KTU gimnazijos svetainė. Diskusijoje apie rūkymą – per 100 komentarų, diskusijoje apie krikštynas – per pusantro šimto komentarų, apie protmūšį – vienas…
Taigi sekmadienį (išeiginę dieną, mokytojams, direktoriui nedalyvaujant, nevadovaujant, visiems laisvanoriškai (?) pasirinkus…) ąžuolyne “krikštijami” gimnazijos naujokai. Įspūdžius galite paskaityti www.ktug.lt diskusijų lentoje, čia pateikiu tik tris nuotraukas ir apibendrintą filosofinį žvilgsnį…
Pirmiausia su krikštynomis, naujokų priėmimu į bendriją tokie renginiai neturi nieko bendro. Geriausiu atveju tai yra gera arba vulgari pramoga, blogiausiu atveju – tai pasityčiojimas iš naujokų.
Antra, matyt, esame mazochistų tauta, nes jei visi “krikštijamieji” susivienytų, pasipiktintų, tai ta “tradicija” grįžtu ten, kur ir gimė – į kalėjimus. Bet ne – daugybė “krikštijamųjų” džiūgauja patyrę “ekstrymą” ir svajoja, kaip kitais metais jie dar žiauriau (šlykščiau, vulgariau…) pasielgs su naujokais. Todėl “tradicija” gyvuoja!
Trečia, iniciatyvos “krikštyti” dažniausiai imasi nevisavertiškumą turintys žmogeliai, o kartais – tiesiog sadistai (kalėjimuose). Išmanymo, tikrų tradicijų yra nedaug, todėl rengėjai dažniausiai kartoja “tvarto pokštus”. Pavyzdžiui, vienoje nuotraukoje jūs matote visose prastuomenės vestuvėse rengiamą atrakcioną – atsispaudimus (lytinio akto imitaciją). Kiek išgėrusių vestuvininkų (ypač merginų) atsisakė dalyvauti tokiame atrakcione? Tai ar galima tikėtis, kad atsisakys gimnazijos pirmokė?
Ketvirta, kai “darbas” jau padarytas, ima skųstis ir kai kurie renginio dalyviai, ir jų tėvai. Tai ką – “krikštynos” vis dar naujiena? Tai nori būti priimtas į bendriją, kurioje yra iš tavęs besityčiojančių? Jei pabūgai pasipriešinti patį pirmą kartą, tai ar nepabūgsi vėliau? O “atrakcionai” gali būti vis įmantresni (pavyzdžiui, seksas “abiems sutinkant”).
Penkta, verkšlenantys ir kaltų administracijoje ieškantys anksčiau ar vėliau pateks į bėdą. Administracija sekmadieniais nedirba. Lenda į galvą pokštas: “Colgate saugo tavo dantis nuo ryto iki vakaro. Juos išmuš tau naktį.” Laikas išmokti apsiginti, laikas išmokti išdidumo, laikas išmokti chamą pavadinti chamu. Kitaip niekas nepasikeis.
Šešta, šiais krizės laikais vaikai vis dar maistą (miltus, kiaušinius, kečupą…) naudoja kaip “technines priemones”, drabužius niokoja. Ar neteks verkti ir duonelės atsiprašyti?
Oi, norėčiau, kad kas nors dabar bandytų mane taip “pakrikštyti”… Be medikų pagalbos vienas kitas neišgyventų. 🙂
Atsakymai
Edvardas, 13a, 2008-10-20 15:43:39
Taip, man irgi mūsų krikštynos nepatiko, todėl ir nėjau vėliau krikštyti pirmokų.
Ignas, 2008-10-20 18:10:03
Labas vakaras. Jei geriau įsižiūrėtumėt į viduriniąją nuotrauką, tai pamatytumėt, kad mergaitė, kiek suprantu “fuksė” dešinėj rankoj laiko cigaretę. Tai aš pradedu nebesuprasti, kaip jinai iškentės kone visą dieną mokykloj nerūkiusi? Ims ir mes? Tarkim ji rūko tik “progai esant”, o jei ne? Aš niekada nesu buvęs KTUG ir atvirai bendravęs su bendraamžiais, tad belieka tik spėliot ar ten rūko tik vienas kitas ir ne mokyklos teritorijoje, o gal išsislapstę už visų kampų “traukia” kas dvidešimtas…
Audrius, 2008-10-20 19:19:43
Truputį gaila. Berods jau buvome išgyvendinę iš Krikštynų “garbingas” diedovščinos tradijas, o dabar jos vei skleidžiasi visu gražumu…
Nors ko norėti – nuotraukose matyti, kad didelius žaidžiantys dar yra vaikai. Svarbiausia, jog atsirastų galintys parodyti, kad švęsti galima ir kitaip. Įdomu, ar dar liko tokių Gimnazijoje?
man aktualu, 2008-10-20 19:24:19
Naujai atėjusieji nežino ko tikėtis. Gal tai ilgaamžės tradicijos? Nežinau, mano vaikis sekmadienį buvo krikštytas jau ketvirtą kartą (net tris kartus bendrabutyje ir ten, sakė, gerokai žiauriau). Bet nesiskundė nei karto. Stengiasi susigyventi su bendramoksliais, negirdėjau nė vieno blogo žodžio. Gal tik mums atrodo taip baisu. Kaip sakoma, kiekviena tiesa turi dvi puses, žiūrint iš kurios žiūrėsi. Tėvai mato blogybes, o vaikai linksmybes. Šiaip tai mūsų studijų laikais buvo švaresnės krikštynos, neteko šalti ir purvintis, na, nebent, sušlapti.
Man tai baisiau, kai imamasi psichologinio smurto prieš vieną, kai dar nieko nežinai, nežinai kur kreiptis ir esi per daug kultūringas, kad paleistum kumščius į darbą. Ponas direktoriau, tikiu, kad mūsų vaikų vaikai nemuš Mildutės ir Luko, bet pasaulis toks žiaurus, kad mokykit nuo mažens savigynos. Aš neišmokiau.
Burgis, 2008-10-20 19:42:53
man aktualu: norėčiau, kad mano vaikai ir anūkėliai suprastų tėvo, palydinčio sūnų į karą (L. Tolstojus, “Karas ir taika”) žodžius (cituoju tik mintį ir tai apytiksliai – seniai skaičiau…): “Jei tu žūsi, man, seniui, skaudu bus. Bet jei tu išduosi – prakeiksiu tave!”
Ką tu pamokysi apie krikštynas, jei TV moko apie bušido? TV pasakoja anekdotus, kurių net išgėręs prie draugų stalo nepakartočiau…
Vaikai, vaikai, pamatykite, kad gali būti gražiau, geriau, kilniau!
Vitalijus, 2008-10-20 21:55:17
Sveiki! O man mano krikstynos universitete patiko, nebuvo jokiu patyciu buvo nuvezti autobusu i Legiona ten begiojom po bunkerius ir miska, davem priesaika ir isgerem brenduko su dekanu 🙂 Tikrai linksma ir kai mum padaro tokias krikstynas nesinori ir pries naujokus smurtauti 🙂 Tai tiek, peace
Tomas Mankus, 2008-10-20 22:27:14
“Gilėj ąžuolas miega – žinau”. Labai teisingas pasakymas, linkiu, kad ir toliau juo vadovautumėtės.
Ignas, 2008-10-20 22:40:45
Va kaip [ne]reikia krikštyti… Čia nuomonių, žinoma, 1000, bet patys pirmokai nesiskundė… http://www7.videogaga.lt/video?id=obvmmaackhdxqmsqf
Rimas, 2008-10-20 22:52:32
antroj foto Rimantė tikrai ne su cigarete =))
ten koks nors brokas ar šiaip miltai boluoja..
apie temą daugiau nerašysiu, pakankamai pasakiau diskusijų lentoj (http://diskusijos.ktug.lt/?s=v&id=3508#2008.10.20-05:10)
Rasa, 2008-10-21 13:53:37
Kai jau direktorius čia taip griežtai supostringavo, tai ką beprieštarausi, akis gali iškabint… 😀
Jis tai pateikė taip, kad jei žmogus dalyvauja krikštynose, tai jau iškart jis žemo lygio. Vadinasi, jei paprieštarausiu, jis pažiūrės į tai kaip į “prastuomenės” (dievaži tą žodį net buvau primiršus, gyvenime nenaudojau 🙂 apraišką ir tipo ką bekalbėti su tokiais žmonėmis, kai jų supratimas ribotas… 😀 Vargšai, nesuvokia ką daro… 😀
Nežinau, kažkada ir mano pačios, ir vaikų krikštynos- visos buvo neblogos. Ir, beje, tikrai į jas neverčiama eiti. Gal kad jos buvo tos,kur Rimas paminėjo, kaip neblogas 😀 O gal ir ne tos, sunku suskaičiuoti 😀
Žiūrėjau ir gimnazistų tų metų filmuotą ir fotografuotą medžiagą, ir universiteto krikštynų nuotraukas (beje, daug merginų nevažiavo 🙂 ir skautų… Visai neblogai. Aišku, nereik perlenkt lazdos. Ir nereik norėti, kad vaikai nuo gimimo būtų protingi rimtuoliai, jiems reik išsidūkti, reik pasijaudinti, reik pasipurvinti, tik be traumų pageidautina 🙂
Paskaičius poną Burgį kažkaip save vaikystėj prisiminiau: einam su mama pas močiutę į kaimą tokiu tarybiniais laikais traktorių išmaltu keliu, po lietaus. Eiti reik du kilometrus. Mama ištikima aukštakulniams, atsargiai žingsniuoja kelio krašteliu, kad neišsiteptų, o aš basa per pačią pliurzę viduriu kelio. Miesto vaikui tai toks malonumas, kai tas dumblas pro tarpupirščius vis iiišlenda 😀 O mama vis bamba…
Vaikučiai kultūringai auga mieste nuolat girdėdami, kad negalima valytis šokoladuotų rankų į pilvą, gražiai apeiti balutes ir milijoną kitų nurodymų, todėl kartais tokia laimė pav. kaime apsiskarmaliuoti ir sėdėti belekur, ristis kūliais nuo kalnų ir dar veikti daug murzinų dalykų.
Manau, kad ir į krikštynas jie žiūri visai kitaip, kaip į gerą padūkimą, o ne kaip į pažeminimą.
O gimnazistų žygeiviai? Manau, ten irgi daug dumblo, krūmynų, šlapių kojų ir visko būna. Ir, manau, tai puiku.
Nuo pernelyg kultūringo gyvenimo kartais irgi pavargstama…
Skaitėte Rasos žodį iš “prastuomenės”… :)))))))
Vaidas, 2008-10-21 17:09:18
O aš savo laiku net nežinojau, kad krikštynos buvo (Vilniuje, VU EF). Panašu, kad nebuvo. O kas labai norėjo atrakcionų, patys organizavosi, kaip išmanė, anksčiau ar vėliau…
vvv, 2008-10-21 17:27:19
Šįkart nelinkęs visai sutikti su Rasa.
Viena, kai pats brendi per pliurzę ir pats prisiimi atsakomybę už pasekmes, jei ta pliurzė apsemia ne tik aulinius. Kita, kai neri į tą pačią pliurzę, lyg ir laisva valia, tačiau iš tikrųjų – pataikaudamas miniai.
Ar laisvas pasidavimas minios šėlsmui yra laisvos asmenybės realizavimasis?
Šakalui ištrėmimas iš gaujos tolygus mirčiai. Todėl šakalas laisva valia sutapatina savo interesus su gaujos interesais.
Bet ar žmogui užtenka šakalo laisvės?
to ignas, 2008-10-21 18:03:33
jei geriau isiziurestum,tai pamatytum,akd jokios cigaretes merginos rankose nera:]nuotrauka susiliejusi ir tarp jos pirstu paprasciauisia matosi stovincio vaikino kedai :p
Rasa, 2008-10-21 18:35:02
vvv., Kodėl pataikavimas miniai? Tai kažkas ir siūlė, tegul surengia pav. gimnazijoj apklausą, ar vaikams patinka, ar jie nori tokių “linksmybių”. Galima anonimiškai.
Mano vaikai nė į vienas krikštynas nėjo dėl “reikia”. Gal net atvirkščiai, aš esu mokinus prisitaikyti kai kuriais atvejais, kai minia dėl to, kad mano vienas iš vaikų nemelavo, padarė jį “išdaviku”. Bet nenoriu apie tai pasakoti.
“Ar laisvas pasidavimas minios šėlsmui yra laisvos asmenybės realizavimasis?” Dabar pagalvojau, pati sąskrydy neseniai buvau, beveik visą dieną pliaupė kaip iš kibiro, o mes ten ir karpius su drabužiais gaudėm baseine ir visaip juokingai rungtyniavom, kai kas ir nukrito ne kartą (ne nuo alkoholio :), kai kas buvo panašūs į “pakrikštytus”. Tai irgi baisu? Na, apsirgau grįžus, pasveikau ir viskas nuostabu!
Krikštynos nėra prievarta. Tokios, ne apie visas kalbu. Nei gimnazijoj, nei daugumoj universitetų nebūtina dalyvauti, tikrai neužjuoks. O iš anksto pagąsdina tik dėl trupučio jaudulio.
Tai po galais ar jūs niekas taip ir niekad neužlipdėt vaikystėj kokioj stovykloj kam nors kokių ausų dantų pasta ar dar ko?! Kai sėlini naktį, širdis dreba, kad vadovai nepagautų, kad kiti vaikai nepabustų… 😀 Jeigu tikrai ne, tai aš patylėsiu ir pagalvosiu, gal man, tokiai “iškrypėlei” tikrai ne vieta čia rašyti 😀 Tiesą sakant, jau ne kartą apie tai pagalvojau… 🙂
Martynas, 2008-10-21 20:05:30
Nors garbės nedaranti mano fotografija čia įdėta pačiame viršuje, bet nenoriu būti tapatinamas su šio žiauroko renginio organizatoriais. Buvau nuėjęs į pirmą susirinkimą, kuriame buvo galybė žmonių ir vyravo chaosas, o sprendimai buvo priimami garsesnio šaukimo būdu. Nenorėjau prisidėti prie tokių krikštynų, jau iš kart buvo maždaug aišku, kuo tai baigsis. Dalis žmonių, atėjusių į pirmą susitikimą, į kitus ir nėjo, nes galvojo, jog krikštynos turėtų būti kitokios.
Bet taip susikolostė, kad pora dienų prieš krikštynas gavau žinutę, kad trūksta vadų, ir be ilgo galvojimo užsirašiau.
Epizodas, matomas nuotraukoje, buvo pačioje krikštynų pradžioje, kai dar neturėjau jokio supratimo, kokios užduotys paruoštos ir laukia priekyje… O ir oras buvo puikus, tikrai neatrodė, kad pradės lyti. Iš gimnazijos buvom išėję gal prieš 10-15min., prie pirmo punkto eilė, reikia suimprovizuoti kokią užduotį. Statėme lapų sieną ant kelio, kad būtų sunkiau praeiti kitai grupei, suradome stiebą vėliavai. Punktas vis dar užimtas. Paimame trejetą padangų, numetame ant kelio, skeliame grupę pusiau ir darome bėgimo aplink padangas estafetę. Buvo iš anksto pasakyta, jog pralaimėjusi komanda bus „apipūsta“ miltais. Nemanau, kad tai buvo kažkoks pažeminimas, gal greičiau negatyvaus skatinimo pavyzdys (pozityvus būtų jei laimėjusiai komandai būtų pažadėtas prizas, o pralaimėjus negautų nieko). Iš mūsų grupei duotų 6kg (kiekvienam grupės nariui turėjo tekti po 0,5kg. kas tiek jų pirko– nežinau…) daugiau nei pusė liko. Nemaža dalis buvo sunaudota mūšiuose dėl vėliavos su kitomis grupėmis. Žinoma, nėra gerai, kad tai buvo daroma su maistu, bet savo akimis tikrų nepriteklių niekad neregėjęs vertini tai galbūt kažkaip kitaip.
Nebuvom kažkokie žiaurūs vadai (nors, aišku, grupė grupei nelygu– galiu šnekėti tik apie savąją, kurią vedžiau kartu su Ignu bei Vaidotu). Punktų rengėjai buvo gan negailestingi (gal tam įtakos padarė tai, jog jie turėjo beveik visą laiką stovėti mirkdami lietuje?), bet pasistengėme savo grupei palengvinti dalią, kiek galėjom. Negerai buvo tai, jog punktai kartojosi. Vis tik nė vienas mūsų grupėj taip ir negavo kiaušiniu į galvą ar dar kur, kai porą sykių matėm liejant kečiupą, taip pat iš karto sakėm liautis, paskutiniame nusiderėjome nuo 20-ies atsispaudimų iki 5-ių. Už teisingai sugiedotą Lietuvos himną bei pasakytus Dievo įsakymus dalinomės arbata iš termoso =]. Žaidėm „Skrido varna per šiukšlyną“. Viena mergina atėjo iš kitos grupės ir pasakė, kad tikrai smarkiai skauda koją. Jai buvo leista nevykdyti užduočių (nors kiti grupėje ir buvo labai tuo nepatenkinti). O padangos, beje, po estafetės buvo nuneštos ir padėtos prie šiukšliadėžės. Kaip ir sulaužytas dviratis, rastas Mickevičiaus slėnyje, bei keletas plastikinių butelių iš Ąžuolyno.
Gal kitais metais gimnazistams pavyks sulaužyti krikštynų prastėjimo tradiciją ir surengs gerenses, bet vilčių mažai, mat šį renginį imasi organizuoti tie, kuriems jis labiausiai patiko. Organizuoja pagal savo „patikimo“ kriterijus, taigi taip ir gaunas, kad kiekvienais metais krikštynos vis aštresnės.
Burgis, 2008-10-21 21:05:32
Martynui: tu mane pradžiuginai savo protingu laišku! Vakar, pamatęs tave nuotraukoje, ilgai galvojau: nejaugi ir dėl šio puikaus vyruko apsirikau? Neapsirikau! Dabar skaityk, ką parašysiu Rasai (Gerb. Rasai).
Rasai: plonytė mėlyna linija mus skiria nuo šėliojimo, išdykavimo, dūkimo ir vulgarybės, patyčių, lėkštumo… Va, su Jumis, Gerb. Rasa, niekada nebijočiau, kad kurioje nors situacijoje Jūs peržengsite tą liniją. Jūs būtumėte pamačiusi, kad kažkas jau sušalo, peršlapo ir būtumėte pasiuntusi namo – gražiai, su šypsena. Jūs būtumėte taip pasišaipiusi iš “atsispaudimų” atrakciono, kad autoriai bematant būtų jį atšaukę. Jūs gal ir būtumėte papūtusi miltų, bet čia pat pabučiuotumėte tą, kuris sutriko, nusiminė, pasipiktino… Ir vėl šviestų saulutė!
Daugiau kaip prieš 30 metų, paskutinę savo viengungišką vasarą, buvau KPI studentų statybos būrio “Lituanica” vadas Gagarino (buvusio Gžatsko) mieste Smolensko srityje. Dirbo visų 15 respublikų būriai. Kiekvieną rytą – iškilminga rikiuotė, vėliavos pakėlimas. Dirbdavome po 10 val. per dieną, o naktys – studentiškos…
Kažkas pervargo, nukrito nuo perdangos. Kitą rytą vyriausias vadas Jurijus Nikolajevičius Rebrikas sukomandavo: “Visi į lovas! Keturias valandas miegoti!” Vadas Jurijus, vadas!
Protu, širdimi ir patirtimi galima įvertinti, kas gerai ir kas negerai.
VISIEMS: ir čia, ir KTUG diskusijų lentoje daugybė žmonių kartoja: daugeliui patiko, patiko! Negaliu patikėti, kad tai pateikiama kaip rimtas argumentas už tai, kas daroma. Atsiprašau, bet paaiškinsiu grubiai: absoliučiai daugumai žmonių visame pasaulyje labiau už viską patinka seksas. Tai ir imkimės jo nuo ryto iki vakaro, visur ir su visais!
Bet ne – žmonių bendruomenė elgiasi kitaip: nors daugeliui patinka R.Cicinas, bet, norėdami parodyti šalies muzikinę kultūrą, prašo padainuoti V.Noreiką… Taip ir su tomis “krikštynomis”: galima agituoti prieš, galima drausti, bet tada tie, kuriems patiko, taip ir nebeturės progos palyginti Minedo su Pavaročiu… KTUG su Lukiškėmis…
Rato neišrasime – mokyklos veikia tūkstantmečius. Mokyklos moko. Mokyklos lavina skonį. Matydami tokią “žaliavą”, turime dar aktyviau dirbti, kviesti, rodyti. Džiaugiuosi, kad mūsiškiai pamėgo “Keistuolių teatrą” – gal neišmoks, bet bent supras, kaip reikia vaidinti (“krikštynos” – vaidinimas…).
Kažkada maniau, kad N.Baskovas -pirmo ryškumo žvaigždė. Dabar nebemanau – žinovai pamokė, pats pasimokiau. Dabar patinka Tureckio choras. Bet gal tai tik lavinimosi spraga? Pasiruošęs mokytis.
Rimantė, 2008-10-21 22:03:16
Ignas, Spalio 20 18:10 #
“Labas vakaras. Jei geriau įsižiūrėtumėt į viduriniąją nuotrauką, tai pamatytumėt, kad mergaitė, kiek suprantu “fuksė” dešinėj rankoj laiko cigaretę. Tai aš pradedu nebesuprasti, kaip jinai iškentės kone visą dieną mokykloj nerūkiusi? Ims ir mes? Tarkim ji rūko tik “progai esant”, o jei ne? Aš niekada nesu buvęs KTUG ir atvirai bendravęs su bendraamžiais, tad belieka tik spėliot ar ten rūko tik vienas kitas ir ne mokyklos teritorijoje, o gal išsislapstę už visų kampų “traukia” kas dvidešimtas…”
Ignai,supykdei kaip reikiant. Jei tau nesimato užsidėk ar įsigyk akinius,jei jau tokius turi įsigyk stipresnius! ten ne cigaretė ir aš nerūkau! jei nebuvęs net,tai geriau ir nešnekėk, ko nereikia!
Ignas, 2008-10-21 22:14:24
Tikrai, ir pats pamačiau, kad ten jokia cigaretė… Apgavo akis, atleiskt 🙂
Rasa, 2008-10-22 10:35:16
Ačiū direktoriui už gražius žodžius 🙂 Net susigėdau. Ir prisijuokiau iš to, kaip aš jau ten visus pabučiuočiau 😀 Keista, kai žmonės tankiai mane mano esančia kur kas geresne, negu aš pati. Nors ir aš pati visiškai savęs nenupeikiu 🙂
Gana šnekų, einu į darbą, šiandien turi atvažiuoti pati pati valdžia. Va tie tai “pakrikštys” 😀 Baisuokliai 🙂
vvv, 2008-10-22 14:04:53
Atsakau Rasai į vakarykštį parašymą:
Nenorėjau pasakyti, kad minios linksmybių nereikia visai. Nenoriu peikti ir jokių linksmybių turinio. Jeigu tai vyksta, tai, matyt, kažkam to reikia.
Tačiau, jeigu kažkas iš dalyvių skundžiasi, vadinasi ne visi rado tą, ko tikėjosi. O kodėl nepasitraukė pusiaukelėje, kas sutrukdė? Ar kartais ne baimė dėl minios nuomonės? Kodėl mes dažniausiai nenorime pasakoti apie savo nukentėjimus nuo minios? Kodėl daugiau miltų gavo tas, kas pabandė protestuoti? Kodėl į pasiskundusį kojos skausmu atsiranda žiūrinčių kaip į simuliantą? Ir kaip aplamai gali atsirasti „simulianto“ sąvoka renginyje, jeigu į jį visi susirinko laisva valia ? (Užtektų pasakyti „negaliu“ ar „nenoriu“, ir to turėtų užtekti nepateikiant priežasčių. Juk susirinkta linksmintis, o ne vykdyti įsipareigojimus.)
Žmogus socialinė būtybė, todėl sutinku, kad atsiskyrus nuo visuomenės, kolektyvo, minios, save realizuoti vargu ar įmanoma. Reikia festivalių, sąskrydžių, linksmybių ir pašėliojimų. Tačiau nuosėdų nepalieka tik tie renginiai, į kuriuos sutelkia tikrai laisva (o ne deklaruojama) valia, pagarba ir kitiems, ir sau.
Fuksų krikštynų prie tokių renginių nepriskirčiau jau vien dėl to, kad jų dalyviai perskiriami į 2 kastas: vieni linksminasi (ar „linksminasi“) nusižeminę,t.y vykdydami užduotis, nuleistas iš aukščiau (gal kažkam tai reikalinga, nes juk egzistuoja toks reiškinys kaip mazochizmas), kiti linksminasi žemindami, t.y.generuodami užduotis arba stebėdami jų vykdymą. To gal nebūtų, jei pastarieji „senių“ teisėmis irgi vykdytų tas pačias užduotis, rodydami „jaunimui“ kelią, nes būti ištepliotam ir išsiteplioti betepliojant kitus nėra tas pats.
Dar vienas „krikštynų“ aspektas – tai dažniausiai ne prizas už įvykdymą, bet bausmė už netinkamą vykdymą. Tai reiškia, kad jei esi silpnesnis, tai būsi pažymėtas, kad visi tą iš tolo matytų, jei persistengsi, irgi būsi pažymėtas, kad kitą kartą tavo galva nekyšotų virš bendro minios lygio. Gerai, jei tokie pažymėjimai trumpalaikiai, tačiau kartas nuo karto išgirstame ir apie kitokius…
Vaikystės paišdykavimai (su pasta, prisiuvimu prie čiužinio ir panašūs) irgi yra linksmi ir geri tol, kol tas, kas teplioja žino, kad rytoj pats gali būti ištepliotas. Dabar (sprendžiant iš žiniasklaidos, kuria nevisada galima tikėti) madinga tampa visiems apsėsti vieną. Visiems patogu: atsiradus tam vienam apsėstajam, visi kiti gali būti ramūs dėl savęs tol, kol kiekvienas iš visų yra laikomas „tokiu kaip visi“.
Dar kartą noriu pakartoti, kad linksmintis galima ir reikia. Galima linksmintis ir minioje, ir po vieną. Svarbu turėti realią galimybę rinktis, o po to galima džiaugtis rezultatais, galima mokytis iš klaidų. Bet kuriuo atveju tai turi būti laisvas kiekvieno pasirinkimas. Džiugu, jei iš minios iškyla tikras lyderis, o ne tas, kuris tik pralenkė kitus garsesniu kalbėjimu.
Vienoje afrikiečių patarlėje sakoma, kad nevalia mėgdžioti ožkos šalyje, kur visi mėgdžioja liūtą.
Tačiau kam kankintis vaidinant liūtą, jeigu esi tik zuikis. Aš pasiieškočiau zuikių draugijos ir gyvenčiau tarp savų. O dėl kokių priežasčių į liūtų krikštynas vaidinti liūtų renkasi zuikiai tik jie ir atsakytų. Bet kuris prisipažins, kad jis zuikis? suskaičiavus ilgas ausis gal pasirodytų, kad tų liūtų ne tiek ir daug…
Rasa, 2008-10-22 23:03:09
vvv.: Oho, kad prirašei! Net mane pralenkei! 😀 Gerai, daug kuo tu teisus. Dėl kai ko ginčyčiausi, bet nemoku trumpai, tai geriau nereik 🙂
Žeminti žmonių negalima. Pritariu. Man baisiausias psichologinis smurtas.
Tavo parašymas apie gyvūnėlius man irgi patiko. Aš tai pasvajoju, kad esu pilka pelytė ir man labai patiktų, kad manęs niekas nematytų, būčiau sau tokia visai nematoma. Tik bėda ta, kad kai minia ko nors iš manęs “pareikalauja”, aš tampu ne liūtu, ne, bet gal žiurke sakyčiau 😀 Bandžiau prisiminti ką nors, kada mane būtų ką nors privertę daryti, bet esu turbūt bjauraus būdo, nes nelabai pamenu. Iš baisiausių dalykų gal buvo bandymas išprievartauti, bet ir tada susimušiau tiesą sakant, kaip reikiant, taigi tam vyrukui nepavyko… Kiti baisūs bandymai iš tėvų pusės- pav. priversti lankyti vaikų darželį irgi nepavyko 😀
Na, pajuokavau ir gana, nesiginčysiu ta tema. Prievarta visada blogai. Visokia. Ir žeminti nieko negalima. Tik visuomet nereikėtų pamiršti, kad niekas tavęs nepajėgs pažemint, jei tu pats nesijausi pažemintas.
vvv, 2008-10-23 09:24:50
Rasai:
Ypatingai sutinku su paskutiniu tavo sakiniu.
Visgi įdomu dėl ko ginčytumeisi, nes aš lyg ir nieko daugiau nenorėjau pasakyti, negu tai, su kuo tu prisipažįsti sutinkanti. Gal aš kiek pertuščiažodžiavau, bet taip neblogai rašėsi, kad nesugebėjau sustoti.
Rasa, 2008-10-23 11:11:36
vvv.: Dėl ko ginčyčiausi? Dėl ko nors, nes ginčytis yra smagu… 😀 Smagu klausytis, kai kitas, ypač vyriškos giminės, dėsto mintis ir argumentuotai įrodinėja savo tiesą 🙂 Esu moteris ir, kai žinau savo tiesą, man visai nereik jos įrodinėt, aš ją žinau ir to pakanka 🙂 O kartais smagu į tą pačią tiesą pažiūrėti iš kitos pusės ir “patuščiažodžiauti”, kaip tu sakai 🙂
O dar, aš tiesiog kai kuriuos dalykus kitaip suprantu. Pav. aš nemokiau savo vaikų nesimušti, mokiau, kad negalima mušti silpnesnio ir to, kuris tavęs jau bijo. Manau, kad kai kuris pažeminimas yra geras, pav. kai kurių asmenų “pasodinimas į vietą” 🙂 Be to, kartais labai puikiai suprantu gatvės vaikų įtūžį ant gyvenimo, todėl nelaikau jų visiškais blogiečiais. O dar man patinka filmas “8-a mylia” ir nieko čia nepakeisi, nors mano vyrui tas filmas pasibaisėtinas… 🙂 Ir dar, mane kartais gąsdina labai super kultūringi žmonės, nes man jie atrodo netikri…
Na va, prituščiažodžiavau 😀
vvv, 2008-10-23 12:12:37
Rasai: Man ginčytis ne tiek smagu, kiek įdomu. Bet tik tada, kai argumentai klojami ant argumentų. Tokį ginčą net pralaimėjus (ką padarysi, jei oponento argumentai stipresni) tu vis tiek kažką laimi, nes priartėji prie tiesos.
O dėl tavo kitaip suprantamų dalykų – tai kad aš juos irgi panašiai suprantu.
to Ignas, 2008-10-23 21:18:35
naa Dar įdėmiau įsižiūrėjus pamatytumėte, kad ten tėra batų raištelis, niekas krikštynose nerūkė. tuo labiau jei daar labiau įsižiūrėtumėte – mergaitė suklijuota lipnia juosta. puiki proga rūkymui? akelės šiek tiek jus apgavo:)
Rasa, 2008-10-23 23:38:39
vvv: Su tais argumentais kartais keisti dalykėliai gaunasi 😀 Jei paimtume kad ir kelis filosofus- kiekvienas jų su visais išraitymais taip įtikinamai parašo, kad jie visi atskirai teisūs atrodo, o rašo visai iš kitų pusių. Arba religijos- jos man įdomu. Visos pagrindžia savo tiesas savaip. Teisingai… 🙂
Paimkim paprasčiausią pavyzdį. Vat klausaus kokio eminemo ar kokio kito repo ir jis man patinka. Vaikai labai protingai man išaiškina, kad aš nesuprantu, kaip nepadoriai jie dainuoja, jei suprasčiau, nepatiktų 🙂 Gal. Bet man patinka ritmas, patinka klausyt ir tiek. Kartais klausaus Lloyd Webber-io (svajojau nueiti į tą koncertą Vilniuj, bet… :), tada jau kažkam kitam atrodo, kad man stogas nuvažiavo, kad klausaus tos “baisios” rimtos muzikos, o ne kokio “normalaus” popso, kuris tiktų tokiam paprastam žmogui, kaip aš. 🙂 Kai klausaus Povilionienės, mano draugėms atrodo, kad nukvakau, kai žiūriu “triumfo arką”, vyras prie kompo ausines užsideda, kad negirdėtų 🙂
Taigi kai pagalvoju, tai nusipjaunu ant visų argumentų ir tiesiog elgiuosi taip, kaip man patinka, kaip tuo metu noriu ir taip, kaip tik man atrodo protinga ar teisinga 😀 Na, pav. muzikas argumentuotai įtikins mane, kad Bacho muzika geniali, pritarsiu, bet juk jei man bus neduota jos pajausti ir man ji nepatiks, koks tikslas klausyti per prievartą, bet GERĄ?
Pentium100, 2008-10-24 02:50:51
Rasa: už tai ir sakoma “dėl skonio nesiginčijama”.
Rasa, 2008-10-24 09:06:17
Pentium 100: taip, todėl ir manau, kad kažkieno argumentai ne pats geriausias būdas rasti savai tiesai 😀
vvv, 2008-10-24 10:47:52
Rasai: sutinku, kad skonio, grožio suvokime nėra vienos tiesos, svetimi argumentai neturi lemti subjektyvaus vertinimo. Tačiau visai nesidomėdamas, ko kiti klauso, ką žiūri, ką skaito, ir kodėl jie tai daro, gali visą gyvenimą kulti žirnius su dviem gaideliais . Užsidengęs ausis, kai groja Bachą, niekada Bacho nepamėgsi. Aš juk neteigiau, kad krikštynų nereikia. Rašiau, kad man jos nepatinka ir paaiškinau, kodėl man nepatinka. Kam jų reikia, tegul krikštijasi.
Argumentus pripažįstu ten, kur jais pagrindžiamos tiesos: suodžiai yra juodi, vanduo yra šlapias. Tačiau, laikui bėgant, pažįstant pasaulį, atsiskleidžia naujos aplinkybės, dėl ko gali keistis ir keičiasi argumentacija, o mes padarome dar vieną mikrožingsnį link absoliučios tiesos. Laimei, absoliuti tiesa nepasiekiama kaip vaivorykštė: kuo greičiau link jos bėgi, tuo greičiau jinai tolsta. Todėl gyventi įdomu, todėl visada yra dėl ko pasiginčyti.
O kad lyg ir tą pačią tiesą pagrindžiantys argumentai būna skirtingi, tai čia irgi nieko keisto: į Everestą irgi galima kopti ne tik iš Nepalo, bet ir iš Kinijos pusės.
Rasa, 2008-10-24 19:24:06
vvv.: Mhm, tu visai teisus 🙂 Be to, išties reikia klausyti protingų žmonių protingų minčių ir įsiklausyti. Pav. Burgio reikia klausyti, jis protingas, o su manimi galima plepėti, bet klausyti rimtai nereikėtų, manau, nes aš galiu greičiau iš kelio, negu į kelią ką nors nukreipti 😀
vvv, 2008-10-24 20:13:07
Rasai: nenuvertink savęs. Man visada patinka paprasti, tačiau tvirtai ant žemės stovintys tavo išaiškinimai. O su nukrypimu nuo kelio, čia kaip tam multike apie dūdelę: kur pamesi, ten ir atrasi…