Kortelizacija ar telefonizacija?

Vakar buvau įdomiame seminare Tado Ivanausko mokykloje. Visi kalbėjo apie e.paslaugas. Gavome bekontaktes korteles įeiti pro turniketą į mokyklą. Galėjome pasimėgauti TAPSIS paslaugomis. Paklausėme apie TAMO elektroninį dienyną ir kt.

*

Bet nieko nėra tobulo… Vicemeras Stanislovas Buškevičius sveikindamas seminaro dalyvius taip ir pasakė: „Tobulybės yra muziejuose.“ Dėl to negaliu skųstis, kad seminaras sukėlė labai prieštaringų minčių. Pavyzdžiui, ar geriau įvairiomis elektroninėmis priemonėmis sekti, kaip mokiniai lanko pamokas, ką perka, ką valgo, ko ieško internete, ar geriau juos išauklėti taip, kad be jokių priemonių galėtume pasitikėti? Priminsiu kinų patarlę: „Galima atvesti kupranugarį prie šaltinio, bet negalima priversti jo gerti.“

*

Kalbėtojas apie moksleivių pavėžėjimo autobusiukais apskaitą priminė man svarbų dėsnį: negalima numesti svorio vien karpant nagus. Dar priminė mano mokslinio darbo vadovės prof. Genovaitės Jasinevičienės pamokymą: netinka džiaugtis, kad įveikei kliūtį, jei pats tą kliūtį sukūrei.

***

Nebekomentuodamas to, kas įtikino ir neįtikino, pateikiu keletą įsimintinesnių epizodų:

  1. Lustinė kortelė su skaitmenine klaviatūrėle ir ekranėliu – pasižiūrėti, kiek pinigų liko…

  2. Vandens, dujų ir kt. skaitiklių parodymai skenuojami tiesiai į išmanųjį telefoną.

  3. Žiniatinklyje randi dovanų, nuolaidų ir iškart tai perkeli į savo kortelę.

  4. Savo mikromokėjimų kortelės sąskaitos papildymai įvairiais būdais.

*

Liko neaišku – domėtis kortelėmis ar naujos kartos išmaniaisiais telefonais? Aš – už telefoną.

 

Atsakymai

Burgis, 2012-05-18 09:17:52

Aktualu?…

Vladas, 2012-05-18 11:16:18

Aš už komentarus internete, popierines knygas ir gyvą bendravimą su draugais. Senatvė?