Krepšelis

Kiek kartų savo kolegoms tarnautojams ministerijoje esu sakęs  kažkada mano draugo Antano pasakytus žodžius: “Neįmanoma numesti svorio vien karpant nagus…”? Neklauso!

Paskaitykite tik mažą ištraukėlę iš DEVYNIŲ puslapių teksto, kurį patvirtino ne bet kas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė!. Tekstas vadinasi “Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika”.

***

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. BIRŽELIO 27 D. NUTARIMO NR. 785 „DĖL BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ FINANSAVIMO REFORMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1748

redakcija)

II. MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ APSKAIČIAVIMAS

  1. Mokinio krepšelis (MK) apskaičiuojamas bazinį mokinio krepšelio koeficientą (Kb) padauginus iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto bazinės mėnesinės algos (BMA) dydžio (q) ir 12 mėnesių, t. y. MK = Kb × q × 12.

  2. Bazinis mokinio krepšelio koeficientas (Kb) – mokinio krepšelio koeficientas (Kn), apskaičiuotas šios metodikos 5 punkte nustatyta tvarka, laikant, kad klasės, klasės komplekto ar grupės (toliau – klasė) pedagoginio darbo valandų skaičius per savaitę lygus 1–10 klasių tarifikuojamų pedagoginio darbo valandų skaičiaus vidurkiui, o klasės mokinių skaičiaus vidurkis (s) – 25 mokiniai. Bazinio mokinio krepšelio koeficiento (Kb) dydis nurodytas šios metodikos 1 priede.

  3. Mokinio krepšelio koeficientas (Kn) apskaičiuojamas sudėjus šiuos koeficientus:

5.1. Koeficientą darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokyklos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekos darbuotojams išlaikyti, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti (k1).

Šį koeficientą sudaro 3 dedamosios: ugdymo programų įgyvendinimo (kug); ugdymo proceso organizavimo ir valdymo, mokyklos bibliotekos darbuotojų išlaikymo, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ir socialinės pedagoginės pagalbos organizavimo (kv); socialinio draudimo (ksoc).

Ugdymo programų įgyvendinimo dedamoji (kug) apskaičiuojama vidutinį sąlyginį pedagogo tarifinio atlygio koeficientą (R) padauginus iš pedagoginių normų skaičiaus klasei (n) ir padalijus iš klasės mokinių skaičiaus vidurkio (s), nustatyto [*\*] kriterijų sąraše, patvirtintame LRS 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 [**] , t. y. kug = Rn/s.

Vidutinis sąlyginis pedagogo tarifinio atlygio koeficientas (R) nustatomas apskaičiavus atskirų mokytojų pareigybių (mokytojo, kuriam nesuteikta kvalifikacinė kategorija, mokytojo, kuriam suteikta kvalifikacinė kategorija, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto) tarifinių atlygių koeficientų, nustatytų atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, vidurkius ir išvedus šių vidurkių svertinį vidurkį pagal statistinę atitinkamų pareigybių mokytojų dalį, tenkančią bendram mokytojų skaičiui. Vidutinio sąlyginio pedagogo tarifinio atlygio koeficiento (R) dydis nurodytas šios metodikos 1 priede.

Pedagoginių normų skaičius klasei (n) apskaičiuojamas klasės pedagoginio darbo valandų skaičių per savaitę padalijus iš 18 valandų. [***].

Ugdymo proceso organizavimo ir valdymo, mokyklos bibliotekos darbuotojų išlaikymo, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ir socialinės pedagoginės pagalbos organizavimo dedamoji (kv) sudaro vidutiniškai 14 procentų (nuo 8 iki 20 procentų) ugdymo programų įgyvendinimo dedamosios (kug) dydžio.

Socialinio draudimo dedamoji (ksoc) apskaičiuojama dedamosioms kug ir kv taikant teisės aktų nustatytą socialinio draudimo įmokos tarifą.

5.2. Koeficientą kitoms mokymo reikmėms (k2), kurį sudaro šios metodikos 2 priede nurodytų mokymo reikmių koeficientų suma.

  1. Mokinio krepšelio lėšų suma, tenkanti tam tikros klasės mokiniui (L), apskaičiuojama tam mokiniui nustatytą sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientą (Ks) padauginus iš mokinio krepšelio dydžio (MK), t. y. L = Ks × MK.

  2. Sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientas (Ks) apskaičiuojamas tam tikros klasės mokiniui nustatytą mokinio krepšelio koeficientą (Kn) padalijus iš bazinio mokinio krepšelio koeficiento (Kb), t. y. Ks = Kn/Kb, išskyrus tuos atvejus, kai šio koeficiento dydis tikslinamas siekiant užtikrinti bendrojo lavinimo ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų įvairovę ir prieinamumą. Sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai nurodyti šios metodikos 1 priede.

  3. Bendras mokyklos mokinio krepšelio lėšų poreikis apskaičiuojamas jos sutartinių mokinių skaičių padauginus iš mokinio krepšelio dydžio. Sutartinių mokinių skaičius gaunamas sudėjus mokiniams taikomus sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientus.

***

Kas šios metodikos autorius? Kas jį mokė metodikos, matematikos, skaičiavimo metodų, paklaidų teorijos? Kur jis augo, mokėsi, gyvena? Ar jis su kuo nors dar kalba žmogaus kalba?

Vargšė valstybė…

Atsakymai

Simona, 2010-01-08 11:07:32

Įdomu, ar Vyriausybė suprato ką tvirtina?

petras, 2010-01-08 11:22:46

koks skirtumas. gi neįmanoma taip padaryt, kad visiem įtiktum 🙂 o metodiką šią turbūt ne vienas žmogus sudarinėjo.

,,, 2010-01-09 12:59:20

Paprasčiausia biurokratija. Dar juokingiau atrodo SKVC mokslinių straipsnių (produkcijos) vertinimo metodika…

Povilas, 2010-01-12 12:29:09

Vyriausybė tvirtina tai, ką parengia atskiros ministerijos. Kas tuo metu buvo mūsų ministras? Galima susirasti, bet iš konteksto įtariu, kad tai buvo Monkevičius. Galima susirasti ir tuometės vyriausybės sudėtį. Tarkime, kad vyriausybė priima sprendimus šiandien. Ką gali kurios nors ministerijos pateiktam variantui pasiūlyti, pvz., Kreivys, Kazlauskas, Vilkaitis ir kiti? Nieko. Pagal kompetenciją net savo kuruojamose srityse tai tikros bažnyčių palės ir skursenos. Kubiliui neturi būti sunku vadovauti tokiems nabagams.

Stanislovas, 2010-01-12 15:02:32

Kodėl visi tik rašo kas blogai padaryta, bet niekas neparašo kaip reikia padaryti, kad būtų gerai? Kodėl neišrenkame kompetetingo ir doro piliečio kuris viską darytų gerai?

Povilas, 2010-01-12 15:10:05

Stanislovui: Jei Jūs sąžiningai dirbate savo darbą, ar dar liek laiko labai gilintis į ANŲ veikėjų veiklos sritis, išanalizuoti jas ir pateikti konkrečius protingus pasiūlymus?

Stanislovas, 2010-01-12 15:50:01

Povilui: Dirbu savo darbą, ypatigai nesidomiu ką ir kaip mūsų išrinktieji skaičiuoja. Man gyventi Lietuvoje gerai. Visų išrinktųjų darbas ir yra toks, kad čia visiems gyventi būtų gerai. Na, bet jei matote, kad kažkas yra negerai, tai tikriausiai žinote kaip turėtų būti gerai. Antraip kaip galima spręsti, kad negerai?

Povilas, 2010-01-12 16:42:07

Stanislovui: Mūsų diskusija beprasmiška. Žinant tik situaciją, nelabai ką gali spręsti. Viską rodo tendencijos.

Stanislovas, 2010-01-12 18:11:40

Tikriausiai daugelis mano(pabrėžiu mano), kad jis vairuotų valstybę geriau. Pas mus santvarka yra kitokia kaip bebūtų ir vienas žmogėnas, kad ir koks gudrus ir protingas, negali nuspręsti kas ir kaip yra gerai visiems. Viskas priklauso nuo intelekto “nesužalotų” veidų konsentracijos valdančiojoje “bandoje”. Kai ta konsentracija per didelė, tada jau reikia keisti visą “bandą”, nes šviesuolis patekęs tarp jų bus sudrąskytas ir sutryptas, arba pataps toks kaip ir “banda”. Tarp vilkų esi, vilku ir staug, liaudies išmintis sako. Na o patys protingiausi susiburti į bandą negali, nes vienas kitame mato per daug trūkumų.

Saula, 2010-01-13 20:39:47

Diskusija apie Kauno mokyklų pertvarką

http://kauno.diena.lt/lt/portalo-svecias/edmundas-balasevicius-17

Gyva diskusija sausio 14 d. 11 val.

Reikėtų anksto pateikti klausimus.

Dar straipsnis 🙂

http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/mokyklu-pertvarka-valdininkai-spaudzia-tevai-priesinasi-257941

Burgis, 2010-01-13 21:22:55

Saulai: nuostabiausia, kad švietimos sistemą pavesta pertvarkyti tos sistemos valdininkams… Kas kirs šaką, ant kurios sėdi, kas pjaus auksinius kiaušinius dedančią vištą?… Auditai, kažkodėl, būna neva nepriklausomi, bet pertvarką vykdo “priklausomi”… Nieko gero iš to nesitikėkite.

Povilas, 2010-01-14 08:44:27

Ten, kur bus pradinė mokykla, po jos vaikas šoktels į progimnaziją (čia alternatyvos nėra), po jos – į gimnaziją arba profesinę mokyklą. Bet ir vienų, ir kitų truks. Tai reiškia, kad reikia tuojau pat mechaniškai didinti jų skaičių, nes jau dabar gimanzijos nebeišgali priimti visų norinčių ten mokytis. “Gimnazistas” Bacys viską puikiai žino, bet jau traukia likusiųjų mokyklų draskymo dainušką su senbuviais iš ŠMM. Koks susiformuos žmogus, prievarta perbėgęs per tris (mažiausiai) mokyklas? Kur mokyklų tradicjos, tęstinumas? Tėvų parama mokykloms (bet kokia forma) netenka prasmės. ŠMM viršūnės – laikinos, jie už nieką asmeniškai neatsako ir neatsakys. Pagrindinių mokyklų skaičių dirbtinai būtinai mažins, tai reiškia, kad progimnazijose koncentruosis dideli srautai “įdomaus amžiaus” paauglių. Pritilo M.Adomėnas su savo selekcija ir skirtingais greičiais judančiais takeliais mokyklose. Volano g. ped. titanai vargsta prie naujų išmislų, o vaikams reikia iš tikrųjų vargti jų sukurtame pseudošvietimo sistemos baloje – būtent toje baloje formuosis vaikas nuo 6 ar 7 metų. Kai viskas sveriama pinigais, tai bet koks pedagoginis iškrypėlis tariasi esąs kompetentingas numatyti ir apspręsti vaikų likimus. Paklauskime Steponavičiaus, Bacio, Puodžiuko, Numgaudžio (pastarieji du apskritai unikalūs, dar pridėkime Plikšnį: šventoji trejybė), kaip jie įsivaizduoja Lietuvos švietimą po 20 metų. Neišmekens nė vieno pedagogiškai padoraus žodžio.

Lina, 2010-01-14 10:00:40

Povilas: “Koks susiformuos žmogus, prievarta perbėgęs per tris (mažiausiai) mokyklas?”

Na pavyzdžiui aš (tarybiniais laikais) taip ir susiformavau 🙂 Po 4 klasių tėvai persikėlė į naują butą, po 8 perėjau į mokyklą su sustiprinta fizika- matematika.

Vien šito fakto nebijočiau. Net girdėjau iš vienos mamos, pagyvenusios JAV, kad ten klasės kiekvienais metais performuojamos ir vaikai permaišomi, kad mokėtų sugyventi ir su naujais draugais, esą tai praverčia gyvenime.

Povilas, 2010-01-14 11:33:54

Linai: Pedagoginių valdininkų-plagiatorių darbai – ar pasiteisino lietuviškieji profiliavimo, mokymosi lygių, vidaus auditų etc. variantai? Kiekviena tauta žiūri pirmiausia savo vertybių, o neina copy-paste keliu. Natūrali (!) gyventojų migracija šalies viduje ir iš jos yra natūralus reiškinys, su tėvais važiuoja ir vaikai. Tačiau ką duoda priverstinė migracija? Klases performuoti mokyklos viduje – mokyklos, ten besimokančių vaikų ir jų tėvų reikalas: jei performuoti yra naudinga, kodėl gi ne? Juk sutiksite, kad dirbtinis mokyklų išdraskymas neduos absoliučiai jokios ekonominės naudos. O psichologinės pasekmės tampomiems mažiams? “Reformos” daromos tam, kad kuo mažiau reikėtų išleisti pinigų švietimui. Ar galima viską sverti pinigais? Kaip Jūs įsivaizduojate Lietuvos mokyklą po 20 metų? Esant tokiai valdžios ekonominei ir kultūros politikai, Lietuvos žmonės išbėgios. Jei to norime, tada viskas tvarkoj.

Povilas, 2010-01-14 20:23:14

Rūtai: Mokslų daktaras, expertas susimovė, atsakydamas į aštuntokams skirtame uždavinyne pateiktą klausimą. Paprasčiausiai žmogus atsakė iš karto, nors privalėjo bent porą sekundžių pagalvoti. Aš pats vaikų darbus dėl viso ko peržiūriu du kartus, ir, beje, retai, bet randu SAVO klaidų. Tai negerai, bet nėra jokia tragedija: su vaiku pakalbu, kodėl mano taisyta du kartus. Klaidų yra abiturientams skirtuose egz. užduotyse, uždavinynuose, gramatinių ir stiliaus klaidų apstu spaudoje, grožinės literatūros knygose, ypač verstinėse. O geltonieji autobusiukai yra tikri “gyvenimo universitetai” mažiukams, sukariantiems kasdien po keliasdešimt kilometrų. Manau, kad esmė ne ta, kad vaikas “mąsto” ar “masto”, bet ta, kad nėra sudaromos palaunkiausios sąlygos NATŪRALIAI augti kiek galima geresniu žmogumi.

Rūta, 2010-01-14 20:50:16

Povilai, čia į mano komentarą po kitų įrašu tikriausiai(?) Natūralu, kad suklysta visi, bet jeigu klaida yra ne nemokšiškumo, tai ją supranti ir ištaisai, kai kas nors parodo. Ir dėl „grįŽiu“ dar per pamoką garsiai stebėjausi, ir savo uždavinį nešiau, kad dar kartą pažiūrėtų. Ne tokios ten klaidos, apie kokias Jūs kalbate.

Dėl autobusiukų – juk jie kaip tik tam ir reikalingi, kad tų kilometrų nereikėtų vaikščioti. Ir aš nesutinku, kad mažose šiuolaikinio kaimo mokyklose sudaromos palankiausios sąlygos natūraliai augti geru žmogumi. (Ar bent jau tokio kaimo, kokį aš pažįstu.)

Povilas, 2010-01-15 11:10:17

Gerb. Burgiui: dažnai lankausi čia, kartais ką nors parašau. Krepšeliai, mano supratimu, įteisinti Monkevičiaus laikais. Gal pabandykime surasti, kur šis žmogus yra dabar, kuo užsiima, ką galvoja apie mokyklos būklę po keliolikos metų (jei apskritai galvoja). Būtų įdomu sužinoti, kaip Steponavičius paskaičiavo studijų krepšelio “svorį”. Lietuvoje nebeliko nė dviejų mln. žmonių, besimokančių skaičius toliau mažės, o skaičiavimo metodikos … Gal iš kur nors nukopijavo, nes taip sukonstruoti TOKIĄ metodiką normaliam žmogui neįmanoma. Gal jos sudarytojas vadovavosi, pvz., Kaledonijos (dab. Škotija) ar Britanijos Mergelių salų patirtimi :).

Povilas, 2010-01-15 21:46:12

Rūtai: esu baigęs mažakomplektę pradinę mokyklą Girininkų km. Vainuto sen. (Šilutės raj.). Klasė – Šepučio sodybos vienas kambarys,už lango staugia pūga, krosnyje spragsi malkos, 12 mokinukų I-IV klasėse. Mokytoja Nijolė Mišeikytė, viena. Visi išmokome puikiai skaityti, rašyti, skaičiuoti, dainuoti, šokti. Buvom padūkę. Keletas km per mišką, pusnis, purvą – vienas juokas. Be abejo, dabar laikai kiti, čia tik prisiminimai. Bet kodėl šiandieninis šeštokas ar septintokas sunkiai skaito, nesurezga dorai sakinio dažnas. Netgi mokoma, kaip rašyti laiškus. Iš tų laikų pas mane likę keliasdešimt klasės draugų rašytų laiškų – net keista, kokios protingos ir logiškos mintys. Matyt, ir aš panašiai jiems rašiau. O juk niekas nemokė kaip ir ką rašyti. Kaip ten sakoma – viską lemia žmogiškasis faktorius. Rupūžėjam pamažu. Po keliolikos metų bus visai įdomu. P.s.: iki sukriošimo man dar labai toli.