Palieku miestą, kuriame išgyvenau beveik 50 metų…
Palieku miestą, kuriame baigiau aukštuosius mokslus.
Palieku miestą, kuriame sutikau savo didžiąją Meilę.
Palieku miestą, kuriame gimė mūsų vaikai, kuriame jie baigė mokyklą.
Palieku miestą, iš kurio vykdavau į studentų statybinius būrius arba zonos štabus Elektrėnuose, Kalnų Altajuje, Gagarine, Plungėje, Telšiuose.
Palieku miestą, iš kurio išvykdavau į Armėniją, Baltarusiją, Belgiją, Britaniją, Daniją, Estiją, Graikiją, Gruziją, Italiją, Ispaniją, JAV, Latviją, Norvegiją, Olandiją, Portugaliją, Prancūziją, Rusiją, Slovakiją, Švediją, Tunisą, Turkiją, Ukrainą, Vokietiją,…
Palieku miestą, kuriame iš pradžių daug, sunkiai, godžiai mokiausi, dirbau, o paskui jau nebedirbau, o tik mėgavausi, kad esu Taikomosios matematikos katedros docentas, žurnalo „Kompiuterija-PC World“ redaktorius, individualios įmonės, leidžiančios knygas, savininkas ir vienintelis darbuotojas, nuotolinis vertėjas dviejose Londono ir vienoje Talino bendrovėje ir, žinoma, mieliausios man pasaulyje KTU gimnazijos direktorius.
Palieku miestą, kuriame gyvena daug puikių žmonių, mūsų draugų ir bendraminčių, daug puikių mano Mokytojų, daug puikių mano Gydytojų.
Palieku miestą, kuriame buvo laimingi mūsų vaikai ir anūkėliai, kuriame visi keturi mažiukai mūsų baseine išmoko plaukti, nardyti…
Palieku miestą, kuriame pastatėme, sukūrėme tokį patrauklų namelį, kad be vargo jį pardavėme.
***
Palieku miestą, kuris mane išdavė…
Palieku miestą, kuriame lieka bailių, veidmainių, prisitaikėlių, nemėgusių ir net nekentusių manęs.
Palieku miestą, kuris atsitraukė prieš niekšybę, abejingai žiūrėjo ar net paskatino valstybinį banditizmą…
***
Žinau, tas miestas man atkeršijo už tai, kad aš visą laiką sakiau – nesu ir niekada nebūsiu kaunietis. Kai aš atvykau į šį miestą iš savo vienkiemio, iš savo alkanos ir skurdžios vaikystės, jis buvo mano ateities viltis. Aš dirbau jam, nes dirbau sau, kūriau save ir savo miestą. Bet atėjo laikas, kai kaimo vaikas praaugo tą miestą…
***
Mes nieko, kas buvo vakar, negalime pakeisti, bet kiekvieną dieną mes galime pasirinkti.
Mes paliekame tave, Kaune, kaip savo jaunystę…
Mes esame laimingi, turėję tokią jaunystę!
Ačiū tau, Kaune!
Atsakymai
Aitvaras, 2015-11-14 18:11:00
Sveiki atvykę į Vilnių!
*
Tikiuosi, kad greitai adaptuositės ir integruositės mūsų bendruomenėje. Iš pradžių teks įveikti nemažai sunkumų, bet tikiu, kad jūs esate pajėgsite.
*
Jei reikės kokios nors pagalbos, drąsiai kreipkitės. Vilnius ne toks paprastas miestas kaip Kaunas. Čia viskas daug sudėtingiau.
kaimietė, 2015-11-14 19:53:59
Aitvarui.
Tik nereikia…
Taip kažkada sakydavo maskviečiai.
Ir kodėl tie sostinių gyventojai pasijunta pasaulio bambomis, o kai sunkmetis, tai saugokit kalbą ir papročius, arba lekiam į kaimą maisto.
irena Aitvarui, 2015-11-14 20:03:35
Nepažįsti tu Kauno-matomai esi molis(A.Patackas)
Aitvaras, 2015-11-14 20:26:54
Pažįstam Kauną, buvom ten. Penkioliką minučių reikėjo laukt troleibuso. Pagrindiniai Kauno privalumai:
– pigu kavinėse
– įdomus stoties rajonas – tiek daug visokių turgelių, kioskelių ir parduotuvėlių
– finikulierių yra ten visokių
Pagrindinis privalumas:
– nebaigtas statyti pastatas kažkur ten prie akropolio. Tas pastatas yra OSAM!!!
qwerty, 2015-11-14 22:02:14
kažkada ir aš buvau toks pats džiugus ir žaismingas, kaip Aitvaras. Viskas praeina…
Aitvaras, 2015-11-14 23:00:26
Pamiršau paminėt – Spurginė is osam!
Sokolovas, 2015-11-14 23:33:16
ALFA IR OMEGA- PIRMOJI IR PASKUTINIOJI
Paskutinė diena, verkia pušys,
Paskutinė giesmė, bet ne gulbės,
Saulė daužo stiklus spinduliais,
Varnos suka ratus su gandrais…
…………………………………….
Paskutinė sriuba vakarienės,
Paskutinė žvaigždė tuoj nukris,
Dar viena dilgėlė-staigmenėlė,
Paskutiniam takely nuvys…
Tolumoj-dykuma, ji be smėlio,
Be draugų šovinys apkaboj,
Viena likus vilties kibirkštėlė,
Mus pasveikins graudžiojoj dainoj
Vienas likęs bėgikas pavargęs,
Toj dainoj bus visų priešaky,
Optimistė viltis, tarsi medis,
Dykumoj ims žaliuoti nakty…
Paskutinis skatikas kišenėj,
Paskutinė riekutė terboj,
Paskutinės akimirkos sapno,
It melodija Kaimo Dainoj…
Paskutinė taurelė linksmybių,
Klykia gervės liepsnų danguje,
Paskutinių troškimų gadynė,
Degs per amžius…Ugnis pragare
O prieš Teismą- troškimų minutė,
Ir kiekvienas žiūrės tik savęs,
Jų nedomins tos klykiančios gervės,
Didžio nuosprendžio nieks nesupras…
…………………………………………
Paskutinės akimirkos sapno,
Veidrodinis svajų atspindys…
Saulė daužo užtamsintą langą
Optimistės- vilties žiburys…:).
qwerty, 2015-11-15 00:29:14
Gerbiamas Sokolovai, Jūs esate matematikas. Mokytojas (čia aš kategoriškai nesutinku su tinklaraštininku). Tačiau, kiekvienas gali padaryti copy-paste šio Jūsų genialaus kūrinio ir nuspaudęs “Search google” pamatyti, kad dar kokiais 2013 m. rašinėlio apie pieno gamybą komentaruose dėjote šį nuoširdų eilėraštuką. Bet B.Burgis su pieno gamyba kaip kontelpiuoja, mielas Sokolovai? Esate Mokytojas. Nepamirškit.
skaitytojas, 2015-11-15 00:33:57
Gal kada nors ateis laikas,kai visi pasijusime esantys Lietuva,o ne susiskaldę į “parapijas”….
qwerty, 2015-11-15 01:21:35
Romantikas, idealistas (o kai kam ir trenktas durnelis), matematikos mokytojas Sokolovas yra kaip dargana, beigi lietus už lango. Įprasta.Todėl suprantama.Nes ruduo.Kiek neįprasta yra paradigmų kaita. Esmė tame, kad visi mes esame pacifistinė postworldwarII karta. Karo nematėme ne tik mes, tačiau ir daugelio (nors ir ne visų) mūsų tėvai (bent jau suaugusio žmogaus akimis). Esame tie, kuriems taika yra duotybė.Dabar gi, kuomet koks besmegenis spuogas, dėvintis žydų galvos apdangalą, savo fb paviešina foto, kur jis yra su ginklu,nes yra Vilniaus meros patarėjas, mes labai dėl to piktinamės. Nes, kaip taip galima? Juk yra gėris, o ginklai blogis, etc. Taigi, paradigmų kaita…Bet apie tai vėliau. Plati tema.
qwerty, 2015-11-15 01:32:02
Vėl gi. Tema yra kiek kita. Apie žmogaus teises. Pacifizmą. Nenorą kariauti. Taiką. Gėrį. Bendravimą. Susitarimą. Sutartį. Nepyktį. Geranoriškumą. Brutalios jėgos išstūmimą į užribį.Tokių dalykų svarbos pripažinimo iškovojimą po milimetrą per dešimtmetį ir jų atmetimą atgal per metrą (parseką) akimirksniu, kuomet demonstruoti ginklą fb patampa norma, nes Paryžiuje šaudė…
Rūta, 2015-11-15 10:20:06
į qwerty, Lapkričio 15 00:29 # komentarą.
Manyčiau, kad eilėraštis yra universalus kūrinys, neturintis “vienkartinio panaudojimo” bruožų. Ir… nebūkit Sokolovui toks griežtas, ką 🙂 nereikia sakyti, kad kas tinka pienui, netinka Kaunui, nes šiame konkrečiame tekste nėra užuominos nei į vieną, nei į kitą. Kam iš tikro buvo dedikuotas eilėraštis, žino tik jo autorius ir mes to greičiausiai niekada nesužinosim. Nepaisant to, bus dienų, kai mums atrodys, kad koks nors kieno nors kažkada kažkam parašytas eilėraštis yra parašytas tarsi asmeniškai mums ir dar tos minutės, kurioje gyvename, kontekste. Man patinka Sokolovo poezija. Gal todėl, kad aš jau nebesuprantu, ką jis rašo apie matematiką. Nors baigiau KTUG 🙂 Tačiau su malonumu suskaitau matematikų poeziją…
qwerty, 2015-11-15 11:11:26
Rūta, Jums patinka Sokolovo poezija? Patinka primityvūs: dykuma-be smėlio, vakarienė-paskutinė, dykuma-žaluma, Saulė-užtamsintas langas beigi kitokie tipo pritrenkianths kontrastai…? Rasa yra sakiusi, kad poezija tai ne žodžiai, o jausmas, dvasios būsena. Tuomet suprantu. Kaip su suprantu ir Sokolovą, kurio sieloje …košmariškos akimirkos sapno ir ugnis pragare…O bet tačiau prajuokino:Varnos suka ratus su gandrais… Pabandykit tai įsivaizduoti, tikrai nusišypsosite ir nuotaika pagerės)
Rūta, 2015-11-15 11:27:56
o, neturit fantazijos :). Nereikia įsivaizduoti to tiesiogiai. Varna kaip simbolis amžinybės ir išminties, gandras kaip simbolis periodiškumo ir atgimimo, pasikartojančių įvykių. Ir viskas ok 🙂 ypač kai tema – pradžia ir pabaiga.
qwerty, 2015-11-15 11:44:39
Tai ir sakau:pradžia-pabaiga.Tik banalios priešybės, nieko daugiau.
qwerty, 2015-11-15 11:59:51
O fantazijos turim. Naktis. Tyla. Dar naktis, nors jau beveik rytas.Visi miega.Miega ir mūsų Sokolovas, išsekintas uždavinių sprendimų, amžinos kovos su neteisybe ir Burgio nenoro būti draugu. Šnarpia, net pimpaliukas virpa.”Paskutinės akimirkos košmariško sapno…” tik staiga DUN DUN DUN DUN!!! Saulė į langą kūloku…
Rūta, 2015-11-15 12:30:06
Pagalvojau, kad gal p.Burgis nesupyks, už trečią komentarą per dieną, nes labai norėjosi pasakyti, kad vienintelės banalybės čia yra adefagiškų aitvarų sunešiotos… Pasirodo, kad paskubėjau su išvadom. Na tai ką, sveikinu qwerty sėkmingai atsistojus šalia aitvarų klubo 🙂 Kol kas šalia. Bet progresas yra.
qwerty, 2015-11-15 12:32:57
Rūta, visi mes dalinai adefagijos, dalinai burgiai, dalinai sokolovai.Bet ačiū, kad padėjote mane į lentyną. Į mano. vietą. Aš irgi už tvarką.
mokytoja, 2015-11-15 20:49:34
Grįžkime prie matematikos 🙂
-
Iš 20 gaminių siuntos 9 gaminiai yra nestandartiniai. Kokybės kontrolieriai patikrina pusę siuntos ir radę nors 2 nestandartinius gaminius, siuntą išbrokuoja. Kokia tikimybė, kad minėta siunta nebus išbrokuota? Ats.: apytiksliai 0,003
-
Jokios trys iškiliojo dvylikakampio įstrižainės nesikerta viename taške. Raskite šio daugiakampio įstrižainių susikirtimo taškų skaičių. Ats.: 495
Patarkite kaip racionaliau išspręsti.
Burgis, 2015-11-15 21:24:09
mokytojai: vargu, ar aš spėsiu užrašyti bent vieno uždavinio sprendimą – Sokolovas turėtų mane pralenkti…
Bet bandau:
- Kokia tikimybė, kad, patikrinę pusę siuntos, kontrolieriai ras mažiau kaip du brokuotus gaminius, t. y. ras tik vieną arba neras nė vieno brokuoto? Geriausia taikyti „trijų C“ taisyklę: P(A)= C(9,0)*C(11,10)/C(20,10)+C(9,1)*C(11,9)/C(20,10).
Čia visur – derinių skaičius iš n (pirmasis skaičius skliausteliuose) po k (antrasis skaičius skliausteliuose).
***
Uff, spėjau…
Sokolovas, 2015-11-15 21:41:17
Mokytojai:
- Klasikinis “imties” ( “atrankos”) uždavinys.
Žymėsiu derinių iš n po m skaičių taip: (m/n).
Ieškoma tikimybė, kad tarp paimtų 10 gaminių bus visi standartiniai ARBA tik vienas nestandartinis, yra:
P(A)=N/M.
Visų bandymo baigčių skaičius
M=(10/20)=184756
Įvykiui palankių bandymo baigčių skaičius
N= (10/11)+ (9/11)х(1/9) =11+55х9= 506.
Taigi, P(A)=506/184756, apytiksliai 0,0027.
- Uždavinio sąlygoje dar turi būti pasakyta, jog dvylikakampis neturi lygiagrečių įstrižainių, o viršūnių nelaikome įstrižainių susikirtimo taškais. Čia, matyt, uždavinio autoriaus pražiūrėjimas…:)
Sprendimas: Kiekvieną įstrižainių susikirtimo tašką abipus vienareikšmiškai atitinka keturi šiame taške susikertančių įstrižainių galai.
Todėl šių taškų skaičius yra lygus derinių iš 12 po 4 skaičius:
(4/ 12)= 495.
Aitvaras, 2015-11-16 00:09:31
Sakalovui: uždaviniai atsiranda iš praktikos, o nėra kažkaip dirbtinai kuriami. Nesuprantu, kaip uždavinys gali turėti autorių…
*
Burgis.lt yra mėgstamiausia mano svetainė. Lankiausi čia šiandien, vakar, užvakar ir dar anksčiau. Kokia tikimybė, kad ryt ir vėl užsuksiu?
Edita, 2015-11-16 11:26:40
Labai džiaugiuosi, kad teko išgirsi Jūsų kalbas prieš MLT. Didelis ačiū už tas pamokėles penktokams prieš kelis metus prieš Rugsėjo 1-ąją. Mano dukrai labai pasisekė:) Dar ir dabar atsimena tą ilgą skaičių e su Tolstojaus (?) gimimo data. Sėkmės Jums Vilniuje!
Burgis, 2015-11-16 11:37:12
qwerty: tai, sakote, Sokolovas yra mokytojas? Kiek abiturientui parašytų mokytojas už tokį antrojo uždavinio sprendimo paaiškinimą?
*
17 minučių aplenkiau Sokolovą… O juk aplinkui šokinėjo dvi žavingos anūkėlės, o juk tai buvo pirmoji mano nuolatinio gyvenimo Vilniuje diena… Bet aš žinojau, kad Sokolovas parašys! Atleiskite už tokį mano pasišaipymą-pamokymą. Fanatizmas mokytojui netinka, netinka!
Sokolovas, 2015-11-16 12:10:08
VARDAN TIESOS
Gerb. Burgiui:
Visai nesvarbu, ar aš “mokytojas”, ar ne “mokytojas”. Tegu sprendžia tie, kas mokosi ( ar mokėsi) pas mane. Ir Jūs spręskite….Aš apie save nespręsiu, nesu dabartinės ( pagyrūnų) kartos atstovas.
Tačiau…Mes su Jumis nelenktyniavome, starto su sekundmačiu nebuvo…
Nesėdžiu nuolat prie kompo, galėjau ir visai nepamatyti Mokytojos laiško. Tada Jūs būtumėt ne tik “17 minučių aplenkęs”, bet ir vienintelis išsprendęs:)
Dėl antro uždavinio. Sprendimo IDĖJA pateikta trumpai ir aiškiai.
Beje, gerb. Burgi, nors ir “aplenkėte” mane, bet antrojo uždavinio sprendimo ( ar idėjos) Jūs nepateikėte…
Aitvaras, 2015-11-16 12:58:12
Sakalovai: o aiškindamas 2 uždavinį tu nenorėjai pasakyt, kad egzistuoja bijekcija tarp įstrižainių susikirtimo taškų aibės ir tuose taškuose susikertančių taškų aibės?
*
Mano aiškinimas aiškesnis! O dabar naujas uždavinys:
Kokia tikimybė, kad atėjęs į Vilniaus Akropolį atsitiktiniu laiko momentu sutiksi ten Burgį?
Sonata, 2015-11-16 16:41:42
“Palieku miestą, kuriame iš pradžių daug, sunkiai, godžiai mokiausi, dirbau…”
Man labai patinka studijuoti. Todel tokie B.Burgio pasisakymai mane labai ikvepia. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad nieko lengvo nebuna. Norint pasiekti geru rezultatu, reikia daug ir sunkiai dirbti. Aciu, kad dalinates savo patirtimi!
chemikas Rimas, 2015-11-16 17:36:05
Vilnius Jus priims. Ačiū, kad atvykote
Andrius, 2015-11-16 21:06:30
O man atrodo, kad padarėte klaidą su tuo Vilnium.
Suprantu, kad labai supykot ant Kauno (nors miestas čia niekuo dėtas), bet reikėjo kraustytis ne į Vilnių. Sostinės paprastai yra jaunų žmonių arba ilgą gyvenimą ten pragyvenusių. Garbaus amžiaus žmonės, jeigu jau keičia savo gyvenamą vietą, turėtų rinktis daug ramesnius miestus. Kodėl nepagalvojot apie Birštoną, Druskininkus? Sūnaus šeima ten? Bet jie turi savo gyvenimus. O jeigu kasdien matysitės, tai įkyrėsit vieni kitiems iki gyvo kaulo. Vilnius netaps Jūsų miestu- na, nebent įlysit į Seimą ir vėl turėsit veiklos visus auklėti. Bet kokiu atveju linkiu sėkmės, pritampant ir save realizuojant.
VI, 2015-11-16 21:54:04
“Palieku miestą, kuris mane išdavė…”. Visgi, kuo čia dėtas MIESTAS?
skaitytojas, 2015-11-16 21:55:47
chemikui: laisvos šalies laisvas pilietis pats renkasi,kur jam geriau gyventi,dirbti,poilsiauti ir t.t.,nelaukdamas kieno nors malonės -“priims-nepriims”.
Aitvaras, 2015-11-16 22:25:07
Vilnius Welcomes Burgis!
*
Tai papasakokit kaip sekėsi kraustytis, kaip patinka naujasis butas, kur jau buvot, ką nuveikėt Vilniuj?
Burgis, 2015-11-16 22:52:03
VI: priminsiu, kad vienas geras žmogus, tremtinys, gyvenantis Raseiniuose, pasakė: „Jei taip būtų atsitikę prieškario Lietuvoje, būtų buvęs surengtas visuotinis streikas.“ Kaunas nė nemurktelėjo…
Burgis, 2015-11-16 22:55:32
Sokolovui: aš Jums jau nieko negaliu ir nenoriu aiškinti… Juk mudu kadaise buvome vienoje katedroje. Jums kiti jau viską paaiškino…
sonata, 2015-11-16 23:34:15
Aitvarui (Lapkričio 16 12:58) arba linksmas sutapimas arba tikrai skaitėt mano postą kažkurioj temoj 🙂 Kažkodėl prajuokino, kad Šeimininką tikimės sutikt “Akropoly” . Vilniaus? Šiaulių? Kauno? Pala, dar ir Klaipėda tokį turi :). Tą prekybcentrį šiaip parašiau, nes Direktorius na toooks “nieposieda” (labai labai atsiprašau už daug kam jau nepriimtinos kalbos žodį), taigi, toooks “nieposieda”, kad su juo galima pasilabinti lėktuve į Stokholmą, pamirksėti automobilio šviesom kuriam nors vietinės reikšmės keliuke (atsargiai, nelakstykit – netoli policijos postas:) ir pan. O kad kartkartėmis, laisvu nuo kelionių laiku, Direktorius miegos Vilniuje – anokia čia bėda. Tegul ir vilniečiams tenka gerumo auros. Sutikit, kauniečiai, mes vieni jos nesugebėjom apginti, nors labai savinomės. Bet Lietuva – ne vien Kaunas, ar ne?:) Viskas tik į gera.
Rūta, 2015-11-17 10:16:03
Kaip žmogus, pusę savo sąmoningo gyvenimo praleidęs Kaune, pusę Vilniuje, leisiu sau pasakyti, kad mano nuomone Vilnius dar labiau būtų nemurktelėjęs. Būtent tai, ką įvardinčiau didžiausiu skirtumu tarp šių miestų – vilniečiai daug abejingesni. Kartais pagalvoju, kad gal net ne miestas kaltas, o laikotarpis, kad gal visur visuomenė yra susvetimėjusi. Kartais man nuo to liūdna ir baisu, kartais – tai džiugina, priklauso nuo aplinkybių. Jeigu Vilniuje laiptinėje, lauke ar dar kažkur viešai žmogus rėks “gelbėkit” – didžiausia tikimybė, kad niekas nesiims padėti ir apsimes, kad nieko negirdi ir nemato. Kaune – sušoks minia. Tuo tarpu Kaune, žmonės kurių nepažįsti, pasakys kur gyveni, su kuo, kada išeini į darbą ir t.t. Vilniuje – dažniausiai kaimynai nepažįsta kaimynų ir net bėdai ištikus neatidarys durų, bet kartu aišku ir į dūšią nelįs bei paskalų nenešios… Tai ne prielaidos, tai mano ne kartą išgyventi faktai. Faktas, kad Kauno aš jau apie 15 metų nebelankau ir jo jau nebepažįstu. Bet vis tiek… akcentus citatoje dėčiau ant žodžių “prieškario Lietuvoje”. O dabar dažniausiai terūpi savi kailiniai… Deja.
Jonas, 2015-11-17 11:51:54
VISO GERO (taip Sokolovas berods visada pradeda savo komentarą – literatūrinį traktatą)
Sėkmės Vilniuje, ramesnio gyvenimo ko gero, tačiau niekaip nesuprantu ko čia pats Kaunas, kaip miestas, nusikalto… KTUG gimnazijos tėvai, KTU valdžia, artima Jums aplinka gal ir turėjo sujudėti, sukrusti, o prie ko čia visas miestas? Norėtumėt būti kaip Venckienė? Kad bedarbiai, šustauskai ir gražuliai prie tvoros jus palaikytų, nes kiti tuo metu dirba ir mokosi… Čia daugiau retorinis klausimas, kaip ir minėjau linkiu didžiausios sėkmės 🙂
P.S Sokolovai, aš pas Jus pavyzdžiui neičiau matematikos mokytis, vien dėl to nemokate aiškai ir glaustai aiškinti + visur kišat trigrašį, klausia jūsų ar neklausia.
Sokolovas, 2015-11-17 12:03:18
Tai ir neikit, p.Jonai, pas mane mokytis…Ar aš jus raginu ?
Sokolovas, 2015-11-17 12:13:28
Gerb. Rūtai:
Rašote: “Tuo tarpu Kaune, žmonės kurių nepažįsti, pasakys kur gyveni, su kuo, kada išeini į darbą ir t.t…”
Vis dėlto manau, jog tai priklauso ne tiek nuo miesto, kiek nuo paties žmogaus. Nuo to, kiek jis pats nutekina informacijos apie save bei artimuosius ( pastarasis dalykas-blogiausias), nuo to, kiek jis pats yra apaugęs “pertekliniais kontaktais”.
Vadinamieji “atviri, daug bendraujantys” žmonės yra tarsi “radinys šnipams”.
Žmogus turi daryti viską, kad netaptų sekimo ( nors ir “netikslinio”) objektu, kad nebūtų “dėmesio taikinys”…
Burgis, 2015-11-17 12:28:13
Jonui: kas yra miestas? Tikrai nemanau, kad nuo niekšybių turi gintis pastatai, autobusai ar troleibusai… Bet miestas turi savo žmonių sukurtas struktūras, kurios turi viską prižiūrėti: kad būtų išvežamos šiukšlės, kad niekas nevogtų, kad vaikai galėtų mokytis, kad žmonės galėtų gydytis ir pan. Tos struktūros ir yra tas miestas, kurį kaltinu…
*
O jei dar konkrečiau: buvęs meras turi du mokyklinio amžiaus vaikus; gal jiems nereikalinga KTUG? O kaip reagavo miesto valdžia? Kaip reagavo švietimo skyrius? Kaip į prokuroro Osvaldo Stadaliaus melą ir šmeižtą reagavo vyriausias miesto prokuroras? Kaip į teisėjos Birutės Drozdienės savivalę reagavo vyriausias miesto teisėjas?
***
Kitus Jūs išvardinote, bet toli gražu ne visus…
Ne, aš nenoriu ir nenorėjau Garliavos tipo istorijos! Aš norėjau ir noriu, kad teisingumo, moralės principų, žmogaus vertybių, lygiateisiškumo bematant stotų ginti tie, kurie už tai gauna atlyginimą.
Rūta, 2015-11-17 12:33:01
Sutinku, kad ir “auka” kalta. Bet… Yra ir toks “sėdėjimo prie lango” sindromas. Viską girdi, viską mato, ko nežino – sugalvoja :). Vilniečiams mažiausiai būdingas mano patirtimi…
Jolita, 2015-11-17 23:10:36
Suprantu, kodėl paliekate Kauną. Bet gaila.
tegaida, 2015-11-18 02:34:03
Galite trinti, nesutikti, piktintis, kad as Jusu nesuprantu, bet kodel, gerb. Burgi , as negaliu užgniaužti jausmo, kad išvykimas -tai pralaimėjimas…
Burgis, 2015-11-18 08:39:11
tegaidai: kodėl piktintis? Nieko tokio, kad Jūs negalite suprasti, koks tai malonumas nuvežti Mildutę į mokyklą ir parvežti.
Vakarais močiutė skaito pasakas Laurutei, aš skaitau Mildutei – tai gali suprasti tik seneliai…
Jūs negalite suprasti, kaip aš laukiu mūsų naujojo buto „Pušų terasose“: laisvės, švaros, grožio šeštajame aukšte…
tegaida, 2015-11-19 00:36:40
As noreciau, kad Kaune gyventu visi Jusu ir panašiu i Jus vaikai ir anūkai 🙂 …
Burgis, 2015-11-19 09:03:13
tegaidai: ačiū, Jūs labai gražiai parašėte!