Mes sveikiname savo marčią Dovilę, gavusią antrąjį magistro laipsnį! Pirmąjį LLM (Latin Legum Magister, which means Master of Laws) ji kartu su vyru gavo Stokholme, o dabar dar baigė BMI (Baltic Management Institute).
Bet pripažinsiu – džiaugsmas nebūtų toks didelis ir rezultatas nebūtų toks įspūdingas, jei nebūtų antrojo “diplomo” – keturių mėnesių Mildutės. Šiuo metu daugybė jaunų žmonių baigia bakalauro studijas ir turi pasirinkti: mokslas ar šeima? Žinoma, mokantys taip veržliai gyventi, kaip Dovilę išmokė (labiausiai) jos tėtis Algimantas Izidorius Pundzius, mokantis “paskirstyti” save keturių vaikų ir penkių anūkų šeimai bei darbui, gali rinktis ir darbą, ir vaikus. Pavyzdžiui, šios svetainės viešnia Jūratė. Bet tokių nedaug…
O ką ir kaip jūs rekomenduotumėte daryti?
Atsakymai
Lukas, 2008-06-07 22:31:29
Dažniausiai renkiesi du iš trijų: darbas, šeima ar sveikata.
Jūratė, 2008-06-07 23:56:28
Ačiū ačiū gerb.Burgi! Juokingas faktas – dukra gimė per bakalauro diplomo metus, sūnus gimė per magistro baigimo metus. Būtent tokiais lemtingais metais ypatingai gerai sekėsi koncentruotis į mokslus. Gal čia patarlė: dvi galvos geriau nei viena? :)Svarbiausia žinoti ko nori iš gyvenimo. O aš noriu labai daug!
Neprisistatantysis, 2008-06-07 23:57:13
Labai šaunus pasiekimas, tikrai turite kuo didžiuotis — sveikinu!
Lietuvoje tik dviejų aukštųjų mokyklų diplomai atspindi žinias: BMI ir ISM. Bet šios mokyklos moko tik vadybos ir ekonomikos. O kur ir kaip įforminti savo išskirtinumą talentingiems pedagogams, elektronikams, programuotojams, mechanikams, etc… Šių sričių bakalauro diplomas rodo tik kažkokį raštingumą; magistro diplomas rodo, kad sugebi derinti darbą/šeimą ir studijas (tikro mokslo Lietuvos magistrantai nedaro) ; daktaro laipsnis rodo, kad esi nuoseklus ir užsispyręs (bet nebūtinai išskirtinis srities žinovas).
Tokioje perspektyvoje, norint išsiskirti, lieka rinktis vieną iš šių alternatyvų: (1) darbas netausojant savęs; (2) papildomi (kitų sričių) diplomai.
Kas pasirinko mylimą specialybę, ir sugeba duoti ko reikia rinkai, renkasi (1). Kas turi šeimos paramą, renkasi (2). Visiems kitiems lieka skęsti vidutinybių “su aukštaisiais” jūroje.
Taigi, klausimas: kas geriau karjerai ir savirealizacijai — profesiniai pasiekimai (proven track record) ar diplomai (academic credentials)? Kuris variantas naudingesnis visuomenei?
Jūratė, 2008-06-08 00:08:38
Neprisistatančiajam: iš dalies sutinku apie mokslo pakopų rezultatą. Sakyčiau, universitetas labiausiai vysto intelektą. Gavęs universitetinį išsilavinimą , žmogus sugeba plačiau pažvelgti į problemą, ją gvildenti. Dažniausiai randa daugiau racionalesnių sprendimų. Kitaip tariant, universitetas lavina mąstymą.
Dėl šeimos paramos, ką Jūs turėjot omeny? Vienas dirba, kitam yra galimybė mokytis? Aš visada už mokslą. Ne tą fiktyvų, kur perkami darbai ar diplomai. Ir nors esam šeima su dviem mažais vaikais, aš studentė, auginanti vaikus, net nesuabejojau sutikdama, kai vyras stotų į universitetą, ir mokėtų už mokslą. Investicija į ateitį.
Neprisistatantysis, 2008-06-08 00:17:50
Tai darbas vysto intelektą. Universitetas gi vysto konformizmą. Vienintelis dalykas, ko dar galima norėti iš lietuviško universiteto (lietuviškos švietimo sistemos?), tai kad NETRUKDYTŲ MOKYTIS!..
Šiaip jūs šaunuoliai, kad investuojat į ateitį. Niekada nežinai, kada koks diplomas pravers…
Jūratė, 2008-06-08 00:32:43
Ar rutininis darbas gali vystyti intelektą? O gal kaip tik atbukina?
Aišku, galimo mokytis su mintim, kad niekad nežinai koks diplomas pravers. Bet ar ne per greitai sukasi pasaulis? Man rodos per silpnas motyvas studijuoti. Turiu gerą pavyzdį. Prieš porą metų KTU studijavome šeimoje penkiese – aš, brolis, jo žmona ir mano abu tėvai. Ne tam, kad padėti dar vieną diplomą į stalčių. Kiekvienas renkamės: ar mažas atlyginimas, nemielas darbas, bet laimė, kad greitai pensija, nereikės dirbti, ar savo kvalifikacijos kėlimas, juodas darbas, gal net naktimis, su perspektyva gyventi geriau.
Neprisistatantysis, 2008-06-08 00:58:58
O kodėl, jei darbas, tai būtinai rutininis. Kodėl būtinai bukina? Darbas gali būti kūrybinis. Gali būti energizuojantis — dirbi ir nori daugiau!
O iš ko verdamas šiuolaikinis lietuviškas diplomas? Daug vertimo iš anglų k., daug copy&paste iš ankstesnės kartos studentų darbų, daug pasenusios arba prastai išverstos arba apgailėtinai sumaketuotos literatūros šlamenimo… Daug racijų, daug paruoštukių, daug elementarių “špierų”. Štai net daktaro disertacijos… vienam tokiam viktorui disertaciją surašęs/prastūmęs vienas toks docentas toliau sau oriai vaikštinėja Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitinge antrą vietą užėmusio universiteto koridoriais, važinėja nauju BMW 7, toliau “ugdo” jaunąją kartą…
Ar greit sukasi pasaulis?.. Sakoma, svetimi vaikai greit užauga. Teko pastebėti, kad ir svetima magistrantūra greitai užsibaigia. Taigi, tik pats žmogus žino kiek jam kainavo, ir ko iš tikrųjų vertas jo [eilinis lietuviškas] diplomas. Ar sugebės tai išaiškinti darbdaviui — kitas klausimas.
Jovita, 2008-06-08 01:33:05
Saunuoles, ir Dovile, ir Jurate! Puikiausias pavyzdys moters verslo ir laimes deriniui.
Neprisistantysis, galbut verta tau butu prisistatyti…
Tikriausiai tu pats skaitai pasaulinio lygio paskaitas studentams, ikurei viena geriausiu mokyklu, ar dirbi energizuojanti/kuribinga darba, ir visa tai pasiekei augindamas vaikus… Valio!
Kai moteris augindama vaikus (ir savo vyra:) dar studijuoja ir dirba, tai tikrai negalvoja “nezinai kada koks diplomas pravers”. Nera to laiko nezinojimui! Jurate jau minejo, kad svarbiausia zinoti, ko nori is gyvenimo.
Neprisistatantysis, 2008-06-08 02:09:32
Vaje, išsidaviau… 🙂 Ne, dar ne visiškai išsidaviau, tai Jūsų spėjimo nei patvirtinsiu, nei paneigsiu.
Šaunu, kad auginate ir vaikus, ir vyrus, ir dar diplomus. Bet pabūsiu šovinistas ir paklausiu — ar tikrai manote, kad šeimos žmogus profesinėje srityje turi pakankamai šansų pasiekti daugiau už tą, kuris darbą derina tik su darbu, o po darbo … dirba? Žinau, gerb.B.B. į prezidentus vienišiaus nerinktų; bet, spėju, atsiskyrėliui fizikui Nobelio premijos neuždraustų.
Taigi, yra normalumo kriterijai, ir yra išskirtinumo kriterijai. Prezidentas (žmonių žmogus) turi būti normalus pagal visus punktus, o mokslininkas (mokslo žmogus) turi būti, kiek tik įmanoma, išskirtinis. Jei moteris nori būti išskirtinė mama, tai tuo pat metu būti dar ir išskirtinė mokslininkė — negali. Atsiprašau, bet taip jau yra.
Aišku, tai netrukdo ypatingai mamai būti pakankamai gera specialiste. Labai gerbiu ir džiaugiuosi tais atvejais. Deja paminklai statomi ne joms.
Jovita, 2008-06-08 05:33:46
Smagu. Kartais pasijuokiu is tokiu filosofavimu, kartais neiskenciu ir parasau. Juk si tema yra sukurta pasidziaugti zmogaus pasiekimais! O dabar Jus aiskinate, kad arba moteris gera mama, arba gera specialiste… Galbut pasiulytumete recepta siam moteru protiniam nepakankamumui gydyti?
O del filosofiju… Kuris zymus filosofas pasake “As zinau, kad nieko nezinau”?.. Jei Jus butumete ta lygi pasiekes, tada is viso patyletumete, nebent “pakankamai gerai” ismanote kazkuria specifine sriti ir kazka esate toje srityje pasiekes.
O kadangi si sritis apie pasiekimus gyvenime, tad ir klausiu: ar pats vaikus uzauginote? Ar dirbate labai idomu/prestizini/reiksminga darba? Ar teko vienu metu mokytis, dirbti ir auginti vaikus? Ir ar sukurete kazka, kad liks po Jusu trumpuciu gyvenimo?
Speju kad ne, nes visi, kuriuos man teko susitikti, kurie tai jau pasieke, niekada neblevyzgoja abstrakciomis temomis. As irgi nieko nepasiekiau, bet siekiu, tad lenkiu galva ir patyliu, kai protingesni uz mane kalba…
Burgis, 2008-06-08 09:12:52
Patikslinu: iš pradžių Dovilė buvo tik advokatė, po to – advokatė ir BMI studentė, po to – mama ir BMI studentė, dabar – mama ir BMI absolventė. Niekas neabejoja, kad netrukus ji bus mama, advokatė ir BMI absolventė, o tai reiškia, kad ji gavo mokslo ne mokslui kurti, o jam pritaikyti. Taip, tai dar viena kryžkelė, iš kurios kai kas pasuka kitu keliu: gautu mokslu (išsilavinimu) kuria mokslą. Neslėpsiu – daug tokių, kurie visą gyvenimą kuria, kuria ir nieko nesukuria, nes (sutinku su “nepri…”) mokslui reikia tavęs viso (visos). Dar bjauresni tie, kurie tik imituoja, kad kuria.
O va mokslo pritaikytojai man patinka! Nes jie ir studijuoja kitaip – su dėmesiu tam, ką studijuoja. Storose knygose, kuriomis buvo užsivertusi Dovilė, Kalifornijoje, Norvegijoje ir kituose Europos universitetuose, kur ji turėjo važiuoti pastudijuoti BMI liepimu, negali nebūti išminties krislų.
matematikos mokytoja, 2008-06-08 12:04:29
Neprsistatančiajam ir Jovitai. Vakar buvo mano klasės susitikimas. Penki mūsų vaikai KTUG mokiniai (buvę, esami, būsimi). Nė vieno iš jų mama nepadarė įspūdingos mokslinės ar profesinės karjeros. Įdomu, tai sutapimas ar ne?
Neprisistatantysis, 2008-06-08 12:32:43
Net jei leistų mano privatumo politika, vis tiek nesiimčiau atsakinėti apie savo pranašumus ir trūkumus, nes tai būtų ne tik nukrypimas nuo temos, bet ir nukrypimas į bereikalingus asmeniškumus.
Gerbiamosios, aš gi ne apie moteriškus “trūkumus” šneku. Aš niekur aukščiau nesakiau, kad moterys mažiau protingos. Net nesakiau, kad moteris būtinai arba gera mama, arba gera specialistė. Gera mama gali būti gera specialistė. Bet ne tame akcentas. Akcentas tame, kad, normaliomis sąlygomis, žmogaus kvalifikaciją rodytų arba diplomai, arba darbo patirtis. Kadangi lietuviški diplomai mažai ką reiškia, lieka kaupti darbo patirtį. O darbas ir pilnavertė mažo vaiko priežiūra suderinama tik filmuose. Jei vyrai būtų mamos, jiems būtų lygiai tas pats.
—
Kalbu apie aukštojo mokslo masiškėjimo rezultatą — mokslo laipsnių devalvaciją. Tai vienodai aktualu tiek mamoms, tiek ne mamoms. Turiu omeny tai, kad greitai išsilavinimą rodysim ne specialybių pavadinimais, o skaičiais, pvz. 2xB, 5xM, 2xD… To neturėdamas negalėsi sakyti, kad gyveni pagal “mokymosi visą gyvenimą” idėją. Kaip sakė vienas blogietis “The Incredibles” filmuke: If everybody is special, then no one is. Taip, kad po pirmo ar antro magistro dar ne laikas atsipalaiduoti.
—
Taip, praktiški žmonės žino kokios nuolaidos kurioje maksimoje. Bet žmogaus nesugebėjimas šnekėti abstrakčiai, rodo greičiau abstraktaus mąstymo stoką, nei nežabotą potencialą kažko pasiekti. Sakyčiau yra stipri koreliacija tarp sugebėjimo mąstyti/dirbti įvairiais modusais ir sugebėjimo pasiekti įvairių/įstabių dalykų. Pabandykite, ir jums patiks.
Burgis, 2008-06-08 12:58:05
Nu, tas “nepri…” tikrai tinka į Prezidentus!
Burgis, 2008-06-08 13:26:55
Dar viena pastaba apie studijas: Dovilė studijuoja linksmai ir narsiai! Smagu net stebėti tikrą studijų procesą! Siūlyčiau nestudijuoti, jei tai būtų kančia, pareiga… Kiek tokių vargstančių, tik dėl to “…kad reikia”. Kam reikia? Kodėl reikia?
Ignas, 2008-06-08 13:47:23
Visų pirma tikrai sveikinu Dovilę, kadangi pastangų įdėta tikrai be galo daug. Jau su darbu studijas derinti yra sunku, nekalbant apie vaikų auginimą… Tikrai pagarba.
O dėl to klausimo kodėl reikia studijuoti… reikia, nes be aukštojo diplomo tu išvis dingsi pilkoje masėje ir būsi nieko vertas, nes TU NETURI DIPLOMO (čia populistinė mintis kuria vadovaujasi daug kas). Aš galvoju kitaip… Studijuoju ir mokausi tam, kad mano mastymas pasiektų kitą lygį. Univrsitetas kaip sakė neprisistatęs neduoda dagybės žinių (ko tikėjausi stodamas į jį), bet duoda kitokį mastymą, išmoko greičiau ir efektyviau priimti sprendimus. Bet… tam keturi metai universitete praleidžiami – perdaug… Pirmus du kursus studijavau kaip kad ponas Burgis sakė apie Dovilę “linksmai ir narsiai”, buvau užsispyręs ir užsidegęs daug ko išmokti ir tokia motyvacija mane tkrai stūmė į priekį, padėjo pasiekti tikrai gerų rezultatų. Dabar gi trečio kurso pabaiga ir aš jau beveik nuo pirmų jo mėnesių jaučiu kaip universitete yra gaištamas mano laikas… tai jaučiau mokykloje paskutinius du metus, jaučiu ir dabar… Jaučiu, kad nieko naujo nebeišmokstu ir tik stoviu vietoje. Kaip aš ankščiau svajojau apie magistro diplomą, o dabar labai abejoju ar lipsiu i tą pačią balą du kartus. Nesupraskite klaidingai, žinių aš noriu, noriu save ir savo smegenėles lavinti, bet tai daryti tokiu būdu kokiu dabar tai bandau daryti – neįmanoma. Taip būtų galima daugiau visko savarankiškai imtis, bet kaip tai daryti jei daugybė laiko sukišama į universiteto užduočių atlikimą, kurios tikrai neduoda didelių nei praktinių nei teorinių žinių (aišku ne visos)… Be to niekaip nesuprantu kam Lietuvoje magistrui reikia net dviejų metų.. geriausi pasaulio universitetai magistrus sugeba paruošti ir per metus. Taip tada nelieka laiko dirbti ir daug ilsėtis, bet juk mokslui ir reikia tavęs viso. Taigi per metelius gerai padirbėji ir tikrai gauni daugiau naudos, nei mokydamasis dvejus metus iš kurių antri jau bus vargas, nes pradės atsibosti tas tampymasis…
Aurelija, 2008-06-08 15:31:36
Nors nepažįstu Dovilės, bet ją labai labai sveikinu su abiem “diplomais” 🙂
Mokytoja V., 2008-06-08 16:49:53
Deja, Neprisistatantysis net labai teisus. Nesvarbu, koks mamų intelektinis potencialas (iš tiesų tai labai svarbu – vaiko ugdymui),- bet dažnai rūpestis vaiku suryja tave visą.
Kalbu iš patirties. Savo laiku irgi buvau “labai daug žadanti”. Mano jaunėlis, pamatęs pilnas vienų penketų mano pažymių knygeles, buvo nustėręs, kaip klaikiai mokėsi mama, kol nepaaiškinau, kad vertinimo sistema tai buvo penkiabalė… Nuo tada gerbia kur kas labiau, nes jo – tai ne vieni 10-ukai…
Aspirantūros ieškoti visai savarankiškai važiavau į Maskvą, nes mano specialybės (gal kiek egzotiškos)aukštesnių mokslų Lietuvoje nebuvo. Maskolių profesoriai iš pradžių juokėsi -juk neturėjau jokių protekcijų- bet kai pamatė mano studentiškus darbelius (SMD -studentų mokslinė draugija, jei ką)- pritilo ir pažadėjo priimti. Kol išsilaikiau visus egzaminus, atėjo Lietuvos nepriklausomybė -ir, suprantama, viskas nutrūko dėl politinių dalykų. O kai viskas nusistovėjo Lietuvoj, jau dėl sveikatos problemų turėjau rinktis – antras vaikas ar disertacija. Žinoma, pasirinkau vaiką – ir dabar džiaugiuosi jo itin imlia galva ir knygų skaitymu. Tas, antrasis, dar mažas, dar nieko tokio nepasiekė, bet duomenų turi! Ir aš sugebu visai kitaip jį ugdyti, negu pirmą – tiesiog patirties ir išminties daugiau.
Dėl “mokslo ieškojimo” ir “mokslo darymo”Lietuvoje, su nuoskauda galiu pasakyti – jei būčiau vyras, galėjau pasiekti kur kas daugiau – ne tik dėl gimdymams “sugaišto” laiko ir prarandamos sveikatos, bet dėl vadovų, profesorių požiūrio į moterį. Sunku nepasidaryti feministe, kai nuolat tau pabrėžiama, jog tik “su disertacija” specialistė prilygs “paprastam” specialistui vyrui, kai į tam tikras pareigas priimama pagal lytį, o ne pagal sugebėjimus. Esu tai patyrusi.
Na, ir pagaliau baigiant – Dovilė be abejo labai gabi, sveikinimai jai! Bet kaip žinau, vaikų ji dar neturėjo, tik dabar gimė Mildutė, ar ne? Neabejoju, kad studijos ir darbas “su vaikais” ar “be vaikų” labai skiriasi. Gerai, kam pavyksta padėti pagrindus iki vaikiuko atsiradimo, ar kas namuose turi pagalbą – ar močiutę, ar laiko turintį vyrą, ar materialinė padėtis leidžia samdytis aukles. Bet moterys turi atsižvelgti ir į biologinį laikrodį…Tai čia irgi teisus “nepri…….ysis”.
Tiesa, auklės – ne visuomet išeitis. Laikas, įdėtas į savo vaiko ugdymą, dažnai prilygsta disertacijai, kartais ne vienai. Gaila, kad Lietuvoj motinystė vis dar “virtuvinis reikalas”, – o kas gi tuos genijus užaugina, jei ne mamos?
Atleiskite, kad per daug ir padrikai – skaudi tema.
Neprisistatančiajam: prašau, keiskite slapyvardį į trumpesnį ir patogesnį- jus vis dažniau tenka cituoti.
Jovita, 2008-06-08 18:33:21
Gerbiamos mokytojos, tikriausiai sutiksite, kad geroms mamoms, net ir toms, kurios yra daug pasiekusios profesinese srityse, visada vaikai yra svarbiausi… Ir ju “paminklai” yra ju vaiku sekme…
Keleta daug pasiekusiu moteru, kurias teko susitikti, turi nuostabius vyrus ir nuostabius vaikus. Jos prisipazysta, kad vienos nieko nebutu pasiekusios – padeda vyrai, vaikai, o kartais ir tevai.
Praeitais metais dalyvavau pusryciuose Cikagoje, per kuriuos Jill Smart, Accenture Chief Human Resources Officer, kalbejo apie savo vaikus ir vyra. Jos seima yra puikiai organizuota komanda. Taip, ji turi keliauti po visa pasauli. Taip, yra tam tikros taisykles – ji negali i miegamaji isinesti Blackberry, vaiku mokyklos renginiai jai prioritetai ir niekas nedrysta net bandyti su jomis susitikti tomis dienomis. Per atostogas keliasi ketvirta valanda ir atsakineja i e-mailus, kol vyras ir vaikai miega. Visa nakti dalyvauja pokalbiuose su Azijos filijalais, o kita diena dalyvauja vaiku mokyklos renginiuose… Nuostabi moteris! Nuostabus vaikai! Pilna tokiu pavyzdziu…
Bet, man atrodo, kad moterims, kurios paaukoja karjera del savo vaiku, yra zymiai sunkiau. Reikia tokios kantrybes, tokio pasiaukojimo! Nuostabios moterys… As bandziau tai pati daryti, bet neisejo… Dabar stebiu savo vaikus ir vis saves ir kitu klausineju, ar esu gera mama…
Neprisistatantysis, tikrai nesiskundziu abstraktaus mastymo stoka… Abstraktus kalbejimas yra visai kitas reikalas. Kai laikai kanciose mirstancio zmogaus ranka, kuriam niekuo nebegali padeti, kai pagimdai pora vaiku ir tenka apkabinti mama, kuri ka tik prarado savo mazyli… tada abstrakciai kalbeti pasidaro tiesiog geda… Zodziai beveik visada iskraipo abstrakcias mintis… Tad galbut del to Biblijoje, Korane ir kituose seniausiose pasaulio knygose/mokymuose daugiau pavyzdziu, o ne tiesioginiu pamokymu… Bet siaip tu saunuolis, kad mastai – smagu pasigincyti, nors ir nesutinku su tavo isreikstomis mintimis.
Mokytoja V., 2008-06-08 19:38:42
Galima ir kitaip sakyti – mokslą ir kažkas kitas padarys, o tavo vaikus – kas? Tik tu pati.
Jovitai. Gal ir gražu atsakinėti į emailus nuo 4 ryto, kai kiti miega, naktimis dirbti kitus būtinus darbus, bet, deja, organizmas vienąkart atsiima savo – nėra geležinių žmonių, o jei ir būtų, ir geležis rūdija…
Blogiausia, kai prarandama sveikata, niekas jos neatsistatys. Viskam turėtų būti skiriamas savas laikas – darbui, poilsiui, miegui. Pakankamai.
matematikos mokytoja, 2008-06-08 20:48:50
Jokie diplomai, jokia karjera, jokie moksliniai atradimai (?) neatpirks mano vaiko ilgesio.
Vaikai užauga greitai, net savi. Ir tada būna labai gaila kiekvienos minutės nepraleistos su juo. Ne tik moterims, bet ir vyrams. Čia visi kalba tik apie moteris ir vaikus karjeros kontekste. Vyrai tos problemos neturi? Ji yra, tik visi apsimeta, kad jos nėra. Vaikams lygiai tiek pat reikia ir tėvo. Ir jeigu moteris pasirinkusi buvimą su vaiku, o ne karjerą vertinama teigiamai, tai vyras lygiai taip pat pasielgęs laikomas idiotu.
Neprisistatantysis, 2008-06-08 22:22:01
-
Alegorinį pasakojimą gali interpretuoti kiekvienas — pagal savo patirtį. Abstrakčiai minčiai priimti, ar bent ją pačiupinėti nesileidžiant į asmeniškumus, reikia sugebėti disciplinuoti save.
-
Ne kiekvienas abstrakčiai mąstantis yra cinikas. Ne kiekvienas filosofas yra gyvenimo nuvargintas bėdžius.
-
Aš nei vieno iš šios svetainės svečių abstraktaus mąstymo sugebėjimų, talentų, nei pasiekimų nekvescionuoju. Ne tik dėl to, kad nepažįstu, bet ir dėl to, kad čia ne koks konkursas.
Bet žinau Wallstreet’o pamaivų, su kuriais nėra apie ką kalbėti. Esu matęs kaip prieš mane nuleidžia galvą Harvardo MBA. Esu iš Princtono PhD girdėjęs nuoširdžių prisipažinimų, kad sutikti mane (profesine prasme) buvo a good strike of fortune. Todėl gyvenime nebeprivalau lenktis jokiai pareigybei, jokiam diplomui, jokiai piniginei. Man įdomus žmogus, jo mintys, jo darbai. Jei ir jam įdomu mano mintys, mano patirtis, tada bendraujam. Jei ne, tai nėra ko kamuotis.
-
Niekas neturėtų gaišti savo trumpo gyvenimo valandų ir minučių dalykams, kurių neapkenčia. Jei dirbti kančia — ne tuo užsiimate. Jei mokytis kančia — yra daug kitų būdų būti naudingu.
-
Pritariu matematikos mokytojai, kad, kaip ten bebūtų, moterys gali rinktis (2 metus jas išlaiko valstybė); vyrai gi, turi dirbti.
Mokytoja V., 2008-06-09 00:32:39
Neprisistatančiajam:
Ką, ką daro valstybė 2 metus? Ne išlaiko, o tik remia. Jei kalbate apie vyrų teises, jie taip pat gali eiti “tėvystės atostogų”. Pažįstu jau kelias jaunas šeimas, kur būtent tėvas išėjo atostogų, nes jo uždarbis daug didesnis…Ir nelabai kas juos laiko idiotais.
Neprisistatantysis, 2008-06-09 01:07:41
Taip, priklauso nuo atlyginimo, ar gaunasi pašalpa, ar išlaikymas.
Jei vyro atlyginimas pakankamai didelis išsilaikyti per “tėvystės atostogas”, tai jis rimtas žmogus, ir turi nenutrūkstamai palaikyti ryšius, klientus ir kvalifikaciją. Tada tos “atostogos” gaunasi ne atsidavimas vaikui, o greičiau valstybės maustymas… Gal ir protingiau, nei tiesiog dirbti.
Jovita, 2008-06-09 04:24:18
Neprisistatantysis, uz tat ir klausiu, ar pats vaikus augini, ir ar teko mokytis ir dirbti tuo paciu metu… Mes cia nekalbam, kas uz ka protingesnis. Tik noriu paklausti, ar is patirties zinai, kaip tai moterys daro, ar zmonai padejai eiti siuo keliu, ar tik girdejai kitus kalbant? O as galiu maivytis, kad man teko devintam menesyje dirbti pilnu etatu ir vakare lekti i paskaitas… Ne is gero gyvenimo – patikek. Tad ir sveikinu kitas moteris.
Na ir kas ta Ivy lyga? As irgi su jais kasdien bendrauju. Na ir kas? Didelio cia daikto. Ir darbe susitinku su bilijonieriais. Nu ir kas? Tai cia labai kazkas idomaus ar garbingo? Paprasti, normalus zmones. Su kai kuriais pafilosofuojam abstrakciomis temomis (tinkamomis progomis), su kai kuriais pasikalbame apie vaikus… Ju problemos tokios pacios kaip mano. Gal tik centu neskaiciuoja. Man zymiai svarbiau kiekviena vakara skaityti knygute su savo keturmeciu. Na galbut ir atbukau pasakas beskaitydama, bet to i nieka nemainyciau…
Rasa, 2008-06-09 11:29:48
Laikas įsikišti blondinės požiūriui… 🙂 O tai jau čia pas jus gaunasi: “o aš… o aš…” O aš nieko gero nepasiekiau, tai ką, aš šuns pypas? 😀
Mes gyvenime susiduriam su labai skirtingom aplinkybėm, vargu ar galima sakyti, kad geriau vienaip ar kitaip… Puiku, kad Jovita ar kitos moterys suderino viską… Bet… Jei jos vaikai būtų sirgę, jei ji būtų sirgusi, jei neturėtų vyro, kuris padėtų ir pan.? Galbūt viskas būtų susiklostę kitaip (puiku, kad jai pavyko 🙂 Daug kas mano, kad žmogus vertas tiek, kiek jis pasiekė gyvenime, ypač jūsų pasaulyje 😀 O aš vis tik galvoju, kad žmogus vertas tiek, kiek jis įdėjo pastangų į kažką. Pamąstykim… Ne visi vienodai protingi, ne visiems vienodai šypsosi likimas… 😀 Ne vienodose šeimose visi gimę… Štai žiūriu į savo kaimynuką vieną… Lankė irklavimą… Tėvai pijokai, jį nuolat norėdavo iš jų atimti valdžia, kartais vagiliaudavo maistui, bet išdidus… Kai nunešdavau jiems maisto, palikdavau ant stalo ir meluodavau, kad per daug išviriau, nes kitaip niekad nebūtų valgęs… Tai štai, jis Lietuvoj buvo pasiekęs labai gerų rezultatų savo amžiuje, beveik geriausių (nesigilinau per daug, bet medalių turi 🙂 Jo treneris susirgo, treniruodavosi vieni su draugu, su seniausia baidare, kuri atlikdavo. Kai kiti treniruodavosi su naujomis baidarėmis, su gerais treneriais, su geru maistu ir gerais papildais… Kurių pergalė vertesnė? Ar svarbu tik pergalė?
Nepažįstu Jūsų nei vieno ir, ko gero, nepažinsiu, taigi negaliu įvertinti iš tiesų ko esat verti, bet norisi tikėt, kad gyvenime stengiatės, visi esat puikūs, ir mokytoja V. (nuostabi moteris!), ir neaiškus :), ir Jovita protinguolė ir kiti. O kadangi stengėtės elgtis, kaip jums atrodė geriausia, tai jums ir atrodo, kad jūs teisūs… Jūs ir esat visi savaip teisūs 😀
O aš esu Niekas, jei kam įdomu būtų paklausti 😀 Ir man tikrai dėl to neliūdna. Gyvenau teisingiausiai, kaip sugebėjau, iš visų jėgų… Ir baikit paistyt kas ten lenkia galvas prieš jus ir su kuo jūs bendraujat, gėda skaityt 😀 Žinot, kai viena moteris nulenkė galvą prieš mane ir susiruošė palaimint žemę po mano kojom (neįsivaizduoju kodėl, ji vos neparklupo), vos nenumiriau iš gėdos, norėjos skradžiai žemę prasmegt… 😀 Taigi gal baikim, lankstytis nereik prieš nieką, gal prieš Dievą, jei tikit ar prieš kūdikį… 😀 Prieš kūdikį verta nusilenkti, jis yra dar niekas ir jau viskas… 😀
Geros dienos! 🙂
Neprisistatantysis, 2008-06-09 12:35:25
kadangi pats asmeniškai niekada nebuvau ir nebūsiu nėščias, tai šito pokalbio rėmuose nebeturiu nieko kito, tik be tolesnių klausimų ir išvedžiojimų nulenkti galvą prieš veiklią motinystę.
Be sarkazmo: mielos mamos, būkite, ir švieskite visomis gyvenimo spalvomis!
Briedis, 2008-06-09 14:40:07
Pagarba, Rasa! Nei pridursi nei atimsi.
Nuo Princtono, Harwardo ir tų …kaip te tų …a bilijardininkų buvo šiek tiek nejauku pasidarę eiliniams mirtingiesiems…
Jovita, 2008-06-09 15:00:07
Rasa, Jus nuostabi moteris. Tikrai kartais skaitau Jusu taiklius pasisakymus ir sypsausi – nieko nepridursi. Mane supykino Neprisistatanciojo mintis, kad moteris negali buti ir gera mama, ir gera specialiste. Jei labai nori ir palankiai susiklosto aplinkybes, tai tikrai gali. Net pykina, kai moterys taip “nurasomos”…
Nieko as nepasiekiau – tik tai, kad auginu du vaikiukus. Ir jokiu protu cia nesididziuoju – man tik sleptis pries daugeli sios svetaines lankytoju. Daug laiko praleidziu darbe skatindama moteris nemesti darbo, o vietoj to keisti musu kompanijos kultura siuo poziuriu – pratesti dekretines atostogas, dirbti namuose, ar nepilnu etatu. Daznai dalyvauju pokalbiuose su kitu kompaniju moterimis ir kaip jos derina seima su karjera. Cia, JAV, besilaukiancios moterys dirba iki paskutines dienos pries gimdyma. Kompanijos duoda sesias savaites po gimdymo, kai draudimas apmoka 65% atlyginimo. Geros kompanijos dar duoda sesias savaites nemokamu atostogu… Baisu… Ne is gero gyvenimo moterys dirba ir augina kudikius tuo paciu metu. Nedirbti irgi negali, nes tada prarasi kompanijos apmokama sveikatos draudima – atsigulk savaitgaliui i liginine be draudimo ir paklosi virs $10,000. Palyginimui, vidutines seimos pajamos JAV yra truputi zemiau, nei $50,000 per metus. Stai tau ir Wall Street, stai tau ir kapitalizmas:) Lietuvoje situacija visai kitokia – net ir valstybe padeda auginti vaikus.
Neprisistatantysis, 2008-06-09 16:16:03
Gerb. Jovita, įsiskaitykite kam prieštaraujate.
Neprisistatantysis, Birželio 8 12:32:
Aš niekur aukščiau nesakiau, kad moterys mažiau protingos. Net nesakiau, kad moteris būtinai arba gera mama, arba gera specialistė. Gera mama gali būti gera specialistė.
Aš labai myliu ir gerbiu moteris, ir dvigubai — geras mamas, nes geros mamos yra švenčiausios būtybės šitoj žemėj.
Mergaitiškame pižamų vakarėlyje ar korporatyvinių gimdyvių susibėgime gal ir nepritapčiau, bet iš manęs daryti moterų baubo neturite pagrindo.
Oi, “korporatyvinių gimdyvių” turbūt nuskambėjo nemaloniai? Tai dėl to, kad aš panorėjau, kad taip skambėtų. Tokiu būdu aš išreiškiu savo nuostatą, kad, kiek tai bekainuotų, bent paskutiniaisiais mėnesiais gera mama po dangoraižius nelaksto, fastfūdo neliečia, prie kompiuterio nesėdi, telefono po pagalve nelaiko, ir niekaip kitaip kūdikio sveikata nerizikuoja.
Rūpinimasis kūdikiu turi prasidėti ne dvi dienos iki gimimo, ne po gimimo, o gerokai prieš jį pradedant!
Bet kas aš, kad kalbėčiau. Gi negimdžiau — nežinau.
Mokytoja V., 2008-06-09 16:44:32
…na, na, ir kas gi Jūs, “Neprisistatantysis”?.. Darosi vis įdomiau. (Ar pakeisite pagaliau slapyvardį bent jau visuomenės patogumui?)
O kad negimdėte ir net nėščias nebuvote, tai nieko, nepergyvenkit. Žinoma, tai net neįsivaizduojama patirtis, bet ir be to – jūs ne toks jau kvailutis!.. :D:D:D
matematikos mokytoja, 2008-06-09 17:22:47
Gerbiamos šios svetainės viešnios. Suprantu, kad Neprisistatantysis labai impozantiškas vyras, bet nebūtina jį dėlto taip pulti 🙂 Nei mes, nei jis negalime pakeisti savo prigimties ir gamtos ar Dievo mums patikėtos misijos. Jis šimtą kart teisus sakydamas:
“… rūpinimasis kūdikiu turi prasidėti ne dvi dienos iki gimimo, ne po gimimo, o gerokai prieš jį pradedant!”
Neprisistačiusiam: Gimdžiau – žinau. Be to, esu mokytoja, mačiau ir mokiau vaikų ne vieną šimtą , dar ir dėl to žinau.
A.B., 2008-06-09 17:31:03
Jei p.Burgis prezidento vietoje norėtų matyti ”Nepri…” tai aš norėčiau ten regėti ponią Rasą:)))
Jūs, ”Nepri..”, kalbate labai išmintingai, bet aš laikausi nuomonės, kad kiekvienas turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus bei žodžius, o Jūs slepiatės….Žinoma turite priežasčių taip elgtis, bet vistiek gaila:)
Mokytoja V., 2008-06-09 19:28:21
Na, man patinka “pakibinti” tą “Nepri…” kartais jis per protingas ir per rimtas. Neironizuoju. Bet kiek žaismingumo niekam nepamaišė.
O dėl vaikiukų… Dabar tarsi “madoj” pagimdyti ir vėl lėkti dirbti, ypač “pasiekusioms”, tuoj pat, nes verslas nelaukia, pinigai pro šalį gali pralėkti… ir t.t. ir t.t.
NIEKAS neatstos mamos pirmaisiais gyvenimo metais – o idealu būtų, kad ir iki kokių trejų metų vaikas jaustųsi saugiai. Jokie pinigai ir jokia auklė neatstos mamos!
Kai auginau savo pirmąjį, teko jau nuo 1,5 metų “atiduoti” lopšelin. Neturėjom jokių močiučių, nebuvo pinigų (mūsų dainuojančios revoliucijos laikai…), o jei ir būtų buvę, tokių auklių mados dar irgi nebuvo… Tai su didžiausiu siaubu atsimenu tą kasrytinį vaiko atodūsį, kai reikdavo skirtis. Jaunėlis buvo greta iki trejų – diena ir naktis toks auginimas.
Taip kad toms šiuolaikinėms “viską suspėjančioms” mamytėms labai reiktų pagalvoti, ką daryti, o kas gali ir palaukti. O palaukti gali viskas – mokslas, verslas, darbas… tik vaikas – ne.
vvv, 2008-06-10 09:43:48
Neprisistatantysis, Birželio 8 02:09
Jei moteris nori būti išskirtinė mama, tai tuo pat metu būti dar ir išskirtinė mokslininkė — negali. Atsiprašau, bet taip jau yra.
Neprisistatantysis, Birželio 8 12:32 #
nesakiau, kad moteris būtinai arba gera mama, arba gera specialistė. Gera mama gali būti gera specialistė.
Ar tame, kas aukščiau pasakyta nėra prieštaravimo?
Antanas, 2008-06-10 10:03:45
Nėra.
Gera X, tai dar nereiškia Išskirtinė X. Išskirtinis tapsi tik toje srityje, kuriai atsiduosi visas. Lygiai taip pat bet kuriai kitai gyvenimo sričiai – pvz. gali būti geras bėgikas, geras kalbėtojas ir gerai dainuoti, bet isskirtinis nei vienoj is siu sriciu netapsi, jeigu neatsiduosi jai visas.
vvv, 2008-06-10 17:11:23
Antanui: nejaugi nerastumėm išskirtinių mokslininkių moterų, kurios kartu būtų ir motinos? Ir nejaugi tarp jų nerastumėme tokių, kurių vaikai neteigtų, kad jų mama geriausia?
Briedis, 2008-06-10 17:14:40
Va ir radom – trijų dukrų mama, profesorė. Marija Gimbutienė . Turbūt sutiksit, kad ji tikrai išskirtinė. Geriausi briediški linkėjimai Neprisistatysiančiam būti tiek pat cituojamam ir ne mažiau kritikuojamam pasaulinėje mokslo bendruomenėje nei ši mama.
Kadangi garbi profesorė nebuvo manęs kvietus nei pusryčių,nei pietų, tai tiksliai nežinau kaip ji viską suderino.
vvv, 2008-06-10 17:25:18
Matome, kad pavyzdžių toli ieškoti nereikia.
vvv, 2008-06-10 17:33:06
Rasai: džiaugiausi skaitydamas jūsų dvasingas mintis, kurios kartu turi ir tvirtą žemišką pagrindą. Pritariu.
Neprisistatantysis, 2008-06-10 18:33:57
Gerb.Briedi, išties, mokslinės karjeros prasme pavyzdys įkvepiantis. Bet mes nežinom kaip (ar) ji viską suderino.
Bet, turint omeny, kad archeologinės ekspedicijos trunka mėnesiais ir metais, mobilių telefonų nebuvo, interneto nebuvo, Skype nebuvo, pigių skrydžių nebuvo, tai man kyla tam tikrų klausimų…
Šiaip galvočiau, kad moterišką civilizaciją ir moterišką kosmologiją atradusi moteris negalėtų būti nemotiniška. Bet pasitaiko atvejų, kai batsiuviai būna be batų…
Nenoriu pasirodyti cinikas. Tik šiaip polemizuoju.
matematikos mokytoja, 2008-06-10 19:06:09
Išskirtinių mokslininkių, verslininkių, vadybininkių, kurios kartu ir motinos – tikrai yra. Bet ta veikla neįmanoma su kūdikiu ant rankų arba, kai dar kitas į sijoną įsikibęs. Jų visų (išskirtinių) vaikai užaugo, bet ką jie jautė, kai šalia nebuvo mamos tik jie vieni težino ir vargu ar kam nors papasakos (gal savo psichoanalitikui).
Šiuo metu kiekvienoje mokykloje yra socialiai apleistų vaikų (nesimoko, nelanko mokyklos, rūko ne tik cigaretes, svaiginasi visais įmanomais būdais), kuriems netrūko nieko, išskyrus tėvų šilumą. Kol jie augo, tėvai dirbo, darė karjerą, “kalė” pinigus. Juos augino auklės ir močiutės. Tie tėvai net savo viso laisvalaikio vaikams neskyrė, nes jiems gi reikėjo pailsėti ir atsipalaiduoti po alinančio darbo. Dabar tėvai ateina į mokyklą su ašarom akyse ir klausia mokytojų, ką daryti, bet mes nežinom atsakymo, nes prarasto laiko jau nebesugrąžinsi.
Ar būtinai taip atsitiks su kiekvienos daug dirbančios mamos vaiku? Tikrai ne. Daug aplinkybių įtakoja tuos procesus. Bet įvertinti tokią galimybę būtina.
vilma, 2008-06-11 00:33:14
Sveikinu Jūsų šeimą. Tokie džiaugsmo atspindžiai interneto platybėse, žinant, kad KTUG direktorius juos dar nešiojasi akyse, labai optimistiškai nuteikia 🙂 Kaip ir keli praktikos mėnesiai Jūsų mokykloje (atleiskit, neužbėgau tuomet padėkoti už šiltą priėmimą).
Šiuo metu esu viena iš tos daugybės jaunų žmonių, kurie baigia bakalauro studijas.
Ryžtingai ir ramiai patariu sau tęsti studijas, kurti šeimą ir norėdama save tvirtai realizuoti tikiuosi natūraliai rasiu, kaip suderinti veiklą ir žmones.
Labai daug širdies norisi skirti tai dėmesio kokybei, o ne kiekybei, kurį skiri artimiausiems..
vvv, 2008-06-11 09:07:37
Išskirtinis – tai jau savaime lyg ir išimtis iš taisyklės, nes jis kažkuo ne toks kaip visi. Tikimybė rasti dukart išskirtinį – dar mažesnė. Bet ir tokių pavyzdžių yra. (Įsitikinimui užtenka perskaityti diskusijos įžangą).
Bet kitavertus: „išskirtinis“ – reliatyvi sąvoka. Visi mes skirtingi ir kiekvienas yra bent kažkuo išskirtinis. Todėl nemanau, kad būtina ieškoti mokslininkų, menininkų, kosmonautų ar ufonautų, siekiant išanalizuoti, ar jie penkiskartišskirtiniai ar tik keturiskartišskirtiniai. Apsidairykime aplink save (kaip tai daro p. Burgis) ir pasidžiaukime (tegul kartais ir nedideliais) savo artimųjų išskirtinumais.
Aurelija, 2008-06-11 09:10:14
Aš 100 % pritariu matematikos mokytojai, todėl ir pasirinkau karjerą 🙂 (gal labiau tiktų “už mane pasirinko) na nesusiklostė gyvenimas kai kuriuo aspektu, ką jau padarysi. Džiaugiuosi tik tuo, kad XXI a. suteikia moteriai daug galimybių realizuoti save ne tik motinystėje. Aš tiesą sakant labai išsigandau to apie ką rašė matematikos mokytoja, nes vaikai be abejo, didžiulė atsakomybė!O būti “bloga mama” tikrai nenorėčiau…Na šiaip ar taip baimės tikriausiai būtų daug mažiau jei šalia būtų “geras tėtis” 🙂 🙂 bet palikime taip kaip yra, nes šita problema iš tų kurios “turi išsispręsti pačios”…Na o pabaigai, šios mielos ir šiltos svetainės skaitytojams leidus, norėčiau pasidalinti su Jumis savo mažyte išvada, kuri skamba maždaug taip: Mes VISI, absoliučiai VISI gyventume daug geriau jei švestume motinystę tikrąja to žodžio prasme! ir pavyzdys apie Mamą ir jos sijoną, tarsi varnalėšos, apkibusius vaikus čia netinkamas.:) Nepamirškit paskambint Mamoms!
Jūratė, 2008-06-11 15:35:13
Oho kiek prisidiskutavot :).
O aš dalinai sutinku su “Nepri..” nuomone, kad dviejų kedžių idealiai neapsėsi. Va dabar aš gyvas pavyzdys – mokiausi mokiausi, džiaugiausi gyvenimu ir baiginėjau šių studijų metų derlių… Netikėtai nuo sekmadienio su sūnum ligoninėj gulim. Ir jokių šancų atsisėsti prie mokslų, nes negalima jungti el.prietaisų.Tai reiškia, mokausi tik tada, kai kažkas iš namiškių “pavaduoja” ligoninėje. Ir pakibo mano paskutinis egzaminas ant klaustuko. Nežiūrint to, skaitau, kad didesnė bėda yra ligoninė, o ne egzaminas. Man daug gyvenime reiškia karjera, asmeniniai pasiekimai. Bet ką tai reikštų, jei nebūtų pagrindo – šeimos. Kitam gal to nereikia. Jo pagrindas, jo gyvenimo siekiai ir vaisiai yra mokslinė veikla, karjera. Kiekvienas renkamės gyvenimo prioritetus. Gal kaip tik tokį kaip “Nepri…” reiktų rinkti prezidentu, kuris gyventų ir miegotų darbu ir savo idėja. O dabar pažiūrėjus į mūsų žavią politikos publiką – tik įlipę į valdžios lovį, visi gerai prisimena savo vaikus, žmonas, žmonų giminių draugus ir t.t…
Neprisistatantysis, 2008-06-11 16:45:23
Jūrate, užjaučiu dėl nesmagumų, tikiuosi greit vėl būsite sveiki ir žavūs.
Tuo pačiu norėčiau atkreipti dėmesį, kad aš niekur aukščiau neteigiau, kad “gyvenu ir miegu darbu ir idėja” (nors tai nebūtinai yra netiesa). Neturėjau tikslo nei viešinti, nei priešpastatyti savo gyvenimo prioritetų karjeros moters, šeimos moters, ar mokslo moters prioritetams; neteigiau, kad kurie nors iš tų prioritetų “teisingesni” už kažkuriuos kitus.
Karjerisčių paguodai, net galiu pasakyti, kad, karminiu požiūriu, anaiptol ne visiems vaikams reikalinga šimtu procentų ideali mama (kaip ir ne visos moterys yra vertos šimtu procentų idealaus vyro, ar idealių vaikų). Bet tai jau būtų kita tema.
Visiškai pritariu gerb.Rasos aukščiau išsakytoms mintims, kad, kokie besijaustume nusipelnę sėkmės (bent kai kurie iš mūsų), iš tikrųjų didele dalimi esame priklausomi nuo Atsitiktinumo. Nemažas procentas sėkmingų žmonių yra ne savo sėkmės kalviai, o paprasčių paprasčiausi sėkmės kūdikiai. Kaip tuo kūdikiu tapti, garantuotų receptų nėra, o fortūnos malonę galima prarasti akimirksniu… Todėl kiekvienam sėkminguoliui (ir ne tik) patarčiau nuolat kartoti eilutę iš vienos tokios populiarios knygos:
_
…mano širdis neišdidi ir mano žvilgsnis neišpuikęs.
Nesiekiu didelių dalykų, to, kas prašoka mano jėgas.
Priešingai, esu patenkintas ir ramus;
Kaip vaikas ramus ant motinos kelių, taip rami širdis mano krūtinėje…_
Jūratė, 2008-06-11 17:01:57
O o o o, kiekvienas vyas nusipelnęs šimtu pocentu idealios moters? Ar tiesiog čia taip sau netyčia praleidote? :)Pagaliau, kas yra idealus vyras/moteris?
Jovita, 2008-06-11 17:19:24
Jurate, nuosirdziausios uzuojautos is uzjurio… Labai tikiuosi, kad mazyliui viskas gerai ir jis sekmingai sveiksta… Linkiu stiprybes…
O egzaminu bus pilna gyvenime, ir dar svarbesniu – niekur jie nepabegs. Lyderiai yra ne tie, kurie tik dirba per naktis ir per tuos darbus dienos sviesos nemato. Lyderiai tie, kurie moka galvoti strategiskai, vadovauti ir suprasti kitus – ju skausmus ir dziaugsmus. Generolai juk retai kada svaistosi kardais – nebent, kai kariai pradeda prarasti vilti laimeti:) Kad ir kokie darbstus darbuotojai bebutu, niekas nepakeis mamu motyvacijos viska atlikti greiciau, efektyviau, uzdegti ir mokyti savo pavaldinius dirbti savarankiskai, kad anksciau galetum gryzti namo ir buti su savo vaikais. Motinyste ismoko spresti problemas ne tada, kai jos atsiranda, bet jas numatyti zymiai anksciau. Jei vaikas kazkam mandagiai nepasake “atsiprasau”, tai juk mamos ne tik pastebi, kad jis nemandagiai pasielge. Gera mama pagalvoja, kad galbut vaika reikia mokyti gilesnio supratimo, uzuojautos, galbut nemandagiai elgdamasis jis iesko demesio…
Neprisistatantysis, 2008-06-11 17:31:23
Jūrate, praleidau dėl to, kad neturiu galimybės kaskart išvardinti visus įmanomus variantus kas ir ko vertas. 🙂
Kas yra idealus vyras/žmona?.. Juk tai taip paprasta! Idealus vyras/moteris yra abstrakcija, nurodanti į subjektyvų ir racionaliai nepagrįstą pageidautinų savybių ir elgsenos modelių rinkinį, įkūnytą viename asmenyje.
Realiai šioje žemėje toks padaras neegzistuoja. Bent kiek man žinoma — ne.
Burgis, 2008-06-11 17:35:22
“nepri…”, kam Jums ideali zmona? As, pavyzdziui, turiu realia geriausia pasaulyje zmona ir esu laimingas! Visiems to linkiu.
P.S. Atsiprasau, siame kompiuteryje nera lietyvisku raidziu, bet uz tai lengvai galiu parasyti: hej då!
Jūratė, 2008-06-11 17:40:28
Nepri…, prieštaraujate pats sau. Kiekvienas turi idealą su savo suformuotomis subjektyviomis savybėmis.
Jūratė, 2008-06-11 17:45:13
Gerb.Burgi, laukiam naujos fotosesijos iš TEN 🙂
Neprisistatantysis, 2008-06-11 17:47:49
Jūrate, aš niekada sau neprieštarauju. 🙂 O Jūs taip liberaliai elgiatės su sąvokomis, kad net nelabai suprantu, kame Jūsų minties akcentas.
Kiekvienas turi idealą, kiekvienam jis kitoks, todėl mano apibrėžime ir stovi žodis “subjektyvus”.
Gerb.Burgi, o kurioje vietoje aš sakiau, kad ieškau idealios žmonos? Kurioje vietoje sakiau, kad išvis – ieškau? Sakyčiau taikote vieną klasikinių zondavimo technikų. 🙂
Burgis, 2008-06-11 22:34:27
Negerai neieskoti, “nepri…”, negerai!
Mokytoja V., 2008-06-12 00:37:02
O gal jis jau turi, tik neišsiduoda… Konspiracija, pvz., kad neišryškintumėt, KAS JIS.
vvv, 2008-06-12 12:21:41
Žmona (vyras) ne grybas. (Nors, tiesą pasakius, ieškant galima atrasti ir grybų…)
Iš tų “grybautojų”, kurie gerai ieško ir greit randa, nedažnas ilgai džiaugiasi. Man atrodo, kad teisingiau būtų: sutikti, bendrauti, pažinti.
Burgis, 2008-06-12 13:25:10
vvv: prisimenate anekdota: meldziasi zmogelis:” Visagali, padek laimeti loterijoje, na, padek!” Ir pasigirsta balsas is aukstybiu: “Bilieta nusipirk!”
Taigi ieskoti vis tik reikia, nors ir ne taip, kaip grybo. Yra ieskanciu ir kaip grybo, tai gryba ir randa…
vvv, 2008-06-12 14:01:21
Burgiui: Berods Sokratas sakė eiti paskui tą, kuris ieško tiesos, bet kaip nuo maro bėgti nuo to, kuris sakosi ją turįs.
Tiesa irgi ne grybas. Prie jos reikia eiti visą gyvenimą. Tąja prasme sutinku ir su gyvenimo partnerio paieškos būtinumu.
Aurelija, 2008-06-12 14:55:32
nepri…čia taip zonduojete, kaip tie kur klube stovi prie sienų??? Cha…na sėkmės toliau zonduojant 🙂 🙂
p.Burgiui: kaip Jūsų Lukas? Sveikas? Gražus? Gal jau šypsosi?
Neprisistatantysis, 2008-06-12 14:56:53
Prie ko čia mano kukli persona?..
Burgis, 2008-06-12 15:10:10
Lukas yra superinis vaikas! Bet as jau griztu…
vvv, 2008-06-12 15:19:28
Manau, kad persona yra prie to, kuris prisistato. O tas, kuris yra neprisistatantysis, kaip ir daugelis čia esančių, yra tik personos šešėlis. (Bet dažnai ir šešėlio užtenka, kad atpažintum jo šaltinį)
Neprisistatantysis, 2008-06-12 15:42:07
Tiesą sakant, persona šešėlio neturi ir turėti negali. Jei pasidomėtume žodžio “persona” etimologija (kilme ir sandara), gan greit išsiaiškintume, kad šis terminas atėjo iš ankstyvojo teatro, ir grubiai tariant, reiškia “balsas iš už kaukės”.
Manau sutiksite, kad geras aktorius ar viešasis veikėjas yra tas, kuris išnyksta — lieka tik jo kuriama persona.
Aš vis viliuosi, kad anksčiau ar vėliau, mano neprisistatymas bus priimtas už tam tikrą sąžiningumo formą — aš gi pabrėžtinai deklaruoju esąs su kauke, o ne apsimetinėju kokiu jonu, petru ar antanu.
O taip pat, kaip esu sakęs gerokai anksčiau, manau, kad viešajame diskurse tikslinga argumentaciją atriboti nuo autoriteto. Mano supratimu, kaukė be nuosavo charakterio yra švariausias būdas tai padaryti.
vvv, 2008-06-12 17:17:46
Neprisistatančiajam: Nesu žodžių kilmės specialistas, todėl net nepradedu dėl to ginčytis. Žinau, kad dabar “persona” reiškia asmenį, asmenybę.
“Šešėlio” terminą pavartojau ne pačia tiesiogine prasme. “Balsas už kaukės” man toje vietoje irgi kuo puikiausiai tinka.
Kaukės aš irgi neprašau (ir niekada neprašiau)nusiimti, nes aš ir pats dalyvauju tame pačiame “kaukių baliuje”.
Sutinku dėl argumentacijos atribojimo nuo autoriteto tikslingumo. Padiskutuočiau apie kaukę be charakterio, bet, ko gero, tai nebe ta tema.
Aurelija, 2008-06-12 17:31:18
Nepri…
“Apsimeteliai. Jie dažnai atrodo nuoširdesni už kitus” Šitai pasakė išmintinga japonė Sei Shanagon 🙂
Atsiprašau “nepri…” jei įžeidžiau Jus savo komentaru… Tiesiog būnant “persona” sunku išreikšti savo emocijas ir kartais galiu netyčia įžeisti 🙂 jau nepykite 🙂 [čia šypsenėlė specialiai Jums 🙂 ]
Neprisistatantysis, 2008-06-12 17:37:48
Duokite žmogui kaukę, ir jis pasakys, ką mano iš tikrųjų.
Oscar Wilde
Būdamas džentelmenas, niekada nieko neįžeidžiu netyčia.
Oscar Wilde
😉
Žydrūnas, 2008-06-12 18:06:16
Ot tai prikibot prie žmogaus :))
Ateis laikas ir prisistatys arba ne 🙂
Bet pasakysiu atvirai.. man vien jau nikas kažkokia provokacija kvepia 🙂 juk galima ir kokiu nors Petru “užsivadint” ir kalbėt, kam tai specialiai akcentuoti 😉
Burgis, 2008-06-12 18:31:18
“nepri…” – nenusileiskite! Kiekvienas turi savo kelia, kalba, stiliu, minti. Tai ir yra puikiausia!
Neprisistatantysis, 2008-06-12 18:53:35
Žinioj. Tiesiog nesinori eskaluoti temos plačiau, nei reikia. Šiaip, gerb.B.B., galvoju, kad įsižeistumėte, jei paaiškėtų, kad esu kas nors iš kasdien aplink besisukinėjančių… Ar klystu?
Burgis, 2008-06-12 20:51:05
Tai gal Jus mano zmona, “nepri…”??? Turiu dar viena toki protinga drauga Antana, bet kad stilius lyg ir ne jo… Ne, zmones vertinu ne pagal padeti, nuotoli, o pagal tai, kiek protingai jie sneka, ir kiek ju gyvenimas, darbai atitinka ta snekejima.
Rasa, 2008-06-13 09:31:59
Šiek tiek juokinga spėlioti apie žmones, kurie rašo 🙂 Pav.aš galvojau, kad vvv mergina, o paskui žiūriu- lyg ir vyrukas… 🙂
Iš tiesų tai ir vardas nelabai ką daugiau pasako, gal nebent ponas Burgis pažįsta jus visus.
Beje, gal juokingai skamba, bet man iš neaiškaus įdomiausia viens dalykas- kaip jis komentaruose parašo pasvirusiu šriftu? Arba paryškintu? Tarkim kažkada nukopijavau kažkokią citatą pavirusiai, bet kai ji nukeliavo į komentarus, gavosi paprastom raidėm.
Ir dar tuo pačiu: ačiū už visus man pritariančius komentarus 😀 tik… kai pradėjau rašyti, buvau Rasa ir “tu”, paskui kažkaip tapau “jūs”, dabar jau neaiškus prilipdė “gerb.” Jei kas nors pridės gerb. ponia, turbūt man bus laikas į poilsį… Sąžiningai- grįžkim prie Rasos “tu” 😀
“Gerb.” turėtų būti mokytojos, nes mokytojus reikia be galo gerbti, gerbiamas yra ponas Burgis, jei nori, tegul būna “gerb” ir “jūs” neaiškus, o šiaip gal šnekam vieni su kitais “tu”, kažkaip paprasčiau ir žmoniškiau? 😀 Juk čia virtuali erdvė, būkim lygūs?
vvv, 2008-06-13 10:16:32
Burgiui: bet čia mus kaukėtus belieka vertinti tik pagal šnekėjimą.
vvv, 2008-06-13 10:17:13
Rasai: lyg ir…
Žydrūnas, 2008-06-13 20:28:58
Paprasta reik html :)) žinot
Žydrūnas, 2008-06-13 20:40:40
Dėl tos kaukės…tai pasakyt galima…bet ar bus kam įdomu to kaukės klausyt…
Žydrūnas, 2008-06-13 22:27:18
Rasa daugiau čia tokių kaip tu 😉
ir geriau jaunų 😀
Rasa, 2008-06-13 23:00:40
Ačiū, Žydrūnai 🙂 visų pirma už html 🙂 Aš irgi noriu taip išmokt, pabandysiu 🙂
O dėl jaunų… Baik, gerai? 😀 Visi įdomūs savaip. Viena iš pačių įdomiausių mano bendradarbių gyvenime buvo moteriškė virš 70-ies. Man buvo 19 🙂 Ji nuolat mane skųsdavo valdžiai, nes norėdavo pasirodyt, kad gerai dirba, nors aš dirbdavau beveik už dvi 🙂 Bet… Jos istorijos atpirkdavo jos bjauroką būdą. Ji buvo buvusi tikra!!! panelė! 🙂 Jauna mokėsi tik mergaičių gimnazijoj, jodinėdavo arkliais… Pasakodavo apie neįsivaizduojamai senus laikus, 20-o amžiaus pradžią, jokios knygos tokių įspūdžių neduotų… O dabar turiu draugių (tikrų draugių) beveik dvidešimt metų jaunesnių ir apie dvidešimt metų vyresnių. Ir manau, kad tai labai puiku ir įdomu. Maksimalizmas ir išmintis, ambicijos ir nuolaidumas, ramybė ar veržlumas- kiekvienu gyvenimo tarpsniu žmonės tokie įdomūs. Man visokie patinka.
Aišku, Žydrūnas norėtų jaunų, ir ko gero, pageidautina panelių, ar ne? 🙂 Tokių tikram bendravimui ieškok ne internete, realybėj…
Žydrūnas, 2008-06-13 23:28:56
Laiko nėra blin 😀
aš nesakau gi, kad neįdomūs, atvirksčiai 😉
Pas mane kol kas taip jau susiklostė, kad aplinkui vieni bičai 🙁
Na matai iš jaunų gali kažko tikėtis daugiau nei vien malonaus bendravimo 😉
Briedis, 2008-06-13 23:34:33
Nu jaunieji džentelmenai, nieks normaliai ir neatsakėt i klausimus. Tad tenka to imtis man, negi leisi Rasą iš didžiosios R miegoti taip ir nežinant kaip paryškintas ir pasviręs tekstas rašosi.Turbūt ne geriausias XHTML žinovas, bet bandau aiškinti
Paryškintai rašoma tekstą talpinant tarp dviejų (b) (/b) tik vietoje skliaustų reikia naudoti ženklus daugiau ir mažiau Pavyzdys (b) čia paryškintas tekstas (/b)
o pakrypęs analogiškai tik vietoje b naudojama raidė i
Apskritai gana keistas wordpress’o ( jei neklystu ant jo svetainė sukonstruota) įrankis komentarams rašyti. KąMataiTąGauni pagalbininkas galėtų būti, ar bent jau galimybė pasitikrinti ar gerai sudėliojai tuos burtažodžius (i) ir (b) ir etc.
Na o dabar naudodamasis proga pabandysiu ar nuorodas išeina gražiai parodyt, man gaudavosi ne visada:
<a href=”http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=638&kas=straipsnis&st_id=1563″
Straipsniukas
A.B., 2008-06-13 23:45:15
O ką reiškia jauna(s)? mano močiutė jauna ir tenedrįsta niekas teigti priešingai:) Aš irgi jauna:)(na gerai, gal greičiau maža)
Žydrūnas, 2008-06-13 23:51:10
Na gal ne taip išsireiškiau aukščiau 😀
turėjau omeny laisvas merginas 🙂
Neprisistatantysis, 2008-06-14 00:33:48
Daroma taip:
_tekstas kursyvu_
tekstas pariebintas
Rasa, 2008-06-14 09:00:36
Labai ačiū visiems pamokiusiems 🙂 Kaip supratau, taip visaip su tom raidelėm galima dar nubrauktai, pabrauktai ir visaip parašyt? Ir spalvotai… Na, kai turėsiu laisvų (kažko jos man atrodo už kalnų… :), bandysiu kažkur rast daug informacijos 🙂 Na, bėgu į darbelį, dar kartą labai ačiū visiems, gero savaitgalio!
Neaiškiam: “lama ir vienuolis” patiko. Ne stebuklas, bet patiko 🙂 Va, prisiminiau, kad į darbą knygą reik įsimest 🙂 O “vdrug” bus minutė laiko ir galėsiu paskaityti 🙂 Pasiėmiau iš bibliotekos Baricco “Toji istorija”. Jau seniai norėjau nusipirkt, bet vis pagailėdavau pinigėlių, o dabar į mūsų nupiepusią bibliotekėlę atvežė… Puiku!
Visiems!!! Čia ne į temą… Kas ką skaitot gražaus arba gero vasarą? 🙂
Rasa, 2008-06-15 11:57:21
pariebintas tekstas
_o jei parašyčiau per kelias eilutes?
kas išeitų_
žiūrim, ką turim
bijau spausti “sakyti”
Rasa, 2008-06-15 11:59:48
Matot? Vau, kaip smagu… 🙂 Jei nevėluočiau į darbą per tą kompą, būtų dar smagiau…
Burgis, 2008-06-15 12:20:39
Taip, ir man smagu šio to pramokti… Ačiū!
Neprisistatantysis, 2008-06-15 13:32:59
Miela Rasa, o kaip apibrėžtumėte knygą-stebuklą? Gal net pavyzdžių galima būtų?
Rasa, 2008-06-16 09:02:25
Knyga- stebuklas, tai knyga, kurios negali pamiršti visą gyvenimą, kuri tuo gyvenimo metu tau duoda kažką ypatingo ir nepaprasto, gal paskatina norą keistis, sukelia naujų idėjų, pagaliau, kuri yra “tokia kažkokia…”, ko nepaaiškinsi argumentuotai, kaip norėtų vyriškiai 🙂
“Vienuolis ir lama” labai puikiai parašyta, man patiko daugiau sužinoti apie budizmą, bet nei budiste, nei stipriau tikinčia krikščione nuo jos netapsiu. O šiaip tai įdomi, draugei pažadėjau duot paskaityt 🙂
Pav. viena labai protinga gydytoja prieš kelias dienas pasakė, kad jos pati “stebuklingiausia” knyga yra “grafas Montekristas”. Man keista ir šiek tiek juokinga, bet matyt jai ji tikrai svarbi.
Mano stebuklingos knygos, pradedant nuo vaikystės: Anderseno pasakos; “Ronja- plėšiko duktė”; “Livingstonas žuvėdra”; “Iliuzijos”; “Mažasis princas”; Vėliau- kitoks požiūris į pasaulį įdomus pasidarė: Kastaneda su šamanu, Josepf Murphy su požiūriu apie Absoliutą pasąmonėj, atsiskyrėlė Anastasija ir begalė visokiausių požiūrių apie tai, kas yra “teisinga”. Patinka lyginti skirtingus požiūrius į tuos pačius dalykus, todėl ir “vienuolis su lama” patiko.
O dėl grožinės literatūros, paskutiniu metu kažkaip įsirėžė Zyrannos Zateli “Grįžtantys su vilkų šviesa” nežinau kodėl, keista knyga. Iš anksčiau skaitytų Baricco “Jūra vandenynas” man nereali. Jei juokinga, galit juoktis, kiek patinka 😀 Man beveik visos Baricco knygos nerealios! Tik “next” neskaičiau ir pakutinės pačios dar ne. O šiaip- ar daug kas gali būt gražiau, negu dailininkas piešiantis jūrą jūros vandeniu ir vaikai, sėdintys ant palangės ir skaitantys sapnus…
P.s. pamiršau “Merę Popins” 😀 Taigi iš jos išmokau būti stebuklinga mama… 😀
Neprisistatantysis, 2008-06-16 16:02:58
“Ronja – plėšiko duktė”. Net šiurpuliukai nuėjo taip netikėtai pamačius šitą pavadinimą. Aplankė nuotykių dvasia iš vaikystės… Tikiuosi prie tokių knygų kažkada dar grįžti.
“Vienuolis ir lama” priskirčiau prie “dalykinių” knygų. Sutinku, ji neskirta atversti nei perkeisti — ji tik pagilina supratimą.
Iš pusiau grožinių stebuklinga man yra tik viena knyga: A. de Sent Egziuperi “Citadelė”. Tik jos negalima skaityti po daug iš karto.
A.B., 2008-06-17 02:02:13
Man tai labai miela širdžiai Elfie Donnelly
”Sudie, seneli, ištariau aš tyliai”, tai vienintelė knyga, kurią skaitydama nubraukiau ašarą:) Dar labai patiko E.Malūko ”Kraujo skonis”, nesukrėtė, bet tikrai labai patiko! Jostein Gaarder ”Sofijos pasaulis”, šitą knygą skaičiau gal 2sav., nes porą puslapių perskaitau ir mąstau keletą dienų, davė tikrai daug peno apmąstymams:))) Na ir žinoma ”Pilna burna žemių”, kažkas toj knygoj liaudiškia tariant užkabino:) Aš dar jauna, tad mano skaitomos knygos lengvo pobūdžio, bet hey, nuo kažko juk reikia pradėti:)))
Rasa, 2008-06-17 10:26:20
A.B.: svarbu, kad apskritai skaitai 🙂 O Gaarder man ir kitos knygos labai patiko, be Sofijos dar tris skaičiau 🙂
Vakar baigiau savo Baricco “Toji istorija”. Apie berniuką su auksiniu šešėliu ir jo lenktynių taką- gyvenimą…
Gaila, kai taip greit persiskaito 🙂
Gal tikrai reikės pasiimti “Citadelę” ir paskaityt pasitaupant 🙂
Knygų skaitymas labai priklauso nuo vidinės būsenos, bent jau dabar, kai esu vyresnė. Kartais norisi visai kvailos knygos, kurią perskaitytum ir po savaitės išmestum iš galvos, bet tuo metu atsipalaiduotum. Nes, kai būna kokių rūpesčių, nebegali susikaupti ties rimta knyga. Kartais kokia knyga guli lentynoj kokius pusę metų ir laukia savo eilės… Žinau, kad ji man patiks, tik turi tam ateiti laikas. O kai ateina laikas, perskaitau greit 🙂 Taigi kartais skaitau iš karto kokias tris knygas. Pav. vieną kokią nors labai rimtą, kuri reikalauja susikaupimo, vieną kokią nors normalią ir dar kokią visai lengvą, kurią galiu nusinešti į darbą ir ten priebėgom užmesti akį, kur nereik “įsijausti” 🙂
Neseniai John Katzenback “Analitiką” perskaičiau. Lengva knyga vasarai. Man tik pabaigos kažkaip truputį kitokios norėjosi.
Gaila, kad vis mažiau randu knygų, kurios būtų “…labai labai…” Gal išlepau? 🙂 Arba jau pasenau…
(čia Rasa atsidūsta ir varo pažiūrėt į veidrodį, ar daug raukšlių turi…)
Neprisistatantysis, 2008-06-17 11:53:47
O aš skaitau daug dalykinių knygų vienu metu, ir dažniausiai nei nuo pradžios, nei nuo galo, o ten, kur pasitaiko. Turiu tokį šaunų santykį su knyga: nesvarbu, kur atsiverčiu, atrodo, kad gaunu atsakymą į kaip tik tai, apie ką tuo metu galvoju. Atrodo, kad reikalingos mintys pačios randa sau kelią pas mane. Įdomu, ar jums pasitaiko toks jausmas?
Man perskaitytas puslapis yra tas, kur kažkas pabraukta pieštuku (tik jau ne šratinuku!). Tokių “prijaukintų” knygų niekam neskolinu… nes nedaug skiriasi nuo dienoraščio.
O jei dažnam puslapyje nėra nei vienos minties vertos pabraukimo, tai greičiausiai visa knyga neverta laiko. Žinoma, su novelėmis taip elgtis nelabai išeina, nebent mėgsti spėlioti, kas ir kaip “susiriš”…
dar viena Rasa, 2008-06-17 17:51:18
Neprisistatantysis, zaviuosi Jusu ismintim ir isprusimu
dar viena Rasa, 2008-06-17 17:54:12
Neprisistatantysis, zaviuosi Jusu ismintim ir isprusimu, ir netgi pritariu Jusu tiesom
Neprisistatancioji:), 2008-06-17 17:54:56
Neprisistatantysis, zaviuosi Jusu ismintim ir isprusimu.
Burgis, 2008-06-17 18:55:12
Mielieji, tai buvo gera tema, tiesa? Todėl laikinai ją grąžinau iš sandėliuko į pirmą puslapį. Bet laikinai… (ne iš pavydo, kad “nepri…” giria – aš sutinku!). Nemėgstu raustis po ilgą srautą komentarų, pradėsiu naują tema.
Neprisistatantysis, 2008-06-17 20:00:57
Vai, vai… ačiū.
Tuo pačiu atsiprašau visų, ką savo nepopuliariais pamąstymais nuliūdinau (ar dar nuliūdinsiu…)
Rasa, 2008-06-18 09:13:14
Neaiškiam: Ar pasitaiko rasti atsakymus knygose? 🙂 Pasitaiko rasti visur, ne tik knygose…
Jei pažiūrėtume į tai skeptiškai, galima pasakyti, kad jūsų knygos visos, kaip sakėt, pilnos gerų minčių, taigi bet kurią atvertus ir paimprovizavus, galima rasti atsakymą, kurio jums reik.
Pažiūrėjus iš kitos pusės, mes esam gamtos dalis ir jei jaustumės gamtos dalimi, žiūrėtume į viską šiek tiek kitaip. Tada tikėtume, kad mūsų mintys, žodžiai, darbai turi jėgą. Ir tada žinotume, kad jei pagalvosi su “jėga” pav. apie labai tau brangų žmogų maždaug taip: “karštu vėju pas tave atlėkčiau, jei galėčiau…” Gali netyčia išgirsti maždaug tokius jo žodžius, kažkam pasakytus: ” vėjas vakar taip blaškėsi aplink langą, atrodė, kad kils audra…”
Galima iš visų tokių dalykų pasijuokti, galima tikėti… Bet kai mus kamuoja klausimai, atsakymai sukiojasi aplink, tik atsipalaiduokit ir juos pamatykit… Knygoj, gamtoj, savyje, internete- visiškai bet kur gali slypėti… Ne visada pavyksta…
Man kažkada užstrigo vienas man “duotas” atsakymas. Kaip ir kiekviena mama, kol dukra buvo 14-15-os, prisigalvodavau visokių nesąmonių, pav. kas būtų, jei ji imtų ir pastotų tokių metų, juk esu prieš abortus? Kažkaip pati sau galvojau, ko gero siūlyčiau jai pasidaryti abortą, juk tada nebūtų “sugadintas” jos gyvenimas? Ir tada… Tą dieną prie mano darbo man prie kojų nukrito negyvas žvirbliukas iš lizdo. Kažkaip persmelkė širdį, nunešiau jį į pievutę ir mintyse apkeikiau katiną, užlipusį ant stogo ir išdraskiusį lizduką. Toliau galvojau apie vaikus, apie gyvybės nutraukimą, apie tai, kad džiaugiuosi, kad man to neteko patirti… Bet ką patarčiau vaikams? Atėjo kita diena ir… Man po kojų ten pat nukrito dar gyvas žvirbliukas… Pastvėrus jį nešiojausi ir kaip pusdurnė klausinėjau visų, ką daryt, gal veterinarui nešti? Visi vienbalsiu pasakė, kad neišgyvens, per mažas, o į lizdą nebeįkelsim, per aukštai… Pasidarė bloga… Ir tą nunešiau ant pievutės… Ko gero katinams pietums… Ir staiga supratau, kad niekada savo vaikui nepasiūlyčiau pasidaryti aborto, niekam nepasiūlyčiau… Prisiminiau vienos draugės žodžius: “…gydytoja man išaiškino, kad tai dar ne žmogus, tai tik atsiurbimas… O naktį prieš einant į kliniką, tas vaikutis vis klykė- mama, nežudyk manęs…” Vyrai paprastai tokių dalykų nesužino… Apie šaukiančius naktimis vaikučius…
Tai vat. Atsakymai būna visur… Tiesiog visur.
matematikos mokytoja, 2008-06-18 14:54:15
Rasai: Kas tai – “sugadintas” gyvenimas? Jis tiesiog yra arba jo jau nebėra. Kaip nėra gero gyvenimo ar blogo. Yra tik vieno žmogaus pasirinkimas arba kito žmogaus pasirinkimas. Teisingas jis, ar ne: spręsti ne man ir ne Jums, ir ne teisėjui.
Rasa, 2008-06-18 19:38:33
Matematikos mokytojai: 🙂 Tai žmonės taip sako: “sugadintas”, todėl ir parašiau kabutėse. O aš nieko ir neteisiu, tiesiog galvojau, ką patarčiau savo vaikui- dukrai ar sūnui. O apskritai stengiuosi žmonėms nepatarinėti, nemanau, kad esu arti tobulybės 😀 Tiesiog tada aš buvau tokia silpnadūšė, kad net pribaigt nepajėgiau to paukštuko, palikau kankintis, tai ir supratau, kad patarti kam nors nužudyti kūdikį negalėčiau. Tik tiek. Nesmerkiu moterų, pasidariusių išvalymus, ypač pažindama ne vieną ir ne dvi, žinodama kodėl jos taip padarė, tiesiog savo šeimoj to patirti nenorėčiau. Tiesiog kalba buvo apie tai, kad kartais atsakymus į mums rūpimus klausimus galim rasti keisčiausiais būdais, kad ir laikant leisgyvį žvirblį…
Žydrūnas, 2008-06-18 22:51:34
Kai kurių žmonių neįmanoma uždaryti narvan…jie gimę būt laisvi ir niekas jiem sugadinti šiam gyvenime nieko negali…kad ir kas bebūtų…
Rasa, jaučiu, kad tu tikrai laisvas žmogus 😉
p.s. čia šiaip komplimentas, tiesiog skaitau čia dabar tavo mintis ir nejaučiu, kad kažkas liktų paslapty ar nepasakyta 🙂
Rasa, 2008-06-18 23:28:31
Ačiū, Žydrūnai, už komplimentą… 🙂 O kas čia galėjo likti nepasakyta? Šiaip aš tik “samprotauju” apie visokius dalykus, kaip keistai būna gyvenime. Apie “atsakymus”, į kuriuos galima žiūrėti labai įvairiapusiškai- kaip į nesąmones, kaip į kažkokius ženklus, kaip į Dievo pagalbą, kaip į mūsų pasąmonės sugebėjimą rasti atsakymą aplinkoje ir bla bla bla… Man patinka kalbėtis apie keistus dalykus. Bet labiau gyvai 😀 Tada dar turbūt rankom ,kaip italai, imčiau mosikuoti… Kuo žmogus tiki, taip jam ir yra…
O anūkų neturiu, ne, neseniai saugojau draugės lėliuką, tai dukra pažiūrėjus sakė, kad artimiausiu laiku apie bliaunančius anūkus nesvajočiau… 🙂 Tas mano parašymas net nereiškia, kad mano vaikai miega su kuo nors nuo 14-15m. 😀 Bet mamos kartais būna labai paranojiškos ir labai norėtų vaikus apsaugot nuo visko pasauly… Ir joms kartais būna labai baisu… 😀
O apskritai mano vaikai fantastiški ir kartais labai juokingi. Sūnui (tinginiui dvejetukininkui-čia aš taip jį vadinu) jau greit turėjo būti egzaminai 10-os kl. Likus savaitei iki jų, jis taip ramiai manęs klausia: “žinai, prastai parašiau bandomąjį… Kaip manai, jau gal laikas pradėt ruoštis egzui ar dar ankstoka?” Aš sakau:”Manau ankstoka…” Egzamino rytą! atsikėlė anksčiau, parsisiuntė senas egzamino užduotis, pažiūrėjo ir sako: “Mam, aš parašysiu gerai” Ir ką jūs manot? Gavo stiprų 9 😀 Mano nuomone, jis moka 5-iems. Kokio lygio egzaminai 10-oj klasėj pažiūrėsiu vėliau, o taip norėjau, kad jis suprastų, kad nieko gi jis nemoka!!! Bet jo pasitikėjimas kartais dievaži pritrenkia!
A.B., 2008-06-26 21:43:51
Nežinau ar dar kas, be manęs, visgi pasiėmė paskaityt ”Citadelę”, bet ko verta turėtų būti knygą, apie kurią pats autorius sako ”Palyginti su šiuo kūriniu, visos kitos mano knygelės tėra pratybos” :))) Intriguoja, tiesa?:)
Neprisistatantysis, 2008-06-26 21:57:38
Kiek teko patirti, “Citadelę” supranta nedaug žmonių. Vadinu juos “Citadelikais”. Ir tai vienas stipriausių komplimentų, kokį galiu duoti.
Rasa, 2008-06-26 23:29:41
Aš skaitau. Lėtai. Kodėl? Todėl, kad pirmas įspūdis- labai stiprus vidinis prieštaravimo jausmas kai kam, antras- labai stiprus žavėjimasis kai kuo, iki trečio įspūdžio dar nepriskaičiau, nes darbe tokios knygos skaityt neišeina, ten tik kažkokią nesąmonę baigiu perskaityt iš bibliotekos, o “Citadelę” taupausi paskaitymui ramiai namie. Taigi skaitysiu ilgai. Bet nusipirkau, taigi laiko turiu. Tai komplimentas knygai, nes leidžiu sau nusipirkti tik 1-2 knygas per mėnesį.
Rasa, 2008-06-26 23:41:01
Pridursiu: didžiai abejoju, ar aš ją suprasiu taip, kaip neaiškus, “supratimas” yra sąlygina. Bibliją visi skaito ir visi supranta puikiai, visi ja vadovaujasi: katalikai ir jehovistai, baptistai ir satanistai… Ir visi randa ten tai, ko ieško.
Mes dažnai visi skirtingai suprantam tuos pačius dalykus. Ypač mene. Kartą dukra labai juokės, kai gidė apie Čiurlionio paveikslą vieną aiškino. Ji tarsi žinovė kalbėjo, tik buvo aišku, kad ji nebuvus nei Raigardo slėny, nei sugeba matyti ten tai, ką galima pamatyti… Taigi, supratimas supratimui nelygus.
Neprisistatantysis, 2008-06-27 00:08:54
Rasa: Vis tiek teigiu, kad “Citadelė” labai “poliarizuoja”.
Ji primena Makiavelio “Valdovą”. Iš pradžių. O toliau tą knygą arba glaudi prie širdies, arba meti į šalį.