*
– Seneli, ar tu vaikystėje buvai gražus? – paklausė Mildutė.
– Taip, aš buvau gražus. Kaip tu.
Ir vis tik po to paaiškinau plačiau, kodėl panelės manimi beveik nesidomėjo: buvau nedidelio ūgio (ir dabar ne modelis…) ir buvau neturtingas. Paaiškinau suprasdamas, kad jau dabar mano aštuonerių metų panelė su savo draugėmis aptarinėja svarbiausią gyvenimo temą…
***
Kodėl, na, kodėl jau paaugliai ir paauglės neriasi iš kailio (ne visi, tiesa…), kad patiktų priešingos lyties atstovams? Kodėl būtent atstovams, o ne vienam kuriam atstovui? Juk dar tikrai nesirengia tuoktis, gimdyti vaikus…
***
Todėl, kad gamta liepia repetuoti.
O, kaip aš pavasarį matau tas repeticijas!
Ir jūs matote, nesiginčykite. Tik man svarbu, kaip jūs į tas repeticijas reaguojate. Todėl ir bandau jus pamokyti – reaguoti reikia labai jautriai, labai subtiliai, labai nuoširdžiai! Kad tik nesubjaurotume to, kas šviesaus ir gero laukia tų jaunuolių ateityje. Kad tik nepaskatintume jų viską supaprastinti, suvulgarinti. Kad tik jie neimtų mėgdžioti savo „stabukų“ (realios ir virtualios tikrovės), kurie patys dažnai jau yra viską sugadinę…
***
O pavasaris ūžia ir šniokščia! Ir taip gražu aplinkui! Ir tie jauni žmonės – nuo pirmokų iki abiturientų – tokie gražūs. Ir jie man labai svarbūs.
Atsakymai
Rasa, 2016-05-10 21:24:24
_Tai žydi migdolas
Matei? Gundantį grožio rausvumą matei?
Kūno aistringo slapčiausią rausvumą matei
nėriniuos…
(B. Burgis)
☺ Migdolai nuostabūs… ☺
Burgis, 2016-05-10 22:14:13
Rasai: ačiū!
ainana, 2016-05-11 09:14:51
http://www.delfi.lt/news/daily/education/seimo-komitetas-siulo-atideti-ktu-rektoriaus-rinkimus.d?id=71233906
skaitytojas, 2016-05-11 11:17:55
Tikriausiai per anksti nupurškiau dar žydinčią slyvą kaimo sodyboje-papurčius žiedlapiai byrėjo,bet nebuvo parudavę… Nors tikuosi,bent kiek vaisių užsimegs. Primityvus pragmatizmas nugalėjo,bandžiau koreguoti gamtos algoritmą… Bet žydinčio augalo grožis nemažiau vertingas,nei uogienės pilni stiklainiai… O ši nuotrauka įkvepia kūrybai.
Lina, 2016-05-11 12:46:52
Čia tikrai nuostabiai parašėte – žinoma, kad tai repeticijos… Žiauru kartais darosi matant mergaites neriantis iš kailio (dažnai ir iš drabužių). Žinau, kad negaliu jiems nieko sakyti – jie manęs juk neklausė, todėl nesakau… Tada bijau žiūrėti į juos, kaip rašote, ne “subtiliai”. Todėl dažnai stebiu juos, o vyresniems bandau paaiškinti, kad taip turi būti, kad ir mes taip atrodėme būdami jauni SAVO SENELIAMS tėvams (čia aš tikrai pagarbiai turiu omeny). Kad viskas ir priklauso nuo to, kieno – jauno ar vyresnio žmogaus – akimis žiūri į pasaulį 🙂