*
… atrodė, kad skardiniu stogu ritasi ne lietaus lašai, o maži akmenėliai. Lavina akmenėlių! Barškėjimas, šnaresys… Aš nemoku pasakyti… Nežinau, kas man darosi… Man jau trisdešimt septyneri, o dar nieko nenutiko. O dabar tie akmenėliai… Atrodo, kad jie jau nuo stogo nuriedėjo toli, toli, per kelią, per pievą. Ir štai jie jau rieda (plaukia?) ežero paviršiumi, vanduo raibuliuoja. Atrodo, kad ta lavina, ta lyg vilnonė skara su pursliukais, ežero paviršiumi kažkur skuba, turi kažkokį tikslą. Ne, ne, aš turiu susikaupti! Aš negaliu pasiduoti. Aš turiu jam pasakyti, nors ir žinau, kad jis neišgirs. Išgirs, bet nesupras? Supras, bet apsimes, kad nesuprato? Kas tai galėtų patikrinti?
***
Ir t.t., ir pan.
Ką aš čia parašiau? Blėnis, kaip pasakytų J. Gimberis. Parašiau žodžių kratinį, kuriame kas nors gal ims ieškoti prasmės? Nedarykite to! Aš rašiau be jokios prasmės, kad tik būtų parašyta. Ir čia nėra jokio pasąmonės srauto, jokiu aliuzijų, metaforų, personifikacijų, etc. Nėra!
*
O tai kodėl parašiau? Todėl, kad jaunimas nuo mano jaunystės jaunimo nė kiek nepasikeitė. Vis atsiranda ir atsiranda „menininkų“, „artistų“, „dainininkų“, „poetų“, „rašytojų“, „režisierių“, kurie kitaip negali. Nieko nemoka, jokių gabumų neturi, bet nori, nori, nori! Ir daro…
*
O tada atsiranda tų, kurie aikčioja: o, kaip įdomu! o, kaip nauja, originalu!
O tada tie „kūrėjai“ dar noriau daro, daro, daro!
Ir tada mes pradedame murkdytis tame „mene“…
Žinoma, iš tūkstančio vienas yra tikras menininkas. Net tarp grafitininkų tokių yra. Ar Pablas Pikasas nepanašus į grafitininką? Bet mes pernelyg didelę kainą mokame už tą vieną iš tūkstančio. Tie likusieji gadina mūsų vaikus, teršia mūsų gyvenimą…
*
Gal čia aš apie „Bestuburiadą“? Ne tik…
Gal čia aš vienas toks bambeklis? Ne tik…
***
Beribis perdėtas nemotyvuotas pasitikėjimas savo jėgomis. Karta, kuri labiau rūpinasi, kaip atrodyti, kaip pristatyti, kaip parduoti produktą (save), o ne kaip jį sukurti. Klausausi jaunimo ir kyla keistas įspūdis – regis, jiems svarbiausia surasti tinkamą šaltinį. Internete, prekybos centre ar šiaip madingame šiukšlyne, palankyti tinkamus kursus, gauti atitinkamą dokumentą, ir viskas išsispręs savaime – jie sukurs, parašys, padarys.
*
(Pamokslas jaunajai kartai. Sigitas Parulskis, http://kultura.lrytas.lt/literatura/, 2016-09-06, 06:37)
Atsakymai
Sokolovas, 2016-09-06 12:23:43
PRADINIS MOKYMO IMPULSAS
(Ir vėl dialektinė
priešybių vienybė)
Jei savim pasitikintis mokinys kalba, jog jis “visiškai supranta temą”, jam būtina parodyti, kad jis jos visai nesupranta.
O jei norintis mokytis mokinys guodžiasi, jog “nesupranta nieko”,- jam reikia parodyti, jog tai netiesa. “Nieko nesuprast” neįmanoma.
Svarbiausia- priešintis kraštutinumams. Svarbiausia- atskirt pelus nuo grūdų…
“Aš nemoku…Bet mokausi…”
“Ar tema bus sunki?”- klausia daugelis mokinių. Atsakymas turi būti toks:
“Arba tau bus sunku, arba tu blogai dirbsi. Trečio varianto nėra…”
petras, 2016-09-06 14:35:46
Didelė dalis pencininkų yra bambekliai, nenusiminkit. Turbūt dėl perteklinės patirties, kuri jiems patiems atrodo labai svarbi, bet jaunimui nereikalinga.
Rasa, 2016-09-06 20:54:56
☺ Žinot, p.Burgi, o vis tik gražiai parašėt tas “blėnis”. Ar tuos, nes nežinau kas čia per daiktas yr ☺ Juokinga yra tai, kad daugelis žmonių, ypač moterų, va taip ir mąsto… Mintys makaliojasi, mainosi ir, kartais, kai leidžiame (ypač blogoms mintims) augti, jos prasideda nuo mažų akmenėlių ir palengva ima virsti lavina, kuri prislegia mus ir apsunkina ☺ Turbūt todėl, šiais skubėjimo laikais žmonėms ir siūloma kartais pasilepinti meditacija, t.y. išmokti ištrūkti iš po tos lavinos ☺ Bet, turiu pasakyti, kad Jūsų minčių blėnys ar blėniai, yra kur kas gražesni nei daugelio galvose besisukančios mintys ☺ Ir tai, ką parašėt, išties turi prasmę, paskaitykit pats dar kartą. Paskui dar ☺ Nu juk turi! ☺
Burgis, 2016-09-06 21:51:43
petrui: aš ne pencininkas, aš pensininkas, todėl ne bambeklis. Jūs nustebsite, bet jaunystėje aš labiau nei dabar nekenčiau nemokšų, nevykėlių, įžūliai lendančių į viešumą.
Auras, 2016-09-06 22:43:09
Rasai:
„blėnio” prasmės reikia ieškoti sapninykuose…
Rasa, 2016-09-07 00:16:27
Aurui: gal geriau jau tiesiai sapnuose? 🙂 Einu miegot ir prisapnuosiu visokių blėnių 🙂
Virėjas, 2016-09-07 01:45:57
Gražus psichodelinis katukas:))
Juozas P., 2016-09-07 07:59:32
Tvin Pyksas, vienžo 🙂
https://www.youtube.com/watch?v=i7d0Lm_31BE
Sokolovas, 2016-09-07 22:42:07
ŠVIETIMO MINISTERIJOS “AUKSO ŠAKĖS”
Plačiai rašoma apie Krašto Apsaugos ministerijos “auksinių šakučių” skandalą.
Tuo tarpu panašiais dalykais jau seniai užsiima ŠMM. Savo instrukcijose pedagogams ŠMM klerkai aiškina, esą “pamokos dėstymas turi trukti ne ilgiau 15 min.”. Antai, likusį laiką “mokiniai turi dirbti savarankiškai”.
Šitaip ministerija netiesiogiai skatina mokytojus reikalauti iš moksleivių tėvų pirkti įvairių dalykų “pratybų sąsiuvinius”.
O toliau prasideda “tarnavimas mamonai (pinigams)”. Pratybų sąsiuvinio savikaina nėra didelė-apie 1 eurą. Tuo tarpu moksleivių tėvai yra verčiami juos pirkt po 3-4 eurus. Neiliustruotas, 100 puslapių apimties, etikos pratybų sąsiuvinis ( Raisa Melnikova-“Mokomės etikos”) kainuoja net apie…devynis eurus.
Taigi, “vanagai-reformatoriai” jau ne tik skandina Švietimą savo padrikai-nepaliaujamų “pseudo-naujovių” raiste, bet ir atvirai, nepridengtai “bizniauja”.
Ingrida, 2016-09-07 23:13:17
O pratybų puslapiuose 75 procentai beprasmių užduočių, tiesa?
Sokolovas, 2016-09-07 23:35:18
Ingridai: Tiesa.
Matilda, 2016-09-08 14:58:09
Protingi mokytojai pratybų neduoda. Jie sugalvoja, ką ir be jų veikti. Pratybos tinginių išsigelbėjimas.
Sokolovas, 2016-09-08 15:05:45
Matildai:
Taip, “pratybų sąsiuviniai” yra naudingi neprofesionaliems, neiniciatyviems mokytojams.