Laukėm linksmo, laukėm švento, laukėm žalio…

Ant baltųjų, ant aukštųjų, ant kalnelių

Tarp melsvųjų, tarp tyliųjų vandenų

Laukėm linksmo, laukėm švento, laukėm žalio

To pavasario, ateinančio iš už kalnų.

(Jonas Strielkūnas)

***

… Meilės lauk visada,

bet labiausiai – pavasarį.

***

Tai jau šiandien visi parodys, pasakys ir padarys… Ir sugadins ne vienas ir ne vienai dienai…

Prieš kurį laiką vienas gimnazistas klasėje paklausė:

– Kodėl jūs visą laiką sakote, kad pavasarį, pavasarį tai prasideda?…

Aš staiga supratau, kad vaikai jau nesupranta žemdirbiškojo gamtos ciklo! Dešimtis tūkstančių metų gamta mus vertė pavasarį pradėti, rudenį pagimdyti, per žiemą paauginti ir vasarą vėl į žemės darbus kibti. Taip geriausia! Todėl ir užpuola pavasaris tuos, kurie jau pasirengę…

*

Dabar, žinoma, niekam neberūpi tas žemdirbiškasis ciklas. Dabar mes lengvai išgyvename pagimdę bet kuriuo metų laiku. Bet gamta neužmiršo. Mūsų kūnai girdi gamtos šauksmą. Todėl Valentino diena nebūtų prigijusi, pavyzdžiui, lapkričio 14 dieną. Todėl Vėlinės lapkritį, o Velykos – vėlyvą pavasarį, o Kalėdos – ankstyvą pavasarį.

*

O dabar – apie šios dienos vulgarumą. Ką šiandien švęsite, jaunieji mano draugai?

***

Pasak vienos legendų, Valentinas buvo vienas pirmųjų krikščionių. Tada naujoji religija reiškė pavojų ir mirtį. Už pagalbą krikščionių kankiniams jis suimtas, nuteistas ir pasodintas į kalėjimą. Kalėdamas jis išgydęs aklą prižiūrėtojo dukrą. Sužinojęs apie šį stebuklą, žiaurus imperatorius įsakęs nukirsti Valentinui galvą. Savo mirties rytą jis nusiuntęs prižiūrėtojo dukrai atsisveikinimo laiškelį, kurį pasirašęs: „Nuo tavo Valentino“.

*

Kitas istorijos minimas Valentinas gyvenęs imperatoriaus Klaudijaus II laikais, kuomet Roma dalyvavo daugybėje kruvinų ir nesėkmingų kovų. Klaudijui Žiauriajam nuolatos trūkę karių. Imperatorius nusprendęs, kad to priežastis – Romos vyrų nenoras palikti savo šeimas ir mylimąsias, todėl įsakęs tuojau pat nutraukti visas sužadėtuves bei uždraudęs kariams tuoktis. Gerasis Valentinas nepaklusęs imperatoriui – jis padėjęs krikščionių kankiniams bei slapta tuokęs įsimylėjusias poras; už šiuos gerus darbus Valentinas buvęs suimtas ir Romos prefekto nuteistas mirti. Jo aplankyti kalėjime atėję daugybė jaunuolių, kurie pro langą į vienutę jam mėtę gėles ir raštelius. Jis nukankintas 269 metų vasario 14 d.

_(http://mokslai.lt/referatai)_

*

Taigi švęsite (minėsite?) nužudymą?!

Niekam nerūpi tie Valentinai! Kiekvienam rūpi jo meilė! Yra ta meilė ar nėra, bet reikia parodyti, kad yra! Reikia parodyti, koks tu šaunuolis (šaunuolė), koks tu subrendęs, pasirengęs… Ir už tai gauti gėlių, dovanėlių, bučinių, šypsenų, vylingų žvilgsnių…

*

Ar aš smerkiu?! Anaiptol! Aš tik siūlau truputėlį aiškumo ir… švęskime! Džiūgaukime! Pavasaris! Amžinasis gyvybės ciklas. Žemdirbiškasis gyvybės ciklas…

Atsakymai

Burgis, 2014-02-14 09:19:05

Už?… 🙂

Renata, 2014-02-14 12:16:34

Uz

ak, 2014-02-17 10:19:44

Viskas gerai, tik romėnai galvas kirsdavo retai – tai buvo garbinga, kariams skirta bausmė. Krikščionis, vagis, bei nusikaltusius vergus jie paprastai nukryžiuodavo.