Penktadienį baigsis lapkritis. Penktadienį gimnazijoje tradicinė šventė „Lapkritinės“. Šventė? Na, tai toks renginys, kuris anksčiau būdavo keistas, bet labai tiko lapkričiui: žvakės, poezija, tylios dainos, ilgos pauzės… Pastaraisiais metais tas renginys pasikeitė, yra norinčių grąžinti jam ankstesnį „formatą“, stilių, nuotaiką…
*
Esu čia rašęs, kad vienas iš „Lapkritinių“ tradicinių elementų – kiekvieno dalyvio indėlis. Labai gali būti, kad aplinkybės šiemet neleis man dalyvauti renginyje, todėl norėčiau savo kuklų indėlį pateikti bent čia.
*
Turi būti pasaulyje bent vienas žmogus, su kuriuo galėtum kalbėti kaip su savimi. Ypač lapkritį, kaip liūdnas lietus nuo pat ryto prašosi eiti kartu. Kaip tu kalbiesi su savimi? Atvirai? O gal bandai save įtikinti net žinodamas, kad taip nėra ir nebus? Esi pesimistas ar optimistas? Džiaugiesi, kad liko mažiau nei mėnuo iki pavasario, ar nerimauji, kad apledėjusioje gatvėje tėtis sudaužys automobilį? Guodiesi, kad milijardai žmonių mirė jaunesni nei tu, ar depresuoji dėl to, kad visi aštuonioliktojo amžiaus žmonės, kurie valgė morkų, mirė?
*
Kai tu kalbi su tuo, su kuriuo gali kalbėti kaip su savimi, vis tiek kalbi atsargiau… Ims kam nors ir papasakos. Pradės kitaip tave vertinti. Ne, juk sakome, kad su juo kalbi kaip su savimi! Tik jau nepradėk bijoti pats savęs! Niekada nepatikėk, kad visi žmonės – priešai. Na, bent jau ne bičiuliai.
*
O jei vis tik šiuo metu neturi žmogaus, su kuriuo galėtum pasikalbėti kaip su savimi? Tada prisimink Dagestano poeto Rasulo Gamzatovo čia jau ne kartą cituotus žodžius: „Ereliai skraido po vieną. Tik žvirbliai buriasi į pulkus.“
***
Suprantu, kad tai neatitinka „Lapkritinių“ formato – turėčiau skaityti, deklamuoti. Bet kažkaip dabar mūzos išskrido į šiltuosius kraštus, tai kalbu proza…
***
O šeštadienį jau bus gruodis! Kalėdų, Naujųjų metų mėnuo, pavasario pradžios mėnuo, gimtadienių mėnuo, antrojo „Mokslo lyderių turnyro“ mėnuo, priešsesijinis mėnuo… Mėnuo, kai rudeninė depresija atsitraukia net nuo tų, kurias buvo užpuolusi.
Atsakymai
Burgis, 2012-11-28 10:46:53
Tiems, į kuriuos pataikiau…
Rasa, 2012-11-28 11:42:24
Kodėl paskutiniame sakinyje parašėt “kurias” 🙂
***
Ateina Knysliukas į oro balionėlių parduotuvę ir kreipiasi į pardavėją: ”Norėčiau grąžinti oro balionėlį”.”
– Gal Jums spalva netiko?” – klausia susirūpinusi pardavėja.
– Ne, spalva puiki.
– Tai galbūt balionėlio raištelis per trumpas, ar per ilgas?
– Ne, ir raištelio ilgis tinkamas.
– Tai kas tuomet negerai? – galiausiai gana irzliai paklausė pardavėja.
Knysliukas nudelbė akytes ir mįslingai tarė: “Nedžiugina”…
Burgis, 2012-11-28 13:14:05
Rasai: todėl, kad normalių vyrų depresijos nepuola…
Anekdotas puikus!
Gintaras, 2012-11-28 16:40:07
Kokia dar depresija? Kai gabiausi Kauno mokiniai į Rotušę netelpa?
Regina A., 2012-11-28 18:04:35
Ai-jai!„…normalių vyrų depresijos nepuola…“ Kvepia nelygiom galimybėm:-)
arba iš tos serijos – „kas šuniui uodegą pakels“ – čia aš vardan teisybės ir vyrų bei moterų lygybės 🙂
O jei rimtai, nemėgstu aš tokio laiko.
Bet… Pasižiūriu į properšą tarp debesų, nusišypsau, prasidžiuginu, ir jokios depresijos nebaisios. Reikia kaip Miunchauzenui PAČIAM save traukti iš balos įsikibus už čiuprynos:-)
Arvydas, 2012-11-29 09:32:03
labas rytas (aš pas Jus-pirmą kartą).Depresija?-puiku-įsivaizduokit ,kad jos nebūtų-tada jau tikrai reikėtų iš džiaugsmo pasikart…tik ,kaip ir su vitaminais -nereikia perdozuot.Gintarai -sakot normalių -nepuola-nesutinku-pult ,tai puola-tik nenugali.Moterų ir vyrų lygybė?-čia tai bent -manau spręsim šią lygtį iki pasaulio pabaigos…na ,o dėl to traukimo už čiuprynos-ar ne paprasčiau kieno nors paprašyti-juk žmonės esam (kad ir lietuviai)-ans gi buvo vuo -keits-vokietis barbaras (nors ir baronas).Laukiam sniegučio…
Arvydas, 2012-11-29 09:44:25
Pasitaisau-apie depresiją ir vyrus-peradresuoju blogo šeimininkui,Burgiui-visus ta depresija puola ,bet ne visi pasiduoda-juk ir sunkus matematikos uždavinukas-jau depresija,bet kaip smagu ją nugalėt…Apie tą Knysliuką -man irgi patiko-be susižavėjimo ir Mona Liza -ne kažin ko verta….nedžiugina.
jamaica, 2012-11-30 00:54:44
Aš šiemet irgi negalėsiu sudalyvaut, tik siunčiu linkėjimus gimnazistams ir Gimnazijai iš Tartu. Čia sniego – iki kelių! Medžiai ir gatvių žibintai – kaip pasakoje! Labai tinkama lapkritinėms nuotaika…
Vladas, 2012-11-30 21:09:16
Vieno vyro nuomonė apie rudeninę depresiją:
“Kai žmonės laimingi jie neskiria žiemos nuo vasaros.”
[A. Čechovas]
:))
Dovilė, 2012-12-18 16:13:46
Tai matyt labai gerai, jog Lietuva pirmauja pagal vyrų savižudybių skaičių. Išsivalo populiacija nuo “nenormalių”.
Nieko negaliu su savim padaryt, šis Jūsų pasakymas iš galvos neiškrenta…