Štai sėdžiu visas pavargęs, ilsiuosi… Žolę nupjoviau, naują baldą svetainės interjere įkomponavome, svečių laukiame. Šeimininkė įmantriai dabina margučius, ekologiškai. Aš tai nesikišu. Paskambino marčiai į Vilnių. Ten, pasirodo, penki iš Geteborgo jau atkeliavę (marčios sesuo su šeima). Pas mus rytoj mūsų džiaugsmas atvažiuos.
*
Prisėdau prie kompiuterio – margučių vilniečiai atsiuntė! Labai gražūs, gaila, kad mano kompiuteris streikuoja, didesnės nuotraukos nesutinka įdėti.
Vakar vaikučiai iš Stokholmo skaipino, gal ir šiandien arba ryt paskaipins…
Taigi sėdžiu ir galvoju – koks mielas tas pasaulis pasidarė, kai tokie ryšiai. Atrodo, kad visą laiką visi kartu gyvename, bet, kita vertus, vieni kitiems neįkyrime, vargo neužkrauname.
*
Žinoma, tas globalumas turi ir savo kainą: keltas nuskendo, moksleiviai nuskendo – man rodo, širdį skaudina. Kraujas ir skausmas Ukrainoje, o rodos, kad mūsų mieste. Apie kiekvieną avariją turiu sužinoti, apie kiekvieną gaisrą… Net toks keistas įvykis suerzino: iš Vilniuje esančio Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gavau pranešimą el. paštu, kad tame lėktuve, kuriuo mes skridome iš Stokholmo į Rygą, buvo tymais sergantis žmogus. Laiške instrukcija, kaip mums elgtis, pajutus ligos požymius. Eikite sau, aš kasdien jaučiu visų žinomų ligų požymius! Tik tymų man ir tetrūko…
*
Ir vis tik – aš mėgstu tave, globalusis pasauli!
Atsakymai
Burgis, 2014-04-19 19:29:26
Jau tuoj sulauksime…