Ne visi žino, kas yra veloergometrija (VEM). Tie vyrai, kuriems per 60 metų, dažniausiai jau žino, kad tai širdies veiklos tyrimas: minti reikia tokio į dviratį panašaus treniruoklio pedalus, apkrova didinama, matuojamas kraujo spaudimas, prie nugaros ir krūtinės pritvirtinti davikliai į kompiuterį perduoda informaciją apie širdies darbą.
Tas vyras VEM tyrimą atliko jau ketvirtą kartą. Po dviejų ankstesnių tyrimų širdį teko operuoti, todėl dabar, kai jau senokai perkopė šešiasdešimtmečio slenkstį, nieko gero nesitikėjo…
Mynė sunkiai, pavargo, skaudėjo kelių sąnarius, bet širdis veikė neblogai! Tikrai neblogai! Gydytoja pasakė: „Operacijos kol kas tikrai nereikės!“
Iš klinikos vyras skrido ant sparnų! Vakarėjo. „Et, spjausiu šiandien į visus darbus! Reikia nuvažiuoti į mišką: pailsėti, nurimti, pasidžiaugti“, – pagalvojo vyras.
Sėdo į mašiną ir nuvažiavo į savo pamėgtą pušynėlį, kurį jau buvo pasiekęs miestas. Prabangūs namai brovėsi į miškelį, keli prašmatnūs restoranai slėpėsi po aukštomis pušimis. Vis tik miškas yra miškas, jis vis dar nepasidavė miestui.
Palikęs šalikelėje automobilį, vyras vaikštinėjo takeliu, į plaučius traukė gaivų miško orą ir gyvenimo džiaugsmą.
Visai netoli jo automobilio sustojo galingas džipas. Vairuotojas liko kabinoje, o keleivis išsiruopštė ir, kojas pražergęs, atsistojo prie medžio.
„Oho, koks girtas! O juk dar nėra vėlu“, – pamanė poilsiautojas.
„Ko vėpsai!“ – staiga suriko vyras prie medžio, matyt, susinervinęs, kad srovė pataikė ant batų. Tikriausiai jis suriko kitaip, nes „ko vėpsai“ nėra tokių žmonių žodyne, bet kas dabar pasakys tiesą?
„Į medžius žiūriu, į medžius, “ – taikiai šypsodamasis atsakė tas, kuriam ši diena – šventė, ir pasuko link atvykėlių. Pakalbėti, juk šventė. Tai buvo klaida…
Užsisagstęs kelnęs girtasis pasuko link automobilio, bet slystelėjo ant nudžiūvusiuos šakos ir griuvo tiesiai po kojom ateinančiajam.
„Eik tu na…!“, – suriko pikčiurna. Pašoko ant linkstančių kojų. Žmogus prieš jį šypsojosi, buvo pasirengęs padėti. Juk šventė.
Niekas taip nesiutina be priežasties įniršusio kvailio, kaip kito žmogaus šypsena.
„Eik tu na…!“, – dar kartą suriko chamas ir mostelėjo ranka, lyg vydamas šalin neprašytą pašnekovą. Žmogus buvo per arti – ranka kliudė veidą, vyras suklupo.
Tada jis padarė antrą klaidą:
„Nemuškite manęs, aš įsidėmėjau jūsų automobilio numerius.“
Visas jo logiškas, ramus ir teisingas gyvenimas buvo tame sakinyje.
Girtasis spyrė. Ne, jis nenorėjo pataikyti taip, kaip pataikė. Vargu, ar jis apskritai galėjo pataikyti taip, kaip būtų norėjęs…
Likimas. Pagyvenusių žmonių kaklo slanksteliai nėra stiprūs. Žmogus mirė iškart, bet prieš mirtį į jo veidą grįžo palaiminga šypsena.
Atsakymai
Burgis, 2013-10-15 14:19:39
Supratusiems potekstę…
qwerty, 2013-10-15 18:17:17
Potekstės nesupratau, tačiau apsakymų rašytojo mažą talentuką tinklaraštininkas turi.
ak, 2013-10-15 21:47:04
Na galimas kitas variantas:
Toks nutriušęs bedarbis inteligentas A. K nuvažiuoja į priemiesčio mišką savo nusususia mašinyte . Jis, kaip gamtos mylėtojas mėgaujasi oru paukšteliais ir kt. Staiga atvaro galingas BMV ir iš jo išlipa petingas vaikis, bei pora panų dideliais papais… “O koks šūdas” – sako vaikis ir ramiai varo ant nutriušusios AK mašinytės. Panos žvengia. A. K užsitempia ant veido kaukę kurioje pavaizduota kaukolė ir išlenda iš miško. Ant rankų užmautos juodos pirštinės, o po kaklu pimpalą vaizduojantis pakabukas. Panos garsiai suklykia.
– Tu, susmirdęs mižniau apteršei mano mašiną – sako A,K BMV savininkui, kuris deja yra be asmens sargybinių.
_ Aš mačiau tavo mašinos numerį – pypsi išbalęs ponaitis. – O aš matau tavo subinę, tu, susmirdusios kalės vaike, – suurzgia A.K.
ponaitis kišą ranką į kišenę…
– Gerai – sako A.K – Supratingas vaikis. Padėk ant bagažinės bet kad būtų nemažiau tūkstančio litelių. O pistoletą numesk žolėn. Tik nekvailiok – po mirties juk eisi į pragarą.
Vaikis atsigrežia ir pamato jog A. K. jau laiko daiktą panašų į pistoletą dešinėje rankoje. Tada meta savo pistoletą žemėn ir deda banknotus ant nutriušusio automobiliuko bagažinės.
_- O dabar smirsk iš čia – rekomenduoja A. K. Kai kitą kartą atvažiuosi – turėk du tūkstančius.
BMV nurūksta į pasaulį. A.K nusiima kaukę ant kurios nupaišyta kaukolė – ją Kaziuko mugėje už du litus nusipirko iš vieno savo mokinukų. Taipogi įsideda kišenėn medinę pistoleto įmitaciją kurią pirko iš kito mokinuko už litą. Galiausiai nuo savo mašinytės numerių nulupa plastikinę juostą su netikrais automobilio numeriais – ją irgi įsigijo Kaziuko mugėje už tris litus. Tapęs vėl pagyvenusiu inteligentu jis ramiai važiuoja iš miškelio, pakeliui jį sulaiko policijos patrulis ir teiraujasi ar nematė miške baisaus plėšiko. A. K. trūkteli pečiais ir nuvažiuoja į kuklų restoranėlį, kur pasiėmęs taurę raudono ispaniško vyno bei kepsnį ramiai vakarieniauja. “Ach kaip puiku, kad mūsų laikais mokyklose organizuojamos Kaziuko mugės – mąsto jis. Kiek daug reikalingų daiktelių ten galima įsigyti. Vaikučiai išradingi. Ir kaip malonu, kad LR vis daugėjau turtuolių važinėjančių BMV ir Mersais. Tikrai, kapitalizmas – nuostabiausia santvarka pasaulyje”. A.K nugeria gurkšnį vyno ir palaimingai šypsosi…
Adefagija, 2013-10-16 00:14:16
:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
iš abiejų
:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
Burgis, 2013-10-16 08:05:55
Gal jums bus įdomu sužinoti, kad aš nieko neišsigalvojau! Tiesiog tris epizodus, atsitikusius skirtingu laiku skirtingose vietose, sudėjau į vieną istoriją. Pirmadienio pavakarę vaikštinėjau po Panemunės šilą ir prisiminiau… Turėjau 20 minučių laukti, tai ir vaikštinėjau, skruzdėlyną apžiūrinėjau…