Ilsiuosi… Gyvenu buityje: tvarkome aplinką, pjaunu žolę, važiuojame pirkti… Bet nesutikčiau, nė už ką nesutikčiau visą gyvenimą gyventi tik buityje! Ir kiti nesutinka jau bent 10000 metų: rengia šventes, ritualus, piešia, dainuoja, keliauja, kariauja…
Milijardai žmonių, bėgdami nuo buitinio gyvenimo, bijodami nugyventi tik buitinį gyvenimą, pasirenka kurią nors religiją. Milijardai žmonių iš buities gniaužtų bando pasprukti pasisvaiginę alkoholiu, nikotinu, narkotikais…
Gamta mums visiems (na, beveik visiems…) davė tikrą priemonę nuo subuitėjimo: meilę ir seksą. Deja, kiti taip suvulgarina intymųjį gyvenimą, kad net orgazmą susikuria be partnerio…
*
Svarbiausia – matyti, jausti ir suprasti! Deja, pasauliai lygiagretūs, viename gyvenantis kito nei girdi, nei mato, nei supranta… Pateiksiu konkrečių pavyzdžių:
-
Na, nerašau aš straipsnių į laikraščius, žurnalus, nerašau! Aš tik visiems atsakinėju į klausimus – kas paprašo. Yra skirtumas! O komentatoriai (iš kito pasaulio jie, iš kito…) kala mane prie kryžiaus už norą pasirodyti, susireikšminti. Mano pasaulyje tokio noro nėra nė pėdsako, bet kaip jums tai pamatyti? Rašau, rašydavau, kalbu, kalbėdavau ten ir tada, kur ir kada mane pakviečia ir užmoka. Ten, kur neužmoka, bet leidžia nemokamai pareklamuoti savo „verslą“ – gimnaziją.
-
Aš dažnokai pagalvoju apie bendraamžius, kurie jau anapus… O Jūs? Žinokite, tai puikus būdas pasitikrinti, ar nesi įklimpęs į buitinį gyvenimą! Kiek jie (kai kurie…) norėjo aprėpti, užgrobti, susireikšminti, valdyti, turėti – nebėra, nieko nebėra… Pagalvoju apie juos ir suprantu – gyventi reikia teisingai, aukštai, kitame lygmenyje, ne buityje.
-
Mano pasaulyje – anūkėliai, žydinčios žemuogės, paukšteliai inkiluose, mano meilė šalia, knygos… Lygiagrečiuose pasauliuose – „Eurovizija“, Seimas, „Žalgiris“, „Švyturio“ alus, via, mia, zvonkė, bonkė…
Na, matau aš tuos lygiagrečius pasaulius, bet jie manęs nejaudina, visai nejaudina, nedomina…
- Vėl pateiksiu indikatorių: kai gulėsi reanimacijos palatoje, pabandyk save įtikinti, kad tau labiausiai gaila V.Š. arba V.K. Arba AMB. Matuok savo pasaulį tikruoju matu! Ką tik iš Vilniaus paskambino Mildutė. Jei būtų paskambinusi Prezidentė, manote būčiau labiau apsidžiaugęs? „Kramtyk, ką kalbi!“ – pasakytų suvalkietis.
***
Reikia apibendrinti. Taip, aš valgau duoną, miegu, kai ką darau tualete… Bet džiaugiuosi, kad tai nėra mano pasaulis. Gyvenu lygiagrečiajame. Ten – palaima dirbti, palaima kurti, palaima patirti grožį, palaima surasti ir išrasti. Ten – aistra išgyventi, jausmas neužgauti, meilės viršūnės ir gelmės. Kviečiu – apailankykite!
***
P.S. Lygiagretūs pasauliai yra ne tik „horizontaliai“, bet ir „vertikaliai“. Vertikaliai aš dirbu. Aistringai dirbu: įtikinėju valdžią, įtikinėju pavaldinius. Baruosi. Pykstu. Nirštu. Rašinėju. Kalbuosi. Toks mano darbas – aš taip manau. O horizontaliai nedirbu… Ir jums nesiūlau.
Atsakymai
Burgis, 2013-05-19 15:00:32
Įvertinkite…
Lakianti, 2013-05-20 14:50:09
Gerb. B. Burgi,
aš, nors ir visai ne į šia temą, bet noriu Jūsų paklausti.. Kiek girdėjau, nemažai stojusiųjų į KTUG ir įstojusių žada ten nesimokyti. Ar tai reiškia, kad brūkšnys pasislinks žemyn ir priimsite kitus mokinius, ar tie, kurie yra už raudonojo brūkšnio šansų tikėtis nebeturi?
Ačiū už atsakymą
Burgis, 2013-05-20 16:23:50
Laukiančiai: taip, teoriškai taip, bet reikia nepamiršti, kad iki apatinio brūkšnio mes jau pasilikome rezervą! Yra viltis, kad prireiks dar, bet labai labai nedidelė ta viltis…
Laukiant, 2013-05-20 18:24:28
Nors viltis durnių motina, tačiau aš tikėsiu.. Tikėsiu iki paskutinės minutės, nes KTUG visada buvo mano svajonė, o būti keli vienetai už brūkšnio tiesiog žudo..