Aš niekada nebuvau ir niekada nenorėčiau, negalėčiau būti žemdirbys. Negalėčiau iškęsti to, kad esu bejėgis prieš gamtą…
*
Bet žemdirbio prigimtis manyje gyva! Aš noriu, kad jie augtų, žaliuotų, žydėtų. Aš džiaugiuosi savo derliumi, savo! Man patinka juos prižiūrėti, sodinti, laistyti, ravėti… Visiškai suprantu, kad ekonomiškai tai tikras minusas, bet man patinka…
*
Tada ir pagalvoju, kad ta žemdirbio prigimtis praverčia visur gyvenime. Man rūpi vaikai (daigeliai), aš noriu suprasti visumą kaip didelį lauką (pavyzdžiui, švietimo lauką), aš gėriuosi derliumi (pavyzdžiui, VBE rezultatais), mėgaujuosi pergalėmis prieš stichiją (pavyzdžiui, savo neišmanymą).
*
Ir vis tik kartais norisi melstis. Nes žemdirbiai dažnai meldžiasi.
Lietaus!
Proto!
Išnaikink piktžoles, dangau!
Sudrausk bukagalvius, dangau!
Leisk jiems užaugti!
Išmokyk juos užaugti!
*
Ir išeinu kasryt į savo lauką, į savo darbo ir būties lauką…
Atsakymai
Burgis, 2014-08-05 11:20:20
Ir jums…
Giedrius, 2014-08-05 23:54:38
Kiek daug Jūs turite! Aš dabar turiu ir užduočių, ir planų, ir 3 laisvas valandas per dieną, nuo visko, kas gera ir sunku… Toks įtemptas etapas. Bet Jūs daug daugiau turite!