Mano brolis – vėl ligoninėje. Mūsų širdys panašios. Keista: gyvenimo būdas, pomėgiai, polinkiai mūsų skirtingi, o širdys labai panašios.
Iš ryto fotografavau tulpes, krūmelius, lauko gėlytes sode, galvodamas, koks trapus, laikinas grožis. Džiaugdamasis, kad gali nieko nedaryti, o gražūs, geri ir blogi dalykai ateina savaime. Ir čia paskambino Pranas iš ligoninės…
Tada užkliuvo tokia mintis: man žymiai lengviau sirgti pačiam nei žinoti, kad serga artimas žmogus. Suprantu, kad ir pats sirgdamas sukeliu problemų, nerimo artimiesiems, bet man atrodo, kad galėčiau paimti jų visų negandas – ir ištverčiau. Man atrodo, kad aš toje srityje labiau patyręs, labiau pasirengęs psichologiškai ir, svarbiausia, turiu svarių argumentų nebijoti.
Dar vienas argumentas – Pranas dabar važiuotų į sodą, dirbtų, mėgautųsi labiau, nei to reikia man. Gal man Omaras Chajamas įkalė į galvą; “Neprisirišk prie atmatų it musė…”? Gal aš per dažnai matau laikinumą, todėl jau esu žymiai laisvesnis savyje? Pažiūrėk, šios tulpės jau vysta…
Galėčiau sakyti, kad šias nuotraukas reikėtų parodyti Pranui – kaip dovanėlę. Ne! Nemanau, kad brolis apsidžiaugtų, tik širdį sugeltų – mes abu linkę patys dalyvauti, matyti, liesti, būti. Mes iš kaimo, todėl nereikia prašmatnių gėlių – ir krūmeliai, ir lauko gėlelės džiugina.
Žinau, kad menkai galiu padėti kitiems, bet jei jūs, mieli lankytojai, sugalvotumėte, kaip galėčiau jums padėti (pavyzdžiui, sirgti už jus…; dabar aš tai tik su avo sloga, kosuliu…) – parašykite.mazos_1
O savo broliui linkiu kuo greičiau pasprukti iš ligoninės… Laimė, medikai jau šio to išmoko, “suremontuoja” greitai. Gaila, kad dažnokai tenka remontuoti… Bet iki šviežių bulvių pasveiksime visi!
Atsakymai
Rasa, 2009-04-25 21:13:46
Kaip galėtumėte mums visiems padėti? Tiesiog BŪKITE…
Rasa, 2009-04-25 21:17:13
Prieš tai pamiršau palinkėti daug sveikatos Jūsų broliui, atsiprašau ir linkiu dabar :))))
Burgis, 2009-04-25 21:22:23
Ačiū, Rasa! Na, padėti galima įvairiai… Pavyzdžiui, dabar už lango matau didelį vorą – man padeda! Aš tikiu vorais, todėl man ir padeda. Gal aš kam nors galėčiau pasakyti kažką tokio – ir jam padėtų…
Neprisistatantysis, 2009-04-25 21:43:22
Linkiu stiprybės Jūsų broliui. Ir išminties pramatyti kas ir kodėl jam rodoma.
Neprisistatantysis, 2009-04-25 21:49:01
O dėl laikinumo krimstis neverta. Ir, beje, buvimas nėra laikinas. Tai bet koks pastovumas yra laikinas.
O štai virsmas yra gilioji Amžinybės prasmė. Amžinybė, kurioje niekas nevyksta, labai prailgtų. Kuo ji tokia skirtųsi nuo nebuvimo?
Nėra virsmo — nėra buvimo. Todėl džiaukimės, kad kažkas vyksta — aplink mus, tarpe mūsų, mumyse. Tas virsmas yra tikrasis Amžinybės alsavimas.
Viktor - Alytus., 2009-04-27 10:05:30
Laba diena. Nieko nėra pastovaus už laikina dalyką. Mes juk žemėja gyvename laikinai, o kaip elgemes, kaip gyvename?. Ir aplamai ar patys susimastome apie tai, dėl ko mes gyvename ir kam viso to reikia?.Kad užaugus kita apvokti, apgauti ir sumaišyti su žemėmis?. Pasirodyti, kad esu aukščiau kito, protingesnis, sumanesnis ar dar kitoks?.Išvaizda visų vienoda, tik mąstymas yra kitoks. Bet tas mąstymas pasirodo yra iškreiptas, suluošintas ir nesuprantamas kitam žmogui.Gyvendamas žmogus pasidaro gobšus, pavydus, vedmiainis ir žiaurus.Siekdamas tik sau naudos pamindamas kitus. Bet nei vienas eidamas anapil, jauti malonuman nieko nenusinešė, Viskas liko kitiems.Tai ir reikia dirbti kitų labui. o ne sau.Dirbdamas kitiems susikuri gyvenimą sau.Viso geriausio.
Genovaitė, 2009-04-27 11:07:24
Pats gražiausias laikas, kai bunda gamta, sprogsta medžių pumpurai, pražysta gėlės .Būtų gerai, kad šiuo metu niekas nesirgtų, neišeitų…
Tikiu ,kad Jūsų broliuką gydytojai “suremontuos”.
Stiprybės jam. O mano broliukui balandžio 10d. rytą pavargo širdelė ir išėjo tyliai tyliai į Amžinybę.
Mes visi laikini.Vieni ateina, kiti išeina.
Rasa, 2009-04-27 21:41:18
Žinoma, visi mes laikini ir viskas laikina. Bet kol laikinai esame, juk kartais labai gera padaryti ką nors gero ir gražaus. Buvau kaime ir supausi ant sūpynės, kuri ten kabo visą laiką, kiek beatmenu. Ant mano senelio, kuris mirė prieš 70m. pasodinto uosio, šakos… Vaikystėj tėtis sekė pasaką apie tą uosį, kaip jis, žioplas, pamiršta, kada lapus skleisti. Net mano vyras tą pasaką dabar žino 🙂 Ir obelų senučių dar yra… Ir susėdę prisimenam visus. Jie juk gyvi mumyse ir mūsų vaikuose.
Sodinom šilauogę… Neragavus esu uogų, bet taip įdomu pasidarė, kas tai per daiktas! 🙂 Padovanojau mamai ir pasodinom. Kol turėsiu anūkėlių, per kelis metus užaugs ir valgysim uogas 🙂
Kaime viskas taip alsuoja gyvenimu! Kai pagaliau man duos atostogų, gulėsiu ten bambą išvertus ir bus rojus… Aišku, bambą išvertus, tai nereiškia, kad ten nieko nedirbu 🙂 Bet mano kaime gyvenimas lėtas, gražus, kvepiantis ir nevarginantis…
Burgiui: jei man leistų pasirinkti, aš geriau susikaučiau su meška, negu su DIDELIU voru (na, kaip tie plaukuoti didieji). Jūs jais netikėkit, jie labai greit bėgioja tom baisiom ilgom kojom… Fuuuuui…
Neprisistatantysis, 2009-04-27 23:45:14
Ką tik aptikau tokią gilią mintį, tai dabar priblokšiu jus autoriteto galia:
“Change alone is eternal, perpetual, immortal.”
— Arthur Schopenhauer
“Vien tik virsmas yra amžinas, nuolatinis, nemarus.”
Rasa, 2009-04-28 08:38:24
Pribloškėt… Vėl prisiminiau multiką apie grybų ir žirnių karą… 😀
Burgis, 2009-05-01 10:25:59
Miela mūsų drauge Genovaite: aš kelias dienas vis dar vyliausi, kad čia ne ta Genovaitė, bet šiandien Albina pasakė tiesą… Nuoširdžiausiai užjaučiu! Kai nenoriu išgirsti skaudžios žinios, elgiuosi kaip strutis: pasislėpkime, nežinokime, gal tai netiesa…
Sunku ilgai gyventi, sunku matyti, kaip išeina jaunesni už tave, bet ką padarysi? Gyvenkime už save ir už juos.
Studentas, 2009-05-04 01:32:26
Pasirodo jis jautrus zmogus(keista) as galvojau kad jis temoka visus idiotais vadint proto galinas????
Burgis, 2009-05-04 08:48:01
Studentui: ar niekada nepasigailėsite, kad tai parašėte? O aš jau negalėsiu padėti….