Užvakar buvo A. Hitlerio, šiandien – V. Lenino gimimo diena. Keistas sutapimas, bet verta pakalbėti ir apie keistus bendrumus.
Leninas nebuvo kvailys, niekšas, savanaudis. Tai ir blogiausia. Jei jis būtų buvęs nevykėlis, aš nebūčiau patikėjęs leninizmu. O aš nuoširdžiai tikėjau! Sunku tuo patikėti, tiesa? Tremtinių vaikas, tremtinys, vargonininko anūkas tiki leninizmu?! Bėda, kad buvau išmokytas gerbti protą, išmintį, drąsą, pasiaukojimą, bet nebuvau išmokytas bijoti fanatizmo. Vienintelė, bet mirtina Lenino nuodėmė – fanatizmas. Aukso medaliu baigęs mokyklą, su pagyrimu – universitetą, mokėjęs daug kalbų, iškentęs tremtį, apvažinėjęs daug šalių Leninas buvo išprusęs, eruditas. Tai mane veikė kaip narkotikai. Esu perskaitęs beveik visus Lenino raštus. Kalbama, kad ne viską parašė jis pats, žinoma, kad raštai buvo cenzūruoti, sutvarkyti taip, kad autorius atrodytų “gražiau”, bet, nepaisant visko, drįstu teigti, kad aš apie Leniną žinau daugiau, negu daugelis iš jūsų…
***
Esu žemaitis, todėl, nusprendęs atsisakyti religijos, turėjau perskaityti daugybę religinės ir antireliginės literatūros. Lygiai tas pats – su leninizmu. Žinoma, studijavau ir K. Marksą, ir F. Engelsą, pastebėjau daugybę keistų dalykų – kaip socializmo saulėlydžio teiginiai nesiderina su saulėtekio idėjomis. Bet svarbiausia – per vėlai pastebėjau baisias Lenino fanatizmo pasekmes. Todėl dabar jau nieko nebijau, o fanatikų – bijau…
***
Gal Lenino fanatizmas susijęs su jo brolio žūtimi, gal su nenusisekusiu lytiniu gyvenimu, bet ne tai svarbiausia. Dabar galiu jus įspėti – nenuvertinkite oponento, konkurento, priešo! Žioplys, nemokša, bukagalvis nėra pavojingas, pavojingas toks kaip Leninas. Ir kaip Hitleris. Gal ir galima suprasti skurdžią ir tamsią rusų visuomenę, bet kaip paaiškinti, kad arijai su deglais marširavo skanduodami visiškus kliedesius?! Apskritai, kodėl žmonės vengia rungtis su galingais varžovais? Ne, iš pradžių varžovą reikia sumenkinti, pašiepti. Nesutinku! Leninizmas mane apgavo, bet aš dabar galiu įveikti šį savęs vertą priešą.
***
Paaiškinti galima žmonių prigimtimi. Pažvelkite į dabartį. Žmonėms reikia stabų, kuriuos galėtų garbinti, ir niekšų, kuriuos galėtų maišyti su purvais (Cursed or Blessed). Kiek buvusių leniniečių dabar išvertė kailį? Yra garbinančių V. Landsbergį kaip pusdievį, yra prakeikusių jį. Užteko J. Baltušiui pasakyti netinkamą kalbą Sąjūdžio suvažiavime – ir jo “Parduotos vasaros”, “Sakmė apie Juzą” – nieko verti? Menkystos vengia minėti tuos, kurie buvo talentingi, bet nuoširdžiai ar veidmainiškai prisitaikė politiškai. Kas dabar žino vienintelio Lenino premijos laureato lietuvių poeto E. Mieželaičio eilėraščių, poemų? O juk įtaigūs, sklandūs, įdomūs posmai!
Netiesa! Mes drąsūs kaip ereliai,
Ties bedugnėm, pro žaibų vartus!
Didis kelias, bolševiko kelias,
Apie Žemę keturis kartus!
(S. Nėris)
Tik bailys, šiaudadūšis, smulkus niekšelis visada pasirengęs teisti ir garbinti. Užpulkite!
Aš gi su tais, kur nebijo
Plaukti bangų barami.
(S. Nėris)
Atsakymai
F. Ch., 2009-04-22 19:56:34
O ne Lenino tevas buvo svietimo ministras ar kazkoks mokyklu direktorius Rusijoje? Taip ir prastume savo suneli daug kur ;P cia gal tik daugiau samokslo teorija…
Burgis, 2009-04-22 20:47:34
F.Ch.: Taip, Lenino tėvas buvo mokyklų inspektorius, bet nemanau, kad tais laikais kas nors ką nors “stūmė”… Kita vertus, visas Lenino gyvenimas rodo jo atkaklumą, sumanumą, išprusimą, net jei tikėtume tik nepaneigiamais faktais. Sukurti teoriją ir fanatiškai ją įgyvendinti milžiniškoje šalyje kvailys nepajėgus. Juk K.Marksas sakė: “Idėjos tik tada tampa jėga, kai jos užvaldo mases.” Kitas klausimas – kokios idėjos. Štai to ir bijau…
Adomas, 2009-04-22 21:47:53
Šiandien kalbėjau su draugu (abu tarybiniais laikais mokėmės, baigėm tik prie Landsbergio) telefonu apie Leniną – pasideklamavome kartu viens kitam S. Nėries eilėraščius apie vadą ir pan. Jis prisipažino, kad ilgai žiauriai nekentė žąsų. Tik vyresnieji supras, kodėl – mat mes augome lepinami gražiomis istorijomis apie Volodią, o jį, vienąkart nešantį knygas, užpuolė žąsinas. Volodia, aišku, knygų į purvą, besigindamas nuo žąsino, nenumetė. Galvokit ką norit, bet tokios didaktinės istorijos man priimtinesnės už karalių ir karalių… Anksčiau už mokslo pasiekimus dažnai diplomas ar pagyrimo raštas budavo išrašomas (Lenino) Komjaunimo Sąjungos vardu. Koks svoris! Pasididžiavimas! Dabar išrašo mokykla, švietimo skyrius ar meras. Kai dukra ką nors panašaus parneša, tai man jokio virpuliuko krūtinėje.
Svarbiausia, aš ir tebesu įkaitas – pavasaris, Gegužės 1-oji, žiedai, Gegužės 9-oji, sąskrydžiai “Tų dienų šlovė neišblės…” paliko gilų įspūdį. Visko pradžia – Leninas…
Egidijus, 2009-04-22 22:42:58
Labai idomu, kai Leninas suteikia tiek sentimentu, kadangi as mokykla pradejau lankyt kartu su sąjūdžiu tai man jokie šiurpuliukai, išgirdus Lenino varda, kūnu nelaksto. Tiesiog Lenina as patates greta kitu įžymių istorinių asmenybių. Beje manau už Leniną didesnis fanatas buvo Stalinas nes Stalinas negalėjo pasigirti tokiu išprusimu, kaip Leninas, tačiau kakžkuo reikėjo išsiskirt …
VV., 2009-04-22 22:44:16
Oi, dar prisiminkite, kaip Volodia gelbėjo zuikučius iš salos, per pavasario potvynį. Paskui paaiškėjo, kad priešingai – galabijo juos. Beje, Grūto parke yra duomenys apie lenino “humanizmą”- šiandien neatsimenu tikslių skaičių, bet per porą savo valdymo metų jis pasirašė keliasdešimt KARTŲ daugiau mirties nuosprendžių, negu paskutinysis caras per ištisus 15 metų…
Martynas, 2009-04-22 22:46:31
Ačiū Adomui už pasakojimą apie Leniną ir žąsis – supratau neseniai matytos karikatūros prasmę ( http://oblius.blogr.lt/files/2009/04/oblius_0067.png )
Rasa, 2009-04-22 22:59:25
O man tai vis vien įsimintiniausia buvo apie Volodią ir vazelę 🙂 Ir dabar prisiminiau spaliukų ženkliuką… Ir tai, kad didžiavausi būdama kuo ten? Pionierių būrio tarybos pirmininkė lyg ir 🙂 Raportuodavom taip rimtai. O komjaunimo sekretore jau buvau tik todėl, kad mane rinkdavo, iš inercijos 🙂 Gal visi jau buvo įpratę, kad aš esu toji, kuri bus sekretore.
Girdėjau, kad vėliau rusų vaikų knygutėse atsirado kitas Volodia, Putinas. Įdomu, ar tikrai? Kurį iš mūsiškių mes galėtume įdėti šiais laikais į pirmokų knygeles, kaip mums dėjo istorijas apie mažą Leninuką? 🙂 Kodėl žmonėms reikia autoritetų? Kodėl Burgis norėjo tikėti Leninu? O bjauriausia, kodėl aš neturėjau autoritetų? Nei Tereškovos, nei Lenino, nei Lansbergio… Kažkokia ne tokia, kaip reikia jaučiuosi. Gal užtat tokia nei šiokia nei tokia ir tapau, kad neturėjau autoriteto, o man visad atrodė, kad mano sąžinė ir mano nuomonė geriausias vedlys :)))) O gal todėl, kad kažkuriuo gyvenimo etapu atradau Dievą, bet jį atradau vėliau? Rimtai, ar reikia žmonėms autoritetų? Ar būtina į kažką lygiuotis, kad taptum geresniu, protingesniu ir t.t. Kodėl?
Mantas, 2009-04-22 23:42:21
o man pvz įdomu kodėl V. Adamkus lyg ir nesiruošia kreiptis į teismą dėl šmeižto spaudoje dėl jo ir KGB ryšių. neva paneigė pats ir tiek. keistoka 🙂
tahu, 2009-04-22 23:51:44
Autoritetų reikia. Bet jie turi būt ne tolimos asmenybės, o žmonės, su kuriais galima pasikalbėti, paliesti, tikrai suprasti. Į vaikų knygutes geriausia būtų dėti Tėtį, Dėdę, o ne pristatinėti kažkokį poną.
Lygiuotis į ką nors, kad taptum geresniu, gan praktiška – nereikia pačiam nepatogiai eksperimentuot; sekt autoriteto pėdom – įtikinamai garantuotas ir greitas būdas perimt geriausias (labiausiai trokštamas) autoriteto savybes.
Ronaldas, 2009-04-22 23:52:42
Ar būtina į kažką lygiuotis, kad taptum geresniu, protingesniu ir t.t. Kodėl?
Taip, būtina. Nes daug paprasčiau yra eiti nueitu keliu, negu tą kelią praminti iš naujo.
Atsakymas, 2009-04-23 00:02:30
Perfrazuojant Ronaldo mintį: ne, nebūtina, nes žymiai įdomiau eiti nevaikščiotais takais, būti “kolumbu” 🙂
VV., 2009-04-23 00:59:47
Ronaldui
Tik labai gudrūs (patys sau) sako, kad mokytis reikia iš kitų klaidų, bet aš manau, kad tai – neįmanoma. Pats turi viską patirti. Tau gali kiek nori sakyti, kad ugnis degina, bet kaip suprasi, kas tai – nepajutęs?
Ką reiškia “eiti nueitu keliu”? Kiekvienam savas kelias yra kelias, kurį reikia nueiti pačiam. O kad žmonės naudojasi pirmtakų pasiekimais ir žiniomi, tai juk natūralu.
VV., 2009-04-23 01:02:17
Rasai
Pajutau lyg aš būčiau Tamstos žodžius parašiusi…
Ir man teko būrio ir draugovės pirmininke būti – dėl aktyvumo, dėl gero mokymosi. Ir komjaunimo sekretore taip pat… Bet paskui pabėgau – į dailės mokyklą, nes užkniso nuolatinis sėdėjimas komjaunimo komiteto posėdžiuose ir totalinis durniaus voliojimas juose.
Cures, 2009-04-23 07:28:10
O tarpe tarp tu datu (4/21) buvo tulo Robert Smith gimtadienis. Man jis (jo bendas The Cure) dave gevenime daugiau nei tulas Leninas. Spaliuku ir pionieriumi spejau pabut. I komjaunima itin kalbinamas jau nebeistojau (atsikalbinejau, nes supratau, kad tai zluges reikalas, buvo 1989 metai) finale vos neismete is mokyklos uz tai, kad fanatiskai pradejau garbinti The Cure. hahahhahahahaha. Tapau fanatiku 🙂 Dabar tai atslugo, liko tik sentimentai s nenumaldomu noru nueiti i kiekviena the Cure concerta, kai jie tik lankysis mano mieste 🙂 (buvau jau dviejuose, eiciau ir i trecia)
Rasa, 2009-04-23 08:40:23
Ronaldui: “Taip, būtina. Nes daug paprasčiau yra eiti nueitu keliu, negu tą kelią praminti iš naujo.”
O mano požiūris toks (pav. kai vaikai ar aš pati, būdama jauna, bendraudavom su kitų nuomone “netinkamais” žmonėmis) : būk toks, kad ne kiti tave gadintų ar mokytų, geriau būk toks, kad kiti norėtų tapti tokiais, kaip tu. Žinok ko nori ir kodėl. Mokykis iš kitų to, kas geriausia, duok, ką turi geriausio, o tai, kas bloga, stenkis išmesti, užgniaužti, neišlieti ant kitų… Nenorėk būti tokiu, kaip kiti, būk SAVIMI!
Joooo, tiesiog pamokslas visas gavosi :))))) Tiesiog stengiausi taip gyventi. Iš tiesų nenorėčiau, kad ir iš manęs kažkas imtų pavyzdį, nes tai užkrauna atsakomybę, nei šis, nei tas, kai kažkas bando tave pamėgdžioti. Geriau tegul visi būna puikūs savaip, geri savaip, išprotėję savaip, mylintys savaip… Ir… Labai svarbu, kad kažkaip į gėrį viskas daugiau pasisuktų. Gal žmonėms daugiau reikėtų rimtai kalbėtis su pačiais savimi?
Rasa, 2009-04-23 09:03:48
Jau bėgu į darbelį, bet ne visai į temą prisiminiau neseną pokalbį savo namuose, tam tikra prasme apie tai, kad kiekvienas yra savotiškas :))))
Tėtis:
-Sūnau, aš kai buvau tavo metų, daug veiklesnis ir greitesnis buvau, tu turėtum pasikeisti, nes užaugęs net statyboms netiksi, labai per lėtas esi…
Sūnus:
-Tai nieko tėti, aš vėžlius ganysiu…
Dukra:
-Nespėsi nei sužiūrėti, o jie tik fiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiit fiiiiiiiiiiiiiiiiiiit fiiiiiiiiiiiiiiiiit ir išsilakstys…
Čia iš tiesų anekdotas toks yra, apie vėžlius :)))))
Pasijuokėm visi ir nuvarėm toliau tvarkyti savų reikalų savais keliais, savais greičiais… 🙂
Ronaldas, 2009-04-23 15:54:45
Na, galit sakyt ką norit, bet aš vis tiek manau, jog žmogus daugiau pasieks naudodamasis kitų patirtimi nei viską pats bandydamas.
Dėl ugnies. Kai kurių dalykų išmokau ką sakė vyresnieji, kai kurių ne. Dėl alkoholio ir rūkymo problemų nėra, bet, štai, niekas nesakė, kad reikia saugotis kompiuterio :))
O šiuo metu pats einu nepramintu takeliu. Nusipirkau rubiką kubiką ir dėlioju grįšdamas autobusu iš pamokų. Daug lengviau būtų pažiūrėt formules kaip sudedamas, bet argi taip įdomiau? Tai ir dėlioju ištisas valandas.. artėju link tikslo 🙂
Jovita, 2009-04-23 16:29:38
Tai paprasciausia zmoniu prigimtis – vedami baimes ir vilties… Leninas, Hitleris, bet taip pat ir garbinami Mohametas, Jezus, Buda…
anupriute, 2009-04-23 19:14:15
O… pmiršote Arteką… Buvau . Nepakartojami įspūdžiai… Deja deja tai buvo labai seniai…
Rasa, 2009-04-23 19:45:46
Jovitai: aš daugiau už “vedami meilės ir vilties” :))), gal todėl esu tikinti 🙂
Ronaldui: 🙂 “žmogus daugiau pasieks naudodamasis kitų patirtimi nei viską pats bandydamas.” Žinoma, bet juk mes galim pasimokyt ir iš bomžų, ar ne? Pav. kaip nenorėtume gyventi. Mokytis iš kitų puiku, bet aklai tikėti ir sekti kažkuo, norėti būti, kaip kažkas, gal nelabai gerai. Čia Direktoriaus tikėjimo Lenino idėjomis neturiu galvoje 🙂 Manau, jis pats daugeliui tikras AUTORITETAS (va tokio didumo, kaip tos raidės :)))
Pažiūrėjus iš kitos pusės, fanatikai visiškai atiduoda save savo idėjai, pajungia visas savo jėgas tikslui siekti, todėl jie yra be galo įtaigūs. Iki kokios ribos tai gerai, o kada jau peržengiamos ribos? Kada tikslo siekimas pagirtinas, kada jau nebe? Ar tada, kai imama kažkam kenkti? Kur riba tarp sveiko siekio ir fanatizmo? Juk kai kurie mokslininkai irgi fanatikai?
Jovita, 2009-04-23 20:25:00
Rasa, Jusu atsakymas Ronaldui kaip tik ir pailiustravo “baime” – “kaip nenoretume gyventi”. Komunizmo baime, pragaro baime, baime kazka prarasti, baime, kad nebus is ko vaiku ismaitinti, baime del Lietuvos svietimo sistemos…
Rasa, 2009-04-23 21:20:26
Jovitai: abejoju ar nenoras ir baimė yra tapatūs dalykai 🙂 Nebent labai jau sąlyginai 🙂 Na, aš bijau vairuoti, bet norėčiau. Šiuo metu matyt labiau bijau, negu norėčiau, todėl nevairuoju. Bet aš ne “nenoriu” 🙂 Jei nenorėčiau, tai nereikštų, kad bijau, tiesiog nenorėčiau… 🙂
Jovita, 2009-04-23 21:45:49
Rasa, taip, kalbu salyginai. “Baime ir viltis” labai apibendrintos ir ganetinai kategoriskos sprendimu krypties savokos siame kontekste. Ir tikriausiai ne kiekvienam zmogui jos taikytinos. Yra tai, ko mes bijom, tad begam i kita puse. Taip pat esam vedami savo siekiu/noru. Abu varikliai labai galingi ir naudojami tuo paciu metu labai pravercia… Tarkim, as gerai mokiausi, svajojau, sekmingai siekiau karjeros. Bet visiskai neegzistavo baime, kad nebus ko pavalgyti ar kur gyventi – didelio cia daikto – prasiversim. Atsirado vaikiukas – varomoji jega padvigubejo, jei ne patrigubejo – is baimes (atsakomybes del jo gyvenimo/laimes). Ir mokausi daugiau, ir dirbu efektyviau, ir svajones reikia greiciau igyvendinti… Tai cia tikriausiai daugelio gyvenimui taikytina.
Rasa, 2009-04-23 22:20:18
Jovitai: baimė… Jei tikėtume kai kuriais protingais? žmonėmis :)))) gyvenime dažniausiai atsitinka tai, ko labiausiai norime ir tai, ko labiausiai bijome. Aišku, galima būtų parinkti begalę ir patvirtinančių, ir paneigiančių pavyzdžių 🙂 Su laiku imu manyti, kad baimė- beprasmiškas jausmas, nes kai ko mes tiesiog negalime pakeisti, kad ir kaip bėgtume ir stengtumėmės. Būna- ištinka… Su laiku imu daugiau vertinti ramybę ir sugebėjimą blaiviai ir sveikai vertinti situaciją, net blogiausią… Ar man pavyksta? Tikrai ne visada! :))))
Jovita, 2009-04-23 23:39:19
Hmm… Galbut baime ir ne tikslus zodis. Bet kitokio nesugalvoju. Tarkim nenorejimas vairuoti Jusu nevercia nieko siekti. Nerimas del nepakeiciamu dalyku irgi bereiksmis. Na gerai, tarkim investuojate savo pinigus i akcijas. Tada priimate investicinius sprendimus: is vienos puses sprendimus lemia siekis uzsidirbti (viltis); bet is kitos, neprarasti pinigu (baime?)…
Cia galbut atrodo, kad krypstu nuo temos, bet visi tie autoritetai idiege fanatizma kazkuo grasindami (kazkokie blogieciai engia, isnaudoja, atima is neturtinguju, valdininkai vagia) ir suteikdami vilti. Jie isnaudoja zmoniu baime, kad parodytu kelia i sviesia ateiti.
Ar fanatizmo lygis susijes su salies ekonomine situacija? Bent statistiskai, tai tikrai! Ypac Hitlerio ir Lenino atvejais tai tikrai. O tarkim dabartinis terorizmas? Sunku tiketi, kad tik statistika.
Rasa, 2009-04-24 09:34:06
Jovitai: o man atrodo, kad fanatizmas (Lenino, ar kokių religinių sektų) patraukia kaip tik atvirkščiais pažadais, jie žada tvarką ir tiesų kelią į laimę 🙂 Taip, jie suteikia viltį, bet baimės dar nebūna. Nebent ta pirminė, nedidelė (rūpestis dėl sočios ateities 🙂 Jau paskui, kai tas poveikis sustiprėja, imama skiepyti tai, kad be tos idėjos bus viskas blogai, kad tai vienintelė tiesa, kad visi kiti keliai tik į bedugnę 🙂 Žmonėms atsiranda baimė, kad be tos idėjos jie tikrai pražus. O jau paskui, kai įsivažiuoja, kelias geras ir per lavonus, svarbu nenukrypti. Ir kuo tikslas pateikiamas teisingesniu, šventesniu ir su gražesne pabaiga, tuo daugiau įmanoma pritraukti žmonių, kurie patikės. O jau paskui gaunasi “kas ne su mumis, tas prieš mus”, todėl reikia patraukti iš kelio visus, kurie trukdo.
Maždaug taip manau apie fanatikus, kurie pritraukia mases, apie pavienius kita kalba 🙂
vyr, 2009-04-24 10:26:57
iš to viso leninizmo-komunizmo gerai yra bent tai, kad dabar visi postsovietikai turi unikalios patirties. Nepasitikėti ir netikėti, abejoti, neimti jokio š.. į rankas prieš tai gerai nepagalvojus. Bent jau turėtų taip elgtis 🙂 Dėl to jokia valdžia dabar neturi autoriteto ir dar ilgai neturės, nesvarbu, kad “sava”, jokia ideologija neturės visuotinio palaikymo. Mano dukra (11 m.) vieną kartą paklausė, net nustebau. Rusija buvo užpuolus Lietuvą? Buvo. O Vokietija? Irgi buvo. Tai kodėl turime mokytis rusų ar vokiečių kalbos? Todėl, kad šie dalykai niekaip nesusiję, bet minčių kyla net vaikui. Anais laikais visokių raudonizmų vengdavau instinktyviai. Gerai čia sugalvojo Šustauskas ridenti galvas (tik ten ir savo turėjo pridėti į kolekciją). Visokiems -izmams su jų “galvoms” vieta Grūte. Kiekvienas turim po vieną galvą ir jos turėtų užtekti daugmaž viskam 🙂
GL, 2009-04-24 21:08:29
Sutinku, kad ir baimes, ir vilties, ir kitu panasiu dalyku yra visose normaliose religijose (tokiose kaip krikscionybe ar budizmas), bet manau, kad labai nesolidu deti lygybes ar panasumo zenkla tarp ju ir tarp leninizmo, stalinizmo ar Al Qaeda stiliaus islamisko fundamentalizmo.
Religijos suteikia prasmes svarbiems dalykams, kuriems musu i trumpalaikius malonumus orientuota vartotojiska sistema nekreipia tiek demesio, kiek reiketu. Mano manymu, (neekstremalios) religijos paskatina zmones elgtis optimaliau (gal ne visada individualiai bet bent jau bendruomenes lygiu). Butent del to joms jau pavyko isgyventi kelis tukstantmecius…
Rasa, 2009-04-24 21:44:48
GL: Kalbama apie fanatiškumą, o jis, deja, ir normaliose religijose yra baisus dalykas. Juk tikrai tikėti ir būti fanatiku yra skirtingi dalykai.
GL, 2009-04-24 21:57:30
Na jeigu butent tai Jovita turejo galvoje, tada sorry uz nesusipratima…
Is tiesu Amerikoje tikriausiai yra daugiau krikscioniu fundamentalistu negu bet kur kitur pasaulyje – netgi esu sutikes keleta skrisdamas lektuvu ir vaziuodamas traukiniu… Kitaip visokie intelligent design’ai butent ten neigytu tokio populiarumo.. :]
Neprisistatantysis, 2009-04-24 23:38:21
Ko gero, blogiausias fanatizmo aspektas yra beatodairiškas prisirišimas prie savo garbinimo objekto ir susipriešinimas su kitaip mąstančiais.
Ko iš fanatikų galima pasimokyti, tai atsidavimo idėjai ir ryžto veikti.
Kas dirba ir myli nesirišdamas ir nepririšdamas, tas niekada nebus fanatikas.
Rasa, 2009-04-25 10:11:48
Neaiškiam: “Kas dirba ir myli nesirišdamas ir nepririšdamas, tas niekada nebus fanatikas.”
Jūs kaip visada teisuolis 🙂 Bet kartais paprastuose dalykuose ta riba tampa sunkiai matoma. Motinos meilėje vaikams, kai ji niekaip negali jų paleisti, meilėje priešingos lyties atstovui (-ei) (oi, šiais laikais ir tos pačios lyties :). Jei esate ne fanatiškas ir turite mylimą moterį ar merginą 🙂 kaip suprantate mylėti nesirišant ir nepririšant? Ir, jei nenori pririšti :))))) žmogaus prie savęs, ar tikrai jį myli, visa širdimi ir aistringai? Juk labai daug žmonių vis tik be galo nori savo mylimus pasisavinti ir prisirišti, kad nepabėgtų! 🙂
Neprisistatantysis, 2009-04-25 16:12:21
Mylėti nesirišant ir neprisirišant — tai žinoti, kad žmogus su tavimi yra tik laikinai — ar 5min., ar 5mėn., ar 5m…. net jei visą gyvenimą, tai vis tiek bus laikina. Bet koks turėjimas yra laikinas.
Amžina yra tik meilės vibracija. Palaima yra būti Meilės sraute. Nesistengiant nieko sugriebti.
Srautas niekada nesustoja. Tik mes apsinešame žemiškos kasdienybės dulkėmis, ir nustojame jį jausti.
Srautas niekam nepriklauso. Bet mes taip susikoncentruojame į materialų pasaulio patyrimą, kad pamirštame, jog be liesti, turėti, savintis, smagintis, kontroliuoti, dar yra stebėti, grožėtis, prisiderinti, BŪTI.
Rasa, 2009-04-25 17:07:44
Neaiškiam: Gražiai, aišku, parašėt. Blemba, nesikeikiant :)))) net piktoka pasidarė. Ar Jūs MOKAT taip mylėti ar teorijas išvedžiojat? Reikėtų eit nuosavą vyrą paauklėt… :)))
Girdėjot, žmonės! “…stebėti, grožėtis, prisiderinti, BŪTI.”
O dar pagalvojau apie visus čia rašančius. Kiek Jūs visi tikri, kokie Jūs visi gyvenime? Internetas toks idiotiškas dalykas… Ir dažnai viskas taip netikra… Žmogus- visuma, o mes matom tik juodus žodžius ant balto lapo… Net jei nesvarbu, koks tas rašantis, senas ar jaunas, storas ar plonas, be žmogaus akių žvilgsnio viskas tik negyvi žodžiai… Kartais labai norėtųsi, kad jie būtų tikri, gyvi ir nuoširdūs.
Neprisistatantysis, 2009-04-25 19:10:54
Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją! 🙂
—
Tokias būsenas kažkiek patiria beveik kiekvienas, bet joms išlaikyti reikalingos valingos pastangos, vidinis darbas. Savaime suprantama, kas stokoja dvasinės tikrovės pajautimo, tokiai praktikai pritrūksta kantrybės ir atsidėjimo. Tada suvokimas apsiriboja tuo, ką sako fizinis kūnas ir ko nori ego.
—
Pagal mano patirtį, gyvai su moterimis apie meilę kalbėti pavojinga. Su jomis apie daug ką kalbėti pavojinga. Ir iš vis — moterys yra pavojingos būtybės. 🙂
Burgis, 2009-04-25 20:31:45
Taip, Neprio… tezės apie srautą – šedevras! Iš tokių galima padaryti geresnę už Khalil Gibran knygą. O turėjimas iš tiesų laikinas, nes buvimas laikinas…
Rasa, 2009-04-25 20:40:08
Neaiškiam: na, dėl būsenų nekalbėsiu, tiek to 🙂
Dėl moterų “gyvai” :))))))))))))) gal Jūs ir teisus. Neaiškios kilmės padarai, neaiškios… Gali tikrai išmušti iš vėžių ir nueis velniop visa budistiška ramybė… Saugotis reikia 🙂 A. Baltakiui jos irgi įtartinos atrodė:
Moteris
Kažkur toli-
Vos gali ją pasiekti ranka.
Kažkur arti-
Gretimoj galaktikoj, už tūkstančio šviesmečių.
Tokia sava-
Kaip chroniška, neišgydoma liga.
Visų ir niekieno.
Kažkur pusiaukelėj- tarp velnio ir tarp Viešpačio.
Ištikima Penelopė. Dieviška Elena. Medėja baisi.
Kas tu esi?
Okeano gelmė. Kalnų viršūnė. Mėnulio nematoma pusė.
Kuo tu būsi?
Klausimas be atsakymo. Atsakymas be klausimo.
Visata.
Vakar ir šiandien. Rytoj ir poryt.
Visada.
Na, o pabaigai… Joooooo, Leninas stiprus žmogus buvo… Čia mes juk vis apie Leniną, ar ne? :)))))
Burgis, 2009-04-25 21:23:21
Ačiū, Rasa, jūs, moterys, iš tiesų – neišgydoma liga…
VV., 2009-04-26 23:17:10
Oi, kaip klystat jūs dėl amžinybės ir amžinumo. Nebūkit jau tokie matematikai.
Juk kiekvienam žmogui amžina atrodo tai, kas tęsiasi iki jo mirties. Ir mylimą žmogų turėti greta savęs iki mirties – jau amžina. Ir to visai pakanka, nereikia nei tūkstančių, nei milijonų metų.
Ir nėr ko guostis, kad nieko amžino nėr… Tai ir neguodžia, kai kalbam apie meilę. 5 minutės ir 5 metai – tikrai ne tapatu.
O mylėti neprisirišant, kaip sako Nepri…? Na, gal tik racionalieji vyrai taip gali.
Neprisistatantysis, 2009-04-27 23:48:32
O kaip vadinti tuos, kurie nei labai racionalūs, nei labai emocionalūs, nei kur nors per vidurį? Kaip vadinti tą trečiąjį kampą?
Jovita, 2009-04-28 01:30:55
Nepri…, klausimas apie apskaitos taska? Speju, kad sis klausimas rupi kazkam, kurio kaire smegenu puse labiau issivysciusi, nei desine:)
Rasa, 2009-04-28 08:52:22
Sakoma, kad pas žmones dominuoja kažkuri smegenų pusė, gal, bet išties tai, mano manymu, kada ko reikia, tada ta ir įsijungia… Stebint pav. save :))))))))) pastebėjau, kad nuo aplinkybių tai priklauso. Esant stresui, kažkokiai rimtai situacijai, įsijungia išlikimo poreikis 🙂 Tada tampu labai racionali, tada nebeišeina verkti, tada veikiu, o jei tai užtrunka, ima mausti širdį :))) O kai viskas gana ramu, vėl įsijungia kita pusė, tada galiu sveikai paverkti, kaip visos moteriškės, ir matyti viską, kas gražiausia.
Aišku, normaliausia, kai būna būsena per viduriuką.
Na, Neaiškaus būsena turbūt VIRŠ visko :)))
VV: neprisirišant mylėti nemoku, bet nelaikyti nieko prie savęs gyvenimas išmokė… 🙂 Nesistengiu laikyti net mylimų…
GL, 2009-04-28 21:04:44
Nepri: idomu, kokia ta “trecioji dimensija”?
Kitiems: siaip man, kaip neuromokslininkui, visi tie pamastymai apie kaires ir desines smegenu puses issivystyma ir racionaluma vs. emocijas skamba truputi juokingai. Ir racionalumas, ir emocijos, bent kiek jau zinoma, yra kontroliuojamos visai kitu daliu: pvz. “emocijos” esanciu giliai (tokiu kaip amygdala) ir per viduri (cingulate cortex), o “racionalumas” – priekyje (prefrontal cortex) ir kitur. O del desines dalies – tai galbut tik emociniu (kitu zmoniu) ISRAISKU greitas pastebejimas ir supratimas, kuriame ji dalyvauja, o ne emocijos bendraja prasme ar ju itaka sprendimu priemime.
GL, 2009-04-28 21:10:31
Beje, apie Lenina yra toks neuro-anekdotas: sovietu mokslininkai nustate, kad skirtingai nuo normaliu zmoniu, kuriu smegenu zieve turi 6 sluoksnius, Leninas turejo 7 – todel buvo toks ypatingas ir genialus. 🙂
Nors tai skamba juokingai, bet pries kelias dienas skaiciau kazkur naujienose, kad kai kurie antropologai neseniai bande panasiais budais analizuoti ir interpretuoti Einsteino smegenis ir jo genialuma, ir net publikavo neblogame zurnale :]
Rasa, 2009-04-28 21:26:09
GL: na, pav. aš tai nepretenduoju į mokslinę diskusiją, aš postringauju :))))) O tu jei mokslininkas, tai tu ir išaiškink :)))))
Bet tarp normalių??? žmonių vyrauja tokia nuomonė ir maždaug tokios žinios: “…Kairiojo pusrutulio paskirtis – priimti ir teikti informaciją žodžiais ir kitais ženklais, skaityti, skaičiuoti. Dešiniojo pusrutulio – kurti bei suvokti vaizdus, spalvines gamas, muzikinius tonus, melodijas ir garsus, pojūčius, atpažinti sudėtingus objektus, formuoti sapnus…” Tai paimta iš:
“Kauno miesto savivaldybės administracijos kultūros ir švietimo departamento
Švietimo ir ugdymo skyrius
Tyrimų vykdymo iniciatyvinė grupė
BESIMOKANČIOJO TIPAS. DOMINUOJANČIO
SMEGENŲ PUSRUTULIO TYRIMAS”
Toliau ten tiriama, vaikai (beje ir iš mano sūnaus mokykos), kurių kuri smegeninės pusė geriau veikia… 🙂
Mes, matai, čia Lietuvoj labai atsilikę… Galėtum parašyti visą ilgą straipsnį, o p. Burgis gal įdėtų. Būtų labai įdomu.
O Neaiškaus požiūris neaiškus… Bet gal paaiškins? :))) Kartais (gerai, moteriškai papadlaižiausiu, DAŽNAI 🙂 jo požiūris todėl ir įdomus, kad jis neaiškus, kaip ir jis pats :)))))))
matematikos mokytoja, 2009-04-28 21:44:16
Rasai: Manęs jau seniai nestebina Lietuvos švietimo sistemos marazmai. Bet šis “tyrimas”! Visą perskaičiau. Na, tikrai neturiu komentarų…
GL, 2009-04-28 22:50:47
Na nezinau ar tai pavadinsiu atsilikimu (tokie dalykai egzistuoja ir kitose salyje), bet paprasciausiai pseudomokslu. Neuro srityje daugiau nei kitose nenusimanantys zmones (pvz. visokie zurnalistai) labai megsta interpretuoti mokslinius atradimus kaip kas nori, kas daznai neturi nieko bendro su atradeju nuomone ir interpretacija, ir po to sugedusio telefono principu visokios savivaldybes ir kiti prikuria visokiu “dominuojanciu pusrutuliu tyrimu” :]
O ypac musu Lietuvoje, kur visokie burtininkai ir raganos tokie populiarus, juk kaip knieti manyti, kad mes apie smegenis suprantame viska, kai realiai suprantame ne tiek daug, arba sudetingus procesus supaprastinti iki dvieju pusrutuliu…
GL, 2009-04-28 23:01:06
O siaip atlikti (tinkamus!) testus, kurie moksleiviams geriau padetu suprasti ju gebejimus ir trukumus bei bandyti rasti budu juos subalansuoti (kad pvz. pagerinti mokymasi) manau yra labai svarbu ir sveikintina.
Tik reikia dalykus vadinti ju tikraisiais vardais, o neprikurti visokiu “dominuojanciu pusrutuliu”.
Jovita, 2009-04-28 23:54:23
Kaire/desine smegenu puses – mano zodyne perkeltines prasmes savokos. Komplimentai nepri…am:)
GL, ar atrastas fanatizmo genas?…
GL, 2009-04-29 00:42:39
Na ziurint kas konkreciai yra tas fanatizmas. Yra genu, kurie itakoja kaip stipriai/intensyviai/”uzsispyrusiai” zmones ir gyvunai atlieka veiksmus, kurie, jie zino, kad duos tam tikru rezultatu, taip sakant “balancing exploration & exploitation towards exploitation”.
Mano paties rezultatai susieja tuos dalykus su stresu ir noradrenalino sistema, o (gal jums idomiau) yra viena doktorante, kuri musu institute bando studijuoti exploration/exploitation aspektus zmoniu elgesyje finansinese rinkose.
Rasa, 2009-04-29 09:03:35
Jovitai: o kodėl tada komplimentas, kad kairė pusė? :)))) Kodėl ne dešinė? :))))))))
Ne į temą… O pas mus, ponai užsieniečiai, šiandien jau vasara! Ir vakar! Pavydėkit, jau taip smagiai šilta, medžiai kvepia per visą rajoną.
Neprisistatantysis, 2009-04-29 10:02:35
Jei galima, dėl trečiojo kampo pakomentuosiu pasiskolintais žodžiais.
_
“Kai kovotojas nustoja puoselėjęs bet kokius lūkesčius, žmonių veiksmai nebedaro jam jokio poveikio. Keista ramybė tampa jo gyvenimą valdančia jėga. Jis įsisavina vieną pagrindinių kovotojo idėjų – atsiribojimą.”_
—
Carlos Castaneda, “Erelio dovanos”
_
“Tik būdamas kovotoju, gali išlikti žinojimo kelyje. Kovotojas negali dėl nieko skųstis ar gailėtis. Jo gyvenimas – nesibaigiantis iššūkis, o iššūkiai nebūna geri ar blogi. Iššūkiai yra iššūkiai.”
—
“Esminis skirtumas tarp paprasto žmogaus ir kovotojo yra tas, kad kovotojas viską pasitinka kaip iššūkį, o paprastas žmogus – kaip palaiminimą arba prakeikimą.”
_
—
Carlos Castaneda, “Pasakojimai apie Galią”
Rasa, 2009-04-29 20:06:58
Neaiškiam: “”Galutinis kovotojo tikslas – per esmingai disciplinuotą veiksmą sukoncentruoti savo neblaškomą dėmesį į laiko ratą, kad priverstų jį suktis. Kovotojai, sugebėję pasukti laiko ratą, gali žvelgti į bet kurią vagą ir ištraukti iš jos ką tik nori.” (C. Castaneda 🙂
Ar budizmas derinasi su grynu šamanizmu? 🙂
Nors aš manau, kad įdomu viskas…
Ką gi, sėkmės kovotojui 😀
Seniai beskaičiau Kastanedą, tada dar buvo tik trys knygos išleistos. Bet man patiko 🙂
Jovita, 2009-04-29 21:40:38
Nepri… tiesiogiai nesieciau sio trecio kampo nei su racionalumu, nei su emocijomis – man sunku susigauyti sioje geometrineje analogijoje. Mano nuomone, tai ismintis is patirties. Kazkiek lemia prigimtis, bet tikru kovotoju tampama tik turint patirties…Knygos ir video zaidimai nesiskaito:)