Kotryna

Jūs paprašėte, geras žmogus atsiuntė, aš įdedu…

Nelabai mėgstu grįžti į praeitį, bet kartais verta. Dažniausiai įkyriu jauniems žmonėms, bandydamas jiems padėti pasimokyti iš mano klaidų. Nesidomi… O juk galėtų sužinoti, kodėl nerūkau, kodėl kuo labiau augau, tuo saikingiau gėriau, kodėl taip aršiai kovoju su kitaminčiais ir pan.

*

Kaip įdomu būtų, jei Kotryna perskaitytų šį susirašinėjimą ir parašytų, ką ji DABAR apie tai mano!

O ką mes žinome apie savo vaikų paklydimus? Ko tie vaikai ieško internete? Kokius laiškelius jie rašo vieni kitiems? Kas jiems labai smalsu, bet nedrįsta paklausti?

*

Trejų metukų Mildutė parėjo iš savo prestižinio darželio (ko tik ten nemoko!…) ir sako man: „Seneli, tu durnas!“

„Mildute, – sakau aš, – kaip čia dabar šneki?“

O ji gudriai šypsosi, žiūri man į akis ir vėl sako: „Seneli, tu durnas…“ Tiria mano reakciją. Mažylė dar nežino, ką reiškia tas žodis, bet supranta, kad jis kažkoks įdomus…

*

Taip mes pažįstame pasaulį. Klyskite, vaikai! Bet švelniai, saikingai, kad užaugusių neslėgtų tos klaidos, o tik pralinksmintų… (Mūsų marti Dovilė pradinėje mokykloje į klausimą, kas yra didžiausias daržo priešas, atsakė: „Erelis!“)

Atsakymai

Burgis, 2011-02-12 09:59:08

Temos reitingams…

Rasa, 2011-02-12 11:32:44

Juokingiausia buvo, kad ji tikrai tą nuotrauką į one.lt įsidėjo 🙂

Šypsausi ir galvoju dar apie kitą merginą, kuri sako:” aš nuoriu šventes švęst…”

Kodėl šypsausi, gal negražu? Turiu teisę, nes juk ir žiūrėdami į mane daug kas juokiasi, kai nusikalbu :))))))

Aišku galima labai rimtai čia papostringaut ir paverkšlent apie “nekultūrą”, bet geriau geranoriškai pasijuokt…

Juokas- geras dalykas… Štai vakar kaip pasiuto ant manęs klientas! Jis rėkė rėkė,o aš neištvėriau, ėmiau juoktis 🙂 Nu jau tie žmonės, jie tokie juokingi! Pav. vakar- jis rėkia, kad nieko nesupranta, kad nori tokio paties daikto, kaip turi. Aš ramiai jam sakau, kad lygiai tokį patį jis gali įsigyt tik ten, kur gavo senąjį. Juk tiesą sakau! Tada jis rėkė, kad nieko nesupranta ir niekas negali normaliai paaiškinti ir t.t. Tada ir neištvėrus ėmiau juoktis, sakau, kad jei jis bent truputį nutiltų ir leistų man įsiterpti, tai gal spėčiau per tą laiką jam profesionaliai paaiškint, ko jis nori :))))))) Bet jis kažkodėl visai užpyko, jam nelinksma buvo 🙂 Ir, kaip Mildutė, jis kažkodėl galvoja, kad tai aš durna :))))))))))

Sakau, žmonės tokie juokingi, kaip ant jų pykti?

Burgis, 2011-02-12 11:36:06

Vakar baru vieną gimnazistą (jį reikėtų pašalinti iš gimnazijos…), jis nori įsiterpti ir sako : „Gerbkime vienas kitą…“

Rasa, 2011-02-12 12:53:34

Aš kaip visada ne į temą, bet sėdžiu darbe be darbo, galvoju apie balių, į kurį vakare keliausiu per pūgą 🙂 Paskui galvoju, kad paskaičius tokią temą būtų gerai prisiminti, kad kai grįšiu pabaliavojus, nesugalvočiau kam nors ko nors rašyt, nes paskui pasakai ką nereik… :))

Paskui pagalvojau apie pagarbą ir savigarbą iš kitos pusės… Ne į temą… Pagalvojau- kada mes tampame iš “aš”> “mes” 😀 Kur ta riba, kai susireikšminame iki “mes” ir kai į mus kreipiasi kitaip, jau ima mus stebinti? 😀 Tam tikram amžiuj? Tam tikrose pareigose? Mumyse?

Tiesiog pagalvojau, kad ir apie poną Burgį ar kitokį poną 🙂 Ir apie save. Apie tai, kaip liežuvis pats atsirenka kartais, kuriems žmonėms sakome “tu” ir kuriems “jūs”. Kodėl jei man bet kas pasako: “Labas, Rasa, kaip gyveni?” man tai skamba visai normaliai, o jei p.Burgiui kas nors ne artimas pasako “Labas, Broniau, kaip gyveni?” rėžia ausį visiems :)))) Ar rasa viena, o pono būna daaaaaaaaug (ne p.Burgį turiu galvoj, apskritai kalbu) ir jis tampa “jie”? 🙂

Apie kultūringą bendravimą paskaitos gal nereik, bet tikrai, kur ta riba, kai suprantam, kad į mus turėtų kreiptis “jūs”? 😀

E. B., 2011-02-12 13:00:08

Prieš 10 metų, kai viena mokytoja paprašė išsinešdinti iš klasės, niekur nėjau ir išdidžiai pareiškiau, jog “turiu teisę į mokslą”…

Šiandien, kai bet kokiame kontekste išgirstu žodžių derinį, kuriame vienas narys yra “teisės” (pvz., žmogaus, vaiko, darbuotojo teisės ir t.t.), galvoje kone refleksiškai iškyla šitas vaizdinys.

Ir iškart pasidaro aišku, apie ką eina kalba.

NiekurNeiva, 2011-02-12 15:16:34

Rasa,

nežinau dėl „aš“> „mes“, bet žinau,

kada bernužėliai tampa vyrais:

tada, kai išmoksta sakyti “Ne”…. (sakyti=daryti)