Laužyti taisykles

Lėktuvas sulėtino greitį ir privažiavo prie vartų. Pilotas visų paprašė likti savo vietose prisisegus diržus. Beveik niekas nekreipė dėmesio į šį prašymą. Galėjai girdėti, kaip spragsi atsegami diržai. Kodėl? Nejaugi žmonės tikisi laimėti sekundę laiko? Ar elgiasi taip tik norėdami laužyti taisykles?

(Harlan Coben. „Pažadėk man“)

***

Labai taikli citata! Kiek kartų aš lygiai taip pat pagalvojau lėktuve!

Ir apibendrinkime: atrodo, kad žmones, ypač Lietuvoje, yra apėmusi manija laužyti taisykles.

***

Sąrašą galima pratęsti iki begalybės. Kodėl taip yra?

***

Aš tik klausiu. Jūs atsakykite…

Atsakymai

Burgis, 2011-09-07 11:43:08

Reitingai…

Ignas, 2011-09-07 12:15:57

Todėl, jog žmonės (o ir gyvenimas apskritai) yra per daug sudėtingi ir skirtingi, kad jiems visiems būtų galima taikyt tas pačias taisykles, tuo labiau tokias konkrečias.

Todėl, jog žmogų labiausiai valdo jo paties norai, naudos siekimas, žalos vengimas. Dažnai pareigos nevykdymas ne tik neatneša žalos, bet netgi neša naudos. Problema yra tai, kad daug žmonių naudą supranta gana paviršutiniškai – įgytas materialinis turtas, garbė…

Todėl, jog žmogus (bent jau, mano supratimu, sveiko mąstymo žmogus) – abejojantis ir klausiantis, o ne mechaniškai besilaikantis visų jam primestų taisyklių.

Labiausiai užkliuvo “Moksleiviai privalo eiti į visas pamokas. Kiek neinančių?”. Kol bus “privalo”, tol didelė dalis mokinių mokyklos, o ir apskritai mokslo, mokymosi nekęs.

Petras Ražanskas, 2011-09-07 12:15:59

Viena (bet ne vienintelė) priežastis yra tai, kad neretai pamirštama, nesivarginama paaiškinti / pamirštama, nesivarginama suprasti, kodėl tam tikros taisyklės reikalingos. Tarkim, retas kuris žino, kad nutrenkus žmogų 50 km/h greičiu, jo išgyvenimo tikimybė yra kelis kartus (!) didesnė, nei tą patį žmogų nutrenkus 60 km/h greičiu, todėl ir leistinas greitis miestuose nustatytas atitinkamai. Žinotų, kitaip važinėtų.

Ignas, 2011-09-07 12:25:23

Būtent, taisyklės turėtų būti paaiškintos, pagrįstos, tada pats žmogus norės jų laikytis, o ne..

Mokykis, nes tokia tavo pareiga. (švietimas)

Nežudyk, nes tai vienas iš dievo įsakymų. (religija)

Arba dar geriau –

Nedaryk taip, nes aš taip pasakiau! (tėvų auklėjimas)

Mano supratimu, tokia argumentacija įtikina jau nebent sužaloto, užgožto mąstymo žmones.

Arvydas, 2011-09-07 14:05:31

Petrai, o kaip paaiškinti pėsčiųjų elgesį? Jie lyg ir žino, kad bus labai negerai, jei mašina į juos atsitrenks, bet atšvaitų vis tiek nenešioja arba bėga skersai gatvę visiškai tam neskirtose vietose. Manote, kad jiems trūksta informacijos? Ar pamiršta? :))

Beje, ar pastebėjote, kad 50 km/h greičio mieste taisyklė įvesta tam, kad apsaugoti pėsčiuosius, o jie patys savęs nesaugo? Vienas taisyklių pažeidimas veda prie naujų taisyklių sukūrimo! Čia – kaip užburtas ratas 😉

M11, 2011-09-07 14:41:43

Protingam žmogu pačiam turėtų kilti klausimas, kodėl egzistuoja viena ar kita taisyklė. Ir dažnai pasirodo, jog iš pirmo žvilgsnio paviršutiniška taisyklė iš tiesų yra gana apgalvota ir pagrįsta.

Manau, svarbiausia kiekvienam pirma turėti savas taisykles ir jų laikytis. Deja, ne visi sugeba netgi savas taisykles pagrįsti, tad ko jau norėti apie kitų sukurtų laikymąsi..

Pentium100, 2011-09-07 16:16:41

Taisyklės turi būti suprantamos, t.y. jų priežastis turi būti suprantama.

Pavyzdžiui:

1.Vykdomi kelio darbai (užmiestyje), pastatytas ženklas “50”, kadangi kelias yra siauras, tai greičiau ir pačiam nesinori važiuot. Na gal 60 važiuočiau, bet stovi ženklas, važiuoju 50 (o paskui mane važiuojantis garuoja ir bando mane pastumt). Viskas aišku ir logiška.

  1. Užmiestyje stovi ženklai “kelio darbai” ir “50”, bet jokių darbų nėra (sekmadienis), asfaltas lygus, kelias platus. Policijos ar fotoaparato irgi nėra. Kaži koks ta atkarpa važiuojančių greičio vidurkis…

Arvydas, 2011-09-07 16:42:15

Beje, kai kuriais atvejais taisyklių laužymas netgi skatina progresą 🙂 Teko girdėti, kad Vokietijoje, didelėje įmonėje, kuri užsiima vilkikų variklių gamyba, vyko meistrų stažuotė. Suvažiavo meistrai iš viso Pabaltijo, o vokiečiai rodė kaip reikia šalinti kažkokį gedimą. Aš tiksliai nežinau koks tai buvo gedimas, bet vokiečiai dirbo pagal taisykles – atidžiai ardė variklį, žymėjo dalis, kurias išėmė, vargo sunkiai prieinamose vietose ir t. t. Žodžiu – kasėsi iki gedimo vietos. Galiausiai vieno stažuotojo kantrybė neišlaikė, jis čiupo atsuktuvą ir jo pagalba pasiekė gedimo vietą per pusę minutės. Tada jau stažavosi vokiečiai, nes jie netikėjo, kad šį gedimą galima pasiekti tokiu būdu! Tiesiog šis metodas nebuvo aprašytas remonto taisyklėse :))

Savaime aišku, šis pavyzdys – greičiau išimtis, nei taisyklė. Todėl, jei namuose sugedo LCD monitorius, neskubėkite jo remontuoti pjūklo ir kūjo pagalba ;))

Smokas, 2011-09-07 17:29:02

žmonės, kaip manote ? Kada reikia daugiau ryžto ? Ar be leidimo atsisegti saugos diržą lėktuve, ar sulaužyti “prirašymo”, “cementovkės” taisyklę ? Tarp kitko ar pastaroji taisyklė yra kur nors išaiškinta, aprašyta dokumentuose ?

Petras Ražanskas, 2011-09-07 17:56:16

Na, taip, kaip jau sakiau, ne vienintelė ten priežastis. Kita priežastis yra greičio kultas, atkeliavęs pas mus iš Vakarų, kai pažodžiui rizikuojame savo gyvybe tam, kad nukirstume pusę minutės, minutę. Kai būti nepunktualiam yra didesnė nelaimė nei užsimušti, turime atitinkamus rezultatus.

Aitvaras, 2011-09-07 17:58:21

Štai mano gimnazijoje kitą semestrą bus įdiegtas elektroninis dienynas. Valstybinė įstaiga (gimnazija) užsakė šią “sistemą” iš privačios įmonės už mano (valstybės) pinigus. Kas pasipelno? Kur logika? Kodėl ligi šiol mokyklose nėra nė vienos padorios informatikos knygos bibliotekoje, kodėl vis dar naudojame langus, kai net rusai iki 2014-ųjų pasirengę pereiti prie atvirų technologijų?

Fa, 2011-09-07 21:03:10

Vienintelė priežastis – ego. Aš būsiu kietas, gudresnis už kitus, jei aplenksiu, būsiu pirmas, jei pasinaudosiu tuo, kuo kiti dabar negali naudotis…

Šitos lenktynės pas mus labai populiarios.

D., 2011-09-07 22:57:53

Arvydui: pėstieji vaikšto be atšvaitų, nes jie nėra važiavę tamsoje, jog pamatytų kad nesimato jokių pėščiųjų. Lygiai tas pats su vairuotojais – kurie nevaikčioja tamsoje keliu, tokie prieš ateinantį pėstyjį neperjungs ilgųjų šviesų.

Teko Vokietijoje matyti kaip vaikams aiškina, kodėl važiuojant dviračiu reikalingas šalmas. Paima arbūzą ir meta ant žemės – iš jo nieko nelieka. Tada kitam arbūzui uždeda šalmą ir numetus ant žemės jis lieka sveikas. Ir sako, – Arbūzas tai jūsų galva.

įdomu, 2011-09-12 15:34:50

Manau kad lėtai riedančiuose lėktuvuose žmonės atsisega saugos diržus dėl to, kad galvoja jog tokia taisyklė yra perteklinė ir biurokratinė. Nėra noro laikytis idiotiškų taisyklių.

Vertėtų dažniau aiškinti apie reikalingąsias taisykles, šviesti ne tik vaikus bet ir likusią visuomenę.

O šnekant apie atšvaitus pėstiesiems, – prieš dešimt metų jokiu būdu nebūčiau segęsis atšvaito. Nešiojau ilgus plaukus, nuolat vėlai naktimis pėstute grįžinėdavau namo, ir agresyvių skustagalvių bijodavau žymiai labiau negu mašinų. Po vidurnakčio tų mašinų ne kaži kiek pravažiuoja, visas jas puikiai matai, ir nėra jokių šansų palįsti po ratais. Tokiu atveju likti nepastebėtam ir neįkliūti skustagalviams – žymiai svarbesnis, gyvybinės svarbos dalykas.

Tam tikrais atvejais taisyklių būtina nesilaikyti, kas tinka vienose situacijose tas visiškai netinka kitose.

Blinda, 2011-09-19 11:40:43

Ir vėl 1946 – tieji … 🙁