Tokie vėl mat sutapimai: prasidėjo Šiluvos atlaidai, o šįvakar viena TV parodė advokatę (!), su kuria kalbasi D.Kedžio dvasia. Pirmuoju (Marijos apsireiškimo) stebuklu jūs, žinoma, neabejojate, o antruoju? O savaime atsiveriančiomis stigmomis tikite? O Merkinės piramidė mažiau stebuklinga už Šiluvą? O Turino drobulė tikra? Tai kodėl iš įkrauto tualetinio popieriaus šaipotės?
*
Dar vienas sutapimas. Šiandien man į mobilųjį paskambino garbaus amžiaus žmogus iš Vilniaus ir labai prašė leidimo atvykti į Kauną, susitikti su šviesiu žmogumi (manimi), kad galėtų išdėstyti matematinį-filosofinį atradimą, susijusį su skaičiumi pi. Aš, kvailys, atsisakiau… Nes aš jei jau kuo nors netikiu, tai visuotinai. Bet laikai keičiasi ir mano tvirtą kaip uola tikėjimą netikėjimu ima ardyti tai TV, tai bažnyčia, tai išradėjai, tai aiškiaregiai…
*
Jau esu rašęs ir apie egzorcistus, ir apie stebuklus, ir apie tikėjimą. Bet dabar pažvelkime į tai kitu kampu. Iš lėto senstu, fiziškai ir dvasiškai darausi mažiau atsparus, kaip ir bet kuris Žemės gyvūnas. Be to, per daugelį metų susikaupia vis daugiau ASMENIŠKŲ patirčių apie lyg ir neginčijamą anapusinio pasaulio egzistenciją. Neimsiu čia visko vardinti, tik paminėsiu vieną sapną (esu rašęs…) – levitaciją: retkarčiais (dabar – vis rečiau, matyt, apsunkau…) sapnuoju vis tą patį JAUSMĄ – lyg aš valios pastangomis įveikiu gravitaciją ir „plūduriuoju“ ore. Labai, pasakysiu jums, puikus jausmas! Pabudus ilgai sunku patikėti, kad tai buvo tik sapnas…
*
Tai va, ką darysime, jei vieną dieną aš persimesiu į anapusinio pasaulio liudytojų gretas? Kaip ta advokatė – ramiu, tvirtu, blaiviu balsu viską paaiškinsiu… O juk mūsų šeimoje – net keturi advokatai. Jei taip įvyktų, turėčiau pradėti aiškintis, kuriems stebuklams TV ar bažnyčia išduoda licencijas, o kuriems – ne. Katalikų bažnyčia griežta, skirsto kaip ES lėšas: čia, sako, sektantų išmislas, o čia – Aukščiausiojo ženklas. Pavyzdžiui, tik laiko klausimas, kada buvęs popiežius Jonas Paulius II parodys dešimt (ar mažiau?) stebuklų ir taps šventuoju. Kas tuo gali abejoti? O mano levitacija biržoje nekotiruojama? Tai aš dar pridėsiu pranašišką veidrodžio sudaužymą, įspėjantį šauksmą miegant ir kt. ir pan.
*
Dabar jūs manėte, kad aš vėl šaipausi? Ne, aš jau abejoju!
Atsakymai
sonata, 2010-09-09 07:10:57
Cogito ergo sum
nesvarbu, 2010-09-09 09:05:07
Reiskinys, kai zmogus sapne “pabunda” ir gali valios pastangomis valdyti sapna – daryti bet ka, tame tarpe ir skraidyti ar vaikscioti kiaurai sienas – nera stebuklas, tai yra gana daznas reiskinys, vadinamas samoningu sapnu.
O ramiu tvirtu balsu nesamones aiskinanciu zmoniu ir taip uztenka…
aušra, 2010-09-09 09:41:29
Galėčiau papasakoti pranašišką sapną (galima sakyti, kad tai tik sutapimai). Seniai (prieš 15 m.) mano tėtis jau sirgo sunkia liga, tik jis to dar nežinojo. Tuo metu jis buvo sanatorijoje ir susapnavo moterį duodais drabužiais. Kai jis sapne jos paklausė kas ji tokia, pastaroji atsakė, kad ji mirtis ir atėjo pasiimti tėčio. Tada tėtis nesutiko eiti su ja ir pasakė, kad ji pasiimtų kitą žmogų nes sanatorijoje ir be jo yra žmonių. Tada ,,mirtis” paklausė, kada jai ateiti.Tėtis pasakė: ,,Bus šimtas ir ateik”. Ryte sanatorijos baseine paskendo 18 metų jaunuolis plaukikas (mirtis pasirinko kitą auką). O tėtis sakė, kad negalėjo daugiau apie nieką galvoti tik apie tai, kad mirtį pasiuntė kitam. Ir tada jis, lyg ir juokais, mums sako: ,,Juk aš jai nepasakiau kas tas šimtas. Tai gali būti dienos, savaitės, mėnesiai.” Paskui visą tą istoriją mes kaip ir pamiršom, o tėtis mirė praėjus šimtui savaičių nuo sapno (tai mes patikrinome jo sanatorijos knygelėje).
Galvoju, kad žmogaus pasamonė gali daug ką nujausti.
Andrius, 2010-09-09 10:41:57
Taip mąstant, bet kurio žmogaus, sapnavusio mirtį bet kokiu jam priimtinu ir suprantamu pavidalu, sapnas anksčiau ar vėliau išsipildys. Anokia čia pranašystė tada.
Liutauras, 2010-09-09 12:57:43
skraidymas sapne, berods, pagal Froidą, turi labai aiškų ir žemišką atitikmenį realiame pasaulyje
valdas, 2010-09-09 20:13:35
Taikliai.
Burgis, 2010-09-09 21:06:25
Pažiūrėjau TV laidą „Valanda su Rūta“. Vienas G.Navaitis prieš raganą, būrėją ir astrologę… Pacituosiu filmą „Šalta 1953 metų vasara“: „Ateina gūdūs laikai…“
dzyvai, 2010-09-10 10:19:53
Galima ignoruoti tikėjimus, dvasinį gyvenimą. Galima ignoruoti ir mirtį. O kai kurie žmonės net mirti mokinasi ir jai ruošiasi.
Galima iš daug ko šaipytis ar tyčiotis, mirtis viską sudėlios į savas vietas.
MariusM, 2010-09-10 12:24:02
dzyvai, tikėjimo, dvasinio gyvenimo niekas ir neignoruoja, kaip ir mirties, tik nelygu kuo tikėti, ką dvasingumu laikyti…
dzyvai, 2010-09-10 15:04:44
MariauM. Štai JAV kažkoks pastorius nusprendė Koraną demonstratyviai viešai deginti, kaip blogio šaltinį, bet pats prisipažino, kad nėra jo perskaitęs.
Šis autoriaus įrašas dvelkia panašaus lygio kritika.
Burgis, 2010-09-10 15:36:17
dzyvai: kritika ko? Ir ko aš neperskaitęs?
Lina L., 2010-09-10 18:16:34
Matyt, nebuvus pas burtininkę, negalima kritikuoti 🙂
Aš tada galėčiau, nes buvau, tiesa senokai. Bet nieko konkretaus nai atspėjo, nei nuspėjo. Tik aš galvoju, kad pati kalta, nes jau ėjau labai skeptiškai nusiteikusi 😉
nonsense, 2010-09-11 11:20:37
Geras, taiklus įrašas. Bejo toki sapną kai skrajoju kambaryje seniau dažnai sapnuodavau ir labai įtikinamas jis atrodydavo atsibudus..
ona, 2010-09-12 15:39:40
Kuo daugiau galvoju, tuo dazniau suabejoju. Galu gale nusprendziu, kad nieko nezinau. Tada sumanau pradeti mokintis su viltim, kad suzinosiu. Mokslas vercia galvoti, o kuo daugiau galvoju, tuo dazniau suabejoju… Bijojau, kad taip ir praleisiu gyvenima nerasdama konkreciu atsakymu.
Dabar stebiu savo keliolikos menesiu mergaite ir esu aiskiai isitikinusi, kad ji yra ragana – zino dalykus, kuriu as nezinau ir, kuo toliau tuo labiau, yra visiska paslaptis.
Kartais aiskiai pajuntu, kaip besalygiskai jos nuostabus gyvenimelis priklauso nuo manes-mirtingos, nereiksmingos. Tada akimirkai-realybeje-pasijauciu, kaip P.Burgis sapne. Smulkus stebuklai, kuriems licensijos nereikia.
Nepris, 2010-09-12 22:42:50
ona, gražiai parašėte. Bet neskubėkite vadinti savo vaiko ragana, nedėkite tokio štampo, neatiduokite neaiškioms jėgoms. Juk yra ir daug šviesesnių kategorijų. Ar ne geriau, pavyzdžiui, Šviesos vaikas, deimantinės sąmonės vaikas, Tiesos žmogus?
Nepris, 2010-09-12 22:48:47
Dėl “Valandos su Rūta” — gali būti ir dešimt navaičių, ir dvidešimt, bet jei psichologas (sielos daktaras!) neigia bet kokią subjektyvią tikrovę, tik kaip ožys mekena apie mokslą-nemokslą, tai gal tegu tyliai Seime tupi, o ne su žmonėm dirba.
Nepris, 2010-09-12 22:52:07
sonata, tai protas sako “cogito ergo sum”, o Sąmonė virš jo sako — čia tu, proteli, vėl kažką bumbi? 😉
Nepris, 2010-09-12 23:00:27
Jei norisi paskraidyt, tai atsikelkit dvi-trys valandos anksčiau įprastinio laiko, kelias minutes kažką paveikit, pasidairykit pro langus ar pan., ir vėl atsigulkit. Tada smegenys jau būna pabudę, o kūnas toliau miega, ir sąmonė, natūraliai, išeina pasiganyt.
sonata, 2010-09-13 13:21:40
Nepri, turbūt Pečeliūnas yra pasakęs “kai nuvažiuoja stogas, atsiveria dangus”. Man priimtiniau, kai stogas būna vietoj. Tada paprastiems mirtingiesiems suskalbėt lengviau.
Nepris, 2010-09-13 15:38:45
Aš galiu suprast ką tu man sakai
Aš girdžiu žodžius skambančius keistai
Aš galiu matyt tai, ką tu matai
Aš turiu akis matančias naujai
Aš galiu paliest, aš turiu rankas
Aš turiu dantis, aš galiu įkast
Aš turiu batus aš galiu išeit
Aš turiu pirštus aš galiu pro juos žiurėt
_Kai iškeliu rankas
Pasaulio vidury
Tai tik tušti delnai
Ar tu daugiau turi?_
Aš turiu vilties aš galiu gyvent
Aš galiu liūdėt, juoktis arba verkt
Aš turiu ugnies aš galiu mylėt
Aš turiu plaučius aš galiu įkvėpt
_Kai iškeliu rankas
Pasaulio vidury
Tai tik tušti delnai
Ar tu daugiau turi?_
Aš galiu kalbėt aš žinau žodžius
Aš skiriu spalvas, aš skiriu garsus
Aš galiu mąstyt, kai galva šviesi
Aš tikiu visais tais, kurie šventi
_Kai iškeliu rankas
Pasaulio vidury
Tai tik tušti delnai
Ar tu daugiau turi?_
~AM
Burgis, 2010-09-13 16:38:42
Nepriui: na, šį kartą neįtikinote… „Aš galiu“, „aš turiu“… Bet ir aš galiu, ir aš turiu, bet netikiu nė vienu, kuris skelbiasi ar kurį skelbia šventu. Neduota man…
Saulius, 2010-09-13 16:49:11
Burgiui: jei tikite tik tuo, ką turite/galite pats, esate jau pakankamai užvaldytas savojo ego 🙂
Nepris, 2010-09-13 17:19:33
Dainoje nėra žodžių “tais, kurie skelbiasi ar kurį skelbia šventu”. Yra – “tais, kurie šventi”.
Tai skirtingi dalykai. Pirmasis yra apie įvaizdį ir daugumos nuomonę, apie tikėjimą kitu ir kitais;
o antrasis yra apie buvimą ir apie subjektyvų gebėjimą pačiam atpažinti, kas tikra.
Daug šventų žmonių nei sau nei kitiems niekada nepripažino tokiais esantys, ir neleido kitiems taip jų vadinti; daug šventų iš vis niekam nepasirodė ir niekaip neišsidavė ir niekam nesiaiškino. Ne kiekvienam šventajam reikalingas būrys pasekėjų.
Antra vertus, ydinga galvoti, kad kažko pasimokyti galime tik iš pripažintų, tituluotų, ordinuotų, tų kas kažką TURI. Ir nesakykite, kad Jums “neduota” – juk iš anūkėlių mokotės kiekvieną minutę, tiesa? O jie juk dar, kaip sakote, “nieko nepasiekę”!
Bet kai vaikas vidur pievos iškėlęs delniukus gaudo Saulės medų, jis parodo, kas yra tikrasis turtas — gebėjimas jausti, džiaugtis, būti.
Juk pasakyta: “Būkite kaip vaikai.” Jei tikrai sunku atskirti žmogus šventas ar nelabai, žiūrėkite, kiek jis panašus į mažą vaikiuką.
sonata, 2010-09-13 18:55:56
Kasdienybėj šventieji, “panašūs į mažą vaikiuką” paprastai laukia globos ir pagalbos iš mažiau šventų… Kažkodėl man tai panašu į pažįstamos frazę “Kodėl ji paliko savo vyrą… jis toks geras buvo – negėrė, nerūkė, pas svetimas nevaikščiojo. Ir toks dvasingas, taip teisingai kalbėdavo”. Aha, jis neklydo, jis paprasčiausiai NIEKO nedarė. Blogio nedarymas ir vien tik džiaugsmas žaliu lapeliu gal dar nėra gėris? Norint aukoti, reikia nors kažką turėti.
Nepris, 2010-09-13 19:03:59
Malonaus būdo tinginys tai dar ne šventasis.
Žydrūnas, 2010-09-13 19:17:52
Nepris, 100 balų 🙂 (gal dėl to, kad ši daina man labai miela)
Rasa, 2010-09-13 22:18:28
Jei jau Žydrūnas su Neprisium susivienijo, tai ką čia ir ginčytis… Turbūt svieto pabaiga arti, kaip bobutė pasakytų… 😀
Žydrūnas, 2010-09-13 22:56:40
AMAYA premjera greit, ir be krepšinio kažkas kažką veikia Lietuvoj ir svetur dar 🙂