Šiandien miške dar nieko nerastum, nieko iš miško neparsineštum… Netiesa! Miške visada randi ramybės, gero oro, įdomių smulkmenų. Parsineši įspūdžių, geros nuotaikos, minčių…
Ateina laikas, kai į mišką verta neštis krepšelį, indelį. Čia uogą randi, čia grybą… Geras jausmas žinant, kad kai ką parneši artimiausiems, mylimiausiems žmonėms.
Radai žemuogių. Kiek suvalgysi, kiek pririnksi parnešti? Kiek sau, kiek jiems? Tikrai žinau, kad nesuvalgysiu nė vienos uogelės, jei galėsiu jas atiduoti anūkėliams!
Kartais šį bei tą renki mėgėjiškai, pakeliui. Kartais uogauji, grybauji turėdamas tikslą pririnkti. Ateičiai, žiemai… Sau ir kitiems.
Išeini iš to miško dienai kitai ar visam laikui? Niekada to nežinai…
***
O dabar perskaitykite tai, ką parašiau dar kartą, suprasdami, kad miškas – tai mūsų gyvenimas. Šįryt ta alegorija mane aplankė… Atsikėliau ir vėl išėjau į savo mišką – į savo gyvenimą. Rasti ir parsinešti. Sau ir kitiems. Tiesiog pabūti dieną ar tikslingai kažko ieškoti? Gyventi šia diena ar ruošti atsargas žiemai?…
Man patinka tas miškas!
Atsakymai
Burgis, 2014-03-04 08:42:29
Tiko?…
Darius, 2014-03-04 09:56:38
Jau pradėjo bėgti klevų ir beržų sula. Savaitgalį pas tėtį sočiai prisigėriau ir 3L namo parsivežiau.
Rasa, 2014-03-04 10:31:58
Dariui: o gal tu galėtum pamokyti, kaip reikia tos sulos tvarkingai prisileisti, kad medžiui nepakenktume? Nes aš likau mūsų kaime kaip ir vienintelis brandus “vyras”, nes kiti dar labai jauni, o senų jau nebėra, tai man tenka rūpintis kokius kirvius pirkt, kokį trimerį ir pan. Tai būtų gerai pabandyt ir sulos prisileist. Gal vaikams pavyktų? Bet aš turiu pamokyt. 🙂
Ten yra labai labai storas klevas, sako jų sula skani. Tai ką daryt reik ?
Adefagija, 2014-03-04 11:18:24
Negaliu gyventi be jūsų visų, todėl sugrįžtu ;)*
petras, 2014-03-04 11:18:59
Turbūt sula saldesnė būtų iš jauno, plono 🙂 jaunyste trykštančio, ką jau tuos senius varginti.
Rasa, 2014-03-04 11:28:06
Petriukai į pavasaį ima dalintis įtartinom mintim!… 🙂 O gal čia mano mintys į pavasarį darosi įtartinos… 🙂
Rasa, 2014-03-04 11:33:44
Tai supranti, Petriuk, gal sula iš jauno ir saldesnė, bet su metais imu manyti, kad nenoriu nieko (medžio, žinoma) per daug sužeisti, o seni gal atsparesni, jau mokantys atsigauti greičiau po galimų sužeidimų? 🙂 Be to, gal brandus sodresnio skonio? 🙂
O jaunyste trykštantys dažnai tokie lepūs ir pažeidžiami… 🙂
ainana, 2014-03-04 12:43:22
Valio, grizo Adefalija.
petras, 2014-03-04 12:57:05
tai jau jums Rasa rinktis 🙂 skanaus
ST, 2014-03-04 14:48:45
Vaikystėje taip klevų sulą leisdavom – nulauždavom šakelės galą, užmaudavom butelį ir pririšdavom. Per naktį pusė butelio privarvėdavo. Gal ir nedaug, bet mums, vaikams, užtekdavo 🙂
AK, 2014-03-04 16:00:04
Na, aš įmišką einu visada, kai tik turiu tam galimybę.Ir sūnų ir šunį ir žmoną jei tik galiu nusitempiu. Net jei baisiausia pūga siaučia – miške visada rasi vietą kur bus jauku, ramu. Na, o vasarą – geriausia yra miške prie ežero.
petras, 2014-03-05 08:39:35
o karštą vasarą geriausia maximoje prie atvirų šaldiklių 😉
Briedis, 2014-03-05 09:55:40
Negaliu ramiai sėdėti savo paraštėse,kai taip ir niekas normaliai gerb Rasai nepatarė kaip prisileisti sulos. Taigi išbandytas receptas.
Paimi beržinės ( ar kito lapuočio) medžio sausą malką, įpjauni apie 12-15 cm nuo krašto ir atskeli ir aptašai su kirviu. Turėtų gautis ~2×2 cm pjūvyje ir 12 – 15 cm ilgio tąšelis. Tada su akumuliatoriniu suktuvu ( ką turbūt turi kiekvienas vyras ): pragręži išilgai skylę, kadangi tokio ilgio grąžtelių namuose neturiu, tai gręžiu iš dviejų pusių. Tada tai kas gavosi dar švelniai su kirviu aptašai ir padailini su peiliu. Galą pasmailini. Rezultatas – turi gražų apvalų, storasienį, gale plonėjantį medinį vamzduką. Su juo eini miškan ir tuo pačiu elektriniu suktuvu 12 mm storio gražtu gręži medyje 4-5 cm gylio skylę. Klevas leidžia sulą kai išeidinėja pašalas, beržas šiek tiek vėliau jau išėjus pašalui. Po vamzdžiu statai stiklainį būtinai su marle uždengtą, kad nepriskristų musių, musyčių su uodais visokiais. Kai baigsi leisti nupjauni leidimo vamzdį ir į viduje esančią skylę sukali medinį pleištą. Tausojimui svarbu neleisti kas metai iš to paties medžio.
Rasa, 2014-03-05 11:38:27
Ačiū 🙂
Briedis tai ne koks burundukas, va kaip aiškiai susakė! 🙂
Rasa, 2014-03-05 11:40:05
Dar Briedžiui: o kur tu taip ilgai buvai dingęs? 🙂 Kaime atitrūkai nuo miestiškų pliurpalų? 🙂
Darius, 2014-03-05 11:54:49
Rasai: atsiprašau, jog vakar negalėjau parašyti kaip išgauti sulą. Vakar daugiau nebuvau prisėdęs prie kompiuterio.
Mano tėtis daro kitaip nei Briedis. Į klevą ar beržą (apie 50 cm virš žemės) įgręžiama (grąžto diametras 10 mm) skylė (apie 8-10 cm gylio). “Senukuose” nuperkama 9 mm diametro 0,5 m ilgio plastikinė permatoma lanksti žarnelė ir įkišama į skylę medyje. Plastikiniamio butelio (5L) kamštelyje irgi išgręžiame 10 mm diametro skylutę ir į ją įkišame kitą žarnelės galą.
Šio būdo privalumas, jog atšilus orams, į butelį neprilenda jokie vabaliukai ir skruzdėlytės.
Aišku, vėliau reikia neužmiršti išdrožti medinį pagaliuką ir įkalti jį į išgręžtą skylutę. Po metų ištraukus šį pleištą, vėl galima išgauti sulą.
Mano sesuo pila sulą į plastikinius butelius ir šaldo šaldiklyje. Vėliau iki vasaros vidurio turi sulos. Aš į 3 L sulos įspaudžiu 2 citrinas ir įdedu 6 šaukštus cukraus. 3 L šeima išgeria per 2 dienas.
Rasa, 2014-03-05 12:04:39
Ačiū ir Dariui 🙂
Briedis, 2014-03-05 12:44:15
Rasa, Briedis nėra dingęs, jis viską stebi, tik turinio negeneruoja. Na nebent l. išskirtiniais atvejais.
Taip, Dariaus būdas daug modernesnis ir paprastesnis. Maniškis dar iš tų laikų kai nebuvo “Senukų” ir 5 ltr “bombalių”.