Tokie sutapimai: šiandien beveik pusantros valandos akis į akį kalbėjausi su KTUG auklėtine, talentinga medicinos studente. Dviese prie stalelio „Europos“ centre gėrėme žalią arbatą ir kalbėjomės apie gyvenimą… Gavau dovanų jos keptą nuostabaus skonio pyragą ir arbatžolių iš Hong Kongo. Jūs nesuprasite, kokia laimė tokie pasisėdėjimai!
*
O vakare per TV pamačiau laidos apie mokyklą fragmentą ir vėl supratau – paradigmos, paradigmos viską lemia… Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra viską žino. O per kitą TV laidą tas žymusis R.Vaitkus vėl kalbėjo taip, kad aš supratau – švietime šviesos nėra ir greitai nebus…
*
Bet aš pasidžiaugsiu – nebereikia man su jais kovoti, net jei kovas, net jei egzaminai artėja, net jei mokyklų baigimo pasekmės ir priėmimo į universitetus pasekmės bus šlykščios…
*
Šiomis dienomis daug galvoju apie kovas. Galvojimą paskatino viena po kitos knygas pristačiusios R. Vanagaitė ir N. Putinaitė.
Kokios panašios tos knygos!
Kokios panašios tos moterys!
„Mes jums pasakysime, nes jūs nežinote ir ne taip vertinate.“
„Mes galime (mokame) ir turime teisę (nes?…) įvertinti.“
„Ne jums spręsti, ką ir kaip mes pačios gyvenime padarėme, kaip mes tą gyvenimą gerinome.“
*
Internautai susikovė. Politikai susikovė. Negatyvo dar padaugėjo. Pasitikėjimo vienas kitu dar sumažėjo.
Tai kaip mes sutiksime kovą? Kova? Dėl vietos rinkimų sąrašuose? Dėl teisės gauti neužsidirbto? Dėl garbės, kuri kitų akimis yra tikra gėda?
*
Ir aš susikausiu! Kovo septintą dieną pažadėjo man leisti pakalbėti teisme. O gal dar ir kovo 23-čią dieną leis man užbaigti šį proceso etapą. Vakar pagaliau pabandžiau paskaityti F.Kafkos „Procesą“ ir… užverčiau. Negaliu dabar taip aitriai nuodyti savo pavasario. Dabar jau kiekvieną savo pavasarį taupysiu kaip brangenybę. Ir jums rekomenduoju.
Atsakymai
Virginija, 2016-02-29 12:25:18
Direktoriau,labai suprantu tokių dovanų svarbą; kartais jos laukia pačiose netikėčiausiose vietose…Džiaukitės pavasariu- jis to vertas.Greit prasidės žvaigždėtosios kovo naktys…tai Stebuklas, kurio nei vargai, nei kančia neuždengia. Jos Jums tikrai kelius nušvies…
sonata, 2016-02-29 22:33:45
Vudžio Aleno herojus filme “Kad ir kas benutiktų” ištaria maždaug tokią frazę ” Kurcui pasisekė, kad jis džiunglėse negaudavo “Times”, tuomet būtų pajutęs tikrą siaubą”. Ir dar viena nemirtinga pagrindinio herojaus frazė:” Mano tėvas nusižudė, nes rytinė spauda varė jam depresiją. Ar galima jį kaltinti, turint omenyje baisybes ir korupciją, ir neišprusimą, ir skurdą, ir genocidą, ir AIDS, ir pasaulinį atšilimą, ir terorizmą, ir mulkius, skelbiančius šeimos vertybes, ir mulkius su ginklais…”. Taip, labai sarkastiška. Bet jei neįmanoma vienam to pakeisti, tai belieka legendinio Miltinio legendinė frazė po eilinio apsvarstymo partkome ar vykdomajame “Eikit jūs visi š..t.” Ir patikslinimas po labai iškalbingos tylos “Jeigu nenorite, galite ir neiti”. Belieka laukti pavasario, ir ne tik kalendorinio. O jis ateis, nes po vasario seka kovas. Ir ne tik kaip mėnuo. Kaip kova su įšalu. “Nemune ledai išplauks”. Kada nors.
LeON, 2016-03-01 00:38:15
Nenuodyti pavasario!?..
Wow..
Taikliai.
Gyvybiškai.
Jautriai.
Balsuoju.
Rezonuoju.
petras, 2016-03-01 08:24:08
Apie kovą. Kovo mėnesį Lietuvoje daugiausiai sergančių būną.