Lapai…

Žemė apteko lapais… Kasmet – tas pats ir tas pats! Vėl juos grėbti, šluoti, vežti… Prilenda visur, pūva… Kam mums tas vargas?

*

Bet juk gražūs tie lapai! O medžiai – tai jau tikrai grožis ir gėris!

*

Ar žmonės žino, kad miškai —

tai mūsų žemės gyvos mintys,

kad jiems išnykus visiškai,

žmogus ir žemė ims kankintis?

(Justinas Marcinkevičius)

*

Šį posmelį citavau balandžio 20 dieną… Kuriais metais? Suraskite…

*

Grožis kainuoja. Reikia dirbti ir užsidirbti tą grožį. Reikia atkaklumo. Reikia kantrybės. Reikia teisingo metų ritmo: pumpurėliai, lapeliai, lapai, nukritę lapai, pumpurėliai…

*

Gerai, kad mes kantrūs! Kaip Žemė.

*

P.S.: žinoma, tas kantrumas kartais stebina. Pavyzdžiui, kai visai svetimi žmonės kantriai gelia ir gelia tam žmogui, kuris kantriai čia (ir ne tik čia) rašo, rašo…

Atsakymai

Burgis, 2013-10-08 11:23:04

Taigi…

Adefagija, 2013-10-08 12:29:42

….taigi, – tylit, po lapais užsikasę ir geluonis įtraukę visi antiburgiai 🙂

Bet, kita vertus, kritika grūdina, o pagyros – tižina.

Tad reikia to ir to.

Burgis, 2013-10-08 12:52:49

Я – кинодублёр.

Не слыхал

о профессии этой?

Пока не воспетой.

И правильно,

что не воспетой!

Понять не могу,

почему мне ещё не обрыдла

профессия драться,

профессия прыгать

с обрыва,

во имя искусства

идти на волков и на тигров…

Плевать мне,

что имя моё не указано в титрах!

Хоть там, где я падаю,

редко лежат

поролоны.

И ноют

к дождливой погоде

мои переломы…

Я кинодублёр.

Я летаю,

бегу

и ныряю.

Не верю в страховку.

Себе одному

доверяю…

*

(Robertas Roždestvenskis)

D., 2013-10-09 14:08:35

Atsakymas: 2012 m. 🙂

Burgis, 2013-10-09 14:26:25

D.: teisingai. O man atrodė, kad seniai, seniai…

D., 2013-10-09 22:45:59

o yra tokių momentų, kurie ir praėjus 15 metų atrodo jog buvo vakar.

Q, 2013-10-10 15:01:13

Medis pats save patręšia lapais. 🙂

qwerty, 2013-10-10 22:43:00

Komentatorius D taikliai pastebėjo, kad yra tokių momentų, kurie ir praėjus 15 metų atrodo jog buvo vakar…. Gal tik perfrazuosiu, kad yra tokių momentų, kurie ir praėjus 40 metų atrodo jog buvo vakar….Tai va, tokiam subtiliam dalyke mes su D jaučiame absoliučiai vienodai). Žmogus mato savo atspindį žmoguje, žmonės kiek skirtingi, tiek ir panašūs.