Kryžminis mokymas

Netiesa, kad seniausia profesija yra prostitucija. Seniausia profesija yra vaikų auginimas. Neimsiu aiškinti visų panašumų (taip!) tarp tų profesijų (pavyzdžiui, kaip įgyjama profesija…), bet noriu pasiguosti dėl vieno esminio skirtumo…

*

Jei prostitutė blogai dirba, ji daug neuždirbs, ilgai nedirbs. Jei mama (apie tėvus – kitą kartą…) blogai dirba, blogai augina savo vaikus, tai kenčia ne tik vaikai – kenčia mokykla, visuomenė. Bet mama dirba! Reikia, kad ji būtų ne bloga mama, o labai bloga mama – tik tada galima tikėtis, kad visuomenė, teisinės institucijos imsis kokių nors priemonių. Bet jei mama tik bloga – tegu dirba! (Čia jūs norėtumėte įžiūrėti D.Kedžio istoriją? Jokio ryšio!)

*

Gimnazijoje mes mokome, auklėjame. Vaikas pareina namo ir … mama viską sugadina! (Tuoj pamatysite, kaip šioje svetainėje mane sudoros mamos!) Mes, mokytojai, direktoriai, klasės draugai, gerai matome, kad ta mama yra netikusi mama – ir ką tu padarysi? Jei tik bandysi daryti, tuoj tau akis išdraskys už pasikėsinimą į šventą motinos teisę!

*

Įsivaizduokite, kad viena daugiabučio namo šeima kasmet po mėnesį triukšmingai, netvarkingai remontuoja, pertvarko savo butą. Aplinkinių butų kainos, neabejokite, gerokai sumažėtų. Jūs žinote, kad jei vaikų darželio grupėje yra 2-3 „probleminiai“ vaikai, kitų vaikų tėvai tuoj ieško, kur „perkelti“ savo vaiką. O mokykloje? Užtenka vieno netikusio vienoje klasėje – ir mokyklos prestižas pavojuje… Ar to netikusio (oi, ką aš čia rašau!) vaiko mama pasirūpins atsiimti savo vaiką, kad mokyklai būtų geriau? Nesulauksite! Neįrodysite!

*

Mes sutinkame mokyti, auklėti visokius vaikus, kokius tik gauname vaikus! Taip, mes sutinkame! Bet mes norėtume auklėti, mokyti ir kai kurių vaikų mamas… Dabar, deja, tos mamos mano turinčios teisę mokyti mus. Tai neteisinga! Juk mes turime įrodymų (savų ir gimnazijos vaikų), kad mokame mokyti, auklėti, o tos mamos turi įrodymą (savo vaiką), kad nemoka mokyti, auklėti. Kodėl tokia neteisybė?

Atsakymai

Burgis, 2011-01-21 09:11:29

Čia galima reitinguoti mano paskelbtą temą. (Mane?)

Marius, 2011-01-21 09:53:21

Šias mintis privaloma paskelbti Lietuvos mamų irštvoje – supermamų forume.

apb, 2011-01-21 09:56:21

Kadangi mano mažasis kleckiukas lanko darželį – pateiksiu pavyzdį iš šios srities. Tai ne mokykla, bet principas, manau, tas pats..

Paprastai vaikų darželyje, jei yra vaikelis, kuris nelabai moka teisingai reikšti savo jausmus (kandžiojasi, stumdosi, mušasi), auklėtojos vaikams aiškina, kad ant tokių vaikučių nereikia pykti, bet geriau jį apkabinti arba paglostyti. Ir iš tiesų, agresija agresijos neišgydisi. Tačiau vieną popietę, rengdamas savo mažylį, išgirdau kaip viena mama, šnekino savo atžalą – “Ir vėl Lukas Tau įkando? Jei jis dar prie Tavęs lįs – trenk jam! Kitą kartą jis Tavęs bijos..”

Čia realaus gyvenimo pavyzdys, iliustruoti šiai temai 😉

Buvusi mokytoja, 2011-01-21 11:25:03

Taip, kai kurias mamas (ir tevus) reikia aukleti ir mokyti! Pirmiausia pradeti nuo ju! Tada bus maziau problemu su ju vaikais! Mano drauge dirba vaiku neurologe. Tai ji sako: “Kai pas mane ateina mama su vaiku, neva turinciu bendravimo problemu, nervingu ir kt, man uztenka pabendrauti su mama keleta minuciu, kad butu aisku, jog kartais gydyti reikia ne ta maza vaikiuka, bet MAMA… Tada ir vaikas bus auklejamas kitaip, ir daugelis bendravimo problemu savaime susitvarkys, be raminanciuju…”. Taigi, kai mamos ateina i mokykla su pretenzijomis, kad ju vaikas geras, bet mokytojas blogas, man visada kyla itarimas, kad kazkas su mama yra blogai…

Burgis, 2011-01-21 11:35:12

„Irštvoje…“ Koks geras žodis! :-)))

laisvamanis, 2011-01-21 11:42:04

apb – gal nebūtinai bijos, bet žinos, kad yra riba, kurios neverta peržengti

bach, 2011-01-21 11:55:20

gera, provokuojanti tema diskusijai, tačiau utopija… tokiu atvėju manau apie 10-20 proc. vaikų reiktų “atimti” iš “blogų” mamų… o pagal dabartinę sistemą netgi asocialios mamos susigrąžina vaikus jeigu bent kokį mėnesį kitą iškentėjo negėrusios, nes valstybė ne ką geriau “rūpinasi” tais vaikais negu tos asocialios mamos… Nu bet kaip suprantu čia tas tekstas iš tikrųjų ne apie tai buvo… Tiesiog trūksta Lietuvoje sukarintų mokyklų arba prestižinių internatų kaip yra visame pasaulyje, kur galima tą bloga nepritampantį vaiką išsiųsti ir su juo ten kaip nors susitvarkys, nes bandyti “blogas” mamas auklėti dar didesnė UTOPIJA… joms riektų tiesiog nepalikti jokio kito pasirinkimo t.y. jų vaikų nepriimti į jokią “normalią” mokyklą, bet vėl gi kentės vaikas, o ne “bloga” mama… Bet kaip sakoma visokių žmonių yra ir visokių jų reikia. Išeitis būtų atsigręžti į šeimą, bet taip pat ypač rūpinits vienišoms mamoms, kad jos galėtų ir nebijotų skirtis su smurtaujančiu (fiziškai ar psichologiškai) vyru, nes turbūt niekas nesiginčytų kad tos problemos su vaiku ar “bloga” mama yra būtent dėl situacijos šeimoje, nes vaikas viską sugeria kaip kempinė ir atitinkamai elgiasi…

apb, 2011-01-21 11:59:06

laisvamaniui: na, bijos ar nebijos, žinos ribą ar nežinos – aš ne tai norėjau pasakyti. Šiuo atveju man labai užkliuvo tai, kad mama (savaime aišku, ne blogų ketinimų vedama) savo atžalą moko smurto…

laisvamanis, 2011-01-21 12:21:17

apb – o ką mama turi daryti? pasiūlyti atkišti kitą žandą ar ausį? tai, deja, neveikia…

sonata, 2011-01-21 12:23:00

aha, bach, taigi Puškiną irgi atėmė nuo “blogos mamos” ir atidavė į licėjų. O spartiečiai … nuo 7 metų į agelus ir jokių mamų – nei gerų nei blogų. P. Burgiui turiu idėją – jei laikomės tik tokios teorijos, kad “vaikai ne kopūstuose” randami ir mokyklos atstatytą į vėžes vaiką vėl sugadina blogos mamos – prieš priimant vaikus, pratestuoti mamas ir nuspręsti, priimti atžalą ar ne;). Na kad dvigubo darbo nebūtų:) O jei rimčiau, tai pedagogo darbas tuo ir įspūdingas, kad per vaikus galima ir tėvus gerąją linkme paveikt, tuo pačiu ir visuomenę. Sunkus, nedėkingas darbas, bet o kaip kitaip?

Buvusi mokytoja, 2011-01-21 12:34:55

Tikrai, Sonata, jus pedagogams iskelet labai jau dideli uzdavini! Suprantu, kad tik tikri MOKYTOJAI – idealistai gali to siekti. Pamenu is savo patirties, kai mano aukletinio 6-oko mama man aiskino, kad jos sunus yra geras namie ir kad tai tik mano kaip mokytojos problema, kad jis manes neklauso… Tuomet as buvau jauna ir naivi, labai del to pergyvenau ir visa kritika prisiemiau sau… Bet kai tas berniukas buvo 9-okas, sulaukiau tos mamos vizito su atsiprasymu, kad dabar jau ir ji nebesusitvarko su sunum… Taigi… Mokytojo darbas yra tikrai Sizifo darbas. Nuosirdziai linkiu visiems Mokytojams stiprybes!

Rūta, 2011-01-21 12:39:41

Labai gera provokuojanti tema 🙂 Ir visai nesudraskė Jūsų čia mamos, reitingas pakankamai geras. Džiugu, vadinasi, kad bent čia renkasi tos ir tie, kurie gerai savo darbą “dirba” arba bent stengiasi tai daryti.

Įdomiausia man atrodo tai, kad sąvokoms “mama” / “tėtis” praktiškai netaikomi jokie kokybiniai kriterijai, darant prielaidą, kad tėvai visada nori geriausio ir jų pasirinktų priemonių jokiu būdu nereikia kvestionuoti (“tikslas pateisina priemones”). O priemonės juk gali būti ir netinkamos…

Kraštutinis pavyzdys tos baisiosios smurtaujančios šeimos, iš kurių vaikai paimami tik jau įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui, nes dominuoja požiūris “geriau su blogais tėvais nei…”. Prieš daug metų tokią šeimą žinojau. Buvo be galo gaila mergaitės, augančios vieno kambario 9 kvadratinių metrų bute su tėvais, kurie be keiksmažodžių kalbėti tiesiog nemoka. Mokykla, kaimynai skundė vaikų teisėms, bet nieko taip ir nepasiekė. Ta mergaitė dabar paugliukė, deja, spėjo pasekti asocialių tėvų gyvenimo keliu.

Bet manau, tema čia labiau apie tuos “tėvus”, kurie įsivaizduoja esą gerais tėvais, bet pasirenka netinkamas priemones. Tiesa? Didžiulė bėda, kad tėvus iš naujo lavinti daug sunkiau nei moksleivius… Todėl gal čia verta parašyti ir apie tai, kaip jiems tinkamas priemones pasirinkti? Vaikų neturiu, bet mielai paskaitysiu. Ačiū.

įdomu, 2011-01-21 12:39:44

Įdomu ir malonu Jus skaityti.

Tik keletas pastebėjimų..

Norite auklėti kai kurių vaikų mamas? Bet jūs ir auklėjate. Net jeigu neturite pilnos galios ir kontrolės, vis tiek jūsų veiksmai keičia tą mamą. Taip ir toliau!

O kad į vaiką turite mažiau teisių negu to vaiko tėvai – natūralu – netgi LR konstitucijoje tai parašyta. Nebus visi pagal vieną kurpalį, visgi tėvai daugeliu atvejų norėtų kad vaikai būtų panašūs į juos. O ne panašūs į gerb. Burgį.

Dar man įstrigo mintis, kad vienas “netikęs” gali kenkti visos mokyklos prestižui. Taip, jūsų mokykla išskirtinė, ir tikiu kad jums labai rūpi mokyklos prestižas. Tačiau tokie pasisakymai kelia stiprias asociacijas su šiltnamio gėlelėmis – tikrai išskirtine dirbtine situacija. Nes pavyzdžiui klasėje, kurioje aš mokiausi (kitoje Kauno mokykloje), tų “netikusių” buvo gal 80 procentų. Sutinku kad ir vienas “netikėlis” kenkia prestižui, tačiau daugelis mokyklų tegalėtų pasvajoti, kad pas juos tebūtų vienas netikėlis (netgi “dešimt netikėlių” būtų labai neblogas variantas) 🙂

Tiek nepiktybiškų pastebėjimų. Ačiū kad esate 🙂

apb, 2011-01-21 12:41:17

laisvamaniui: mano mažylis taip pat buvo nukentėjęs nuo to pačio “kandžio”. Aš savo vaikui pasakiau, jog Lukas bijo eiti į darželį, kad jis labai pasiilgsta savo mamytės, todėl nežino kaip tinkamai elgtis. O jeigu Lukas daro skaudžiai, geriau nuo jo pasitraukti. Nežinau ar mano sūnus ką nors suprato, ar ne, tačiau ant Luko jis nepyko. Ir iš tiesų, po kelių savaičių Lukas apsiprato darželyje ir tapo kuo geriausias vaikas. Dabar Lukas ir Džiugas – geri draugai. Beje, aš manau, kad pagrindinį darbą nudirbo darželio auklėtojos, o aš tik stengiausi nieko nesugadinti.

O kas būtų, jei visi būtų mokę savo atžalas “vožtelti atgal” ir dar “paauklėje” pedagogus? Tikriausiai dabar Lukas būtų grupės atstumtasis ir pradėdų savyje kaupti agresijos ir pagiežos atsargas, kurios galėtų pratrūkti daug vėliau.

P. Burgiui: nors ir minėjote, kad apie tėčius – vėliau. Tačiau teisybės dėlei reikėtų paminėti, jog pagalius pedagogams į ratus kaišioja ne tik mamos, bet ir tėčiai :)) Kažkaip, pateikęs savo pavyzdį, nejaukiai pasijutau – lyg būčiau nusiteikęs prieš mamas.. Tiesiog mano istorijoje veikė mama, tačiau “krauk atgal į veizolus” fronte daug didesnį vaidmenį atlieka tėčiai :))

Rūta, 2011-01-21 12:43:41

Beje, paskutinėje pastraipoje žodis tėvai kabutėse būti neturėjo.

sonata, 2011-01-21 12:48:41

Buvusiai mokytojai: Tamsta Mokytoja, tai kad visas gyvenimas yra labai labai didelis uždavinys:) Aš dar prisimenu, kaip grįžusios po pamokų pirmoj klasėj senelis klausdavo: “Tai ką mokytoja sakė?”. Ne ko mokė, o ką sakė – tokios pagarbos balse pedagogų atžvilgiu retai kada dabar pavyksta išgirsti. O paskui kaip “reguliuodavo” mano tėvus – “Taigi taip mokytoja sakė”.Va taip va.

laisvamanis, 2011-01-21 12:49:59

na, turiu ir kitokį pavyzdį – sūnaus klasiokui, skaudžiai tampančiam mergaičių kaseles (veiksmas 3 klasėje), o tėtis – prokuroras, nusukau ausį (skaudžiai). tai ir 10 klasėje tas vaikis labai mandagiai į mane kreipiasi – dėde, Kęstučio tėti. matyt, prokuroras protingas 🙂

petras, 2011-01-21 13:03:27

Manau labiausiai viskas priklauso nuo žmogaus būdo. būna taikių ir būna guvių agresyvių žmonių. auklėk neauklėjęs, smurtas prasiverš vėliau ar anksčiau tam tikra forma. ir nieko čia nepadarysi

apb, 2011-01-21 13:05:31

Mums šios problemos kol kas per “didelės” 🙂

Šaunu, kad Jūsų situacija baigėsi gerai ir be didesnių pasekmių. O pedagogai ir/arba tėvai kaip nors bandė spręsti tampymo už kasų problemą?

M11, 2011-01-21 14:05:20

laisvamaniui: kaip jausmas nusukus trečiokui ausį (skaudžiai)? Dabar smagu, kai kreipiasi “dėde”? Kažin, ar iš pagarbos, ar iš baimės..

Prokuroras turbūt protingas, kad nusprendė nenusileisti iki tamstos lygio. Tikiuosi, savam vaikui tinkamai paaiškino, kad tokių dėdžių reikia vengti, neerzinti, nes jiems nelabai sekasi valdytis, kai pajaučia už kažką esantys stipresni.

RD, 2011-01-21 14:18:08

“Kodėl tokia neteisybė?”

Kiekvienas svarbinasi, kaip tik išmano.

Mokytojai, žiūriu, užsimoję išauklėt visą pasaulį. Nors puikiai žino, kad to nepadarys. Bet užtai paskui bus galima nuskriaustai rėkti: koks mano darbas sunkus, tu pamanyk, pasaulis neišsiauklėjo.

Deja, turiu nuliūdint, nieko ypatingo tame jūsų darbe nėra. Visi turi tas pačias problemas. Bet kuriame darbe žmonės turi savo “neteisingas mamas”. T.y. klijentus, kažkokius žmones, su kuriais bendrauja. Ir deja didelė dalis jų lygiai taip elgiasi neteisingai, neprotingai arba yra paprasčiausi kvailiai. Nieko čia naujo.

Ir bet kurioj profesijoj, deja, dažnai darbas padaromas ne taip, kaip norisi, kaip geriau, o taip, kaip leidžia aplinkybės.

Klijentas visada teisus.

Buvusi mokytoja, 2011-01-21 14:31:08

RD: jus teisus, kad kiekvienas darbas turi savu sunkumu, visose srityse mes bendraujame su zmonemis, kurie turi savu interesu, yra pikti ar nemandagus ir pan. Tik jus savo pasisakyme kalbate apie versla… Versle – klientas visada teisus, tas tiesa. Bet mokykloje vyksta mokymo – auklejimo procesas ir kai kurie Mokytojai dar kelia sau ir aukstesnius tikslus, tokius, anot Sonatos, kaip “per vaikus ir tėvus gerąja linkme paveikt, tuo pačiu ir visuomenę”. Mokytojai nieko neparduoda ir neperka, jie stengiasi (kartu su tevais) auginti jauna karta. Taigi cia siek tiek skirtingi dalykai, sorry…

Nepris, 2011-01-21 14:45:39

Yra verslų, kurie irgi siekia pasaulį gerąja linkme paveikt. Ir yra daugybė mokytojų, kurie savo darbo neapkenčia, nepakelia, nesusitvarko nei su klase, nei su savim, bet vistiek metų metais nuodija vaikams gyvenimus, nes stokoja ryžto užsiimti tuo, kam iš tikrųjų yra tikę (pvz. gal būtų puikūs sodininkai, siuvėjai ar programuotojai).

Buvusi mokytoja, 2011-01-21 14:48:12

Dar RD: kazin kodel tevai taip stengiasi, kad ju vaikas patektu i geresne mokykla, gautu geresnius mokytojus? Ar jus noretumete, kad jusu vaika mokytu toks mokytojas, kuris atliko savo darba (kaip jus sakote) “ne taip, kaip norisi, kaip geriau, o taip, kaip leidžia aplinkybės.” ??

RD, 2011-01-21 14:55:51

Buvusiai mokytojai:

Aš kalbu ne apie verslą. Aš kalbu apie viską.

Mokytojo darbas yra lygiai toks pat verslas. O visa kita tai tik iškilmingi tekstai. Maxima taip pat sako, kad apie viską pagalvota. Ir dalis žmonių galvoja, kad parduotuvę šalia jo namų pastatė todėl, kad kažkas nori jį labai skaniai pamaitinti.

Deja parduotuvės kasininkas ar vadovas, kaip ir mokytojas ar mokyklos vadovas dirba už tą patį piniginį atlyginimą.

Atimk iš mokytojo jo pelną, t.y. atlyginimą už jo parduotas žinias ir sugebėjimus, ir visi jo aukštesni tikslai baigsis.

Nepris, 2011-01-21 15:09:25

Kas ką dirbtų atėmus materialinį pagrindą? Nekorektiškas testas.

Tikslingiau būtų klausti kas ką dirbtų, jei nereiktų galvoti apie pinigus. Kiek Maximos kasininkių liktų sėdėti kasose, ir kiek mokytojų liktų mokyti vaikus? Tas skirtumas ir parodytų, kas dirba iš pašaukimo, iš idėjos, o kas iš būtinybės.

Buvusi mokytoja, 2011-01-21 15:10:49

RD: Suprantama, kad mokytojas dirba uz atlyginima, juk jis negali misti oru. Bet tikras Mokytojas dar turi tureti ir tu aukstesniu tikslu, kaip jus sakote. Jei ne, jis atliks savo darba formaliai (nes jusu teigimu, mokytojo darbas yra tas pats verslas), o kai kurie mokytojai is tikruju nekencia savo darbo, nesusitvarko su klase ir su savim ir vis tiek dirba, kaip jus pasakytumet, nes toks yra verslas, nieko cia ypatingo… Bet ar vaikai ir tevai patenkinti tokiais mokytojais?

Burgis, 2011-01-21 15:13:46

RD: „Kiekvienas svarbinasi, kaip tik išmano.“ Man patiko!

*

Iš tiesų, galima klausti tik taip: kuris prieš kurį labiau svarbinasi ir kiek tai pagrįsta? Žinau darbo su klientais kančią – svarbinasi tie klientai kartais tiek, lyg būtų karaliai. Dabar mano studentai svarbinasi labiau už mane (jie man rašo el. paštu, o aš jiems – negaliu…) – ar tai teisinga?

laisvamanis, 2011-01-21 15:43:14

o kodėl jie negali būti svarbesniais?

laisvamanis, 2011-01-21 15:58:35

to M11 – jausmas – puikus – bent vienas vaikis suprato kas yra gerai, o kas – blogai.

to apb – bandė – oi, Karoliuk , nedaryk taip juk jai skauda …

Nepris, 2011-01-21 17:07:22

Panašia tema geras straipsnis Bernardinuose:

“Psichologų teigimu, nerimastingi tėvai tampa pernelyg dėmesingi, jautrūs net mažiausiems pokyčiams vaiko gyvenime, yra pasiruošę išspręsti kiekvieną vaiko problemą…”

Rašoma apie Ameriką, bet manau nesveikai “susisvarbinusių” tėvelių pilna ir LT. Siečiau tai su individualizmo ir egocentrizmo išvešėjimu — “AŠ, ir viskas kas MANO čia yra svarbiausia, tobuliausia, neklystamiausia!”

M11, 2011-01-21 17:23:47

laisvamani, o kiek tada smūgių reikia, kad suprastum, jog vaikui ausį užsukti yra blogai?

Palaidūnas, 2011-01-21 18:23:41

Na jo, sukti ausį nėra sunku. Sunkiau bandyti suprasti priežastis. Dabar laiko niekas tam neturi. Nejau eisi pas to berniuko tėvus ir kelsi tokią problemą? Durnai atrodo, ar atsirastų tarp normalių bachūrų toks lopas? Tam berniukui, tikiu, būtų ir to užtekę, bet ausį nusukt smagiau, pasijunti vYRU. Be to ir nieko nekainuoja. Nesvarbu, kad berniukas nesuprato kodėl tampyti už kasyčių blogai ir tiesiog pradėjo bijoti didesnio.

Aplamai, gal vertėtų visiems vaikams uždėt nuotoliniu būdu valdomus antkaklius su elektrošoku ? Mokytojai tuomet galėtų nepakildami nuo kėdžių sėdėdami prie pulto valdyti visą “ugdymo” procesą, vakare “auklėjimą” perimtų tėvai… Tuomet laisvamanis galėtų tapti švietimo ministru. Tik va nežinau kada (ir ar iš vis?) tą antkaklį reiktų nuimt?

vaikai + laikas = tėvai (net ir tokie, kaip laisvamanis)

Baisiausia, kad auklėdamas vaiką, auklėji keletą žmonijos kartų, o tik retkarčiais tai prisimeni…

Smokas, 2011-01-21 19:30:24

RD: a.a. Kačynskio pilotai irgi spėju buvo įsitikinę, kad klientas visada teisus.

dominykas, 2011-01-22 01:31:31

Pamenu, mano močiutė, buvusi mokytoja, pasakojo, kaip kažkada ją nepagarbiai išvadinusiam mokiniui paprasčiausiai tėškė gerą antausį. Po dešimt ar kiek ten panašiai metų tas pats buvęs mokinys atėjo ir nuoširdžiai padėkojo už tai – anot jo, viena geriausių kada turėtų pamokų.)

Taip pat ir pats prisimenu, kaip, būdamas kvailas šeštokas ar tai septintokas, visiškai už nieką klasioko akivaizdoje jo motiną pavadinau prostitute, ar kažkaip panašiai. Gavau gerai į nosį – tą pat akimirką sąmonė prašviesėjo, daugiau šitokių nesąmonių gyvenime nebekalbėjau.

Taigi ir tas ausies užsukimas kartais gali būt labai efektyvi auklėjimo priemonė, tik reik labai mokėt taip padaryt.)

Vilius, 2011-01-22 12:57:07

Priimkit mokinį į gimnaziją tik vieniems metams? Po to “sutartis” sekantiems metams pratęsiama arba mokinys susiranda kitą mokyklą.

Rasa, 2011-01-22 13:26:26

Man tai irgi šeštoj klasėj mokytoja ausį nusuko, dar belenkaip, vos nenurovė! Taigi jau nemaži buvom, kaip gėdinga! Bet aš tai jai nesu dėkinga, ji tik bernų lepintoja buvo! Tada du klasiokai lindo lindo, erzino erzino, na aš ir įspyriau jiems į užpakalius, bet tikrai ne taip skaudžiai, kaip man tada nučiupus mokytoja ausį suko. Labai neteisybė, mat buvo pasakyta “mergaitėms muštis negražu”. Ji visai nesigilino, kad DU berniukai mane prieš tai skriaudė. Tikra diskriminacija vaikų auklėjime, supratau tai tada labai aiškiai 😀 Kad mergaitė “turi žinoti savo vietą…” Gerai kad buvau sunkiai pasiduodanti blogai suaugusių įtakai ir jų mokymams, nes dabar būčiau buvus visiškai traumuota moteriškė… 😀

O šiaip tai kiekvienas vaikas labai individualus, labai skirtingai reaguoja ir į “įlupimą” 😀

Rasa, 2011-01-23 15:35:38

Vakar su sūnum kepėm vištą, t.y. jis Londone kepė, o aš jį mokinau per skype, jis laptopą taip pasidėjo, kad stalą matyčiau, kaip jis pjausto, kiek prieskonių beria iš tų menkų atsargų, kurių ji ten turi 😀 Gavosi labai skaniai, sakė.

O paskui pagalvojau, kokia mama yra gera? Vat kokia? Kas gali tai pasakyti? Ar ta, kurios vaikai gerais žmonėms išauga? Bet tai ir blogų tėvų būna geri vaikai! Suaugę auklėja auklėja vaikus ir beveik visi įsivaizduoja, kad būtent jie auklėja teisingai.

Pav. aš tai kartais galvoju apie save, kad esu nepakankamai gera mama. Mane pagraužia sąžinė. Mano vaikai pasakytų, kad gera, ir kitiems taip atrodo, o man pačiai tankiai atrodo keista, kad mano vaikai kažkaip netyčia užaugo tokie puikūs. Man atrodo, kad aš nepajėgi duoti jiems pakankamai. Daug ko nepajėgi.

Taigi, vis tik KOKIA MAMA TIKRAI GERA? Kokia turi būti gera mama? Vat koks klausimas svarbiausias 😀 Nagi, laikantys save gerais tėvais arba tiesiog apie tai pasvarstantys, gal pasidalinsit supratimu apie geras mamas?

nuoba, 2011-01-23 18:45:11

Būtinas reikalavimas gerai mamai: jos vaikai privalo turėti normalų tėvą.

Rasa, 2011-01-23 20:06:22

Nuobai: 😀 Gerą tėvą gamyboje ar auginime? 😀 Šiais laikais tai dažnai nesutampa.

JD, 2011-01-23 20:30:03

Gyvenu gan neilgai šiam pasauly – dar tik 18 metų. Per savo egzistenciją turėjau garbę susitikti ir pasikalbėti gyvai su savo tėvu tik gerą valandą, dvi, su proseneliu – didelę laiko dalį, iš kurios tepamenu, deja, tik minutes, kelias išlikusias akimirkas. Turėjau dvi prosenelės, su kuriomis stengdavausi praleisti kuo didesnį laikotarpį – pastarosioms skyriau savo vaikystę. Tačiau visų jų netekau. Tėvas mirė būdamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, žaizdamas pasaulinio lygio šachmatų turnyre – vos nenusiskynė absoliutaus titulo. Jis nemokėjo lietuvių kalbos, mes komunikavome angliškai – amerikonų, ne tų purvinų britų kalbos variacija. Turėjau savo šuns kalytę – ji iš manęs buvo atimta, galiausiai nušauta. Mokiausi Vilniuje, grįžau į Plungę pabaigti mokslo. Žygiavau žinomiausiomis Ispanijos, Prancūzijos, Turkijos gatvėmis. Žaidžiau „Šarūno Marčiulionio krepšinio mokykloje”, mačiau kaip ji išaugo į Akademiją, kaip Vilniuje iškilo Konstitucijos prospektas. Būdamas 5 metų mokėjau kalbėti trimis kalbomis: anglų, vokiečių, lietuvių. Sėmiausi gyvenimo patirties iš garsių ir gan gerbiamų Lietuvos respublikos piliečių: finansų grandų, ryškiausių žurnalistikos asmenų, šachmatų genijų, smulkiojo bei stambiojo verslo direktorių. N seminarų iššvaisčiau savo vaikystės laiką. Įsilaužiau į vyriausybinius serverius. Žaidžiau Skvošą. Nusikeikiau viešai mokykloje. Kadaise įsimylėjau. Svajodavau privesti Europą prie atviro kodo. Kažkada buvau laimingas. Nei motina, nei mokytojai man nebuvo pavyzdžiai. Švietimo sistema, kad ir ko tai verta, man daugiau pakenkė, negu padėjo, o gyvenimas atvėrė akis.

Pasaulyje yra didelė įvairovė žmonių: vieni nori viešumo, kiti – ne, treti net negali pasirinkti. Ne kiekvienas gali priimti pamokslus, auklėjimą tokį, koks jis jam yra pateikiamas, nors dauguma tai gan džiugiai daro.

Žodis ne žvirblis, tad ir turi savo vertę, gerb. Burgi. Kartais reikia tiesiog daugiau dirbti anot stengtis kažką pasiekti. Manau, kad kitiems būtų maloniau, jei Jūs stengtumėtės būti pavyzdys jaunajai kartai, anot bandytumėte ją „mokyti, auklėti“. Gi žmogus turi teisę pasirinkti, ką išmokti, žinoti, kokius gyvenimo tikslus turėti, ko siekti. Argi jaunimas ne žmonės? 😉

O jeigu visa tai nesvaru – velnių motais, aš esu „probleminis vaikas“, kuris mokosi labai gerai, siekia gyvenimo tikslų, turi gan pilnoką banko sąskaitą, mėgsta „Python“ ideologiją bei nešioja mėlyną „Fedora“, nes jam tai tiesiog tinka bei patinka, kad ir ką kiti besakytų.

Na, dėl motinų, tai senos lapės naujų triukų neišmokysi, kad ir kokia gudri ji bebūtų. Jas taip augino, tokias gyvenimo vertybes įpiršo… Teisingumo pas jas irgi ieškoti neverta. Dažna motina vaikui suduos, kai jis iki kaulo įgrys, ir skambins per „Skype“, „Spykas“, tiesiogiai per SIP protokolą (kas yra reta!) ar net per laidinį telefoną (ar kas nors tebenaudoją šią technologiją?), kai iki išprotėjimo pasiilgs.

Sėkmės,

JD

Rasa, 2011-01-23 21:54:44

JD: Vaaaaaaaaau 😀 Genijus, nieko neprikiši… Beveik. O galima paklausti? Kodėl manai “pastarosioms skyriau savo vaikystę”? O gal tai jos skyrė tau savo senatvę?

Dėl tų senų lapių tai net juokiuosi :))))) Na, mano vaikai lyg ir nelaiko mane tokia, džiaugiuosi net dabar, kad man nereikia skambint savo vaikams kai pasiilgstu iki išprotėjimo, džiaugiuosi, kad jie patys mane prisimena, o sūnus vakar pasakė: “Mama, tu net neįsivaizduoji, kaip gera buvo namuose…” Ir dar, jie niekada nepavadino manęs taip- “motina”.

Ir labai gaila dėl šuns, vaikams reikia gyvūnų, ypač jei greta pernelyg mažai artimų žmonių. Turiu prisipažinti, kad net man jie patinka, labai norėčiau dar ir papūgos, jos tokios tampyklos 😀

Ir dar, tu nesi probleminis vaikas, tu tiesiog kitoks vaikas ir, manau, tau tik reikia dar kai ką suprasti, bet tu tikrai dar turi tam daug laiko, jei tau tik 18 😀

Sėkmės, patiko tai, ką parašei 😀 Tikrai yra apie ką pagalvoti…

Nepris, 2011-01-23 23:36:36

Užtrunka nemažai metų, kad atrastume sau, kas esam iš tikrųjų.

Užaugus bohemiškoj aplinkoj, elgsenos modelius nusižiūrėjus iš ekscentrikų, galima nesunkiai stebinti ir gluminti gyvenančius nuosaikesnį gyvenimą tarp paprastesnių žmonių.

Bet tai dar nereiškia, kad jau esi tapęs. Oi ne.

nuoba, 2011-01-24 08:30:27

Rasai: kai rašiau apie normalų tėvą, tai turėjau jį galvoje ne tik (net gi ne tiek) gamyboje. Čia svarbu ir mamos požiūris į tėvo vaidmenį šeimoje.

Gan dažnai mamų žodyne naudojamus žodžius “mano sūnus”, “mano duktė”, “mano vaikai”, “aš …” ir taip nereikėtų keisti į žodžius “mūsų …”, “mes …”, nenustumiant tėvą į paraštę.

Manau, kad tai ne mažiau penkiasdešimties procentų priklauso nuo mamos (GEROS), jos požiūrio, nenoro požiūrių derinimo.

Burgis, 2011-01-24 09:02:53

Viliui: kas stotų į gimnaziją vieneriems metams?…