Kalbu apie gimnazistus. Bet ar jie tikrai uždaresni už, pavyzdžiui, mane mokyklinio amžiaus? Tikrai ne! Bet panašu, kad kai kurie uždaresni už dešimtmečiu ankstesnę kartą. Pagaliau nesvarbu – uždaresni ar ne, kalbant apie visus, bet svarbu, kodėl tie, kurie tikrai nelinkę bendrauti, yra tokie.
*
Bandysiu įžvelgti kelias priežastis.
-
Jie daug kartų jau nukentėjo nuo savo atvirumo. Atvirumo tėvams, mokytojams, draugams. Kai kuriems iš jų direktorius yra priešas tiesiog pagal apibrėžimą…
-
Patyčios dėl atvirumo dabar yra kandesnės, aštresnės. Atviraujantį kai kurie aplinkiniai laiko tiesiog išdaviku. Arba mažvaikiu.
-
Atvirauti galima tik internete, anonimiškai, kas to nežino? Jauni žmonės nesupranta, kaip galima vienodai bendrauti ir virtualioje, ir realioje erdvėje.
-
Paauglystėje, aplink siaučiant kapitalizmui, kai kuriems ima atrodyti, kad jie, jų tėvai yra nevykėliai: visi gražūs, o aš ne; visi visko (parūkyti, pagerti, „pasimylėti“…) moka, o aš ne; visi yra turtingi, o mes ne…
-
Jie tiesiog nebemoka bendrauti: kalbėti, klausinėti, juokauti… Kiek kartų per dieną moksleivis atsakinėja žodžiu? Nejuokinkite – per dieną! Per savaitę, per mėnesį jis nė karto neatsakinėja!
***
Yra ir daugiau priežasčių, bet ne jų analizė svarbiausia. Mums svarbiausia – nenusivilti jais, neatstumti jų, neišduoti jų. ir viskas bus gerai!
Atsakymai
Burgis, 2014-09-06 09:07:38
Pritarsite?…
Rasa, 2014-09-06 11:11:57
🙂 Galvoju apie tai, kiek suaugusių yra išties pasiruošę išgirsti atvirai kalbančius? Ypač paauglius 🙂 Mažai. Dažniau jie apgaudinėja ir save ir kitus sakydami, kad jie to atvirumo nori.
Atvirumas- įdomi tema. Kartais jis gąsdina. Dažnai jis gąsdina. Galvodama apie atvirumą, dažnai prisimenu vieną seną seną diskusiją senoje KTUG DL, kai mamka (tokiu slapyvardžiu rašęs žmogus) pasakojo direktoriui, kaip skiriasi Dedalas nuo Ikaro, t.y. direktorius nuo jos, ir apie tai, kaip “…pelenais pelenėja… ir liks… tik kelione prieš vėją, kol išdegins akis…” (nepamenu eilių, kurios buvo ten parašytos, pamenu tik šias nuotrupas iš jų). Bet labiausiai pamenu, kad vaikai geranoriškai jai sakė: nekalbėk taip, nekalbėk, sužeis tave. Jie nesišaipė. Jie išsigando už ją. Jos atvirumo.
Atvirauti reikėtų tiek, kiek esi nepažeidžiamas. Gal būt.
🙂 Dėl paauglių atvirumo… Gal būt tėvai turėtų pasirašyti sutartį, kad mainais į atvirumą, jie sumokės paaugliui mažiausiai 1000 lt. kaskart, jei pasakys daugelio jų mėgstamą frazę: “Ar aš tau nesakiau?!” 🙂
Kvaz, 2014-09-06 14:08:07
Direktoriau, ne į temą, bet būtų įdomu išgirsti Jūsų nuomonę apie šią diskusiją: http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2014/09/05/atviras-pokalbis/36294
Burgis, 2014-09-06 15:53:41
Kvaz: vakar išklausiau šį įrašą. Su manimi labai retai pasitaiko, kad klausyčiau 40 minučių įrašo, bet šį kartą išklausiau: gi mūsų Rokas kalbėjo, gi mūsų kolega direktorius kalbėjo…
*
Man neetiška kritikuoti kolegą direktorių, bet tikrai nesu jo pusėje! taip, sutinku, internetas labai pakeitė ir vis keičia žmones, bet ar dėl to turime grįžti į balanos gadynę? Džiaugiuosi, kad Rokas kelis kartus vos ne pažodžiui pacitavo mane: mes, mokytojai, turime išmokti gyventi šiuolaikiniame pasaulyje ir mokyti moksleivius jame gyventi teisingai, o ne skatinti juos atsisakyti fantastiškiausių laikmečio išradimų.
*
Priminsiu pavyzdį: skaičiau Haruki Murakamio knygoje apie tai, kad Curtis Fuller puikiai trombonu groja „Five Spot After Dark“. Kaip man iš knygos suprasti, koks tai kūrinys, kaip jį groja? „Įlindau“ į internetą ir pasiklausiau! Štai kaip mes dabar turime gyventi, kolega Sauliau Jurkevičiau!
Kvaz, 2014-09-06 17:33:57
Mano nuomone, Jurkevičiaus pasakyti minusai yra labai stiprūs. Jaučiu tai tiek ant savęs, tiek ant savo bendraamžių. Internetas hipnotizuoja, blaško ir kaip Jurkevičius minėjo, siaurina atminties diską galvoje. Tai toks antgamtiškas dalykas, kuriuo dar didžioji dauguma nemoka gerai naudotis. Ir iš tikro, kaip ir Rokas minėjo, reikia mokyt vaikus juo naudotis!
Burgis, 2014-09-06 19:17:44
Kvaz: minusai stiprūs tik silpniems! Kolegai Sauliui reikėtų prisiminti, ką parašė N.Gogolis savo „Revizoriaus“ pradžioje: „Nekaltink veidrodžio, jei snukis kreivas.“ Niekas neniekina, nepeikia lėktuvų dėl to, kad nemoka jais skraidyti…
ainana, 2014-09-07 23:55:44
Jurkevicius jaunesnis, jis ko gero geriau suvokia
Regina A, 2014-09-08 00:08:02
Internetas – ne lėktuvas. Jis dabar tik paspirtukas – prieinamas kiekvienam. Bėda tame, kad jaunuolis mano, kad moka juo važiuti, tik nepastebi, kai pradeda juo suktis kaip voverė rate: tuščias laiko leidimas internete bukina, atsiranda priklausomybės ir t.t. Nukenčia ir silpni, ir stiprūs.
Būtent, kad mokytojai turi mokyti atsisakyti interneto, jei jo NEREIKIA, jei galima be jo išsiversti. Medikai jau kelia aliarmą – vaikai nebebėgioja kieme, nebežaidžia lauke, nebendrauja natūroj, o tik internete; jie susikūprinę džiūsta prie kompiuterio susikūprinę
Regina A, 2014-09-08 00:19:25
Suaugusieji turi mokyti vaikus SAIKO – su saiku niekas nekenkia. O tėveliai, deja, nuo mažumės nekontroliuoja vaikučių, neriboja laiko prie kompiuterių – tėvai džiaugiasi, kad vaikas tyliai sėdi prie kompiuterio užsiėmęs. Tėveliai net nežino, kad vaikas nemiega per naktį, sėdi prie kompiuterio. Ateina raudonom akim į pamokas (jei ateina).
Nežino tėveliai, kad grėsmės ištikro didelės: nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio vis labiau vaikų regėjimas prastėja, krypsta stuburai, psichologinės įtampos didina vaikų jautrumą. Agresyvūs žaidimai skatina agresiją natūroj.
skaitovas, 2014-09-08 08:38:49
Licėjaus direktorius tiesiog užsikonservavęs tuose laikuose, kai tapo direktoriumi.
petras, 2014-09-08 11:48:57
Regina, evoliucijos proceso nesustabdyt niekam 🙂
petras, 2014-09-08 14:19:42
Regina, internetas tėra “kompiuterių” tinklas. galim pavadint tai įrenginiu. ir laiko jame leisti neįmanoma. laiką suryja interneto teikiamos galimybės.
Sutinku, kad nereiktų visa galva nert į “internetą” (t.y. išlaikyt saiką), bet manau žmonės vis daugiau laiko jam skirs (kaip ir mobiliakams, planšetėms, kompiuteriams ir t.t.) ir nuo pat mažens augs su šiais įrenginiais. jums jie kelia mažą baimę, o tiems kas gimė su jais, tai visiškai natūrali aplinka bus.
Milda, 2014-09-08 16:27:10
Įdomu būtų išgirsti direktoriaus nuomonę apie internetą tada, kai jo anūkai pradės eiti į mokyklą ir “sėdėti” internete… Kaip kontroliuoti, kai internetas prieinamas visur ir visiems. Ar Jūs tada žinosite, ką veikia inetrnete vaikas ir kiek laiko jis ten praleidžia? Gal tualete sėdėdamas žaidžia žaidimus ir ne tik vaikams. Neduoti telefono? VISI turi… Mes neduodam. Ašaros. Tik tėvai, kurie turi paaugliukus, gali apie tai kalbėti, kiti, manau, tik teoriškai gali samprotauti apie interneto (ne)naudą. Mes mokom naudotis internetu, bet dar yra aplinka (draugai)… Ankstyvoji paauglystė – labai jautrus amžius. Net ir Rokas prieš kelerius metus neturėjo galimybės naudotis internetu visur-visada… Didesni jvaikai jau atsparesni ir kritiškesni.
Burgis, 2014-09-08 16:32:48
Mildai: o kas apsaugo mane nuo pornografijos internete?…
Tėvai, seneliai vaikus turi labai mylėti, tiek mylėti, kad vaikai nenorėtų nuliūdinti juos mylinčių žmonių elgdamiesi taip, kaip tie žmonės nenori…
Suprantu, kad idealo nepasieksime, bet mano formulė būtent tokia. Juk ir aš vaikystėje daug ko netinkamo nedariau tik dėl to, kad įsivaizduodavau, kaip nusimintų mama, mano geri mokytojai…
Milda, 2014-09-08 16:43:40
Mes labai mylime savo vaikus, bet jie labai smalsūs. Ką Jūs bepamatysite internete jau taip nepaveiks, kaip kad mažą vaiką veikia.
Rasa, 2014-09-08 16:51:10
Mildai: nežinau kiek jūsų vaikui metų, bet kodėl neduoti? Kankinimas neišmokys sąmoningumo 🙂 O jūs kankinat pačia tikrąja prasme. Nebet kažką tas jūsų vaikutis prisidirbo. Nes daug tėvų taip baudžia vaikus- atimdami telefonus 🙂 Kodėl paprasčiausiai nesikalbat ir nesusitariat?
Milda, 2014-09-08 17:07:07
Vienuolika. Telefoną duodam, bet tokį, kur nėra galimybės prie interneto prisijungti. Kalbamės, tariamės… Deja, smalsumas didžiulis, o dar kai viskas taip lengvai prieinama… Ir juk niekas nesužinos, kur buvai ir ką veikei…
Rasa, 2014-09-08 17:17:21
Burgiui: buvot geras vaikas 🙂
Sąžiningai bandžiau prisiminti ar man kada rūpėjo, kad mama nesijaudintų… Prisimenu tik baimę, kad ji vėl milijonas pirmą kartą pasius… 😛 Žinoma prisimenu ir tai, kad jei nenori liūdinti tėvų, jie turi apie daugelį dalykų žinoti kuo mažiau 🙂 Čia į temą, kurioje komentuojame.
Niekada neauklėjau vaikų taip, kad jie elgtųsi vienaip ar kitaip dėl mano didesnio komforto. Iš vaikučių pusės gražu nenoras liūdinti tėvelių, iš suaugusių pusės tai manipuliavimas vaiko jausmais būtų, “mynimas ant sąžinės”.
Reikia mokyti teisingai elgtis ne dėl mamos, tėčio ar tėvynės, o dėl jo paties, reikia stengtis kažkaip išmokyti jį tai suprasti. Kad teisingai, gerai elgtis visuomet sunkiau, bet labiau apsimoka 🙂
Nors išties tai manau, kad kiekvienas vaikas labai individualus, su kiekvienu galbūt ir reikia elgtis kitaip 🙂
Saula, 2014-09-08 17:30:31
Pritariu Mildai. Labai gerai suprantu Jus, Milda. Kiek paauglių klaidžioja per naktis po interneto platybes! Kaip rašo Regina A., ateina nemiegoję, akys raudonos: „Mokytoja, visą naktį prie kompo…“. Pirma mintis: „Gal vaikas tėvų neturi?“…
Vaikų psichika labai jautri (nepalyginsi su B.Burgio :-)). Hormonai šėlioja, smalsumas paima viršų prieš tai, kad nuliūdins tuo artimuosius – jie įsitikinę, kad tie artimieji nesužinos!
Petrai, nežinai problemos masto.
Esu IT mokytoja. Ar žinote, kiek 12-13 m. vaikų jau turi nepagydomą LIGĄ – priklausomybę nuo kompiuterio, nuo komp. žaidimų, nuo žiniatinklio (interneto paslaugos). Tai kažkodėl yra slepiama, bent jau informacija neskelbiama. Aišku, yra įstatymai, bet juk bauginanti statistika gal paskatintų domėtis šia problema.
Ir tik tada tėvai ir vaikai pamato, kai atsitinka bėda (jau tada vėlu ką nors pakeisti).
Net ir suaugusiems nutinka taip – prieš porą metų 3 kurso gabus informatikas turėjo mesti mokslus dėl priklausomybės nuo PC. Grįžo į savo rajoną. Dirba statybose paprastu darbininku.
Giedrius, 2014-09-08 21:33:39
Kodėl jie uždarėja? Paaugliai… Vien atkeli ausį ir jau girdi, kaip jie tavo gyvenimą geriau už tave žino. Prognozuoja viską rudeniop, ir dar taip įtaigiai… Beviltiška darosi. Geriau užsidedi ausis, ir įsiklausęs, iš vidaus, vėl supranti – kad ruduo čia ne tau – nesi tu nei kelmas, nei medis. Taškas. Aš pats irgi taip neištverčiau. Nes pirmą dienos pusę būnu darbe, o antrą sukuosi prie savo projektų – mokausi to paties, ko ir magistrai aukštosiose – negerai? Turiu tam motyvacijos ir noro – neturiu sakysit? Moku, sugebu ir nebijau taip gyventi – gal ne, geriau žinote? Bet čia vėl atsiranda koks kinziulis ir mokyti pradeda kitaip… Laikausi nuomonės, kad apie tokius dalykus geriau visai ne kabėti, o daryti. Bet tada vis vien kimba prie to uždarumo – nori žinoti, ką galvoji, nors būna dar nei pats nežinai, ką galvoji ir ar gerai galvoji. Kam reikalingas tas rezonansas triukšme? Suprantu dabar, kad debesims išsklaidyti reikia laiko, kaip ir tiems medžiams prabilti.
petras, 2014-09-09 08:51:14
Saula, o kokius jūs pasiūlytumėte problemos sprendimo būdus ?
ne humanitaras, 2014-09-09 16:33:00
Jau prieš gerus trisdešimt metų, kai augau, turėjome priėjimą tiek prie kompiuterių, tiek prie kompiuterinių žaidimų, baisių ar žiaurių filmų, pornografijos, gana lengvų pinigų ir t.t. ir t.t.
Todėl nuoširdžiai nesuprantu čia išsakomo kompiuterių demonizavimo. Kompiuteris nei kiek ne pavojingesnis nei gatvė ar kiemas.
O nuo užsiciklinimo ties viena veikla geriausiai padeda įvairios veiklos išbandymas. Juk nenorėsi valgyti vien mėsainius, jeigu paragausi įvairesnio maisto.
Tiesa, užsiciklinimas vienoje veikloje turi ir teigiamą pusę.
Regina A, 2014-09-10 21:07:17
@ne humanitaras
Kokius „gerus 30 m.“? Rašote, kad Jūs iki 1984 turėjote „priėjimą … prie kompiuterinių žaidimų, baisių ar žiaurių filmų, pornografijos, gana lengvų pinigų“? 🙂 Turbūt JAV? Nes Lietuvoje ir po 1984-ųjų dar keletą metų važiuodavau į FTPI, kad išsiųsti elektroninį laišką 🙂 O žaidimas buvo „gyvatėlės” lygio 🙂
Regina A, 2014-09-10 21:15:53
Niekas nedemonizuoja PC. Kalbama apie paaugliams kylančias realias grėsmes, kurios Jums, ne humanitare, paauglystėje nepakenkė. O labilesnės psichikos vaikams pakenkia. Nesuprantu, kodėl dėl to ginčijamės, jei tai yra, jei tai tikrai egzistuoja.
Ir jei priemonės ir pastangos gali išgelbėti nors vieną vaiką, jos aukso vertos.
Ne veltui vasario pradžioje organizuojami Nacionalinė saugesnio interneto diena, Pasauliniai saugesnio interneto renginiai, kad atkreipti „nesusipratusių“ piliečių dėmesį į problemas.
Paprastai tie, kurie netiki, atiki tik tada, kai jų artimas žmogus pakliūva į bėdą, arba kai pats savarankiškai gerai įsigilina, pasidomi.
Regina A, 2014-09-10 21:17:08
klaidos pataisymas „Patiki“
ne humanitaras, 2014-09-10 23:01:46
Regina, taip, iki 1984-ųjų jau žaidėme kompiuterinius žaidimus (gyvatėlės lygis kuo puikiausiai tiko) ir žiūrėjome video filmus per video grotuvus. Lietuvoje, Kaune.
Saula, 2014-09-12 00:56:26
ne humanitaras prajuokino: „prieš gerus 30 m. kai augau, turėjome priėjimą tiek prie kompiuterių, tiek prie kompiuterinių žaidimų“. Kokių kompiuterių?! SM-4, ESM ar Minsk prieš 30 m.? Gal nuosavą SM-4 turėjote, kad prieidavote? 🙂 Be suaugusių priežiūros sėdėdavote kokiame MII? Gal ir per naktis (lyginate su dabartiniais)? Žaidimų buvo 2-3 primityvūs. Interneto paslaugai www kovą suėjo jubiliejus 25 m. (į Lietuvą dar kokius 5 metus jis keliavo). Video, TV. Radot su kuo lyginti!
petras, 2014-09-12 08:14:49
Vietoje 30 metų atgal imkit 15 metų ir viskas 🙂 nepražus tie jaunuoliai. nebent vienas kitas, bet tai ir be interneto, be komp. žaidimų, būdavo vienas kitas nuklydėlis.
ne humanitaras, 2014-09-13 21:10:56
Na gerai, pripažįstu kad įmanoma poros metų paklaida. Tarkime prieš 28 metus geimindavom, tad na maximum 1986, tikrai ne vėliau. Manau kad visgi anksčiau.
Ne SM-4 ir ne jokiame MII. Atari, ZX-Spectrum. Prieš Atari berods dar kažkokį žaidimų kompiuterį draugai turėjo, su nuolat lūžtančiais džoistikais. Ir žaidimų ne trys o bent dvidešimt, čia gal Atari o gal tame “prieš Atari”, jau sunku prisiminti. ZX-Spectrumuose tai jau apskritai bile kiek žaidimų ir jau toli gražu ne primityvūs.
Regina A., 2014-09-13 22:28:55
Nepalyginami mastai. Nepalyginamos grėsmės. Nesiginčykime. Netrukus tuo įsitinkinsime…
RiVa, 2014-09-14 07:22:57
Apie tuometinius mastus galima orientuotis pagal straipsnį apie “ZX Spectrum” lietuvišką kopiją: http://www.grant.lt/ltsr/2009/08/18/lietuviskas-personalinis-kompiuteris-santaka-1988/.
Regina A., 2014-09-15 00:28:59
Esu prisidėjusi prie „Santakos“ kūrimo 🙂 Šaunūs buvo jaunystės laikai!