Kodėl pasauliui reikia maištininkų?

Čia ne aš sugalvojau tokią temą – tai šiandien abiturientams pasiūlyte tema. mano akimis – labai gera tema. Gal todėl kol kas visi apklaustieji abiturientai ją ir pasirinko.

*

Bet aš juk maištininkas! Negaliu nesikabinėti. Pažiūrėkime, kurių autorių kūryba priskirta šiai temai.

„Autoriai pasirinkti: A.Mickevičius, V.Kudirka, Maironis, J.Biliūnas, J.Savickis, B.Krivickas, J.Aputis“.

Na, dėl A.Mickevičiaus aišku – reikia įsiteikti lenkams. „Litva, otčizna moja“… Ką tokio maištingo parašė Adam Mickiewicz? „Pan Tadeusz“? Nežinau… Bet tai mano problema…

*

Kuo maištingi V.Kudirka, Maironis, J.Biliūnas? Iki šiol maniau, kad šių autorių kūrybą žinau tiek, kiek reikia išsilavinusiam žmogui, bet dabar labai suabejojau…

*

J.Savickio ir J.Apučio nekomentuosiu – per mažai žinau. Noriu tikėti, kad abiturientai žino daug daugiau…

*

B.Krivicko visai nežinau. Bet tai – vėl mano problema. Svarbu, kad jį kaip iškilų lietuvių rašytoją gerai žino lenkai, latviai, prancūzai ir vokiečiai. Svarbu, kad moksleiviai visą gyvenimą žinos – B.Krivicko kūryba padėjo jiems baigti mokyklą.

***

Maištininkai, aš jums primenu: šuns balsas į dangų neina. Privalai priklausyti valdančiajai partijai arba remti ją. Tada tave išgirs. Maža to, tada galėsi pats sudarinėti egzamino programą. Nesvarbu, ką esi skaitęs…

***

Trumpai apžvelkime kitas temas.

Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?

Taip ar ne, abiturientai? Už kurios pusės gynybą daugiau gausite? Neapsirikite pasirinkdami! Reikia atspėti, kurioje pusėje tikrintojai…

*

Kokį Lietuvos mitą kurią skirtingų epochų rašytojai?

Just. Marcinkevičius kūrė Lietuvos mitą?! Nežinojau… Ir Maironis, ir V.Krėvė, ir S.Geda? Tikriausiai kūrė J.Radvanas, bet aš apie jį nieko nežinau, sorry… Ko gero, lenkai žino…

*

Miesto vaizdavimo kaita lietuvių literatūroje

Profesionalu… Dorėninis, jonėninis stilius…

Atsakymai

Burgis, 2013-06-03 14:35:07

Galintiems įvertinti…

jamaica, 2013-06-03 14:39:40

J. Radvanas sukūrė “Radviliadą”.

Burgis, 2013-06-03 14:42:15

jamaicai: neskaičiau… Tik „Iliadą“ skaičiau…

Iš arčiau, 2013-06-03 14:46:48

Labai lengvos temos. Reikia J.Biliūno maištininkų temoje? Bus… Tas pats “Kliudžiau”. Lanką pasigamino? Pasigamino. Į katytę šovė? Šovė. Galima į katytes šaudyti? Negalima. Negražu. O jis šovė! Nusižengė visuomenės normoms 🙁

O mano laikais egzamine buvo įrašyti nosines raides, kirčiuoti ir kablelius dėti 🙂

Giedrius, 2013-06-03 15:46:35

„15-os m. išėjau iš mokyklos, o dabar esu dviejų technologijos universitetų garbės daktaras. Kur kas paprasčiau tapti daktaru nesimokant universitete, negu daug mokytis universitete, kad gautum tą laipsnį“ (Richardas Bransonas)…

Burgis, 2013-06-03 15:53:05

R. Bransonas, B. Geitsas ir panašūs į juos yra kaip tie išlošusieji loterijoje: aš laimėjau milijoną, ir jūs bandykite! Jei nepasiseks, ką padarysi…

sms, 2013-06-03 16:18:00

Na nežinau, šio veikėjo kelionės po Lietuvą metu nusipelnė pagarbos du žmonės: B.B., kuris nenuėjo susitikti, o pasiliko su anūkėmis ir ta moteriškė, kuri išvijo jį iš savo pievos. O apie KTU, tai nėra komentarų, nes, kad tapti mokslų daktaru turėti vieną kitą milijardą manau neužtenka. Tai nėra tapatūs dalykai, netgi sakyčiau nesusiję.

Burgis, 2013-06-03 16:19:24

sms: ne, manęs neišvijo! Gal ir kėsinosi, bet, pamačiusi su kuo susidūrė, atsitraukė… :-)))

sonata, 2013-06-03 16:24:09

sms: šeštadienį tame skandalingame forume vienas pranešėjas išsireiškė maždaug taip: “Lietuvių humoras yra ciniškas”. Na taip… nes po garbės daktaro titulo suteikimo pagalvojau – ar seras sumokėjo už laipsnį, ar KTU sumokėjo už reklamą.

sms, 2013-06-03 16:28:28

Na ne Jus išvijo, o R.Bransoną. Manau Jums toje pievoje būtų geriau sekęsi, pieno greičiausiai būtumėt gavęs.:)

Giedrius, 2013-06-03 16:48:10

“pavydolei…”:)

ak, 2013-06-03 17:13:28

R. Bransonas – niekas man. Absoliutus niekas. Tai tik milijardo parodymas ubagams. Ir net už tai jie milijardieriui turėjo daug ir brangiai sumokėti. Nes jei paskaitoje bilietai kainavo po 5 – 10 tūkst litų kokie kvailiai jos klausėsi? Jei KTU tikrai suteikė Brensonui garbės daktaro vardą – aš Burgiu rekomenduočiau niekad tame universitete nedirbti, o savo sūnui neleisiu jame studijuoti – nes KTU valdžia tuo parodė savo visišką bestuburiškumą…

Abiturientė, 2013-06-03 20:41:07

NEC taip palengvino mums egzaminą, kad duodami 7 autorius pasirinkti – pasirūpino, kad mažiausiai trys jai tiesiog netiktų. Kaip jūs ir sakėte, tema apie maištininkus gal ir gera, priešingai nei pasirenkamieji autoriai. Bet rašyti reikėjo apie juos.. Kitaip gresia absoliutus nulis.. Ir mes parašėme kažką, o dabar viskas vertintojų rankose.. 🙂

Regina D., 2013-06-03 23:13:55

Deja, viskas ne vertintojų, o vertinimo instrukcijos, patvirtintos NEC direktoriaus įsakymu, “rankose”. Ta instrukcija sako, kad aukščiausi taškai duodami tik tada, kada mokinys remiasi privalomo autoriaus esminėmis temomis ir problemomis, o ne detalėmis ar smulkmenomis. Ponas Burgis teisus – autoriai netinka duotoms temoms. Biliūnas – maištininkas??? Na, nebent “Pirmutinis streikas” tiktų (deja, jau 20 metų tai neprograminis kūrinys 🙂 ) Aputis maištininkas? Bet jis juk tęsė biliūniškąją tradiciją. O kur Putino “Altorių šešėly” kalbama apie atlaidumą?

Dar žiauresnės literatūrinio rašinio temos: Donelaičio “Metuose” Karaliaučius, kaip miestas, tik paminimas; be to, reikia remtis privalomo autoriaus kontekstu – tai koks, sakykit, šiai temai kontekstas iš Donelaičio biografijos? Nežinot? Nulis už kontekstus!

P.s. Egzamino programoj “žadama”, kad autoriai egzaminui bus parinkti iš lietuvių literatūros. Sakykit, nuo kada Adomas Mickevičius ar Česlovas Milošas lietuviai?

loreta, 2013-06-03 23:51:10

Gerb. Regina, Jūs teisi:) Neperkelsime čia savo lituanistinių problemų, bet gal Biliūno “Laimės žiburys” tiko maištininkų temai, vis tiek tie kopėjai į kalną maištavo, neklausė nieko ir siekė laimės. Susiejus su A. Kamiu, visai neblogai galima pasamprotauti.

shalikas, 2013-06-04 05:53:59

Kuo maištingas V.Kudirka? Kaip sakė toks ponas Radžvilas iš VU: “Tai, kad mūsų himne nepaminėtas Dievas – yra lietuvių tautos tragedija.” (man tai, žinoma, juoką sukėlė ir p. Radžvilas daugiau kartų keitęs savo vertybinę dialektiką per 20 metų, nei mano mergina – batelius, tikrai nėra inspiracijos šaltinis)

Jei rimčiau, manau, jog egzamino rengėjai šiais metais labai jau supolitikavo ir mėgino pagudrauti. Ir ne pirmi metai tas vyksta.

Galbūt tai tėra nepagrįstos mano insinuacijos, tačiau jau ne pirmi metai pastebiu lyg ir užslėptą ketinimą per lietuvių kalbos VBE sprausti abiturientus į tokį tautinį/tradicionalistinį naratyvą.

Ar kas nors tokią tendenciją pastebit?

Čia kaip mėginimas suplakti pilietiškumo/patriotizmo (žinoma, taip kaip “kažkas” jį “supranta”) skatinimą su istorijos mokymusi.

loreta, 2013-06-04 08:23:42

Shalikui: smagu, kad turite merginą:) Kudirka maištavo, dar ir kaip maištavo. Pasidomėkite, kodėl mūsų himne nėra dievo. Vyt. Kavolis laikė Kudirką vienu laisviausių žmonių lietuvių kultūroje (žinoma, nepalyginsi su, pvz., A. Strazdu, jei kalbame apie 19 a.). O laisvas be maišto netapsi. Dėl egzamino tendencijų sutinku.

Burgis, 2013-06-04 08:33:42

Reginai D.: šis Jūsų komentaras – atgaiva mano širdžiai. Ačiū! Labai svarbu, kad komentuotų profesionalai!

Darius M, 2013-06-04 08:40:57

A. Mickevičius:

“Aš niekados vienos tėvynės nemylėjau.

Myliu visus, visus! Ir žmones, ir tautas!”

Maironis:

“Pavojuj motina-tėvynė;

Ateina audra iš pietų!

Tai lenkas, išgama tautų,

Mums neša pančius ir žudynę,

Dvarų ieškodams prarastų.”

Labai jau skirtingi “maištininkai” vienam rašiniui….

vaiv, 2013-06-04 09:18:33

Kudirka – maištininkas, nes pogrindyje leido “Varpą” ir spaudos draudimo metais ragino žmones kovot už Tėvynę. Krivickas – maištininkas, nes partizanas, sukilėlis, taip pat savo poezija žadino tautiškumą. Taigi, plačiau pasirėmus Kudirka, pacitavus tinkamas himno eilutes, pirma pastraipa, kad maištininkai reikalingi tam ,kad keltų tautiškumą išeina visai neprasta. žinoma kiti autoriai svariems argumentams yra labai jau ne į tema, nes nei asmenybės maištingos, nei jų kūriniai.

Regina D., 2013-06-04 11:35:24

Mielieji, rašinyje privalu remtis ne autoriumi, o jo kūryba. Nė viename programiniame Kudirkos kūrinyje nė su žiburiu nerasite maišto. Jei mokinys remsis tik asmenybe, jis gaus ABSOLIUTŲ nulį – egzaminas neišlaikytas.

Adefagija, 2013-06-04 12:02:14

Jeigu profesionalūs pedagogai abejojate tokių temų turinio atitikimu realybei, jų išpildymu ir pan., tai ką turėtų galvoti, ką turėtų rašyti ir kaip turėtų elgtis abiturientai? Ar ne laikas griauti iš pagrindų visą švietimo sistemą, iš esmės nustatant pagrindinę švietimo misiją -viziją, ir iš naujo kuriant realias, gyvenimui pritaikytas programas…Ir pagaliau atsakyti į klausimus: 1.Ko turi išmokyti pradinio mokymo programa; 2. Ko turi išmokyti pagrindinio mokymo programa; 3. Ko turi išmokyti viduriniojo mokymo programa.

P.S. Paskutinis skambutis buvo paženklintas itin skaudžiomis abiturientų netektimis. Viena iš nelaimių čia http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/nelaimes/nuskendusius-abiturientus-i-amzinybe-palydejo-ir-dangaus-asaros.htm

Sakoma, kad vienas iš jų nemokėjo plaukti…

Tai gal vietoj tokio nesąmoningo lietuvių kalbos egzamino geriau būtų įvestas fizinio pasirengimo egzaminas.

Aš tikrai nejuokauju, bet ar mūsų vaikai mokomi būtent to, kas gyvenime yra būtina?

Agne, 2013-06-04 12:08:17

Sveiki, gal galite padeti… rasiau kodel pasauliui reikia maistininku, ir vienoje pastraipoje neigiau kad maistininkai gali prarasti savo gyvybe, turi atsakyti uz savo veiksmus, remiausi koncentracijos stovykla baliu sruoga, kaip manote ar labai paslydau???? labai pergyvenu, gal galite pakomentuoti…

loreta, 2013-06-04 12:09:24

Baikit čia tais absoliučiais nuliais švaistytis, išvis neaišku, kas tat yr:) Remtis autoriumi, vadinasi, kontekstą vaikai galėjo pagal Kudirkos biografiją parašyt, kaip ir už ką jis iš kunigų seminarijos buvo pašalintas, kodėl atsisakė į Maskvos universitetą važiuot, kokia to jaunatviško maišto kaina jo gyvenime ir ar to reikėjo pasauliui (mums). Tikriausiai visa yra jo atsiminimuose (reikia pasigint), taip kad jokio žiburio čia nereikia ir net ne kontekstas, o normalus rėmimasis kūriniu išeitų. Aš taip pat vertinsiu ir jokiu būdu stengsiuosi to nulio nerašyt.

loreta, 2013-06-04 12:10:32

Pasigilint:)

Burgis, 2013-06-04 12:29:26

Aš čia sėdžiu ir tyliai keikiuosi… Baisiais žodžiais keikiuosi! Kas liepė abiturientams rašyti taip, o ne kitaip?! Kas tie (tos) pusdieviai (deivės), kurie prisiėmė sau tokią teisę ir galią?! Kada, po velnių (atsiprašau…), abiturientas galės rašyti taip, kaip galvoja, rašyti taip, kaip apie ką nors (pavyzdžiui, apie perskaitytas knygas) kalba su draugais, su tėvais? Kokios čia, po velnių (atsiprašau…), gali būti įžvalgos, sąsajos, kokia gali būti prievarta suprasti taip, o ne kitaip?! Koks niekšelis gali man nurodyti, kurių autorių kūryba turiu grįsti savo teiginius?! Ar jūs nematote, kad ir šiemet tam egzaminui geriausiai tinka E.M.Remarko „Vakarų fronte nieko naujo“?

Vargšai vaikai…

Niekšai švietimo vadai!

Užuojauta balsą (o gal protą?) visai praradusiems mokytojams…

Adefagija, 2013-06-04 12:49:27

Būtent! Lietuvių kalbos egzaminas turėtų būti konstruojamas visiškai kitaip, -tai laisvos temos, laisvu stiliumi…Ir vertinama turi būti pagal tai, kaip žmogus taisyklingai, raiškiai ir įtaigiai moka reikšti savo mintis raštu; kiek žodžių tam panaudoja, kokia rašyba, skyryba, koks stilius; kaip analizuoja, skaido ir sintezuoja , etc. Temos galėtų būti parenkamos ekspromtu, kompiuteriu , net kiekvienam skirtinga.

Tik tokiu būdu galima išugdyti mąstantį žmogų. O konkrečių rašytojų kūrybos analizė yra literatūros kritikų duona, kurie jau ruošiami aukštosiose mokyklose.

shalikas, 2013-06-04 19:10:45

“Ta instrukcija sako, kad aukščiausi taškai duodami tik tada, kada mokinys remiasi privalomo autoriaus esminėmis temomis ir problemomis, o ne detalėmis ar smulkmenomis. ”

Kaip suprasti “privalomą autorių”? Jei gerai pamenu, prieš penketą metų reikėjo pasiremti bent dviem autoriais, iš kurių bent vienas būtų lietuvis.

Ar šitai pakeitė ir dabar konkrečiai nurodoma, kuriais autoriais reikia remtis?

Ice, 2013-06-04 19:36:10

Sveiki. Dabar duodami 7 autoriai ir vienu iš išvardintu tu privalai pasiremti,o kitką pasirenki savo nuožiūra. Tarmime,gimnazijoje rašėme rašinį ,,Kaip gyvenimas išbando žmogaus dvasinę stiprybę?”(J.Biliūnas, B.Sruoga, V.Krėvė). Aš kaip pagrindinį autorių pasirinkau B.Sruogą,o kitose pastraipose rėmiausi E.M. Remarku ir L.Tolstojumi. Beje, reiktų nemaišyti,kad yra dviejų tipų rašiniai ir jiems yra skirtingi reikalavimai. Surinkau 47 taškus ir tai būtų 94 balai. Bet vėlgi, aš esu prieš šią sistemą, nes ji žlugdo kūrybingus žmones, versdami juos įlįsti į durnus rėmus.

Lola, 2013-06-05 22:16:40

O kaip jums atrodo – mokiniai skaitys klasikus per pamokas, jei galės remtis kuo nori? Didžioji dauguma rašinių bus lėkšti ir pilni tuščiažodžiavimo. Ar esate tokie naivūs ir manote, jog visi tokie jau dideli skaitytojai ir nevaromi sėda prie knygų? Gera čia purslotis ir maištauti (maištininkai:)). Verčiau sugalvokite tokį racionalų pasiūlymą, kad būtų aišku – egzamine turi pademonstruoti tai, ko išmoko per dvylika metų. O dabar atseit tegu rašo, ką nori. Tai ko tada mokyti per pamokas? Kokius autorius? Ir kam jų reikia, jei gali rašyti ką nori?

Burgis, 2013-06-05 22:25:37

Lolai: aš Jums atsakysiu, bet plačiai atsakysiu, o dabar neturiu laiko…

ak, 2013-06-06 09:48:31

V. Kudirka buvo maištininkas ne tik todėl, kad savo eilėraštyje nemini dievo vardo, bet todėl, kad smerkė caro priespauda rašė tuo metu uždrausta lietuvių kalba, leido laikraštį “Varpas” kuris buvo tuometinės valdžios draudžiamas, kalbėjo apie lietuvių tautą, kultūrą ( ją caro valdžia stengėsi nutautinti ir t.t. Mykolaitis buvo maištininkas nes viešai išdrįso atsisakyti kunigo sutanos, smerkė katalikų bažnyčia ir nebijojo pats likti pasmerktas bei bažnyčios prakeiktas.

Maironis, kuris idealizavo senovės lietuvą ir jos praeitį taipogi maištavo prieš tuometinės caro valdžios bandymą nutautinti lietuvius, Biliūnas – laimės žiburys, pirmutinis streikas – kiti jo apsakymai – už tokius galėjai ir kalėjiman patekti. Mickevičius dalyvavo slaptoje studentų draugijoje ir nors jo eilėraščiai lenkiški, bet laiko save lietuviu. Beje, jam rašant tokios rašytinės lietuvių kalbos ir nebuvo jis net išmokti jos negalėjo…

Stud.ktu.lt, 2013-06-06 10:18:03

Sutinku su Lola. Autoriai turi būti privalomi, privaloma būti perskaičius tą literatūrą. Jei nebūtų privaloma, visi rašytų apie Harius Poterius ir Gandalfus. Beje.. Niekas nedraudžia rašyti + apie kažką kitą. Visada galima, net privalu, pasiremti kokiu girdėtu įvykiu, straipsniu, galbūt net filmu.

O į Kudirkos maištą galime labai plačiai žiūrėti. Nebūtų melas, jei sakytume, kad jis maištavo prieš žiaurumą, rodė skausmo ir smurto beprasmybę. Tikrai geras įvertinimas už tokį interpretavimą būtų 🙂

Stud.ktu.lt, 2013-06-06 12:00:20

Oj, kaip atsiprašau, ne Kudirkos, o J. Biliūno, turėjau omeny*

shalikas, 2013-06-06 18:08:32

“Dabar duodami 7 autoriai ir vienu iš išvardintu tu privalai pasiremti,o kitką pasirenki savo nuožiūra.”

Kokia mat įdomi dichotomija – “Kodėl pasauliui reikia maištininkų?” ir “Jūs privalote.”

Tai štai kodėl pasauliui reikia maištininkų, kad nebūtų taip, jog Tu privalai kažką daryt, ypatingai kai neaišku nei kodėl, nei kam to reikia.

Būčiau rašęs rašinį, greičiausiai patį egzaminą ir būčiau pasirinkęs kaip temą, kodėl pasauliui reikia maištininkų. Ir galėtumėt remtis čia net ir kontraversiškiausiais pavyzdžiais:

„Pavojuj mokslų motina-kūrybingumas;

Ateina audra iš egzaminų centrų!

Tai prievarta, žudikas mokinių,

Mums neša pančius ir beskonybę,

Tiesų ieškodams paprastų.“

(dėkui Dariui už įdomią citatą – niekad nebuvau to skaitęs)

Bet grįžtant prie lietuvių kalbos egzamino, mums jį 2008-aisiais taipogi keitė. Ir džiaugėmės labai, bent jau kai kurie iš mūsų, o kiti pasidžiaugė ir po egzamino, kai suprato, kad gali pasiremti ne tik autoriais, bet ir televizija, meniniais filmais ir kitais dalykais (smerksit? Bet žmonės ne vienodi – ne visiems tas pats patinka, o tuo tarpu su knygom, tai kaip su vynu: gali sakyti, kad Tau nepatinka, bet jo yra tiek daug, kad tai paprasčiausiai reikš, kad savo Tu dar neatradai.)

Pati praktika, man regis, yra labai žalinga. Geriausiai tą pačią atsakomybę ugdo laisvė, nes negalėsi nieko apkaltint, kai turėsi visą laisvę daryt, ką nori, tik save. Bent jau už rezultatą. Ir rezultatas tada ne NEC’ui reikalingas, o tik Tau pačiam.

Dabar 12-a klasė yra pati nuobodžiausia. Nes joje nieko nemokoma, tik ruoštis egzaminui. Tik gerai išlaikyti egzaminą. Vertinimų sistemos, kriterijai – ir mokslas tampa lyg biurokratija. Ypač keista, kai šiais laikais net ir jaunimo pop-literatūra ginčytinai yra tikrai ne prastesnė už Biliūnus ir Maironius (kalbu apie tokius rašytojus kaip Haruki Murakami, Paulo Coelho ir panašiai). O dabar dar ir privalomų egzaminų reikia mat 4-oje, 8-oje klasėje.

Ir mokykla tampa tiesiog konvejeriu.

Čia gal toks retorinis klausimas: jeigu moksleivis būtų nepasigrindęs Biliūnų, bet būtų pasigrindęs Mahatma Gandžiu arba Nelsonu Mandela – už ką jį švietimo sistema baudžia, kai jis tokiu atveju, bent mano nuomone, parodytų gerokai didesnę nei vidutinybės erudiciją?

Vat laukiu dienos, kai į Informatikos egzaminus nešim savo kurtas programėles (ar bent jau vietoje kažką paprasto gaminsim), į literatūros – savo kūrybą, o į istorijos – savo interpretacijas.

O ne spręsim “teisingus uždavinius”, rašysim “teisingus tekstus” ir apskritai viską “teisingai suprasim”.

O tai baigus mokyklą ir pačiam yra sunku, nes Tu žinai “kaip daryti”, bet nė velnio nežinai “ką daryti”…

Lola, 2013-06-07 17:57:58

Keistai šalikas mąsto. Kas gi draudžia pasiremti filmais (tik jau ne muilo operomis), istorinėmis asmenybėmis, istoriniais įvykiais? Pirma Nec svetainėje perskaitykite vertinimo instrukciją, tada čia svaičiokite. Rašant samprotaujamąjį rašinį TIK vienoje pastraipoje privaloma remtis tuo, ko mokeisi 11-12 klasėje, juk brandos atestatą ketinama gauti. Norite pasakyti, kad nereikia klasikos? Visą klasiką į šiukšlyną? Na , tikri proto bokštai. Visose pasaulio mokyklose literatūra studijuojama, o mat Lietuvoje to nereikia. Egzamine turi būti tikrinama tai, ko mes mokome. Galėtų palikti vien literatūrinį rašinį – tada gal bent jau skaitytų kūrinius. Ir dar – nuo kada švietimas turi orientuotis į “patinka” – “nepatinka”, “noriu”-“nenoriu”. Gal programos ir egzaminai jums pageidavimų koncertas??? Tipiški vartotojai. Tokie ir gali mąstyti kaip šitame komentare ” “Nesąmoningas egzaminas. Pats jaučiaus tvirtai, nes žinojau, kad Sruoga jame bus, tai ėjau nusiteikęs gauti šimtuką. Tikrai žinojau. Ir štai, atėjo ta lemtingoji minutė, gavom temas… O ten… SRUOGOS NĖRA!!!!!!! O be jo aš daugiau nieko nemokėjau. Kad jūs žinotumėt kaip aš jaučiaus žiauriai, kokį pusvalandį laiko sėdėjau akis įbidęs į sieną tarsi vaikas negavęs žaislo. Akyse nebuvo ašarų, tačiau jos norėjo riedėti. Suspaudžiau tušinuką ir lengvu mostu leptelėjau temą apie maištininkus, galvoju, kad bent kažką iš atminties parašysiu… Nurimau. Pradėjau rašyti, įsijaučiau į rašymą, parašiau apie 400 žodžių ir likus 15 minučių nusprendžiau viską perskaityti, paieškoti dar klaidų… Ir ką? Temoje žodį ne taip perskaičiau!!!! Ten rašė MAIŠTININKAI, o aš visą KŪRINĮ rašiau apie maišininkus. Dar kai paprašiau žodyno ir ieškojęs sąvokos MAIŠININKAI radau aprašymą, kad tai yra toks rusvas drugys, kuris gyvena ant voratinklio, tai išvis pasimečiau. Rėmiausi gamtos tema. Bandžiau atsakyti į klausimą ar pasauliui reikia rusvų drugių, ###### pagalvojus… Nervas dabar taip ima. Neišlaikytas dar vienas egzaminas. LIUX” DDDDDDDDDDDDDD Pagal viską, man tikrai pasisekė “

Lola, 2013-06-07 21:02:01

O šiaipjau visas tekstas čia. Puiki ironija

http://www.demotyvacijos.lt/buna-gyvenime-ir-taip…-1578454.html?utm_source=google&utm_medium=demotyvacija.lt&utm_campaign=redirect

shalikas, 2013-06-07 22:45:35

“Norite pasakyti, kad nereikia klasikos? Visą klasiką į šiukšlyną? Na , tikri proto bokštai. Visose pasaulio mokyklose literatūra studijuojama, o mat Lietuvoje to nereikia.”

Na, Jūs mane spraudžiate į stereotipą. Esu tikras, kad bet kurią naktį prižadintas lietuvių kalbos egzaminą išlaikyčiau bent 90%. Niekada nesiruošiau nei kontroliniams, nei egzaminams, nes man tai yra principo reikalas. Bet aišku čia galbūt derėtų kalbėti ne apie mane (tad galbūt be ad hominem projekcijų ateičiai apsieisim – čia toks psichologinis savigynos mechanizmas, tai atsiprašau, jei pasirodė, kad aš kažką puolu).

Prieš porą metų teko dalyvauti PLB suvažiavime seime ir parašyti kalbą. Niūrius M.Adomėno, J.Oleko ir G.Kazakevičiaus postringavimus pakeitusi mano rašliava buvo pasitikta ovacijomis (skaičiau ne aš – tad natūralu, jog ačiū ir tam, kas perskaitė).

Ką aš noriu Jums pasakyti, kad literatūra, rašymas, man kaip vartotojui privalo būti įdomi. Ji privalo man kažką duoti. Nes taip, esate visiškai teisi – literatūrą aš vartoju. Nesvarbu – rašau aš ar skaitau, ji turi būti man įdomi. Ir nėra žmonių, kuriems tai nepatinka, yra tiesiog žmonių, kurie dar nerado, kas jiems patinka. Retorinis klausimas: ar, pavyzdžiui, literatūros mokytojai galėtų būti kas nors nuostabiau, nei pamatyti savo darbo vaisius – ištisą klasę, kuri mėgaujasi literatūra?

Atsimenu kaip skaičiau išgirtus Remarkus ir Biliūnus – ir nesupratau kame ten tas grožis (net jei ir patiko). Tada pakliuvo į rankas Oskaro Vaildo “Doriano Grėjaus Portretas” ir supratau, kad knygas galima skaityti ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad nori.

Mokykloje aš knygas gana uoliai skaičiau, su malonumu prisimenu, kad savo klasėje paprastai būdavau kone vienintelis, kuris sąžiningai viską perskaitydavo anglų literatūros pamokoms. Neįveikiau tik “Forsaitų sagos”, nes John Galsworthy gali būti Nobelio premijos laureatas, tačiau etiketės manęs nežavi – neradau aš ką ten suvartot.

Aš tikrai neteigiu, kad nereikia mums Biliūno, neteigiu ir kad “Forsaitų saga” yra prastas kūrinys. Džiaugiuosi, kad buvau su tuo supažindintas. Čia aš tik noriu pabrėžti, kad egzaminas ir švietimo programa yra du labai skirtingi dalykai. Pirmasis mums suteikia erudiciją, o antrasis parodo, kokius vaisius tai užaugino (ir negalima tikėtis, kad pas visus tie vaisiai bus vienodi).

Žinoma, su klasika reikia supažindinti. Savo šalies istoriją ir kultūrą reikia žinoti. Bet egzaminas jokiu būdu neturėtų būti lietuviškumo ar klasikos testas. Prisimenu labai gerai, kaip B.B. kažkada sakė, kad vargas tam žmogui, kuris gali kalbėti besiremdamas tik literatūra iš mokyklinio kurso.

Literatūra neturi papildomos “vertės” tik dėl to, kad ji yra lietuviška. Man labai patinka V.Mačernis, A.Nyka – Niliūnas, A.Škėma, R.Gavelis. Šiek tiek mažiau galbūt I.Šeinius, S.Parulskis, J.Marcinkevičius ir B.Brazdžionis.

Visa kita, atleiskite, tačiau į gulagą uždarytas aš Jums neparašysiu rašinio, kuris man patiktų. Jums galbūt ir patiks. Bet man – nepatiks.

Tai kaip jūs tikitės įvertinti mano potencialą (o tokia, vis dėl to, yra egzamino paskirtis) – kai jūs verčiat daryti tai, kas man nepatinka?

Juk tai tas pats rašymas yra. Iškyla dilema: ar Jūs norit, kad aš mokėčiau rašyti, ar Jūs norit, kad aš mokėčiau rašyti taip kaip Jums patinka?

Aš apversčiau šitą klausimą iš kitos pusės. Ar Jūs manote, jog mes esame tokie turtingi, kad galėtume sau leisti švaistyti talentą ir naikinti vaikų kūrybingumą tik dėl to, kad jis prastai atrodys “klasikos” (o esmė tai juk ne “klasikoje”, o “lietuviškume”) kontekste?

Ar lietuviai turi savo Tolstojų, Karsaviną, Nyčę, Kamiu, Frommą, Kantą, Vaildą, Gėtę, Bleiką?

Galbūt Jūs sakysite, kad turi, o aš sakysiu, kad tikrai ne.

Ir aš visiškai pritariu Jums, kad reikia vaikams priminti ir pasakyti, kad buvo ir kas toks buvo Maironis, Baranauskas ir Biliūnas. Jau vien iš pagarbos jiems patiems.

Bet XXI a. Jums padovanojo nuostabią galimybę “vartoti”. O jūs štai piktinatės, nes žodis “vartoti” Jums nepatinka. O man nepatinka Donelaičio “metai”. Aš esu pasiryžęs tris paras nemiegot ir Jums čia įrodinėt, kaip tai žlugdo vaikus, kaip Donelaičio “metai” tiesiogiai prisideda prie to, kad mūsų vaikai būtų neraštingi, kad jie SKATINA juos būti neraštingais. Aš noriu vartoti. Noriu taip vartoti, kad suvartojus visas tas “produktas” ilgai užsiliktų manyje. Knygos kurias man REIKĖJO perskaityti – buvo prievolė ir intelektualinė katorga. Knygas, kurias aš suvartojau, suvartojau nes norėjau ir nešiojuos su savimi kiekvieną dieną.

Ir Jūs galit daužyti į galvą ir nesutikt su manim. Bet esmė nuo to nepasikeis – egzaminas turi patikrinti lygiai du dalykus – ar vaikai moka argumentuoti ir ar jie moka rašyti. Tik tiek. Ir daugiausiai šansų tai išsiaiškinti turite tuo atveju, jeigu visų pirma leisite jiems tai pamėginti padaryti.

Švietimo programos aš neliečiu. Lai tai ne mano kompetencijai. Supažindinkit vaikus su visa klasika, kiek tik jos yra. Bet ar tai turi ką nors bendro su gebėjimu rašyti? 🙂

Summa summarum, mano pasiūlymas paprastas: supažindinti su kuo daugiau, bet leisti išsirinkti patiems.

Lola, 2013-06-08 00:06:13

Egzaminas netikrina kūrybiškumo. Tikrina konkrečias žinias ir gebėjimus. Kūrybiškumo neįmanoma įvertinti, jo nepamatuosi jokiais pažymiais, tad jis ir lieka šalia pasirengimo egzaminui. Kūrybiškieji gali dalyvauti konkursuose, rašyti savo malonumui ir pan. Tokia oficiali praktika. Kas Jums sakė, kad mokiniai negali rinktis? Jie gali argumentuoti savo mintis savarankiškai skaitytais kūriniais, Tik vienoje pastraipoje remtis reikia privalonu (iš sąrašo) autoriumi. Kita vertus, jūs labai menkai įsivaizduojate mokinių, kaip skaitytojų, patirtį. Daugelis nenori skaityti apskritai, nes yra jiems įdomesnių užsiėmimų. Sutinku, kad literatūra turėtų būti įdomi. Programų sudarytojai turėtų į tai atsižvelgti

shalikas, 2013-06-08 14:30:50

“Kita vertus, jūs labai menkai įsivaizduojate mokinių, kaip skaitytojų, patirtį. ”

– Aš kaip neseniai baigęs mokyklą, žinau, kad mokykla neretai sudarydavo nelabai kokį literatūros įvaizdį. Labai dar aišku džiaugiausi, kad pavyzdžiui mūsų auklėtoja pakankamai entuziastingai žiūrėdavo, kai kiti moksleiviai susirasdavo kažką, sakykim, egzotiško (kaip vidurinės mokyklos moksleiviams). Bet tie, kurie neturėjo motyvacijos skaityt, tai va ir liko susidarę tokį įspūdį, kad knygos ganėtinai panašios. Ir tie naratyvai lietuvių literatūroje itin panašūs – daugiausia kalbama apie lietuvišką kaimą, jų santykius, dar ten kokie partizanai įterpiami… Pavargsti nuo to paties naratyvo 🙂 Palyginimui pvz pamenu kai S.Rushdie “Paskutinis Mauro Atodūsis” perskaičiau, tai buvo irgi savotiškas “kultūrinis šokas”. Nes akiratis buvo itin siauras…

O oficialios praktikos nėra tam, kad jų nebūtų galima keisti. Bet tebūnie, lai išsiskirs nuomonės 🙂 Ir taip labai išsiplėčiau praeitą kartą 🙂

loreta, 2013-06-09 20:59:19

Nu nežinau, šalikai, gal Tu Br. Radzevičiaus “Priešaušrio vieškelius” paskaityk:)