Tyli popietė gimnazijoje…
Vestibiulyje tik vienas žmogus – ant suoliuko pusiaugulom sėdi graži gimnazistė ir skaito knygą. Vaizdelis – nors dėk į žurnalo viršelį! Neiškenčiau, priėjau. Ji skaitė anglišką grožinę knygą…
*
Vienu sakiniu penktokas turi paaiškinti, ką reiškia tas žodis. Kuo tiksliau paaiškinti, kuo trumpiau paaiškinti. Kaip terminų žodyne.
*
Žodžiai tokie: kamanos, akuotai, pelai, sėlenos, brydė, linmarka, žeberklas, pakulos, klumpės, skerstuvės, šapalas, kartūnas, jauja, yla, jovalas.
*
Geriausias rezultatas – septyni teisingai paaiškinimai, dvidešimties atsakinėjusių vidurkis – 3,2 žodžio, tipiškiausias rezultatas (moda) – du atsakymai.
*
Man smalsu, kaip aš atlikčiau panašų testą, jei žodžiai būtų angliški? Na, mano rezultatas niekam neįdomus… Bet vaikučiai, penktokai, nemokantys lietuviškai turėtų dominti visus, visus, visus! Aūūūū, ministerija, ar tavo darbuotojai turi vaikų, anūkų? Ar tavo darbuotojai moka mokyti savo vaikus, anūkus? Aš sakau – ne! Kitaip jūs, ministerijos šulai, pasirūpintumėte, kad penktokai jau galėtų skaityti lietuvių liaudies pasakas ir jas suprasti, kad vaikai suprastų Ūdrio dainos iš V.Klovos operos „Pilėnai“ žodžius, kad parduotuvėje jie žinotų, kuo maistas su sėlenomis skiriasi nuo maisto su sėmenimis ir pan…
*
Bet jūs domitės tik Abraham Harold Maslow, tik taksonomija, tik paradigmomis…
Atsakymai
Burgis, 2014-03-27 09:23:43
Įvertinkite…
kaimiete, 2014-03-27 09:34:29
Šaunu. Daugiau paprastumo į mokyklas. Kad taip būtų galima lengvai sutilpti į 5-6 pamokas, neskubant gyventi pamokose ir pertraukose.
Panašiai testuoju kaimo mokykloje. Miršta žodžiai. Iš kitos pusės- ar gali žodis gyventi be realaus gyvenimo. Jau ir kaimas be karvių, šiemet Dzūkija liks be kiaulių. Lieka teorija.
Buvęs Jūsų studentas, 2014-03-27 10:53:59
Susiradau jaujoje kartūninius marškinius, nukračiau sėlenas ir pelus, klumpes yla pakamšiau pakulomis ir ėjau bryde iki linmarkos.
Už jos, upelyje prie akmens, patykojęs šapalo, nudūriau jį žeberklu. Grįžęs namo skerstuves padariau – akuotus ištraukiau, žuvį pasūdžiau, o kas liko – katinui atidaviau.
O jovalas kur? Jovalas ministerijoje 🙂
### Rasa, 2014-03-27 11:14:53
Gražiai studentas ūturiuoja… 🙂
### Rūta, 2014-03-27 12:36:56
Man atrodo, kad akuotus turi miežio grūdai, o žuvys jų neturi.
### petras, 2014-03-27 12:54:01
Taigi dabartiniame lietuvių kalbos žodyne yra dar šitie žodžiai ir tai yra gerai. ir to manau užtenka. galės “išsiverst” kai reiks 🙂 gerai kaimietė sako, kad negali žmogus žinot žodžių, kurie nėra naudojami aplinkoje. kaip vaikas gali žinot žodžio reikšmę, jei jis tą žodį pirmą kartą girdi. o ministerija tikrai neturėtų grįžti 80 metų atgal. reik į priekį eit. gi niekas nesimoko penkiolikto amžiaus kalbos.
### Burgis, 2014-03-27 14:10:37
Studentui: patikslinu: žuvyje yra ašakos, o ne akuotai; akuotai yra miežio, kviečio, rugio varpos siūlinės ataugos nuo grūdų lizdelių…
### skaitovas, 2014-03-27 14:21:05
Petrui +. Elementariai: jeigu šapalo nėra krautuvių vitrinose, jei šeimoje nėra meškeriotojo, tai iš kur žinoti, kad be jo dar yra STURYS, STERLĖ, ŠLYŽYS, SPARIS, SALATIS, STREPETYS, RAINĖ… Kaip ir lietuviški žodžiai. Ar daug čia apsilankiusių būtų žinoję juos, jei būtų aptikę viršuje pateiktame sąraše? Analogijų galima rasti ir kitiems žodžiams. Iš kur mažutėliams apie tai žinoti?
### Burgis, 2014-03-27 14:42:26
Skaitovui: Jūsų komentaras labai reikšmingas!
Iš Jūsų išvardintų žuvų aš žinau tik sterlę, strepetį ir salatį. Ir to gana! Ir mano mažiesiems visai nebūtina žinoti, kas tas šapalas. Tokio tipo testai yra sudaromi taip, kad vienas žino vienus dalykus, kitas – kitus, todėl turi galimybę rinktis.
Tokio tipo testai visada turi būti sudaromi taip, kad tik genijų genijus atsakytų viską. Visada turi būti rezervas. Žmonės turi jausti malonumą, jei žino kokį nors keistą žodį, kurio daugelis nežino. Pavyzdžiui, aš žinau, kas yra metrampažas…
\*
Mantas, kuris paaiškino septynis žodžius, yra tikras šaunuolis! Už tai Mantas ir yra mūsų grupelių lyderis visose srityse.
\*
Testas turi išryškinti kontrastus. Testas išryškino stulbinančius kontrastus. Testas turi rodyti kvalifikacinę normą. Testas parodė, kad kvalifikacinę normą įvykdė trys iš dvidešimties.
\*
Tam ir duodu tokius testus, kad pamatytumėte…
### RLT, 2014-03-27 14:42:48
Turtinga kalba – ne kiekvienam. Bet prestižinės gimnazijos absolventams turėtų būti privaloma. O penktokams? Tiesą sakant nesu tikras – juk čia minimi tikrai ne kasdieniai buitiniai žodžiai. Kas šiais laikais turi ylą namuose? (aš ne) Taigi, drįstu paprieštarauti ir teigti, kad pagrindinėje mokykloje reikia siekti gerų pagrindų, gero kalbos vartojimo taisyklių išmanymo, o jau tiems kurie sieks būti išsilavinę, iš pradžių kaip užklasinę veiklą, o gimnazijoje jau kaip pagrindinę derėtų duoti kalbos plėtimą ir turtinimą.
### skaitovas, 2014-03-27 14:51:18
Burgiui: Jūsų paaiškinimas įtikino. Mano subjektyvia nuomone, tik pusę sąrašo žodžių mokinukai galėjo (ir turėjo?) būti girdėję. Dar daugiau – gyvenime jų jiems prireiks (jovalas – nes juo daug kas vadinama, yla – nes ji tarsi turėtų būti kiekvienuose namuose, sėlenos – nes tai egzistuoja ir maisto krautuvėse…).
Turiu ir kitą klausimą Jums. Ar rimtai galvojate, kad už prastas mažutėlių žinias retesnių žodžių srityje atsakingi ministerijos šulai? Ar jie privalo sudaryti tokių privalomų žodžių sąrašus?
### petras, 2014-03-27 16:25:46
Burgiui, Rūtai, na va ir su tais akuotais. pasirodo studentas teisus, akuotas lietuvių kalboje reiškia ir žuvies kaulą. 😀 galit čia pasitikrinti <a href="http://www.lkz.lt/startas.htm" rel="nofollow ugc">http://www.lkz.lt/startas.htm</a>
tai jei jau suaugę žmonės nesutaria dėl reikšmių, tai ką jau tie vaikai 🙂 be to įdomu kiek naujų žodžių tie suaugę ir vaikai žino ?? gal vaikai žino daugiau naujų žodžių (nesu kalbos žinovas, bet naujų žodžių kaip suprantu yra nemažai, pradedant sauskelnėm ir baigiant vaizduokliais 🙂 ypač nemažai jų turėtų būt IT srity
### Burgis, 2014-03-27 16:32:31
Trumpai atsakysiu visiems: skaityti reikia, skaityti! Ir klausyti, ir klausinėti! Štai ką tik skaičiau penktokams pasaką „Mėlynbarzdis“ ir prašiau stabdyti, išgirdus nežinomą žodį. Aptarėme „skepetaitę“, „epušę“…
\*
Mums visiems reikia turtingos kalbos, visiems!
\*
Taip, ministerija turi atsibusti ir teisingai sudėlioti akcentus: ar svarbiau išmokyti to, ko net studentai nemoka, ar svarbiau pakloti teisingus pamatus?
### mėlyna, 2014-03-27 19:11:37
Kokia tai buvo knyga?:)
### D., 2014-03-28 10:58:44
įsivaizduoju jog kokios linmarkos šiuolaikiniai vaikai gal ir nėra girdėję, bet kitus žodžius tai turėtų žinoti, juk tie daiktai ir reiškiniai nėra išnykę. Specialiai paklausiau 5 metų dukros kas yra yla. Ji atsakė, kad tai adata su koteliu. Man atrodo jei vaikai skaitytų daugiau pasakų, nebūtų didelių problemų su žodžių aiškinimais.
### n., 2014-03-28 13:51:25
Niekaip nesuprantu, kam iš miestiečių reikalauti tokių žodžių. Ne visi net kaimo vaikai juos žino ir vartoja. Aš pati nesu miestietė ir pirmąkart girdžiu žodį linmarka. Jeigu jie nėra vartojami kasdieninėje kalboje, tai kam juos išvis žinoti. Čia tas pats, kaip mokytis dabar jau neegzistuojančių prietaisų veikimą. Geriau jau išmokykite skirti žodžius intelektas ir autoritetas, nes, patikėkit manim, ne visi juos skiria. Nebūkime tokie paranojikai ir galbūt tada iš naujo pamilsim savo kalbą. O tas amžinas pamokslavimas apie kalbos kultūrą ir t.t. tik atgraso nuo lietuvių kalbos. Pamąstymui…
### Burgis, 2014-03-28 14:37:47
n.: pirmą kartą sužinojau, kad kaimiečiai ir miestiečiai turi kalbėti skirtingomis kalbomis!
\*
Kalba, kitaip nei prietaisai, nepasensta taip, kad jos nebereikėtų suprasti. Yra pasakos, yra tautosaka, yra grožinė literatūra, kurioje visi žodžiai yra amžių amžiams! Taigi nebūkime paranojikai ir išmokime skaityti viską, kas lietuvių kalba parašyta…
Pamąstymui…
### Agnė, 2014-03-28 15:40:23
Šiaip tai kalba sensta arba tiksliau pasakius keičiasi, arba kitaip sakant yra gyva. Kaip tik prisiminiau, ką pasakojo mūsų geras draugas Allanas, kuris yra danas, bet paskutinius 40 metų gyvena ir dirba įvairiose pasaulio šalyse, o į Daniją grįžta tik atostogoms. Tai jo vaikai (kurie jau suaugę ir gyvena Danijoje) juokaudami sako “tete, kai mes esame kokiame restorane ar šiaip viešoje vietoje, tu gal mažiau šnekėk. Nes šneki kaip atsibudęs iš praėjusio amžiaus. Net seneliai (to Allano tėvai) tokių žodžių nebevartoja”.
### 12, 2014-03-28 16:51:29
Aš manau, jog dvyliktokė skaitė anglišką knygą, nes jai jau iki gyvo kaulo įgriso lietuvių kalba, bent jau taip yra man. Gaila, kad mokausi kaime, kur mokytojai nesupranta, ką patys daro ir gali tik reikalauti iš mūsų nežinia ko, o paskui dar ir nekompetentingai įvertinti. Iki egzamino liko vos 2 mėnesiai ir aš nemiegu naktim dėl lietuvių kalbos, klausdama savęs, ką dariau ne taip. Juk šitiek metų iš lietuvių gavusi tik 10ukus ir 9etus turėčiau būti pasiruošus. Bet tuomet suprantu, jog kalta šita sistema, nes neįmanoma pačiam pasiruošti lietuvių egzaminui: knygų, mokančių rašyti rašinį nėra, mielai eičiau pas korepetitorių, bet tektų važinėt 100 km į Kauną ir atgal. Nenuostabu, kad anglų egzaminą išlaiko geriau nei lietuvių, nes jis tikrina tai, ką mokėmės, o ne mūsų samprotavimo sugebėjimus. Keiskim tvarką, gal tada ir pradės mokiniai mylėti lietuvių kalbą.
### A., 2014-03-28 17:11:16
O man nėra gėda, kad pusės išvardytų žodžių tiksliai paaiškinti negalėčiau. Nežinau ir įvairių staliaus įrankių pavadinimų, botanikoje, kariuomenėje, aviacijoje vartojamų terminų, nežinau daugybės dzūkiškų žodžių prasmės, bet manau, kad yra tūkstančiai dalykų, kuriuos išmokti yra prasmingiau.
Ir aš manau, kad gimnazistei geriau skaityti anglišką knygą ir stengtis išmokti kuo taisyklingiau ir gražiau vartoti anglų kalbą negu analizuoti lietuvių tautosaką arba mokytis audinių terminologiją.
Mėgstu, kai kalba yra tvarkingai vartojama, kai tekstai yra gražūs, bet nesuprantu, kam tie kraštutinumai..?
### D., 2014-03-28 17:18:24
n.: taigi šie žodžiai net ne tarmiški ir juos rasi dabartinės lietuvių kalbos žodyne. Ir jei jūs jų nevartojate tai ir visai nedomina ką jie reiškia? Tikriausiai neskaitėte arba nesekė niekas „Eglės žalčių karalienės” :). Ir aš nesuprantu, ko tie kaimiečiais su miestiečiais nesusišneka, nors su pastarųjų prigimtimi dar galima pasiginčyti :).
P.S. beje jei kalbant apie kalbas siūlau susipažinti su dar viena 🙂 – <a href="http://www.kiduliai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=26&Itemid=48&limit=1&limitstart=2" rel="nofollow ugc">http://www.kiduliai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=26&Itemid=48&limit=1&limitstart=2</a>
### D., 2014-03-28 17:25:29
A.: šiuo metu gal geriau mokintis skaityti rusiškai 🙂 Taigi Burgis apie terminų mokymąsi ir testo prasmę paaiškino šio straipsnio komentare.
### apropos, 2014-03-29 09:09:47
“Vengras taip pat yra praskridęs aukštyn ratais pro Budapešte esančiu Danubės upės „Grandinių“ tiltu (angl. Chain bridge).”
Čia citata iš lryto apie vengrą lakūną, skraidantį tarpekliais.
O jūs, p. Burgi, kompleksuojat, kad jums angliški laikai atrodo painoki.
### julius, 2014-03-29 17:34:06
Turbut jau ir kiti tai rase – site zodziai yra niekaip nebesusije su vidutinio statistinio zmogaus gyvenimu. Linmarkos, spragilai, bezmenai ir panasus daiktai saldziai miega liaudies buities muziejuose.
Jovalai, selenos ir pan. – na neauginam mes kiauliu tvartely uz namo, ir jau niekad nebeauginsim.
Kaimiskas tradicinis ukis jau ne tik kad dingo, bet jau praktiskai nebera ir zmoniu, maciusiu ji savom akim.
Ta proga labai juokinga, kad liko tas senovinio kaimo ivaizdis, tradiciskai susietas su senais zmonem. Ir dabar koks nors geltonas portalas raso – senoliai sako, kad vasara bus tokia ir anokia 🙂 Ogi tie dabartiniai senoliai jau patys gime toli grazu nebe tuo laiku, kai is raudono dangaus lietu spedavo 🙂
### Burgis, 2014-03-29 18:42:32
Juliui: žinoma, jokių problemų, jei Jūs nenorite tų žodžių žinoti – Jūsų reikalas. O aš noriu, kad mano anūkėliai žinotų! Ir jie žinos. Ir bus išprusę. Ir bus labiau žmonės.
### apropos, 2014-03-30 08:45:46
Kam žmogui iš viso mokslas? Pažint raides, truputis aritmetikos – ir fiziologiniams poreikiams patenkinti užteks 99 proc. gyvenimo atvejų. Galų gale net kalbą galima supaprastinti. Egzistuoja gi Simple English variantas su 850 žodžių ir 18 veiksmažodžių. Linmarkas galima paprasčiausiai uždrausti visiems laikams, kaip ir visokias nosines bei ilgąsias.
### petras, 2014-03-31 08:45:33
Manyčiau, kad labiau išprusęs žmogus, dėl to automatiškai netampa labiau žmogumi 😉
### Burgis, 2014-03-31 09:36:17
Petrui: tampa.
### petras, 2014-03-31 12:47:58
Jūs čia gan filosofiškai gal žvelgiat, bet akivaizdu, ar žmogus visai durnas ar super protingas jis vis tiek žmogus ( ne šuo koks), tai reiktų nebent naudoti kitą pavadinimą, pvz. vietoje “labiau žmogus” – “labiau išsilavinęs žmogus” arba “daugiau žinantis/informacijos prikaupęs žmogus”, “plačiau mąstantis žmogus ir pan.” vnž, sukonkretinti reiktų 🙂
na aš kai pagalvoju, jeigu mes esame homo sapiens sapiens rūšies, tai žmonių mąstymo potencialas tiek pries 100 000 metų tiek dabar yra vienodas. t.y. žmogus per tiek laiko nepasikeitė taip smarkiai, jog pasikeistų jo mąstymo gebėjimai. tiesiog mes dabar turim daug daugiau sukaupę duomenų apie aplinką tik todėl atrodome gudresni už “urvinius” žmones, bet, kad mes būtume už juos protingesni tikrai ne. geriausias to įrodymas, tai vaikai augę tarp šunų ar kačių nuo mažens (realus mauglio variantas).
### Aušrius, 2014-03-31 14:46:53
Žymi mokslininkė, smegenų specialistė N. Bechtereva atrado, kad mūsų smegenys – programuojamas kompiuteris. Smegenyse tarp neuronų nuolat atsiranda arba nunyksta plonytės jungtys – sinapsiai. Tie sinapsiai susiformuoja tokiu būdu, kad smegenims būtų kuo lengviau apdoroti aplink esančią informaciją – suprask, kad žmogui būtų lengviau išgyventi jam būdingoje aplinkoje. Nuo sinapsių struktūros vėliau priklauso ir žmogaus mąstymo būdas. Todėl žmonės iš skirtingų aplinkų yra tokio skirtingo supratimo.
Tai va: kalba yra vienas iš pagrindinių faktorių tų sinapsių formavimuisi! Mūsų kalba – ne tik įrankis reikšti savo mintims, bet ir svarbus veiksnys, formuojantis mūsų mąstymo būdą. Aš dažnai pagalvoju, gal būtent dėl tos priežasties statistinis vidutinis lietuvis yra daug sumanesnis už statistinį vidutinį anglą arba lenką. Mūsų šiandieninė kalba vis dar yra nepalyginamai turtingesnė. Tai ir mūsų mąstymas turtingesnis.
Kadaise kalbėjau su lietuvių kalbos mokytojais. Jie guodėsi, kad vaikai linkę kalbėti tik bendriniais žodžiais. Jiems nereikia “klevas”, “beržas”, “uosis”… Jie sako – “medis”. Jiems nereikia “lakštingala”, “žvirblis”, “kuosa”… Jie sako – “paukštukas”. Sėdi toks adaptas klasėje, aiškina išpūtęs akis, kad ir taip jį visi supranta. Ir paaiškink tu jam, kad mūsų kalba – tai iš prigimties gautas didžiulis turtas.
Kitavertus, ko čia sielotis? Juk tik maža dalis visuomenės yra “vedantieji”. Kitiems užtenka skardinės alaus ir Žalgirio rungtynių per TV. Tegul tenkinasi savo “paikštukas”, “medis” ir sėdi prie TV. Ko jiems dar reikia?
### Simonas, 2014-03-31 16:37:49
Šis ir panašūs testai, kuriuos Burgis sugalvoja/parodo yra labai panašūs į bendruosius gebėjimų testus (IQ testus). Pavyzdžiui, pateiktasis pavyzdys priklausytų kalbos sektoriui, kai kiti sektoriai būtų geometrija, aritmetika, sekos (kitas pavyzdys būtų išvardinti kuo daugiau duotojo žodžio sinonimų). Žodžiai svyruoja nuo lengvesnių iki sunkesnių, apimtos įvairios sritys, geras pavyzdys. Tai jeigu šnekame apie kalbos turtingumą ir mūsų, kaip tautos, pranašumą prieš lenkus ar britus, tikriausiai mes juos toli aplenksime darydami kompleksinius IQ testus?
I’m glad you asked. Vat toks būtų Europos IQ žemėlapis <a href="http://www.targetmap.com/viewer.aspx?reportId=2812" rel="nofollow ugc">http://www.targetmap.com/viewer.aspx?reportId=2812</a> . Bėda tame, kad tokių žemėlapių, kur mūsų tauta būtų statistiškai reikšmingai MAŽIAU “sumani”, nei kitos išsivysčiusios ir bendrąjį išsilavinimą organizuojančios, netgi gretimos šalys, esu matęs jau kelis. Tai vat… Kaži kame reikalas, bambaliai ar koks stalininis genocidas..?
### Aušrius, 2014-03-31 16:51:03
Jūs vertinate logiškai, Simonai. Remiatės patikrintais ir oficialiais duomenimis. O aš vertinu labai subjektyviai. Su tais anglais ir lenkais aš susitinku kasdien. Jau penketą metų. Nedariau analizės. Man ir nerūpi. Tokia nuomonė ėmė ir susiklostė per kelis metus bendravimo ir sunku ką nors pakeisti.
Taip, bambaliai labai daug prisidėję. Anglijoj ir Lenkijoj nebuvo Stalino, bet tos tautos neregėtai prasigėrę, prasirūkę, prasinarkomaninę. Neregėtai. Mums, lietuviams iki tokio nuopuolio dar toli.
### Burgis, 2014-03-31 18:58:44
Simonui: nereikia pamiršti, kad visada geriau įvairius testus, egzaminus laiko tie, kurie nuo mažų dienų būtent prie tokių testų, egzaminų pratinami. Mūsų moksleiviams IQ testai mažai žinomi. Ir tai – gerai!