Šiaip taip įtikinęs žmoną, pasirinkau sunkų išbandymą – šeštadieniais pamokyti matematikos septintokus ir penktokus (tokius kursus rengia KTU gimnazija). Mane įspėjo, kad bent jau penktokai mane “suvalgys” per pirmuosius tris užsiėmimus. Aš pasiryžau iškęsti dešimt. Keturi jau praėjo – aš vis dar gyvas!
Nežinau, kuo tas eksperimentas baigsis, todėl skubu pranešti pirmuosius patirties rezultatus:
-
Daugybė žmonių (įskaitant švietimo vadovus!) negali įsivaizduoti, koks tai sunkus darbas! Kuo vaikai mažesni, tuo darbas sunkesnis. Žinoma, jei nori pasiekti rezultatą.
-
Sunku patikėti, kiek daug vaikų dėmesį sutelkti gali vos 10-15 minučių.
-
Negaliu suprasti, kodėl kai kurie vaikai net po keliolikos bandymų negali išmokti paprastų dalykų. Keista tai, kad vaikams vos ne viskas matematikoje sunku!
-
Akivaizdu, kad su daugeliu vaikų nuoširdžiai nebendrauja nei mokytojai, nei tėvai. Vaikai visai nemoka bendrauti, nors yra labai nuoširdūs, geri, smalsūs, atviri. Nemokėjimo bendrauti pavyzdys: vyrukai kaskart sveikinasi paspausdami rankas (!), o mergaičių “nemato”.
-
Tokie šeštadieniniai kursai – tikras gėris ir vaikams, ir jų tėvams: nors kelias valandas vaikus panardiname į sunkaus darbo srovę…
-
Vaikai rašo neįtikėtinai netvarkingai, neįtikėtinai lėtai! Kas juos pamokys rašyti? Tam negaliu gaišti laiko – mokau matematikos…
-
Man kaskart spaudžia ašaras vaikų gerumas, pasiryžimas vykdyti tėvų valią, kęsti ilgas valandas nedaug ką suprantant. Jie bus laimingi, aš pažadu!
-
Kiek man turėtų mokėti, kad aš nuolat dirbčiau tokį darbą?
Atsakymai
bailus anonimas, 2008-01-20 19:54:25
Gerbiamas direktoriau, jei ne paslaptis, kokia tikimybė, kad KTUG “plėsis” į žemesnes klases? O kaip dėl pradinių klasių? Ar nebūtų strategiškai brandu įsiterpti į mažų gabių žmogiukų ugdymą, kol jų dar nesugadino TV, kompiuteriniai žaidimai, mažiau protingi draugai ir netalentingi mokytojai?
mokytoja, 2008-01-20 20:09:45
Sveikinu! Penktokai. Pagaliau Jūs tikras mokytojas. Kai pradėjau dirbti mokykloje ir gavau penktokus (buvau nusivylusi, kad ne 9-11 klases), mano mokytojas man pasakė:. “Tai labai svarbu ir sunku.” Dabar jau žinau. Be to, penktokams (berniukams) labai svarbus mokytojas vyras. Dėstydama pastebiu, kad vyro sukurtus uždavinius berniukai mieliau sprendžia. Dar ir dėl to puiku, kad ėmėtės to sunkaus darbo. O dėl rašto ir tvarkos… Stenkitės nekreipti dėmesio. Po truputį jie to išmoksta, visiškai jų nespaudžiant. Tempas ne tik lėtas, bet ir labai skirtingas. Ir mąstymo ir sprendimo. Dažnai lėtasis, geriausiai sugalvoja. Jiems tikrai viskas matematikoje sunku. Todėl rašyti matematikos vadovėlį penktokams yra sunkiausia. Be to, keista yra tai, kad penktokams labai dažnai matematika yra mėgstamiausias dalykas. Man labai įdomūs ir vertingi Jūsų įspūdžiai. Sėkmės Jums! Gal surizikuoti atsiųsti Jums savąjį penktoką?
Burgis, 2008-01-20 21:43:10
bailiam anonimui: mes siūlėme projektą “Valios centras”. Deja, kol kas Kauno visuomenė tam nepasirengusi… bet rinką tiriame ir toliau.
Mokytojai: na, atsiųskite savo penktoką, atsiųskite – nebijau! Šeštadieniais 11.15 KTUG Hansabanko klasė.
bailus anonimas, 2008-01-21 16:19:31
Tai gal viešoji komunikacija/marketingas šlubtelėjo?.. Turtingi žmonės prisirenka daug cinizmo ir skepticizmo, kol tokiais tampa. Nelengva iki jų prasibrauti… Ką besiūlytum, dar turi būti prestižo (paslaptingumo ir išskirtinumo) dedamoji… Gal ne visuomenė “nepasirengusi”, o Burgio + KTUG brandas nerezonuoja su tais, į ką tas projektas orientuotas…
Burgis, 2008-01-21 21:14:48
ba: šiandien vis “lūžinėja” internetas ir negaliu bent trumpai atsakyti: medžiai miršta stovėdami. Tegu dabar manęs paieško tie, kuriems galėčiau padėti…
jurgis, 2008-01-21 22:40:42
geriau visiems tiems penktokams padovanokit savo nuostabia storaja knyga ”Matematikos mokomoji knyga” dar po linkejima antrasteje kad taip gerai sprendzia tuos uzdavinius ateityje ta knyga tikrai pravers
Aurelija, 2008-01-22 16:03:04
Gal ir menka iš mano patarimo bus pagalba, bet pamenu, kad man niekaip nepavykdavo išmokti daugybos lentelės. Kol tėtis neliepė man jos visos perrašyti skirtingų spalvų pieštukais (daugybos lentelė iš 3-buvo geltona, iš 4-mėlyna ir t.t) Dar ir dabar jei riekia sudauginti pvz. 7×8, galvoju..aha…žalia…56!:) aišku jei paklaustumėte kiek būtų 8×7 tai būtų oranžinė – 56 🙂 Gal ir savotiškas būdas, bet padėjo!
Sakau jums atvirai, jei ne mano tėtis, šiandien negalėčiau suskaičiuoti kiek kainuotų 3 bandelės po 20 ct :). Tėvai labai daug ką duoda mūsų išsilavinimui. O visų pirma, tai požiūrį į mokslą ir mokymąsi.
Mindaugas, 2008-01-22 19:30:54
“Negaliu suprasti, kodėl kai kurie vaikai net po keliolikos bandymų negali išmokti paprastų dalykų. Keista tai, kad vaikams vos ne viskas matematikoje sunku!”- o as niekaip negaliu suvokti kaip as ismokau skaityti, rasyti, skaiciuoti, kaip as ismokau visa tai, kas man dabar yra tas pats kas kvepavimas oru- kvepuoju, bet net negalvoju nei kam, nei del ko, nei kodel…. viskas elementaru, taciau kam as uz visa tai tureciau buti dekingas? argi sau- vaikui, “kuris net po keliolikos bandimu negalejo ismokti elementariu dalyku”?, juk patys pagalvokit argi niekad nebuvot tokiais vaikais?, kiek kartu tekdavo kartoti elementaru eilerasti, kol ji ismokdavai padeklamuoti, kiek kartu tekdavo ziureti i “elementarius”, “paprastus” uzdavinius kol juos sugebedavai ispresti. Man labai patinka zodziai- “jog nieks negime visko mokedamas”. Gal ir atrodo pykta, kad kokie penktokai yra visiskai nesupratingi, taciau prisiminkime save, argi tikrai mes visada buvom tokie supratingi kokie esam dabar (cia dar ir tai klausimas), nepamirskim savo vaikystes, ir nevaidinkim, kad viskas tuo metu buvo mums lengva ir suprantama.
Istikruju kaip minejo Aurelija “tevai labai daug ka duoda musu issilavinimui”, taciau musu issilavinimui daug ka duoda visi mus supantys zmones, net ir pati aplinka, tik deka geru mokytoju (i sia savoka ieina netik pedagogai, kurie mus moke mokyklose, bet ir visi zmones kurie i musu gyvenimo pamata idejo, kad ir po maza akmenuka, bet svarbu, kad tvirta ir isimintina). Tik deka geru mokytoju mes galim ziureti i koki nors penktoka ir galvoti- “pogalais kiek dar kartu as jam turesiu aiskinti, kad jis bet ka suprastu?”, tik bent karta pagalvokyte ka siuo metu darytumete musu “pamisusiame” pasaulyje, jej nebutumet tureje salia saves zmoniu, kurie isdriso ant savo peciu uzsideti kito zmogaus ateiti, argi patys butumet ka nors ismoke (na tebunie jus (mes) esam kokie nors stulbinamai genialus vaikai, tik kazin ar tokie buvom, bet ir tai be tinkamu mokytoju musu “savisvieta” truktu daug ilgiau).
Sekmes Jums B. Burgi toliau ruosiant tuos vaikucius ir taip nesistebekit jais- prisiminkit ir savo vaikiste;)
mokytoja, 2008-01-22 19:57:57
Mindaugui: Labai klystate manydamas, kad penktokai labai nesupratingi. Jei labai greitai supranta (greičiau negu suaugę), bet tik tai, kas tuo metu skirta (ne suaugusiųjų ar programų) jiems suprasti. Integralo aišku jie nesupras. Nors ir čia pasitaiko tokių smalsių, kad pamatę gali pareikalauti paaiškinimo. Kiekvienam vaikui pateikiant žinias tokias ir tada, kada jis pasirengęs jas priimti, didelio aiškinimo nereikia. Bet ar kas žino kada, ką ir kaip?
Burgis, 2008-01-22 20:12:20
Mindaugui: na, be reikalo manote, kad aš neprisimenu savo vaikystės. Kaip tik su savimi ir lyginu savo mokinukus! Negražu girtis, bet kad verčiate: pirmiausia, aš džiaugdavausi, kai mama kuo anksčiau nupirkdavo naujų mokslo metų vadovėlius. Iki rugsėjo spėdavau juos ne tik perversti, bet ir daug ką išmokti. Nepamenu, kad mokytoja naują matematikos pamoką mums būtų kartojusi kelis kartus, nepamenu, kad naujo dalyko būčiau iškart nesupratęs. Matyt, lemtingi buvo du dalykai: 1) buvau kaimo vaikas ir viskas man buvo smalsu; 2) labai bijojau būti baramas, gauti į kailį! Deja, dabar abu faktoriai dingę…
Bet aš nenusimenu: šiam šeštadieniui parengiau keletą staigmenėlių – vaikams turėtų patikti. Sutinku – reikia dirbti, dirbti, dirbti!
Martynas, 2008-01-22 20:42:38
„2) labai bijojau būti baramas, gauti į kailį“ gimnazijoje anglų mokytoja V. Paurazienė vieną kartą pasakojo apie ryšį tarp vaiko mokslų ir tėvų meilės troškimo. Pasirodo, mokslininkai nustatė, kad dauguma gerai besimokančių vaikų mano, jog tėvai labiau mylės vaiką, jeigu šis gerai mokysis. Jai tai atrodė keista, nes tėvai ir taip savo vaikus myli be galo. Dabar man irgi taip pat atrodo, tačiau toks įsivaizdavimas apie tėvų meilės dydį galiojo ir man iki kokios šeštos klasės, įtariu, ir daugeliui kitų.
mokytoja, 2008-01-22 20:47:36
B.Burgiui: Jeigu Jus tai paguos, tai ir aš mažai ką žinau apie kada, ką ir kaip? (Beje, prieš daugelį metų galvojau, kad žinau). Kartais pasiseka, kartais nelabai. Tik viena žinau, kad ir išmokęs visą pedagogiką gali visiškai nemokėti su jais kalbėti (o edukologiją, tai garantuotai būsi jų nesuprastas). Tai yra arba duota, arba ne. Jei penktokai Jūsų per tiek laiko neišvijo, vadinasi Jums duota.
Mindaugas, 2008-01-23 01:31:19
Mokytojai: na as savo zodziuose ir nesakiau, kad as manau, jog tie penktokiukai ar kitu klasiu mokinukai yra visiskai nesupratingi, man tiesiog uzkliuvo tas B. Burgio sakinis, kuri ir pacitavau:), butent man is situ zodziu susidare ispudis, jog destitojas mano, kad tie jo mokinukai yra nesupratingi, o as tiesiog bandziau pateisinti ta ju nesupratinguma.
B. Burgiui: na nezinau ar deretu visus savo mokinukus lyginti su savimi, siaip as esu tokios nuomones, kad su savimi nedera nieko lyginti, juk visi mes esame skirtingi, galbut vienam vaikui patinka ir jis zavisi matematika, o kitas galbut negali gyventi be dailes, juk vis delto butent ta priezastis, jog tave kazkas zavi ir skatina vis labiau tuo dometis, kazkokiu stebuklingu budu ta moksla pavercia malonuma teikiancia veikla. As taip pat galiu pasigirti, kad dar visai nesenai buvau tikras kaimo vaikas, gal gyvenimas kaime tikrai suteikia zmonems kitoki mastima, juk cia visdelto mintims suteikiama daug didesne laisve, o kai dar tenka pajusti ir gyvenimo svori vat tada ir atsiranda dar ir ta motivacija siekti kazko daugiau, istikruju myliu as ta kaima, kad ir vis labiau jis praranda savo grozi ir po truputi nyksta virsdamas kazkokiu neaiskiu dariniu…, darosi graudu kai kazkieno deka i kaima atgabenami zmones kurie tiesiogine to zodzio prasme yra degradave (zinoma saunu jog kazkas “rupinasi” zmonemis suteikia jiems stoga virs galvos, moka kazkokias pasalpas…, taciau ar bent kas susimasto ka kaime tokie zmones gali daryti…, zmones, kurie neturi savyje tos “kaimiskos gisleles” ir nesugeba kaime savimi kitaip pasirupinti, nei eidami plesti kaimyno, nes gi reikia kazkaip “uzsidirbti” buteliui) Visiskai nuklidau i lankas, taciau butent toks vaizdas kaime vis dazneja, kai is miesto atgabenami “degradave” zmones, nesuvokiu tokiu veiksmu naudos- gabut vienintelis pliusa, kad mieste nesimato tokiu zmoniu (nors per siuos metus ir Vilniuj uztektinai prisiziurejau tokiu zmoniu), o kaime tegu jie verciasi kaip nori, jej dar pasistengs ka nors neblogai apiplest ar pripjaut, tai gal pasiseks ir koks laikrastis apie tai parasis, o cia jau nemazas zingsnis tokioje “karjeroje”, vat butent tokiame kaime dabar vis dazniau atsiduria kaimo vaikai (aisku kiek gi ten ju beliko) ir del tokiu priezasciu jie tampa arba tikrai gerais zmonemis, nes issilaikyti tvirtam tokiomis salygomis reikia stiprios valios, arba visai nieko nepasiekia del savo silpnumo ir prisideda prie tu kaimo siaubeju,. Mano klaseje kiek pamenu mokesi 18 zmogeliuku ir stai is visu ju man regis tik 6 kazka padoraus mokomes, keletas nuejo i tas vadinamas “profkes”, kuriu tikriausiai niekad ir nebaigs, o kita dalis kaip ir minejau prisidejo prie “butelio broliu”, istikruju kaimas zmogui gali suteikti sparnus- jej sugebi juos pasiekti, arba leidzia zliauzti per purvus…,
Taigi B. Burgi, kad kaimo faktorius jau beveik dinges as jums pritariu, o del gavimo i kaili tai nezinau:) tas gavimas i kaili yra niekas paliginus su baime, jog tu kazka nuvilsi ir ant taves barsis, galbut man barimasis atrodo baisiau, nes nesu deramai gaves i kaili, ir uz tai gerbiu savo Tevus, jog jie sugebejo mane isaukleti zodziu, o ne jega (na istikruju esu gal pora kartu gaves berzines koses, taciau tai man taip neisimine, kaip tas jausmas kai ant taves barasi ir tu jauti, kad nuvilei…,),bet istikruju “berzines koses”- tikamai isvirtos bent karta verta paragauti, kad zinotum jog yra netik zodis, taciau kazin ar kas bemoka tokia “kose” virti…,
Prirasiau cia daug ko ne i tema bet vistiek, manau atsirinksit tai kas bus reikalinga:)
Burgis, 2008-01-23 10:28:54
Mieli svečiai! Gal rašykime šiek tiek trumpiau? Bus daugiau ir skaitančių, ir rašančių. Iki dvidešimt eilučių – gerai?
Audra, 2008-01-25 11:47:45
Ačiū Jums už gerus norus, gerus darbus. Turėtumėte džiaugtis, nes Jūsų eksperimentas jau pavyko. Mano septintokė dukra lanko pas Jus matematikos užsiėmimus ir jos atsiliepimai apie jus, kaip mokytoją ir žmogų, patys geriausi.
Pirmą kartą sugrįžusi po jūsų pamokos, tik įžengusi pro duris, vos atgaudama kvapą šūktelėjo: “Jau ką aš tau papasakosiu, tu net neįsivaizduoji, kas mums matematiką dėstė! Pats direktorius! Koks fainas!” Na, čia tik jos žodžiai, akių spindėjimo atpasakoti nesugebėsiu. Buvo sužavėta Jūsų pravesta pamoka. O, kad mokytojas už tai, kad pasakai taisyklę, dar saldainį duoda, tai jiems kažkas iš fantastikos srities. Jie nematę tokio betarpiško bendravimo vidurinėje mokykloje. Todėl aš ir džiaugiuosi, kad šio Jūsų eksperimento dėka mano dukra sužinojo, koks turi būti tikrasis mokytojas, kurį vaikai gerbia, kuriuo žavisi, kurio pavyzdžiu turėtų ir norėtų sekti. Tik labai gaila, kad tokių pedagogų vienetai.
Beje, tos Jūsų pamokos praverčia net mums, tėvams. Grįžusi iš KTUG, ji mums užduoda Jūsų jiems per pamoką pateiktus galvosūkius. Tenka ir mums pasukti galvas. Žodžiu, viskas puiku. Aš tai norėčiau, kad tas eksperimentas tęstųsi, tęstųsi …
Gerų siekų ir meilės savo darbui turite, tad linkiu Jums puikios sveikatos ir kantrybės dirbant tiek su studentais, tiek su mokiniais. Sėkmės !!!
P.S. Sveikinimai anūkėlės gimimo proga.
greta, 2009-12-03 19:09:48
man yra 9 m as einu y trecia kl. ir yra problema as mokejau visa lentele iki sesiu o kai riaikia mokintis septyniu,astuoniu ir deviniu as pamirsau beveik visa lentele prisimenu tik 1,2,5 ir10 ka daryti man reikia ismokti iki 2009-12-06 nezinau ka daryti?