– Kaip jums ne gėda, seimūnai, – pasakė į TV laidą paskambinęs žiūrovas, – imti penkis kartus didesnį atlyginimą už mokytojus, gydytojus.
O studijoje sėdėjo toks padaras, labai panašus į vieną naminį gyvūną, ir šypsojosi. Jis vagis, jo sūnus vagis, bet jis vis tiek studijoje!
*
Šiandien, Mokytojų dieną, aš vėl jums priminsiu: tą dieną, kaip pirmasis atkurtos Lietuvos Seimas kelias valandas svarstė, kokį atlyginimą pasiskirti sau, kiekvienam seimūnui, aš supratau – amen! Mes nesukursime patrauklios valstybės. JIE jau pasiėmė tą valstybę sau…
Ne kartą rašiau ir apie tai, kad didžiausia valstybės paslaptis yra atlyginimų paskirstymas valstybinėse įstaigose dirbantiems žmonėms. Valdžios keičiasi, bet tos paslapties niekas niekada jums neatskleis! Ir jūs niekada nesuprasite, kodėl koks nors dailydka gavo dešimtis kartų didesnį atlyginimą už gelbstintį nuo mirties kardiochirurgą.
Žinau, kad ir jūs kartais pagalvojate: tai gal jie devyngalviai? Gal jie aiškiaregiai, turintys dangaus dovaną matyti ir suprasti dešimtis kartų geriau, nei kiekvienas iš mūsų?
Bet tada pasižiūrite į jų veiklos rezultatus ir… vėl nieko nesuprantate.
*
Užjaučiu jus, Mokytojai…
Bet ir jūs kalti – neišmokote, neišauklėjate tokios kartos, kuri nebūtų niekšinga, nebūtų praradusi gėdos, nebūtų praradusi drąsos pasipriešinti praeities puvėsiams, kurie užgrobė mūsų valstybę…
Būkite drąsesni, Mokytojai!
Atsakymai
Sokolovas, 2017-10-05 15:16:12
“Maži atlyginimai”,- tai “pusė bėdos”.
Tikra tragedija atsėlins tada, kai mokytojauti pradės robotai, kai mokiniai mokysis per “skype”, kai mokykla savo dabartinio (sąvokos) turinio prasme nustos gyvuoti.
Juokinga būna girdėt, jog “to nebus”. Mes gyvenam “inovacijų”, t.y. totaliojo griovimo, laikotarpiu.
petras, 2017-10-05 15:30:16
Sokolovai, čia ne tragedija būtų, o evoliucija 😀
Giedrius, 2017-10-05 20:13:07
Apie evoliuciją. Plačiai paplitęs klaidingas manymas, kad įvairių technogeninių dalykėlių atsiradimas bei jų taikymas gyvenime yra evoliucijos požymis. Jau minėtas Vydūnas yra rašęs, jog: “gyvenimas yra kelionė tobuluman; visi gyviai, visa gamta tobulinasi, keliauja evoliucijos keliu” bei “Į dvasios viešpatavimą veda visas pasitobulinimas”. Taigi – dvasios tobulėjimas, sąmonės plėtimas, dorybių augimas žmoguje vadinami tikrąja evoliucija.
O techninis progresas yra tik evoliuciją lydintis (arba ne, jeigu to dvasingai visuomenei nereikia) procesas.
Dvasios augimui reikalingas švietimas. Švietimas ne tik techninis, bet visų pirma – humanitarinis, per meną, per tikrą kultūrą, per kultūros istoriją, per grožį, per gražius, sektinus pavyzdžius, per Tikybos studijas, nagrinėjant visų pasaulio religijų istoriją, atrandant visa, kas jose yra bendra, kad būtų įgytas platesnis visumos matymas, kuriame nėra prieštaravimų tarp skirtingų konfesijų ir religijų.
Beje, Aristotelis yra sakęs: “Kas žengia stipriai į priekį moksle, bet atsilieka dorovingume, tas labiau žengia atgal nei į priekį”.
Taip kad, smegenų pajungimas prie kompiuterio, tai ne evoliucija, o veikiau – involiucija ir kartu – civilizacijos saulėlydis… Labanakt technokratinei civilizacijai… Brėkšta aušrelė dvasinei civilizacijai…
Simonas M., 2017-10-05 21:46:36
Guodžiu save, kad ne viskas dar taip blogai, kad mes pražūtume. Mano vienas bičiulis iškėlė tokią mintį. Jei žmogus būtų vystęsis tokiais tempais, kaip vystėsi dar prieš civilizacijas, tai jo ūgis vis didėtų ir didėtų, tad pagal anuometinius rodiklius, mes turėtume dabar būti labai aukšti ir raumeningi. Vis dėlto kažkada šie parametrai nustojo augti ir vietoj to ėmė stipriai didėti smegenų tūris. Taip ir pagal dabartį ateityje mes turėtume būti baisiai protingi, su daug labiau išsivysčiusiomis smegenimis. Betgi kiekviename procese egzistuoja svyravimai ir viršutinė riba. Tai kas vyksta dabar su švietimu yra nuopolis į apačią, bet galbūt tai prives prie kokio nors perversmo, kuris nulems daug efektyvesnį žinių perdavimą ir perėmimą nei ligšiol ir atstatys dorovę. Pavyzdžiui: nors kompiuteriai ir telefonai mūsų šalyje atitraukia vaikų dėmesį nuo mokslo, galbūt per artimiausią šimtmetį pasaulyje tęsiantis įvairiems tyrinėjimams bus pagaliau imta inormacines technologijas išnaudoti pamokose ir tikrai nesididžiuojant vien tuo, kad dabar matematikos pratybas vaikai jau gali pildyti kompiuteriu. Grįžtant prie temos apie smegenų vystymosi viršutinę ribą per artimiausius tūkstanmečius matome, kad ir smegenims vystytis kliūčių vis daugėja, tad evoliucija savaime nulems, kad žmogui, kaip rūšiai, didesnės smegenų apimties jau nebereikia, o vietoj vystymasis persikels kitur. Galbūt jis ir pereis į dvasinį vystymąsį?
Dalius, 2017-10-07 21:06:19
Religijos tai visiškas blogis. Beprasmės varžybos, nusinešusios ir nusinešančios tūkstančius gyvybių. Klounada, cirkas, “povizmas”, veltėdystė ir tinginystė, savo vidinių problemų sprendimas kitų sąskaita.
Rasa, 2017-10-07 22:33:44
Daliui ☺ O tikėjimas? Ar tai įeina į religijų kategoriją? 🙂 Tai irgi blogis?
Visos religijos (bent su kuriomis esu šiek tiek susipažinus) moko gero. Man taip matosi 🙂 Tai gal ne jos tokios jau blogos, o žmonės, kurie vadina save išpažįstančiais kažkurią religiją ir ja prisidengdami daro visus tuos išvardintus jūsų komentare dalykus? 🙂
Juk pavyzdžiui sutikęs blogą mokytoją neimi manyti, kad mokslas visai nereikalingas ir jis “totalus blogis”? Nes atrodo, kad visi mokytojai tinginiai, cirkininkai ir pan. 🙂
Giedrius, 2017-10-08 22:46:54
Daliui. Kaip labai tiksliai pastebėjo Rasa, Jūsų išvardintus epitetus būtų galima pritaikyti bet kuriai žmonių veiklos sričiai. Labai gerai jie tinka šiuolaikinei politikai… ir ne tik Lietuvos. Taip kad, negalima teigti, jog pačios savaime religijos yra blogis, kaip ir bet kas kita mūsų pasaulyje. Geru arba blogu tai tampa tik po to, kai žmogus prie to prisiliečia su savo ketinimais, mintimis, norais ir troškimais.
Patį švenčiausią dalyką ar idėją netobula, godi bei ribota sąmonė gali paversti į karikatūrą, o plačiau matanti, nesavanaudiška sąmonė ir labiausiai netikusią idėją – tiesiog stebuklu. Visų pasaulyje problemų priežastys ir jų sprendimo raktai yra žmonių galvose. Yra toks palyginimas, kad mūsų sąmonė panaši į prožektorių, apšviečiantį didžiulės patalpos labai nedidelį plotelį. Todėl tiesiog kvaila tvirtinti, kad vienas atskiras prožektorius teisingiausiai nušviečia situaciją.
Ir visada teisingesnis bus bendresnis požiūris į visumą, įvertinant kiekvieno matymą, bei apjungiant juos visus į vientisą darinį. O tai kitaip tampame panašūs į tuos akluosius išminčius iš indų pasakėčios, kurie liesdami mėgino suprasti kas tai yra dramblys. Vienas, lietęs dramblio koją, šaukė, kad dramblys yra medis, kitas, lietęs dramblio iltį, kalbėjo, kad dramblys yra ietis, trečiasis, lietęs uodegą, sakė, kad tai yra virvė ir t.t. Sakoma, kad vėliau jie susiginčijo, gal net susimušė, ir išsivaikščiojo į skirtingas puses, kiekvienas skleisdamas savo tiesą apie dramblį.
Ar dėl to reikėtų kaltinti dramblį? Gal geriau pamėginti suvokti, jog aš žinau tik dalelę tiesos bei mėginti šią dalelę sujungti su tuo, ką žino kitas? Tada iš karto taps vienu priešu mažiau ir vienu draugu daugiau.
vilkas pilkas, 2017-10-09 14:05:51
uždavinys Giedriui:
žinome, kad sąmonė yra prožektorius, apšviečiantis didžiulės patalpos labai nedidelį plotelį, o patalpa neturi sienų (pvz. patalpa yra šviesai nepralaidi sfera, toroidas, hiperkubas, etc.).
Kokia tikimybė “nušviesti situaciją”, jei viskas, ką Jūs mokate, yra šviesos srauto intensyvumo didinimas, fokusavmas, vietos keitimas vidiniame patalpos paviršiuje ir (galbūt) informacijos pasikeitimas su kitais ieškotojais toje pačioje patalpoje?
Giedrius, 2017-10-09 15:53:11
Vilkui Pilkui: Dėkoju už tokį puikų mano gebėjimų įvertinimą, bet aš tikrai dar jų nenusipelniau, bent jau ne visų. Gebėjimas fokusuoti(s)/koncentruotis, tai jau 6-as laiptelis jogoje iš aštuonių įmanomų, kur 8-as yra aukščiausias – samadhi. Jūsų nuolankus tarnas, t.y. aš esu, trypčioju kol kas kažkur tarp 1-o laiptelio jama (universalių dorovinių tiesų taikymo gyvenime), 2-ojo – nijama (savidiscipilnos ugdymas), ir trečio laiptelio – asanų.
Todėl, įvertinus tai, galiu “nušviesti” situaciją tik tiek, kiek leidžia mano kuklūs riboti gebėjimai šviesti bei tą šviesą koncentruoti. Dar gelbėja tai, kad kaip Jūs teisingai paminėjote, kartais pasikeičiu informacija su kitais ieškotojais, todėl tikimybes turbūt reikėtų sumuoti? Ir bendras rezultatas turėtų būti šiek tiek didesnis už visišką nulį. O tai jau šiais laikais yra labai nemažai.
petras, 2017-10-09 16:28:49
Giedriau, tai bet koks mąstantis organizmas, nugyvenęs kažkiek laiko, įgyja žinių ir jos daugiau nei visiškas nulis 😉 tai ko jūs taip kukliai, kiti dar iki laiptelių net nepriėję.
Giedrius, 2017-10-09 18:57:08
Petrui: Matot, “nušvietimas” būna įvairus. Žinios būna įvairios: reikalingos ir nelabai. Viskas priklauso nuo skalės, kurioje atliekami vertinimai. Kadangi mane domina klausimas: Ką reikia daryti, kad visi būtų laimingi arba bent jau, kad kančios pasaulyje būtų mažiau, tai tenka studijuoti Gyvenimo Universitete, kuriame laikau save pradinuku.
Nors, pripažįstu, suvokimas, kad to iš viso reikia, jau šis tas 🙂 Kaip sakė Sokratas: “Aš žinau, kad aš nieko nežinau. Bet aš bent jau tiek žinau. O kiti ir to nežino”.
Rasa, 2017-10-10 00:14:49
Pamąstymai prieš miegą…
Kaip pas žmonės viskas sudėtinga… Esu sužavėta 🙂
Pilkas vilkas, kuris lyg ir neėda raudonkepuraičių, bet mėgaujasi kažkokiomis neaiškiomis daugiamatėmis figūromis… Švietimai prožektoriais ir neišsprendžiami uždaviniai 🙂 Ir dar tas vilkas moka žmones vadinti “tamsta”… Kai pagalvoju, tai šitokį žodį vartojau lyg ir pradinėse klasėse, kai liepdavo sakyti “tamsta mokytoja”, daugiau (paaugus) mano liežuviui jis neišlaužiamas 🙂
Man tai labai gražu. Nejuokauju, tik šypsausi ☺ Nu gražu juk paskaityt, kaip jie čia šnekasi. O kur dar toroidas! Nuėjau internete ieškot, koks čia padaras, tai radau, kad baronka ir tiek 😛 Nu jei perversčiau į sau suprantamą vaizdą.
Ir nenuvertinkim to prožektoriaus 😉 Žinot, kai grįžtu namo, mano aukšte laiptinėje tamsu kaip… Gal ne kaip toroide, bet kaip kokioj juodojoj skylėj (nors aš tai pasakyčiau paprasčiau, kad kaip sub..nėj). Ir žinot, man pakanka pačio mažiausio šviesos spindulėlio, kad aš rasčiau kelią namo. T.y. kur įkišti raktą į spyną 😉 O namuose jau šviesu. Taigi. Gal vienas prožektorius negali nušviesti viso pasaulio, bet jis ir didžiausioje tamsoje gali parodyti kažkam kelią namo… 🙂
vilkas pilkas, 2017-10-10 11:22:41
Gerb. Rasa, pabandysiu apibendrint: Jūsų uždavinio sąlygos kur kas turtingesnės – turite didžiulę laiptinę su daug pakopų. Jums tereikia nuosekliai koreguoti judėjimo vektorių ir savo konkretų tikslą (rakto skylutę konkretaus aukšto konkrečiose duryse) pasieksite net tuo atveju, jei būsite neblaivi, o prožektoriaus lemputė bus perdegusi.
Giedriaus uždavinio laiptinė labiau miglota, joje preliminariai yra 8 laipteliai, tačiau netgi pats Giedrius kol kas negali pasidalinti patirtimi, kas bus, kai užkopsim į ketvirtąjį.
Tuo tarpu aš esu beviltiškai užstrigęs laiptinėje su Penrouzų laiptais – išėjimo nėra, o lipti (gyventi) “reikia”. Šviesa, kokia ji bebūtų, čia nelabai ką padeda, o va gravitacija galėtų ir pradingt.
petras, 2017-10-10 12:51:00
Šok nuo laiptų, pažiūrėsi kas bus 😉
Rasa, 2017-10-10 14:08:25
Pilkui vilkui 🙂 Taip. Savo namus dabar jau pasiekčiau ir be prožektoriaus. Tiesą sakant retai pasišviečiu 😀 Bet juk daugeliui reikia, kad kažkas pašviestų. Gal todėl, kad jie gerai nežino kur jų namai?
O ar tu žinai? Į kokius namus nori nueiti? Nes jei žinai ir tau jų reikia, tada puikių puikiausiai nueisi į juos ir tais begaliniai puikiais Penrouzų laiptais 🙂
O jei tenori nulipti nuo laiptų, nes manai, kad kitas kelias gal būtų lengvesnis, greitesnis ar gražesnis ar dar koks, tai… Mano manymu nėra tokio dalyko “išėjimo nėra”. Paprastai visada būna ir ne vienas 🙂 Tik gerai būtų žinoti kur nori nueiti. Nes jei nežinosi tai irgi kažkur ir kažkada nueisi, bet bus daugiau vargo 😉
Petriuk, kaip tau negėda! “Šok nuo laiptų…” 😀 Gal ten aukštai- nors kopėčias pasiūlytum tada ar pagalvę padėtum, tada jau siūlytum 🙂 O ne “pažiūrėsi kas bus…” 😀
Giedrius, 2017-10-10 14:15:03
Argi būtų įdomu, jeigu viską iš anksto žinotume? Kokia nuobodybė gyventi kai viskas žinoma, kiekvienas laiptelis aprašytas iki smulkmenų, jokios intrigos, jokio nuoširdaus nustebimo, kad va pasirodo kaip gerai gali būti, o vadovėlyje tai to nebuvo aprašyta.
Taip geriems stebuklams ir nebelieka vietos gyvenime, kai žmogus įsikiša su savo planine ekonomika bei ISO standartais, kur viskas iš anksto numatyta 🙂
Kai užkopsiu ant ketvirto laiptelio, būtinai pasipasakosiu kaip ten. O vadinasi jis Pranajama – kvėpavimo kontrolė. Nuostabus dalykas – išmokti kvėpuoti! Visiems Rekomenduoju 🙂
Juo labiau, kad nepasidalinti negaliu, tokia viena iš sąlygų: dalintis tuo, ką pats sužinojai; padėti kitiems ir nuoširdžiai džiaugtis kitų pasiekimais.
Vat tik su nuoširdžiai džiaugtis kitų pasiekimais kol kas dar turiu problemų 🙁
Darius, 2017-10-10 15:12:26
Rasai: o naują lemputę laiptinėje įsukti nebandėte? Dažniausiai padeda 🙂
Rasa, 2017-10-10 15:50:53
Dariui: bandžiau- nepadeda 😉 Buvau netgi nuo savo buto apšvietimą įtaisius, bet vieną dieną grįžus radau ir tą šviestuvą dingusį… 🙂 Tik pliki laidai izoliuoti ir tamsa… 😀 Ai ten tokia juokinga istorija gavos. Bet jei ką tai greit visam name laiptinių elektrą taisys 🙂 Matyt nelabai dar reikia žmonėms tos šviesos 🙂
—
Giedriui: Mhm… Šaunuolis tu. Žinios be praktikos tai ne žinios. Ko gero tai tik tikėjimas 😉 O va kai jau išties žinai, tada jau tikros žinios 😉 Savos, nuostabios, tikros! Be to, manau, kad nėra žodžių aprašyti daugeliui daugeliui dalykų 🙂
Gal kada būsi mano Mokytojas? 🙂
Nes aš tai tokia truputį bjauraus būdo ir tinginė, man kaip nuosavoj laiptinėj vis norisi- greit lėkt kas antrą laiptelį peržengiant 🙂 Neužsiimu joga, tokia, kaip ją supranta daugelis, t.y. asanomis. Neprisiverčiu. Gėda man turėtų būt. O kvėpavimas gerai. Negaliu sakyt, kad aš tai perpratus, bet tam tikras kvėpavimas padeda gyti, kai kažkas nutinka. Bent man. O kai gerai, tai užmirštu kvėpuot :)))) Neatrandu tam laiko. Tikram kvėpavimui. Dabar kai galvoju, tai kokia aš neatsakinga ir nedisciplinuota :/