, ir nei to, kam reikėtų atlyginti.
Taip, budistiška karmos samprata Dieviškam Teisingumui artima, bet toks “objektiškas” skirstymas budistams nebūdingas. Nes paprastai kalbant, budizme siela nėra atskiras vienetas, kaip induizme ar krikščionybėje.
Galima teigti, kad budizme siela yra ne objektas, o procesas. Tarytum verpetas. Kuris neturi savo atskiro identiteto, o tik yra dalis visaapimančios Vienovės.
Taigi, mes kaip tas verpetas nuolat sukamės, savo aukštį, gylį, plotį, turinį įtakojam veiksmais, sprendimais, mintimis, jausmais, norais, intencijomis. Ir, priklausomai nuo to, ką tuo savo verpetu nešam, pritraukiam atitinkamus dalykus į tą savo tikrovę, kurią vadiname gyvenimu.
Bet nėra tokio brūkšnio (mirties), už kurio staiga verpetas lūžtų ir taptų iš principo kitoks. Ne, verpetas tas pats, tik vos ne vos kitoks, šiek tiek kitaip, gal dar ir kitur…
Verpetams niekas jokių atlyginimų neskirsto, jis tiesiog aukštesnių jėgų ir dėsnių veikiamas natūraliai nuslenka į jo einamąjį būvį geriausiai atitinkančią aplinką — ar tai būtų kuris iš Pragaro pasaulių, ar Pusdievių, ar Žmonių, ar kitas. Taip, tai priklauso, žinoma, nuo atbudimo, nuskaidrėjimo laipsnio. Kol verpetas nesąmoningas, tai jis tėra aplinkinių jėgų produktas.
Bet neprimkit per rimtai. Tikiuosi religijotyrininkai neužsigaus. Čia tik mano bandymas paprastai nusakyti tai, kas, šiaip jau, reikalautų įmantrios terminijos. O dar ir tų budizmų visokių yra.
Rasa, 2013-01-08 16:11:37
🙁 Perskaičiau viską viską, patiko, ir ties paskutiniu Filo sakiniu, kad daug tų budizmų yra, va kaip sugalvojau: jei kas nors mokosi iš Budos, gaunasi budizmas, o jei kas nors mokytųsi iš Rasos, tai kas gautųsi? 🙁 Rasizmas? Net susinervinau 🙁
Burgis, 2013-01-08 16:30:29
Rasai: tai aš ir esu rasistas!
Arvydas, 2013-01-08 20:04:00
Ne ,p.Burgi-Jūs esate -budistas.Kodėl? Todėl ,kad pradedate nuo neigimo !!! (” kodėl aš NESU budistas).Tai tipiškas budistinis mąstymas (negatyvus).Tokia diagnozė.Dabar belieka nustatyti ,ar Jūs Dzen ar Dzin budistas (aš rekomenduočiau -Dzin).Kas dėl to rasizmo-prisijungiu-aš irgi rasistas-rasa -tikra šmaikštuolė,vis pralinksmina.
Arvydas, 2013-01-08 20:07:06
Atleiskit ,kažkaip išėjo Rasa iš mažosios (labai neatsargiai pasielgiau su Ragana).Rasa,Rasa ,Rasa-labai gražus vardas.
Arvydas, 2013-01-08 20:45:45
beje -iš kur tas …jis rengėsi nusižudyti-gal Jūs čia apie Cveigą (kuris išties nusižudė Argentinoje),sužaidęs paskutinę savo šachmatų partiją ir sušokęs paskutinį tango su savo savižudybės partnere…Žmogui tiesiog buvo labai gėda priklausyti vokiečių tautai ,kuri sukėlė karą su iki tol neregėtais žmonių žudymo mąstais.
jovita, 2013-01-08 21:30:47
Oi kokia idomi tema. As kaip tik si savaitgali ziurejau filma apie budizma ir mano sunaus draugo mama buvo uzejusi, – ji yra budiste is Tailando. Per daug supaprastinu, bet as taip issiaiskinau budisma:
-
Gyvenime mes niekad nebusime pilnai viskuo patenkinti.
-
Zmones kencia, kai per daug ar “neteisingai” nori.
-
Viska galima subalansuoti.
-
Protu ir teisingais iprociais balansuok troskimus, siekimus ir tai, ka jau turi, nes viskas laikina, bet tuo paciu pasaulis ir gyvenimas yra nuostabus!
Aisku, labai paprastai as cia paaiskinau, bet man toks budizmas tinka:)))
Vladas, 2013-01-08 21:33:54
B.B. Pastebėjau, kad nesižavite citatomis, bet šiuo atveju sunku nepacituoti Krišnamurčio:
“Kai save vadinate indu, musulmonu, krikščioniu, europiečiu ar kuo kitu, esate neramūs. Ar matote, kodėl esate neramūs? Nes atskiriate save nuo likusios žmonijos. Kai atskiriate save pagal tikėjimą, tautybę, tradiciją, tai sukelia prievartą”.
Gal ir neblogai, kad nevadinate savęs budistu:)) Tada tikimybė, kad esate ramus aiškiai padidėja:)
Burgis, 2013-01-08 22:20:16
Arvydui: taip, aš esu dzin-budistas – man dzin… 🙂
O apie H.Hesės ketinimą nusižudyti perskaičiau „Sidhartos“ komentaruose. Kažkokie labai keisti ir įdomūs komentarai…
Vladas, 2013-01-08 23:29:52
Ieškoti – tai turėti tikslą. Bet rasti – vadinasi, būti laisvam, atviram pojūčiams, neturėti jokio tikslo.
Hermann Hesse. „Sidharta“
Superinė citata:) Ačiū B.B. Ir koks skirtumas ar H.Hesė pritaria tai minčiai, ar ne. Aš jai pritariu. Kiek supratau, Jūs – irgi. Ko dar trūksta??
Man, pvz. visada džiugu, kai randu elegantiškai suformuluotą mintį sutampančią su mano paties požiūriu. O kas jas pritaria ar nepritaria…, koks gi skirtumas???
Rasa, 2013-01-09 00:08:28
Vakar buvau filme 3D. Šiti filmai labai gražūs, ir kartais net nesinori gilintis apie ką jie, nes taip gražu tie vaizdai trimačiai 🙂
Taigi, ko gi ten rodė? Visko rodė! Vienas mažas žingeidus berniukas vaikščiojo po visas bažnyčias ir visokiais tikėjimasi domėjosi, nes jam buvo įdomu. Tada tėtis, kuris nebuvo religingas, jį protingai mokė, kad negalima taip, kad reikia pasirinkti kažkurį kelią, nes kitaip tarsi neturi jokio. Užaugęs tas berniukas labai gražiai kai ką papasakojo (bent man gražu). Jo mintis buvo maždaug tokia- Dievas yra vienas, jis tiesiog yra, tarsi namas, o tikėjimai, religijos- tai tarsi vieno didelio nuostabaus namo kambariai, išpuošti skirtingais raštais, skirtingai apstatyti… Jei gyveni nuostabiame name, gali nueiti ir pasigrožėti visais kambariais, visuose bus savaip malonu ir niekas ten niekam nemaišo… Na, gal aš čia dar pagražinau nuo savęs bepasakodama, bet aš taip tai supratau 🙂 Tai va. O atvedė tą berniuką pas Dievą galiausiai didelis piktas (na tai sąlygina, tas “piktas”) tigras… Taigi kiekvieno žmogaus tikėjimai, pasaulio ar Dievo pažinimo keliai skirtingi, bet visi jie puikūs.
O budizmas- labai puiki religija. Ji moko matyti visą pasaulio grožį menkuose daiktuose, moko jį įžvelgti apelsine ir lotose, žmoguje ir rasoje. Ji moko nekamuoti save nesibaigiančiais klausimais, pav. o kur augo šita gėlė, o kokia jos spalva, o kas ją atnešė, o už ką, o kada ji nuvys ir bla bla bla… Budizmas moko paimti gėlę, nutilti ir tiesiog į ją žiūrėti… Be žodžių, ramiai ir giliai. Tik tada gali pamatyti, pajausti visą jos grožį ir pasaulio grožį joje. Pamatyti saulę, kuri ją šildė ir lietų, kuris ją gaivino, žemę, kuri ją maitino ir dangų, į kurį ji stiebėsi…O paskui tokiomis pat akimis reikia pažvelgti ir į kitus dalykus, į visą pasaulį… Ir tiesiog gėrėtis tuo, koks jis nuostabus! Su viskuo kas jame yra. Ir žinoti, kad visa yra viena, visa surišta ir harmoninga. Visa yra amžina ir visa yra laikina…
Pamenat, kaip mokė senoliai apie tai, kaip visa yra surišta? O juk tai tik kitas to pačio namo kambarys )
“Žemė kėlė žolę,
Žolė kėlė rasą,
Rasa kėlė pasagėlę,
Pasagėlė – žirgą.
Žirgas kėlė balną,
Balnas kėlė raitą,
Raitas kėlė kepurėlę
Senai motinėlei.”
Vladas, 2013-01-09 09:22:13
Sveika, Rasa. Tavo papasakotas filmo siužetas priminė man vieną Justino Marcinkevičiaus eilėraštį. Manau jis derėtų ir su pradiniu įrašu, bet pabandysiu prie jo prieiti kiek iš tolo.
Prieš gerus aštuoniasdešimt metų Lietuvos kaimo žmonės (tokių tada buvo absoliuti dauguma) turėjo labai aiškius autoritetus: Daktatras, Mokytojas, Viršaitis ir Kunigas, palaikantis tiesioginį parapijos ryšį su Aukščiausiuoju.
Šiais laikais situacija iš esmės pasikeitė: didžioji dalis neemigravusių tautiečių gyvena miestuose; daugelis turi ne prastesnį išsilavinimą ir matę pasaulio ne mažiau nei jų šeimos gydytojas ar jų vaikučius mokantys pedagogai; klebonams pradėjus mišias laikyti ir pamokslus sakyti ne lotyniškai, bet lietuviškai, vis dažniau pastebime, jog ir jie kartais nusišneka ir labiau nei sielos išganymu rūpinasi bažnyčios bei asmeniniais finansiniais reikalais; o apie pagarbą vietiniams politikams geriau nei nekalbėti.
Bet atrodo daugeliui žmonių autoritetų poreikis išliko. O gal būt tai poreikis suprasti kokio „tikėjimo“ esi tu pats? Dar platesne prasme – suprasti kas esi?
Pastaruosius keletą metų gan aktyviai domėjausi įvairiomis psichologijos mokyklomis, lankiau mokymus ir seminarus. Gal būt ne ieškodamas autoritetų, bet panašių į save, ar vertybių sistemos, artimiausios mano paties pasaulio suvokimui? Iš pokalbių su bendramoksliais supratau, jog kažko ieškau ne aš vienas. Bent keli bendramoksliai savo paieškas apibūdino taip:
„Jau atrodo atrandi tikrą Mokytoją kurio pažiūros ir mintys visiškai priimtinos, bet po kiek laiko pamatai, jog kažkas ne taip. Ieškai toliau ir vėl ta situacija kartojasi“.
Kita mintis atrodo irgi apie tai:
„…ir man vis sukosi abejonės, kai blaškiausi kadais po seminarus ir nesupratau – kodėl vietoje gyvenimo pagerinimo, didesnio aiškumo, pritaikius jas(metodikas) gaudavau tik dar didesnę tuštumą ir abejones“.
Ar apie tai kažkada galvojo Poetas galime tik spėlioti, bet kiekvienas talentingas kūrinys yra daugiaprasmis ir turi ne vieną „dugną“, tad leidžiu sau tikėti, kad eilėraštis ir apie tai ką rašiau aukščiau.
AUTOANALIZĖ
Justinas Marcinkevičius
Jau iš daugelio šaltinių mano gerta.
Netikėtai abejot imu,
Ar dar verta, ar iš tikro verta
Vandenį laikyt pažinimu.
O tokia nežemiška didybė
Žemėje, žolėj ir žmoguje!
Niekas niekam nieko nepavydi,
Nes kiekvienas pilnas savyje.
Nes kiekvienas didelis kaip lašas,
O visi- su saulėm artimi.
Niekada žmogus nebuvo mažas,
Jeigu jis tik buvo savimi.
Mintys kaip ir paukščiai mėgsta aukštį,
Prijaukintos tupia į rankas.
Kam jūs mokot savo mintį šliaužti,
Kas už mintį atsakingas?
Kas?
O mįslingi amžiaus labirintai,
Peraugę į didmiesčių gatves!
Pažiūrėkit-
Jau, atrodo, švinta,
O kažkas dar ieško pats savęs.
Arvydas, 2013-01-09 09:49:34
Šiais “demokratiniais” laikais vyrauja nuomonė,kad visiems yra prieinama viskas-deja,deja ,deja.Štai ,pavyzdžiui,toks paprastutis dalykas ,kaip išmintis-prieinamas darosi tik nuo….60 metelių.Iki tol,broleli mielas-gali būt nors tris kart sidharta ir lankyt nors 33 guru-šios durelės ,tau uždarytos.Todėl ir reikia ,pradžiai išmokti gerbti “žilą plauką”,gyvenimo patyrimą.Dabar valstybę tvarko įvairūs pienburniai,pagal savo LYTINIUS poreikius.Jie čia nekalti,tiesiog ,tokiu gyvenimo tarpsniu -šios liaukos vyraujančios.Tai ir daro mūsų gyvenimą tokiu “spalvingu” ir kvailu-vyksta nuolatinis RUJOJIMAS.Išmintis ateina tik tada ,kada aistros aprimsta.Kita vertus-gerai daro tas jaunas žmogus ,kuris RUOŠIASI.Baisiausia ,kas gali įvykti žmogui-tai pasenti ,o išminties taip ir neįgyti.Todėl Saliamonas ir sakė-viskam -savo laikas.Palaiminti tie ,kurie sulauks išminties…
Vladas, 2013-01-09 11:27:27
Arvydai, spėju, daugumai žinoma, kad “Išmintis ateina su metais”, bet deja kaip ir pats rašai “Kartais metai ateina vieni”:(
Tad vargu ar vien “žilas plaukas” suteikia teisę reikalauti besąlygiškos pagarbos. Manau turėtume gerbti vieni kitus nepriklausomai nuo amžiaus. Ir nemanau, kad visi jauni žmonės savo ir kitų gyvenimus tvarko vien “pagal savo LYTINIUS poreikius”, kaip tavo atveju.
Beje, apie privalomą pagarbą vyresniesiems yra labai įdomus psichologės Genovaitės Petronienės straipsnis:
http://www.psichologas.info/filosofiniai/besalygiska-pagarba-tevams-ir-jos-pasekmes/
Arvydas, 2013-01-09 11:51:21
Lytinio gyvenimo pančiai – štai kur esmė (čia ne vien pagal budizmą).Žmogus yra šiais pančiais suraišiotas,bandymas vaizduoti “laisvą” tik juoką sukelia.Kas dėl “besąlygiškos pagarbos”-tai ,žinoma,kad tik nedaugeliui amžius į naudą,daugumai ,atvirkščiai-tai veda prie visiško MARAZMO.Tačiau pagarba rujojantiems-dar juokingesnė.Vis prisimenu Maiklą Džeksoną-kurs vis spiegdavo už klyno pasiėmęs-jis labai taikliai perteikė kas yra “karalius’-o juk ir buvo popso karaliumi.Taigi pabrėžiu dar kartą -būtent VISI jauni žmonės tvarko savo “reikaliukus” pagal šį “esminį instinktą’-netgi tie ,kurie visiški impotentai ar iškrypėliai…Toks štai budizmas.
Hubris, 2013-01-09 12:09:12
Bravo, Arvydai, Bravo 🙂
petras, 2013-01-09 13:33:26
gyvūnai, artimiausi mums, gamtos sukurti, dievų neturi ? (tai gal realiai jų ir nėra ?:D) o žmogus galėdamas mąstyt, bando pabėgt nuo gyvuliško prado ir patapt kažkuom kitu. tačiau žvelgiant į žmoniją, sekasi ne per geriausiai 🙂 esminiai klausimai kol kas neatsakykit, bet gal atsakymų į juos ir nėra.
Filo, 2013-01-09 15:27:57
Išmintis ateina ne su metais, o su įveiktais gyvenimo iššūkiais.
Neitin imlus, bet patogiai apsikamšęs žmogelis gali nugyventi amžių ir suprasti nieko. O kitas gali per metus įveikti tiek, kiek ne kiekvienam per gyvenimą duota.
Yra ir kitų dalykų. Tokių kaip atsineštas žinojimas.
Taip kad, mieli seneliai, nesikelkit į padanges be laiko.
Burgis, 2013-01-09 15:35:51
Filo: „Taip kad, mieli seneliai, nesikelkit į padanges be laiko.“ Gerai jaučiatės taip parašęs?
Filo, 2013-01-09 15:38:15
Tiesą sakant, nelabai.
Filo, 2013-01-09 15:58:16
Atsiprašau.
Burgis, 2013-01-09 15:59:10
Filo: 100 balų!
Vladas, 2013-01-09 16:16:17
Filo, aš esu žilas dviejų anūkių senelis ir man visai patiko tavo komentaras. Ypač gera mintis, kad išmintį lemia įveikti gyvenimo iššūkiai. Aišku, ypatingai retas atvejis, kad kažkas per metus įveiktų daugiau iššūkių, nei vidutinis tūlas pilietis per kokius keturis ar penkis dešimtmečius.
“Atsineštas žinojimas” mano manymu tai ne kas kita kaip tikėjimas, kad kažkokios ne iš savo patirties gautos žinios yra teisingos. Bet čia jau kita tema.
Ir visai nesuprantu, kodėl taip greitai susigėdai dėl frazės apie “mielus senelius”? Bent man, kaip seneliui, ji visai nepasirodė užgauli. Greičiau žaisminga:)
Filo, 2013-01-09 16:50:05
“Rašyk ne taip, kad tave suprastų; rašyk,
kad būtų neįmanoma suprasti neteisingai.”
– Epiktetas
Naivus isitikinimas, 2013-01-13 16:02:54
Jus tikras sadomazochistas ! 🙂
lol, 2013-01-14 09:57:00
Filo, pagaliau gavote “į kaktą” šaunu, džiaugiuosi, kad bent suvokimo netrūksta jog kartais perlenkiate lazdelę