Švedija yra tokia šalis, kurios sostinėje labai intensyviai dirba du mūsų šeimos advokatai:
Jie dirba ir pramogauja:
Jie dirba taip gerai, kad mūsų nė dviejų metukų neturintis anūkėlis Lukas jau irgi išmoko gerai dirbti ir mėgautis tuo, kad gyventi smagu:
Lukas žino, kad gyvena laisvoje ir labai demokratinėje šalyje, todėl net gali nurodyti kryptį dėdei Henrikui arba pamokyti šeimos draugę sudėlioti Lego:
Lukas netinginiauja: kiekvieną laisvą minutę jis mokosi skaityti lietuviškai. Sakau jums, sakau tiesą: labai pravartu mokėti dvi tris kalbas!
Sniegas tirpsta… Lukas jau dairosi patogios vietos priemiestyje – žada statyti sau namelį:
Taigi Švedija yra tokia šalis, kuri saugi seneliams ir anūkams, kurioje žmonės daug dirba ir džiaugiasi tuo, kad gali daug dirbti, kurioje žmonės bendrauja be jokio šešėlio dėl kalbų, rasių, kilmės įvairovės… O mudu su močiute kaskart nuvažiavę vis pasimokome, kokia bus mūsų šalis po … nežinau, po kiek metų. Bet bus taip!
Atsakymai
Aurelija, 2010-03-26 09:21:32
aha jie tikriausiai nemoka ir to mokesčio, kurį reikia mokėti už tai kad pusę metų savarankiškai ieškojai darbo o ne stojai į darbo biržą ranką ištiesęs…Liūdna…Bet džiaugiuosi už jūsų vaikus.
sonata, 2010-03-26 10:17:44
ten gerai, kur mūsų ner 🙂
isSvedijos, 2010-03-26 10:23:13
Tik nereikia skiest, kad Svedijoj rojus. Cia pilna savu, kitokio pobudzio problemu, kurios Lietuvoj atsiras uz keliu ar keliolikos metu.
giedrius m, 2010-03-26 10:30:50
🙂 Kaip gražu kur mūsų nėra. Kada nors linkiu pamatyti ir tamsiąją Švedijos pusę. Labai vertinga bendram suvokimui kad tai, ką parodėte turi didelę kainą 😉 Ir kalba ne apie mokesčius… Hint: ” žmonės bendrauja be jokio šešėlio dėl kalbų, rasių, kilmės įvairovės… ” – nėra visiška tiesa ir didelė problemos dalis.
is svedijos, 2010-03-26 10:49:06
smagu visurs, kai turistas esi. reikia pagyventi bent 10 metu, kad suprastum giliau ir diaugiau: yra ir geru, ir negeru dalyku, kaip ir visur.
D., 2010-03-26 11:07:49
Žinoma tik svečiuojantis šalyje, galima susidaryti visai kitą vaizdą. Pagyvenus joje galima kitokį vaizdą. Teko pačiam gyventi Vokietijoje, tai galiu pasakyti jog kiekviena šalis turi savo įdomybių. O šiaip galiu pasakyti jog man patiko. Kažkaip jaučiausi jog gyvenčiau kaip tarybų sąjungos laikais. Rajono laikraščiuose bendros įvairiausių būrelių nuotraukos, praktiškai jokių kriminalų (lietuviams turbūt nebūtų įdomu net skaityti :)). Patiko dar tai jog pvz buvęs miesto meras iš baro visada grįždavo su taksi, nors baras tik 3 km nuo namų, mašiną parvairuodavo kitą rytą. Į gimtadienį praktiškai visi svečiai suvažiuodavo su dviračiais (artimesni). O šiaip kultūrų skirtumas yra. Beje šiuo metu ten taip pat labai didelė problema su girtaujančiu ir smurtaujančiu jaunimu. Tad kaip kažkas rašė, gerai ten kur mūsų nėra.
Lina, 2010-03-26 11:15:36
Švedams blogai: mes galim seilę varvinti, žiūrėdami kaip jie gyvena, ir tikėtis kažko panašaus ateity, o jiems vargšams, matant savo bėdas, jau net nėra sektino pavyzdžio prieš akis 🙂
Darth Vader, 2010-03-26 11:20:37
O aš nenorėčiau, kad mano vaikai/anūkai (jei tokių bus…) augtų ten. Pirma, ko išmoktų – vartoti narkotikus. Darželyje. Pirmose klasėse būtų mokomi to (kas Švedijoje jau vyksta), kad heteroseksualūs santykiai yra iškrypimas, o teisinga tik lesbo/homo. 5 klasėje išmoktų, kad zoofilija nėra taip blogai, kaip kai kurie fanatikai piešia. 8 Mergaitė dar darželyje išmoktų, kad baisiausias įžeidimas – jei ją kas praleidžia: moteris ten negali norėti būti gražia. Ir jau paaugusį vaiką užmuštų koks beraštis, milijonines pašalpas gaunantis arabas. Ne, man geriau čia, šita netobula šalis, kurioje moraliai geriau nei Švedijoje.
giedrius m, 2010-03-26 11:27:29
Darth Vader : Na, nėra taip blogai kaip nupiešei, bet problema panaši – ten žmonės išmokomi slėpti savo neapykanta ir netoleranciją, todėl gana didelis depresuojančių ir nelaimingų kiekis. Ypač tarp švedų. Tokia jaunesnių, kiek pakeliavusių švedų nuomonė.
burgis, 2010-03-26 12:24:20
Smulkmena tokia: dukra ten jau bene 17 metų – nebesuskaičiuoju… Kita vertus – Švedija tikrai nėra rojus, ypač pripratusiems gyventi kitaip. Ten jie gyvena KITAIP, todėl tai ne vieną erzina. Ar aš norėčiau ten gyventi? Ne, aš jau negalėčiau… Bet jei būčiau 20-30 – labai norėčiau ir galėčiau!
Plinijus, 2010-03-26 12:28:08
p.Burgi, noriu paprašyti leidimo parašyti Jums: dar tik trečia Jūsų atostogų diena. Artėja Verbų sekmadienis, todėl noriu džiaugsmu pasidalinti .
Burgis, 2010-03-26 12:36:32
Parašykite, Gerb. Plinijau, (mygtukas – šalia) iki sekmadienio vakaro aš dar būsiu laisvėje… 🙂
Ramunė, 2010-03-26 12:41:16
p. Burgi, džiaugiuos, kad vėl atradau Jūsų įrašą:))
Manfredas, 2010-03-26 12:49:52
Labai patiko p. Burgio frazė: “nėra rojus, ypač pripratusiems gyventi kitaip”.
Plinijus, 2010-03-26 12:56:47
Labai ačiū. Net saulė kaip tik šiuo metu pasirodė.Šiandien puikus oras, + 11 laipsniukų Celsijaus. O, svarbiausia, dūšioje Verbų nuotaikos. Ir visada man ši šventė primena vaikų pradinių klasių laikus – tai turėjome MOKYTOJĄ. Grįš šį savaitgalį dabar jau studentai, tai nubildėsime sekmadienį į tą pačią Jų šv.Ignaco bažnytėlę.
Plinijus, 2010-03-26 13:49:41
Ir dar. Jūsų namuose yra toks kambariukas ant kurio durų kabo užrašas “Dingo”. Prisirinkę ten daug žmonių, prirūkyta. Sėdėdami šioje jaukioje, šventiškai papuoštoje svetainėje, per tą triukšmą net negalime apie nuostabią vaikų mokytoją paplepėti.
neringa, 2010-03-26 17:38:17
Drabstus ir talentingi zmones sugeba isikovoti sau nisa,bet kurioj saly.
O siaip tai visose salyse yra ir pliusu ir trukumu,Svedija ekomiskai yra stipri ir stabili,bet problema,kad ta demokratija iskraipoma ir leidziama per daug.Rukantys 12meciai,15metes jau nescios,jau nekalbu,kad nera jokios cenzuros ir per tv,interneta vaikai prisiziuri tokiu vaizdu.
Burgis, 2010-03-26 17:48:00
Plinijui: kažkodėl manau, kad Jūs – mano antrininkas (kur dingo “nepris…”?). Šiandien nemažai dirbau lauke – pavargau taip, kad net pailsėjau…
Plinijus, 2010-03-26 18:05:24
Oras geras- tiesa? Man taip pat teko laimė po lauką suktis, tuoj reiks lėkti studentus iš stoties parsivežti. Net pikta pasidaro, kad nebelieka laiko baisam pabūti!
Ne, nesu aš Jūsų antrininkas. Nenoriu. Aš noriu būti aš. Ir geriausia jaučiuosi tada, kai šalia esantis yra laimingas. Patikėkit, tai visiškai nekainuoja
Plinijus, 2010-03-26 18:36:09
Išbėgant retorinis klausimas: kuo skiriasi parduoti ir perduoti? Vienas parduoda sąrašą, kitas perduoda pasą. Padėkite man: kuris čia kvailys, atsiprašau “kietas”?. Žinau tik vieną – aš tai kvailys – nieko nesuprantu.
Plinijus, 2010-03-27 11:05:25
Sveikinuosi su visais ir džiaugiuosi, kad neįsivėlėte į mano klausimo diskusijas. Kadangi pridėjau dar vieną dieną prie savo gyvenimo patirties, tai šiandien galiu pasakyti ( sau ): tapau šiek tiek protingesnis. O dėl to skirtumo, tai abu atvejai yra verti pagarbos. Abi pusės žino ką daro, pagaliau, jie turi teisę tą daryti.
Šventės artėja…
Rasa, 2010-03-27 12:20:40
Plinijui: tai kad tave paskaičius atrodo, kad tau ir be švenčių kiekviena diena šventė :)) Šaunu.
Ir tuo pačiu pagalvojau: mes visi pratę manyti, kad optimizmas yra puikus, beveik idealus dalykas. Ar tikrai? Vakar pradėjau tokią knygelę Karaliaus (ne seimūno 🙂 vartyti, jo pažiūris gana sveikas ir gana kitoks. Pacituoti dabar negaliu, darbe aš 🙁
Plinijus, 2010-03-27 13:50:00
O, sveika Rasa! A.Karaliaus knyga iš ties puiki. Baik perskaityti – padiskutuosime. Tiesa, neištesėjau savo pažado: visada Tave pagirti . Pasitaisau. O, pasakyk dabar, kodėl A.Karaliaus požiūris kitoks? Aš galvočiau, kad toks pat.
( galiu atitrūkti porai valandų)
Rasa, 2010-03-27 14:29:10
Plinijui: aš dar darbe, negaliu dabar diskutuoti, dirbu gi jeigu ką 🙂
Plinijus, 2010-03-27 16:09:03
Rasa, labai geras pavyzdys visiems: darbe dirbti!
Rasa, 2010-03-27 21:32:33
Plinijui: dėl Karaliaus požiūrio į gryną optimizmą, tai jis rašo: “Aš gi tvirtinu, kad ir optimistai, ir pesimistai klysta. Bendras dalykas, kuris sieja iš pirmo žvilgsnio priešingas savybes, yra baimė.
Ir vieni, ir kiti bijo pasižiūrėti tiesai į akis.
Optimistai bijo blogų dalykų, nes tai sugadina nuotaiką ir priverčia jaudintis, o pesimistai bijo esamoje situacijoje pamatyti galimybes ir pozityvius dalykus. Kodėl? Kadangi tai reiškia, kad jiems reikės ką nors daryti. Paprastai, susidūrus su sunkumais, ir optimistai, ir pesimistai yra neveiklūs. Pesimistai nieko nedaro, nes jaučiasi bejėgiai ką nors pakeisti, o optimistai nieko nedaro, nes tikisi, kad viskas
susitvarkys savaime ir nėra ko išgyventi.”
Tai tiek maždaug, bet tik perskaičius knygą, kurią atsitiktinai man į el. paštą persiuntė žmogus, kuris net nepamena to, kad atsiuntė :), galėsiu pasakyti, gerai jis ką nors patarinėja ar nelabai. Pradžia pasirodė nebloga, ypač kai pasirodė toks posakis: “Spermamenas – atkaklumo įsikūnijimas” :))))
Plinijus, 2010-03-27 22:39:19
Rasa, žinai dėl ko gera man ši knyga? Tik dėl to, kad ji skatina mastyti! Aš elgiuos taip, kaip išmanau pats. Labai nemėgstu “bandos”. O kas dėl optimizmo, tai man tai yra tik “emocinis momentas”, tiesa, jis labai padeda. Būnant vienoje pozoje labai greitai galima ant šono nugriūti. Aš esu labai emocijų žmogus.
Mažytė pastabėlė- kai cituosime Karalių, parašykime – A.Karalius – iš nuoširdžios pagarbos jam.
Vaiva, 2010-03-27 23:30:09
Su visa pagarba A. Karaliui, neneigiu, protingas jis turbūt žmogus, bet kažkodėl užteko vieno jo vesto seminaro, kad tokią nuomonę suformuotų, jog dabar vos pamačius ar paskaičius kažką jo, tokia stipri atmetimo reakcija pasireiškia, kad sunku apsakyti. Ir ne dėl to, ką jis kalba (iš esmės yra ne vienas, kalbantis labai panašius dalykus, tiesiog kita forma, kuriems pritariu), bet tai, kaip jis save pateikia.
Povilas, 2010-03-28 14:29:54
dialogas.com: Kas yra pesimistas? Tai gerai informuotas optimistas. / Kas yra optimistas? Tai gerai instruktuotas pesimistas.
Rasa, 2010-03-28 18:42:36
Plinijui: na baigiau A. Karaliaus knygą. Ką manau? Ogi taip:
-
Ar tai gera knyga? Taip.
-
Ar pirkčiau ją ir norėčiau dar kelis kartus peržiūrėti? Ne.
-
Ar sužinojau ką nors tokio, ko nežinojau? Iš esmės ne. Tai tik priminimas dalykų, kuriuos žino beveik visi. Yra maloniau skaitomų knygų.
-
Ar ji ką nors pakeis mano gyvenime ir požiūryje į ką nors? Ne.
-
Ar rekomenduočiau ją skaityti kitiems? Galbūt tik vienai šiuo metu labai nusivylusiai santykiais, darbu ir gyvenimu moteriai rekomenduočiau, bet… Bėda ta, kad ji jos nelabai suprastų, nors atrodo visai nesudėtinga. 🙂
-
Kas labiausiai patiko? Apie moralę ir etiką.
-
Ar norėčiau sudalyvauti kokiam nors jo seminare? Sąžiningai norėčiau viename, apie pardavimus, bet ne už savus pinigus 🙂 Jei darbdavys siųstų, tikrai nueičiau 🙂 Savus turiu kur protingiau išleisti, va, batelių niekaip neįstengiu oksfordo tipo nusipirkt, o man baisiausiai jų norisi… Šūtka čia buvo 🙂
Išvada: man matyt lemta likti nesėkmingu žmogumi 😛 O gal tiesiog šiuo metu man norisi ramybės 🙂
Konkreti nauda: paskaičius apie tinginystę, prisiverčiau atsikelti ir pagaliau nusikabinus išsiplauti virtuvės šviestuvą :)))) Nes kitką susitvarkius, o tam rankos niekaip nekilo…
Plinijus, 2010-03-29 12:15:48
Sveiki! Va, sugrįžo mano klaviatūra iš atostogų ( buvau jai davęs poilsio dieną – Verbų sekmadienis gi ), tad vėl persimesiu su Jumis keliais žodeliais. Puikiai nuteikė sekmadienio naujienos iš Čikagos. Negali neskambėti tokios frazės: “Dirvos” laikraštis, tautinė sąjunga, premijos nusipelnęs lietuvaitis, linksmino Dariaus Polikaičio “Dainavos” ansamblis ( tai čia tas pats Darius, kuri mačiau “Roko marše” ? ). Smagu.
Rasa, dėkoju už tavo nuomonę. Visas mokslinis darbelis gavosi. Apie šią knygą nesakysiu nieko, aš jau pasakiau. Visada stengiuosi daryti taip: imu, griebiu, velku visokį niekalą ir metu į savo katilą. Ten verda, kunkuliuoja. Retkarčiais išjungiu, padarau revizija, kas nereikalinga – išmetu, jei matau, kad gali prireikti – palieku ( čia galioja auksinė taisyklė – sekantį kartą vis tiek išmetu ). Atsigręži atgal, žiūrėk, kažko buvo ir prireikę.
Rasa, 2010-03-29 20:09:13
Plinijui: 🙂 dėl knygų aš irgi visko priskaitau, ir išmetinėju 🙂 Bet skaitant knygas, kuriose norisi rasti kažko, ko prireiktų darbe, norisi ten to ir rasti. Nors iš tiesų darbe man nerekomenduotina galvoti 🙂 Tik aš nemoku taip… Šiandien vienas vadovas aiškino, kad su klientais turiu kalbėti taip, kaip parašyta įsakymuose ir rekomendacijose, pageidautina kad išmokčiau mintinai. Galiausiai kai jo ėmiau klausinėti kai ko ir konkrečiai, jis paklausė: “Tai tu nepasitiki manim?” Atsakiau, kad tikrai taip 🙂 Tai juoktis ėmė ir sakė, viską užsirašė, atveš tikrai ko noriu. Tik gale visad turiu nusileisti ir palinksėti galvą, kad klausysiu… 🙂 Išmes mane kada nors iš to darbo garantuotai 🙂 Kai nebus tokie geri rezultatai, ko gero. Bet kadangi darbe teisingiausiai lygiuotis į savo darbą pernai metais, tai turiu pasakyt, kad labai sunku save aplenkinėti 🙂 Reitingai tarp skirtingų įmonyčių lyginami neteisingai, mes dirbam ne vienodom sąlygom. Norisi rast informacijos, kuri realiai padėtų, tai ir skaitinėju, nors esu paprasta darbininkė, nesuprantu pati, kam man to reikia. Durna, manau, esu 🙂
Plinijus, 2010-03-29 22:38:31
Rasa, labai trumpai. Manau, nekantrauji atsakymo, tačiau luktelk rytojaus. Man čia jau darosi įdomu – aš gamybininkas.Tiesiog nebeturiu laiko šį vakarą. Turėsi kantrybės?
Plinijus, 2010-03-30 09:07:50
Labas rytas! Bandysiu keletą žodelių parašyti. Pradžiai apie darbą. Manau, perskaičiau paprasčiausios prastos nuotaikos žmogaus darbinės situacijos aprašymą. Juo labiau, kad tik vienos pusės, todėl net neturėčiau teisės nieko komentuoti. Ką parašysiu – išmesk – gali būti neobjektyvu!
Geras paskutinis sakinys. Panašiai darau ir aš, bet iš kart pirmyn! Man tai yra nulinė situacijos padėtis ( aplinkybių įsivertinimas ) ir greitas sprendimo priėmimas. Ir šis sprendimas būna kur kas racionalesnis. Esu įsitikinęs – Tu tai padarei. O ta situacija su instrukcijomis iš šono kiek juokinga; vienas lyg ir nežino ką turėtų duoti, kitas – ką turėtų gauti. Ką aš būčiau daręs? – nežinau, gal būt diskusiją palenkęs konstruktyvumo link, gal būt padejavęs, kaip dabar sunku ir per tą prizmę paieškojęs pozityvo. Greičiausiai. Bet kokiu atveju matau, kad tai išėjo į naudą abiem pusėm, įsitikinęs
Dėl knygos: aš visiškai nieko neieškau. Užkliūna kas nors arba ne. Užvakar kažkokiam filme neprastą trumputę frezę nugirdau – prasmė paviršiuje nebūna!
laisvas, 2010-03-30 09:58:56
…”po … nežinau, po kiek metų. Bet bus taip!” Pradedu abejuoti tuo.
Savaitgalį, grįžtant iš Anglijos, kelte, teko malonumas atsidurti tarp keliaujančio anglijos jaunimo. Pabuvau tokiam “tūse”, tokiam šou! Gavau tokią dozę teigiamų emocijų! Senai taip besilinksminančio jaunimo nemačiau.
Ilgai galvojau kodėl toks skirtumas tarp “jų” ir “mūsų”. Kodėl nebus, arba dar ilgai nebus, pas mus taip kaip pas juos.
Mano nuomone dėl BAIMĖS. Per 20 metų įsišaknyjusios baimės.
Rasa, 2010-03-30 10:09:45
Plinijui: 🙂 klaida- “perskaičiau paprasčiausios prastos nuotaikos žmogaus darbinės situacijos aprašymą”. Man labai patinka šis mano darbas, aš beveik visada su noru ir gera nuotaika šuoliuoju į jį kas rytą 😀
Bet puikiai matau ten trūkumus ir nenumirčiau ir be jo 🙂 Tik paliūdėčiau 🙂
Ir darbinius konfliktus paprastai sprendžiu su pajuokavimais. Na visi jau įpratę, kad kai atsakinėju į “rimtas” anketas, kurių nepamatys aukščiausia valdžia, imu ir pripaišau kokią šypsenėlę arba prirašau po pastabomis patį protingiausią prierašą, kuris mane visada pralinksmina ir yra labai reikalingas: “ir… padarysiu viską, kad klientas liktų patenkintas…” 🙂 Tai geriausias atsakymas į visus klausimus 🙂
Taip ir dirbu. Smagiai. Nes man labai patinka bendrauti su žmonėmis. Patinka žaisti tą žaidimą- pralenkti darbe savo galimybes. Juokinga, kai kolegės skambina klausti patarimo man, ne valdžiai, patinka, kad nieko neskundžiu, patinka, kad turiu kituose padaliniuose draugių, kurios kviečia mane “kavutės”. Patinka, kad nepasiduodu visuotiniam mūsų gąsdinimui ir trydai, kad imu ir pamirksėjus pasakau valdžios vyrukui: “taip, yra pas mus skundikų, kurie stebi iš už kampo, o jūs tokių nepažįstat?..” (nes jis vienas iš jų 🙂 Čia tik blakstienomis prie to reikia nekaltai paklapsėti… 🙂
Aš puiki darbuotoja. Ir net jei kažkada nerasčiau savęs kito mėnesio darbo grafike (pas mus taip būna 🙂 tai nepakeistų tos nuomonės 🙂 Nes žinau, kad labai daug žmonių ateina ten, kur aš dirbu, nes ten dirbu aš. Ir atsiveda paskui save kitus.
Na, o vadovai būna teisūs, būna ir labai neteisūs. Jie irgi žmonės, tik turėtų išmokti pripažinti savo klaidas, o dažnai jiems tai labai sunku padaryti, jie nori kažkam kitam tai permesti. Tik tiek.
O pagerinti darbinei nuotaikai kartais reikia tiek nedaug, tiesiog “papirkti” kitą trupiniu dėmesio! Pav. nusiųsti merginioms kitam padaliny kavos ar saldainukų ir prirašyti: “tiesiog šiaip, už gerą darbą :)” Ir tai daro stebuklus! Kai kitos skundžiasi, kad tas padalinys jas blogai aptarnauja, aš visada pabrėžiu, kad niekada neturėjau jokių problemų, nes tikrai jų neturėjau 🙂
Gerai, plepu belenką. Man šiandien laisva, važiuoju keisti kailiuką, nes man laisva. T.y. į kirpyklą varau :)) Pavasaris gi! Ir į darbą reik eiti gražiai (bent kiek tai įmanoma) ir susitvarkiusiai, kad akys spindėtų 😛
Geros visiems darbo dienelės!
Geriausia frazė iš seno rusų filmo “Baronas Miunhauzenas”- šlovė bepročiams, kurie gyvena taip, lyg būtų nemirtingi!
Plinijus, 2010-03-30 12:44:39
laisvam::) pažvelkim į Rasą! Man iš kart iš galvos išrūktų, kad pas mus taip nebus. Patikėk, yra jau, yra!
Gal ne tiek, kiek Tu nori, bet tiek, kiek reikia man: per akis. Man svarbiau, kad ta tendencijos kreivė būtų kuo statesnė. Net Tavo vardas – “laisvas”! Negi Tavo vardą reiks Rasai atiduoti? Ne, šitaip negalima. Suteikime Rasai šaunuolės titulą – tikiuos, priims.
petras, 2010-03-30 13:35:56
nėra jokio skirtumo, tarp “jų” ir “mūsų” ir manau niekada nebuvo.
laisvas, 2010-03-30 15:52:56
Plinijui: judu su Rasa čia vieninteliai švyturiai. Žinoma neskaitant p. Bronislovo. O niko aš Rasai neatiduosiu, nes ji turi labai gražų savo. Deja tiek meilės ir optimizmo kiek judu, aš neturiu.
Esu dirbęs vaikų teisių apsaugoje. Dabar išvežu tautiečius Anglijon į darbus. Todėl pažįstu valstybę “iš vidaus”. Gal todėl to optimizmo tiek ir telikę.
Plinijus, 2010-03-30 16:35:56
Petrui:) yra tas tas skirtumas, negali jo nebūti. Klausimas gal kitas: kuri pusė turi daugiau pozytivumo ir kurioj vietoj. Mano galva, čia ir yra visas ” įvairovės voratinklis “: kažkur jie, kažkur mes “geresni”. Kai sudedi viską ant svarstyklių, tai ir pamatai, kad jos pakrypusios dar…Malonu, kad “pasinėrėme giliau”.
Laisvam:) gal galėtum pratęsti valstybės iš vidaus pažinti? Ir joks aš ne švyturys – tiesiog nuo dūšios darau tai, kas man patinka. Pakankamai nemažai man reikėjo pagyventi, kad suvokčiau – mano ūgis yra 1 m 79 cm. Kai šitą suvokiau, atsaukiau sau į daugybę klausimų…
Rasa, 2010-03-30 20:19:18
Laisvam: mano ne nickas , mano toks vardas 🙂 Ir ne optimistė aš, realistė 🙂 Gal kitiems tik atrodo kitaip 🙂
…Ne, švyturiu aš būti negaliu,
ne šviesti gimus aš- tiesiog gyventi,
rasa mirgėt ant žiedlapių gėlių,
mylėt pasaulį ir ramiai susenti…
Vo, blyn, kaip susidėjo :)))) O ko galėčiau per daug iš savęs norėti, jei net Plinijus, 1m. 79cm., mano, kad tai riba… Aš tik 1,60… 🙂
petras, 2010-03-31 12:42:16
o skirtumas kame ? nes sako skirtumas, skirtumas, bet konkrečiau nenurodo katroj vietoj jis 🙂
Plinijus, 2010-03-31 13:01:02
Petrui:) Ar galėtume pasitikslinti sąvokas: “mes” -tai tie, kurie gyvename Lietuvoje ir “jie” – tie, kurie gyvena ten (Vokietija, Italija, Švedija…)?
petras, 2010-03-31 13:38:35
tikrai taip, čia laisvas sakė, kad yra skirtumai, tik nepasakė kokie :DD
Plinijus, 2010-03-31 14:29:37
Malonu, Petrai, kad patikslinote. Jeigu kalbame apie gerb.Laisvo minimus “mes-jie”, tai čia labiau kalbame apie vieną kategoriją “mes”. Tiesiog yra dalis pabuvojusių ten ir tapusių “jais”. Mano galva p.Burgio aliuzija buvo labiau orientuota į tautos mentalitetą. Ir jokiu būdu ne blogąją prasme.
Tikrai nekalbėsiu už gerb.Laisvą, galiu išsakyti tik savo samprotavimus. Tu prašei konkrečiau įvardinti skirtumus. Nelabai galėčiau tai padaryti. Žvelgiu į tai gal kiek plačiau: į praeitį. į raidą, į siekį, į toleranciją. Visi žmonės, visos tautos yra be galo skirtingos. Galiu tik pasikartoti: žvelgiu į bendrą vardiklį.
Labai nemėgstu frazės ” mes, lietuviai, jau tokie”. Primygtinai paprašau pasakyti ” na, jau toks aš, lietuvis, esu”. Kategoriškai paprieštarauju, kad man tai nėra priimtina. Aš tikrai turiu kitokias nuostatas ir tai darau iš širdies. Nesidangstysiu po kolektyvinės atsakomybės širma niekada. Nusikaltau – bauskite, padariau gerą darbą – (gal būt) padėkokite. Patikėkite, nė su vienu oponentu neteko išsiskirti priešais, greičiau, atvirkščiai….
laisvas, 2010-03-31 16:17:09
Rasai: nežinau kodėl, bet visos mažutės yra fainutės. Ketureilis prilygsta S.N.
Petrui, Plinijui: skirtumą parašiau. Baimės sukaustymas. Aš nesakau, kad “mes” blogesni už “juos”. Tiesiog kitokie, pilni baimės.
Plinijus, 2010-03-31 16:35:41
Laisvam:) Tikrai ne baimė čia dėta. Šunį numesti nuo tilto, kaip ir visi europiečiai galim? – Galim! Kyšį kaip ir visos Europos klerkai paimti galim? – Galim! Mes bailai?! Nušaukit mane – nepatikėsiu. Net pasigirti tuo mokam. Va čia šioks toks skirtumas….
giedrius m, 2010-03-31 17:44:28
Tas tariamas baimės jausmas yra ne baimė, o stiprus atsakomybės vengimas. “Aplinka kalta”. Štai frazė, įvertinanti vidutinį Lietuvos gyventoją.
Nereikia maišyti, tokių yra daug ir kitur. Procentiškai gal mes tokių žmonių kiekiu gal ir laimime. Bet nemanau, kad skiriamės tiek daug… Skirtumas yra tas, kad lietuvis, išvažiavęs į anglijas, dirbs už 3 ir taupys paskutinius centus kad užsidirbtų ir pritaptų. To niekuomet nedarys čia. Čia jis iškeiks banko darbuotoją ar kasininkę, paspirs šunį, nemokamai susitaisys dantis ir ieškos darbo nuo 9 iki 5 kur nors valstybinėje įstaigoje kur mokėtų pakankamai ir leistų per dienas delfi skaityt. Nes čia aplinka darbui bloga ir nemadinga užsidirbt.
Saula, 2010-03-31 23:55:35
Giedriau, ne tas pats žmogus tai darytų. Darbštus – jis ir Afrikoj darbštus. Aš nesu darbšti, gal daugiau darboholikė. Nemanau, kad kas nors mane galėtų pakeisti? Man patinka. Kur bebūčiau. Aišku, pakerpa sparnus nesąžiningi valdžiažmogių veiksmai. Bet tai smulkmena.
Mano dėdės šeima ant Laptevų jūros ledo praleido ilgus tremties metus. Po to kažkur tundroj. Grįžo namo su Pobieda: išmokė vietinius šiltnamius įsirengti 🙂
Saula, 2010-03-31 23:57:19
Plinijui ir Rasai – AČIŪ. Tarsi gaivaus gėrimo atsigeriu jūsų minčiųm atsigaivinu. Fainulkos jūs abu 🙂
petras, 2010-04-01 08:17:23
na aš asmeniškai tokių skirtumų nepastebėjau, o ir baimės kažkokios, tai čia gal atskirai pas individus kai kuriuos, bet tai nereiškia, kad pas visus. vnž jokių skirtumų nėra 😛 visi žmonės vienodi (tik su skirtingom tradicijom ir charakteriais).
Plinijus, 2010-04-01 08:29:34
Labas rytas visiems! Ačiū ir Tau Sauluže!
Giedriau, visiškai su tavim nesutinku. Kadangi čia puikūs p.Burgio apartamentai, o ne Davoso pasaulio ekonomikos forumas, ekonomikos tema tikrai nediskutuosiu. Gal gali man priminti, kur šiandien yra Lietuvos pašto GENERALINIS DIREKTORIUS,gal gali padėti – nesusitvarkau su nuliais, kad užrašyti IAE skirtų pinigų sumą, ką reiškia ministro lygio klerko pasakymas: įstatymo netaikėme, nes nebuvo butinybės. Labai pritariu Saulai.
Sėkmės visiems dienos darbuose!
Rasa, 2010-04-01 09:01:36
Laisvam ir Saulai: ačiū 🙂
O dėl laisvumo… Gal jauni skiriasi vis mažiau, bet… Visada negaliu atsigrožėti pagyvenusiais turistais užsieniečiais. Palyginkit juos ir mūsų vyresnius žmones. Tai ne tik pragyvenimo lygis skiriasi, tai vidus. Užsieniečių kedukai, šviesūs drabužiai, juokas ir žingeidumas, kolegė buvo Egipte ką tik, net su vaikštynėm tom neįgalūs ten keliauja. O mūsų vyresni? Apauk močiutei kedukus! Nesvarbu, kad patogu, bet KĄ ŽMONES PASAKYS!
Na, kažkam visur laisva, pav. man 🙂 Bet matau, kaip pav. net mano vyras TEN pagaliau ima rengtis taip, kaip aš jo negalėdavau priversti rengtis čia. Būtent dėl šito negalėdavau: “ką žmonės pasakys”
O pas mus jie ir pasako :)))))) Net dėl smulkmenų. Va vakar vienai mano kolegei gydytojai akys išvirto, kai pamatė, kiek pas mane auskarų ausy… O ką daryt, kad kirpėja man šukuoseną pakeitė į tokią beveik bernišką ir ausys išlindo :)))))) Arba kažką stebina, kai “ne pagal metus” mano kojinės išpuoštos ryškiomis ramunėmis! Bet juk pavasaris! 🙂 Ir aš ramiai bobulėms paaiškinu, kad tokių kojinių niekas daugiau neturi ir aš su jomis nuostabiausiai atrodau! 😛
Daug mūsiškių žmonių pernelyg susikaustę. Ne kultūringi, bet būtent susikaustę.
Plinijus, 2010-04-01 13:39:20
Laisva Rasa ( pavogiau dalį niko tavo naudai ), ar Tu galėtum pasakyti, kad tokia buvai visada? Su kuo galėtum susieti, koks gyvenimo periodas tau asocijuojasi jau kaip laisvo žmogaus jausmas? Esu tikras, kad tai darai sau, savo artimiesiems, tiesiog taip visiems yra puiku. Tavo mintyse yra gera eilutė:”negalėdavau priversti vyro rengtis kitaip”. Tikiuos, prievartos netaikei! Štai, atėjo momentas ir viskas atsistojo į savo vietas. Tu visa tai , ką aprašei, darai kaip nori, kada nori. Ar tai kenkia aplinkiniams, ar šokiruoja ką nors? Manau, ne.
O aš prieš valandą penketą minučių žliumbiau kaip kūdikis. Kaip įmonės vadovas buvau nubaustas solidžia bauda už tai, kad pavėlavau dvi savaites išmokėti darbuotojams atlyginimą, nors valstybė už atliktus darbus jau devintas mėnuo neatsiskato.Nei pranešimo, nei įspėjimo – sąskaitoms areštas ir taškas. Taip pažemintas gal dar ir nebuvau. Ir ne piniguose esmė; Man mano orumas yra svarbus, valdininkams – nusispjauti. Bet tai jau praeitis. Manyje tai visiškai nieko nepakeitė, gal tik dar patirties pridėjo patirties (perspėjo su kuo turiu reikalų ). Dabar vėl pirmyn!
Ot kvailys, ir kam įdomu ką aš čia parašiau?
giedrius m, 2010-04-01 15:16:29
Plinijau – tai atskira problema, kuri sutinkama visose šalyse, ir turi būti naikinama. Madoff’as gi ne lietuvis. Islandijos bankininkų rate irgi lietuvių lyg nėra. “Gerų” pavyzdžių tarptautinių surasti galima bet kiek.
Kitas klausimas ar Lietuva draugiška verslui. Tikrai ne ir dėl to nesiginčysiu.
Saula : aš žinau pakankamai būtent tokių pavyzdžių. Darbštus žmogus užsidirbs bet kur… Tiesiog kai kurie žmonės labiau motyvuoti užsidirbti Anglijoje, o Lietuvoje ne.
Sėkmingai gyventi galima ir Lietuvoje. Net ir nieko neapgaudinėjant.
Rasa, 2010-04-01 17:54:35
Plinijui: man įdomu, ką tu čia parašei 🙂 Laikykis. Liūdna, kad taip atsitinka.
Plinijus, 2010-04-01 18:10:51
Rasa, tai jau praeitis. Šiandien be galo emocinga diena. Ana istorija turėjo labai įdomią tąsą ( nesupratau tik iš kur šalia manęs atsirado krūva draugų – pasiguodžiau tik jums ). Ir dar labiau džiugu, kad šis mano atvejis pagelbės kitiems, visiškai man nepažįstamiems likimo broliams. Minkštos tos valdininkų kėdės….
GL, 2010-04-15 21:41:03
Na, visur yra visko, net ir Svedijoje. Pvz. ju “puikieji” X2000 traukiniai. Vaziavau ne tiek ir daug kartu, gal kelias desimtis, bet jau galeciau sukompiliuoti ilgoka sarasa juokingu dalyku, del kurio traukinys gali veluoti >1-2 valandas:
-
Kazkur ivyko kazkokia avarijele, todel reikia sukti atgal ir vaziuoti aplinkui
-
Sugedo vagono durys
-
Atsitrenke i elnia
-
Nenumatyti darbai, taigi reikia vaziuoti didoka atkarpa letu autobusu
-
Elektrinis gedimas viename vagone – reikia perkrauti sistema
-
Sugedo stabdziai (vaziuojant, pauze…) tad… galima vaziuoti max 130 km/h greiciu
-
Ivyko chuligalizmas (kazkoks zmogelis supykes truputi sudave restorano darbuotojui), todel kitoje stoteleje laukiame policijos (beveik valanda (!), traukinio durys atidarytos, bet kaltasis sedi savo vietoje)
-
Kadangi jau veluojame daug, turime praleisti kita traukini, kad jis vaziuotu laiku (“Since we are already f*\**ed up, we can be f***ed up even more instead of disturbing other trains” – cituoju traukinio darbuotoja)
🙂
Aisku vakaru Europoje (iskaitant Svedija) yra visokiu problemu (tarp ju keletas minetu komentaruose), bet bendras visuomenes “fonas” visiskai kitoks. Kai griztu i Lietuva, labai i akis krenta zmoniu agresyvumas, irzlumas, baime ir daug panasiu dalyku, kuriu vakaruose nesimato…