Laiškas į ateitį, rastas butelyje

*

Aš negrįšiu. Aš noriu žinoti — kas mums lieka,

Pavasarį atmetus ir jaunystę

Ir trapumą lūpų,

Iš kurių karšta banga

Aistringą naktį plaukia.

(CZESLAW MILOSZ. „ATSISVEIKINIMAS“)

***

Didžioji gyvenimo teorema

1 lema: tu neturi pernelyg krimstis dėl kitų žmonių nelaimių, bėdų. Įrodymas: nusiminęs, liūdnas žmogus nedžiugina aplinkinių, todėl savo neva solidarumu su į bėdą patekusiais tik padidinsi visuotinį liūdnumo „kiekį“.

*

2 lema: tu neturi pernelyg guostis kitiems dėl savo bėdų. Įrodymas panašus į pirmosios lemos įrodymą.

*

Teorema: būk geras visiems! Įrodymas: tu nežinai ir neprivalai žinoti (žr. pirmąją lemą), kaip gyvena, kuo gyvena kiekvienas tavo sutiktas žmogus. Kai sužinosi, gali būti vėlu ir gali apimti graužatis, kad nebuvai jam geras. Nebegalėsi būti laimingas, pažeisi antrosios lemos nuostatą.

*

Komentaras. Ką dabar, po penkerių metų, Tu žinai, kaip gyveno, kuo gyveno 2008-ųjų pavasarį Tavo mokytojai, draugai, tėvai? Kas sunkiai sirgo? Kieno artimieji mirė? Kas prarado meilę? Prisimink, ar buvai jiems geras? Ar dabar jau supranti, kad kažkas tada pagal didžiąją gyvenimo teoremą Tave apsaugojo nuo liūdesio, nevilties? Būk geras dabar! Būk laimingas!

*

Tavo direktorius Bronislovas Burgis,  2008 05 16

***

Valstybėje šioks toks perversmas… Visi galvojame apie ateitį. Simboliška, kad būtent vakar, šluodamas senienas iš savo kompiuterio, radau šį kadaise rašytą laišką į ateitį. Jį paskutinės pamokos Gimnazijoje metu gavo kiekvienas abiturientas. Prašiau, kad laiškus iš butelių (ar kitokių indų? Neprisimenu….) jaunuoliai išimtų tik po penkerių metų. Smalsu, kad taip ir padarė? Kas apskritai perskaitė?

*

(Juokas suėmė, kai prisiminiau kitus butelius: teisme kaip įkaltį tie menkystos pateikė tokį faktą: direktorius abiturientams per paskutinę pamoką dovanojo alkoholio butelius. Taip, dovanojau! Suvenyrinius 50-100 gramų buteliukus, bet niekas nebuvo verčiamas imti…)

Va, taip ir einame į ateitį. Be teisės sugrįžti…

Atsakymai

Virginija, 2016-10-24 10:22:22

Gerb.DIREKTORIAU, Jūs, ko gero, ne kartą būsit padaręs didžiausią Nuodėmę”

Virginija, 2016-10-24 10:37:15

atsiprašau, kad nutrūko…”Gerą darbą blogam žmogui”(taip sakydavo A.A.mano Gydytojas), kai sužinodavo, kad aš per daug kitais susirūpinau…Yra ir kita šito reikalo pusė;šalia esantys vadovaujasi kitomis vertybėmis. Mano Profesorius Albertas Zalatorius dar 1993 – 4 – 30 parašė straipsnį”Smuikininkas Gariūnų turguje”, o ten pasakyta”Gariūnų turguje grojantis Vivaldi sonatas pasauliui atrodo keistas ir svetimas.” Aš renkuosi savanoriškai tą keistumą…

Justė, 2016-10-24 13:34:47

Taip, paskutinės pamokos (paskutinio skambučio?) metu gavome po buteliuką (40ml) midaus, mano buteliukas buvo 12% stiprumo, buvo ir stipresnių. Kiek pamenu, mes sulaukėm, kol pabaigėme gimnaziją ir tik tada atsidarėme tuos buteliukus ir draugiškai dalinomės visiems po lašiuką paragauti 🙂

Po tų 5 metų aš buvau Švedijoje, buteliuką su rašteliu vežiausi su savimi, nes buvo labai įdomu galiausiai perskaityti tą raštelį 🙂 Ir tuo metu (net ir dabar) tos mintys labai sutapo su mano pačios.

Ačiū Jums, Direktoriau,

Linkėjimai iš Miuncheno,

Justė, 17HP

Burgis, 2016-10-24 13:55:13

Ačiū Tau, mieloji Juste! Ir aš noriu į Miuncheną… 🙂